Baudžiamoji byla Nr. 2K-44-495/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52981-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vilmos Sakalauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutarties.
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausme; M. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta septynerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; Ž. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausme, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; S. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta dešimties metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; E. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; A. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; Ž. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; D. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, atidėtas trejiems metams, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; A. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; D. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, taip pat išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; J. V. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, taip pat išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; A. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies, galutine subendrinta dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi iš dalies patenkinus nuteistosios D. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės ir nuteistojo E. A. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, M. D. ir Ž. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, S. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K. ir J. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, A. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas panaudojant svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir taip savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą – 37 700 Eur tokiomis aplinkybėmis: M. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir turėdamas sumanymą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje pasiūlė taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekantiems M. D., Ž. P., S. D., A. S., D. D., L. G., kuriam byla nutraukta jam mirus, ir nenustatytiems asmenims už piniginį atlygį surasti asmenis, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti ir vėliau išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus. Šie sutiko ir patys arba per laisvėje esančius E. A., A. D., D. K. surado reikiamus asmenis, gavo šių asmenų bei jų banko sąskaitų duomenis ir juos perdavė M. B.. Toliau vykdydamas nusikalstamą sumanymą M. B. šiuos duomenis ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 10 d. perdavė nenustatytam asmeniui neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti – sukčiaujant pagrobtiems nukentėjusių juridinių asmenų pinigams pervesti ir susitarė su M. D. ir Ž. P., kad šie už piniginį atlygį paskambins telefonu ir iš nukentėjusių juridinių asmenų atstovės apgaule įgis bei jam perduos neteisėtoms finansinėms operacijoms organizuoti ir atlikti elektroninės mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės) naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis. Vykdydami šį susitarimą M. D. ir Ž. P. 2016 m. lapkričio 10 d. neteisėtai apgaulės būdu iš (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens M. J. įgijo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyrų, susietų su šių juridinių asmenų banko sąskaitomis AB SEB ir AB „Swedbank“, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, – prisijungimo kodus (ID), slaptažodžius bei kodų generatoriumi sugeneruotus kodus, juos laikė ir perdavė M. B., o pastarasis šiuos duomenis perdavė nenustatytam asmeniui neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti – sukčiaujant pagrobtiems nukentėjusių juridinių asmenų pinigams pervesti. Tuo pačiu metu nenustatytas asmuo, neteisėtai panaudodamas gautus duomenis, neteisėtai prisijungė prie AB SEB ir AB „Swedbank“ bankų elektroninės bankininkystės informacinių sistemų, taip pažeisdamas šių informacinių sistemų apsaugos priemones, ir atliko neteisėtas finansines operacijas, kurių metu iš (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų į J. V., Ž. L. ir apie nusikalstamą veiką nežinojusių fizinių asmenų bei juridinio asmens banko sąskaitas iš viso pervedė 37 700 Eur. Dalį šių pinigų D. K., J. V. ir apie nusikalstamą veiką nežinoję asmenys išgrynino ir perdavė E. A., A. V., A. D. ir nenustatytiems asmenims. Detalios nusikalstamų veikų aplinkybės išdėstytos nuosprendžio 14–18 lapuose.
2. Nuteistųjų E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K., J. V. ir A. V. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad šie nuteistieji suprato ir tuo labiau žinojo, jog jų ir kitų bendrininkų (bendravykdžių) sukčiavimo būdu pagrobiamas turtas savo verte siekia stambaus masto ribą.
3. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. D. ir Ž. P. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, S. D., E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K. ir J. V. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, A. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų D. K. ir E. A. gynėjų apeliacinius skundus, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai bei prieštaringai vertino nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su kiekvieno bendrininko veiksmais (iš jų ir apeliantų E. A. bei D. K.), nukrypo nuo teismų praktikos aiškinimo, todėl nepagrįstai E. A., D. K. ir dalies kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir E. A., D. K. bei kitus asmenis be jokių pagrįstų motyvų išteisino dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį, nes ištyrus ir įvertinus įrodymus nustatyta, kad veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, byloje neteisingai argumentavo bendrininkavimo institutą, nepagrįstai išsprendė veikų perkvalifikavimo bei asmenų išteisinimo klausimus, o apeliacinės instancijos teismo nustatyti esminiai faktinių aplinkybių skirtumai gali lemti esminį nuteistųjų padėties pabloginimą. Teismas konstatavo, kad ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes taip būtų pabloginta nuteistųjų padėtis, suvaržyta jų teisė į gynybą ir peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja V. Sakalauskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį be pakeitimų, o baudžiamąją bylą perduoti Kauno apygardos teismui nuteistosios D. K. gynėjo advokato M. Paukštės ir nuteistojo E. A. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliaciniams skundams nagrinėti. Kasatorė skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bendrininkavimo sudėtį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorė, remdamasi kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimais dėl BK 24–26 straipsnių nuostatų taikymo ir bendrininkavimo sudėties požymių aiškinimo (kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-408-139/2016, 2K-61-689/2020 ir kt.), nurodo, kad esant sudėtingai bendrininkavimo formai (BK 25 straipsnio 1 dalis) bendrininkai M. B., E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K., J. V. ir A. V. turėjo susitarti ir kėsintis į tą patį didelės vertės objektą, t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, stadijoje turėjo susitarti, vykdyti ar prisijungti prie minėtos nusikalstamos veikos darymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visų bendrininkų padarytus veiksmus skirtingose nusikalstamų veikų padarymo stadijose ir esant skirtingai bendrininkų tyčiai bei kėsinimosi objektams vertino kaip paprastą bendrininkavimo formą, kad visi vykdytojai atsako už tokių pačių nusikalstamų veikų padarymą. Toks vertinimas yra neteisingas bei prieštarauja BK 26 straipsnio 1 daliai ir suformuotai teismų praktikai, kurioje nurodyta, kad vykdytojai atsako tik už padarymą tų nusikalstamų veikų, kurias apėmė jų tyčia, ir visi vykdytojai turi kėsintis į tą patį objektą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad kaltinamieji E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K., J. V. ir A. V. būtų dalyvavę ar žinoję, jog savo nusikalstamais veiksmais kėsinasi į didelės vertės svetimą turtą, jų nusikalstamas veikas pagrįstai perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamieji M. D., Ž. P., S. D., E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K., A. V. ir J. V. buvo nepagrįstai išteisinti pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K., S. D., A. V. ir J. V. buvo nepagrįstai išteisinti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, o A. V. buvo nepagrįstai išteisintas ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų D. K. ir E. A. gynėjų apeliacinius skundus, padarė esminius BPK pažeidimus. Kasatorė, plačiai aptardama kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio, 320 straipsnio 4 dalies, 255, 256 straipsnių nuostatų aiškinimo ir taikymo (pvz., kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-164/2014, 2K-265-693/2015, 2K-278-788/2018, 2K-89-689/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>), nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitokių aplinkybių, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, nepagrįstai konstatavo, kad apeliantų D. K. bei E. A. ir kitų kaltinamųjų – A. D., Ž. L., D. D., A. S., J. V. ir A. V. padarytas nusikalstamas veikas būtina perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį ir panaikinti jų išteisinimą pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, o A. V. – ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir kad to apeliacinės instancijos teismas padaryti negali. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat nenustatė naujų veikų padarymo faktinių aplinkybių, kurios iš esmės skirtųsi ar būtų pasikeitusios nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė imperatyvių aplinkybių, dėl kurių kaltinamiesiems nusikalstamos veikos turėjo būti nesvarstant perkvalifikuotos į griežtesnes, o apeliacinės instancijos teismo motyvai yra susiję tik su pirmosios instancijos teismo nustatytų ir ištirtų įrodymų vertinimu, todėl teismas, peržengdamas apeliacinių skundų nagrinėjimo ribas, turėjo išklausyti visų proceso dalyvių nuomonės dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į griežtesnes bei atskirų išteisinimų panaikinimo ir tik tada priimti procesinį sprendimą. Todėl to nepadarius buvo suvaržytos proceso dalyvių teisės būti išklausytiems. Kartu apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinių skundų nagrinėjimo ribas, nes skundus padavė nuteistieji, t. y. ne prokuroras, nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, todėl teismas negalėjo pabloginti nuteistųjų, padavusių skundus, ir tuo labiau kitų nuteistųjų, kurie skundų nepadavė, teisinės padėties, nes nenustatė imperatyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pabloginti jų teisinę padėtį. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė pagrindinius apeliacijos principus non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) bei tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka) ir suvaržė asmenų teisę paduoti apeliacinius skundus bijant, kad dėl to jų teisinė padėtis galėtų būti pabloginta.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad skunde išdėstyti išsamūs, bylos duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti argumentai tiek dėl apeliacinės instancijos teismo galbūt padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tiek dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas apeliacinių skundų nagrinėjimo ribas, turėjo išklausyti visų proceso dalyvių nuomonės dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į griežtesnes bei atskirų išteisinimų panaikinimo ir tik tada priimti procesinį sprendimą. To nepadarius buvo suvaržytos proceso dalyvių teisės būti išklausytiems. Kadangi apeliacinės instancijos teismas peržengė skundų nagrinėjimo ribas, nes skundus padavė kaltinamieji, t. y. ne prokuroras, nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, apeliacinės instancijos teismas negalėjo bloginti nuteistųjų, padavusių skundus, bei tuo labiau kitų nuteistųjų, kurie skundų nepadavė, teisinės padėties, nes teismas nenustatė imperatyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pabloginti jų teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai išaiškino bendrininkavimo sudėtį ir galbūt nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos V. Sakalauskienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
8. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nesant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodytų pagrindų, t. y. nenustačius veikų faktinių aplinkybių, kurios iš esmės skirtųsi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, be to, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir pablogino nuteistųjų, padavusių apeliacinius skundus, ir kitų nuteistųjų, kurie skundų nepadavė, teisinę padėtį. Šie argumentai pagrįsti.
9. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Taigi ši norma taikoma tais atvejais, kai yra nustatytos visos trys sąlygos: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, 2) ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, 3) ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
10. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020 ir kt.). Šis aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
11. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šią normą sistemiškai su BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, pažymėjo, kad joje nustatomas kitų dviejų BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodytų sąlygų turinys. Todėl antra aplinkybė, kurią būtina konstatuoti pagrindžiant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo būtinumą, yra ta, jog apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teisme, gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą. Išvardytų asmenų padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan. Ir trečia būtina sąlyga – dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis paprastai negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2012">2K-276/2012</a>, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015, 2K-278-788/2018, 2K-224-495/2020 ir kt.).
13. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis gali būti taikomas tik tada, kai kitaip neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) klaidų, taigi priimti teisingo sprendimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-976/2020">2K-215-976/2020</a>).
14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šias proceso taisykles nors ir aptarė skundžiamoje nutartyje, tačiau jas ignoravo.
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, M. D. ir Ž. P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, S. D. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K. ir J. V. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, A. V. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K., J. V. ir A. V. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, buvo perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 1 dalį; M. D. ir Ž. P. buvo išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, S. D., E. A., A. D., Ž. L., D. D., A. S., D. K. ir J. V. – dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, A. V. – dėl kaltinimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Dėl šio nuosprendžio apeliacinius skundus padavė tik nuteistųjų D. K. ir E. A. gynėjai. Skunduose buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. K. bei E. A. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
16. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neteisingai argumentavo bendrininkavimo institutą, nepagrįstai išsprendė veikų perkvalifikavimo bei kaltinamųjų išteisinimo klausimus, o nustatyti esminiai faktinių aplinkybių skirtumai gali lemti esminį nuteistųjų padėties pabloginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad padarytų esminių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nepabloginus nuteistųjų padėties ir neperžengus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nėra galimybės.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išvadą, kad yra nustatytos visos sąlygos taikyti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį, t. y. kad veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, tai gali lemti esminį nuteistųjų padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, apeliacinės instancijos teismas padarė neatlikęs įrodymų tyrimo, pats tiesiogiai neištyręs jokių bylos įrodymų, tik išklausęs nuteistosios D. K. ir jos gynėjo, taip pat nuteistojo E. A. gynėjo, prokuroro baigiamąsias kalbas, taigi iš esmės negavęs jokių naujų duomenų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokias faktines aplinkybes, negu buvo nustatytos ir išdėstytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Negana to, išnagrinėjęs bylą pagal dviejų nuteistųjų – D. K. ir E. A. – gynėjų apeliacinius skundus, nesant byloje paduotų prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir esmingai pablogino tiek nuteistųjų D. K. ir E. A., tiek ir kitų dešimties nuteistųjų, dėl kurių apeliacinių skundų nebuvo paduota, padėtį. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį.
18. Pažymėtina, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog šio teismo išvados dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių skirtumų yra iš esmės paremtos kitokiu negu pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su kiekvieno nuteistojo nagrinėjamoje byloje atliktais veiksmais bendrininkų grupės nusikalstamoje veikloje, ir ištirtų įrodymų vertinimu bei baudžiamojo įstatymo taikymu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo, vadovaujantis proceso taisykle, nustatyta BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šio teismo galbūt padarytos teisiškai reikšmingų faktų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos gali būti ištaisytos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
19. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-648/2017">2K-173-648/2017</a>, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022 ir kt.). Ypatingą reikšmę šių taisyklių laikymasis įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados esminiais bylos klausimais yra skirtingos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113-303/2015">2K-113-303/2015</a>, 2K-324-976/2018, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021 ir kt.).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant įrodymus ir skirtingas išvadas dėl D. K., E. A. ir kitų nuteistųjų veiksmų vertinimo ir jų kvalifikavimo padarė, kaip jau buvo minėta, neatlikęs įrodymų tyrimo ir neištyręs jokių bylos įrodymų. Šis teismas iš esmės apsiribojo vien tik byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakartotiniu įvertinimu, deklaratyviai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos aiškinimo, neteisingai argumentavo bendrininkavimo institutą, todėl neteisingai vertino kiekvieno bendrininko veiksmus ir tai laikytina teismų nustatytų veikų faktinių aplinkybių esminiais skirtumais. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalį.
21. Pažymėtina ir tai, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-236-648/2020 ir kt.).
22. Kaip jau buvo minėta, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų D. K. ir E. A. gynėjų apeliacinius skundus, kuriuose buvo keliamas D. K. ir E. A. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį klausimas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei apeliantai, nei prokuroras nustatyti kitokių faktinių aplinkybių, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, kurios būtų iš esmės nepalankesnės nuteistiesiems, neprašė ir D. K. su E. A. bei tuo labiau kitų kaltinamųjų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į švelnesnes ir jų išteisinimo dėl atskirų nusikalstamų veikų neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistųjų D. K., E. A. ir dalies kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai perkvalifikuotos iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir D. K., E. A. bei kiti asmenys buvo nepagrįstai išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, išklausyti visų proceso dalyvių nuomonės dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į griežtesnes bei atskirų išteisinimų panaikinimo ir tik tada priimti procesinį sprendimą. To nepadarius, buvo suvaržytos proceso dalyvių teisės būti išklausytiems ir kaltinamųjų teisė į gynybą.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą baigiamąjį aktą byloje. Šių esminių pažeidimų sukeltos teisinės pasekmės – neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimas – taisytinos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje aptartus pažeidimus, išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamus procesinius sprendimus, be kita ko, paisydamas iš BPK 320 straipsnio 4 dalies kylančio draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokurorės kasaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, o baudžiamąją bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nuteistųjų D. K. ir E. A. gynėjų apeliaciniams skundams nagrinėti atitinka dvi iš esmės priešingas BPK 382 straipsnio 4 ir 5 punktuose įtvirtintų teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutarčių rūšis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (nutartį) ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (nutartį) su pakeitimais ar be pakeitimų (BPK 382 straipsnio 4 punktas), bylos procesas teisme paprastai užsibaigia. Tuo tarpu, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (nutartį) ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas), procesas tęsiasi apeliacinės instancijos teisme. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokurorės prašymas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų negali būti tenkinamas. Be to, palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų faktiškai būtų atimta nuteistųjų teisė į apeliaciją.
25. Šioje kasacinėje nutartyje pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
