Baudžiamoji byla Nr. 2K-237/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.; 1.2.17.1.; 2.3.2.2.11.;
2.4.2.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. C. (S. C.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo S. C. gynėjos apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu S. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Iš S. C. priteista 123 793,31 Lt proceso išlaidų atlyginimo Lietuvos kriminalinei policijai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. P. (M. P.), F. Š. (F. Š.), V. Š. (V. Š.), A. M., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
S. C. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su M. P., F. Š., V. Š., A. M., pasiskirstę vaidmenimis, S. C. organizuojant ir koordinuojant organizuotos grupės narių veiklą, M. P., F. Š., V. Š., A. M. dalyvaujant, 2006 m. gegužės 26 d.–2006 m. birželio 9 d. laikotarpiu įvykdė tauriųjų metalų gaminių kontrabandą, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, t. y.: S. C., turėdamas tiesioginę tyčią kontrabandos būdu iš Turkijos Respublikos per Vokietijos Federacinę Respubliką į Lietuvos Respubliką, išvengiant privalomų mokėti mokesčių, vėliau per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federacinę Respubliką, Maskvą, gabenti 49 797,35 g tauriųjų metalų gaminių ir juose įtvirtintų juvelyrinių akmenų 1 948 522,20 Lt muitinės vertės krovinį, šiai nusikalstamai veikai įgyvendinti parengė detalų nusikaltimo darymo planą, atliko parengiamuosius kontrabandos gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną veiksmus: subūrė organizuotą grupę, į kurią įėjo M. P., F. Š., V. Š. ir A. M., paskirstė vaidmenis ir koordinavo jų veiksmus darant šį nusikaltimą, grupės nariams nurodė parengti kontrabandos gabenimo įrankius ir priemones, pasinaudodamas savo ryšiais ir pažintimis, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Turkijos Respublikos gyventojais dėl tauriųjų metalų gaminių ir juose įtvirtintų juvelyrinių akmenų krovinio parūpinimo į Turkijos Respubliką, Stambulą, atvykusiems organizuotos grupės nariams, jo gabenimą oro linijomis iš Turkijos Respublikos, Stambulo, į Vokietijos Federacinės Respublikos, (duomenys neskelbtini) oro uostą, nepateikiant Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės kontrolei ir išvengiant privalomų mokėti mokesčių, po to iš Vokietijos Federacinės Respublikos, (duomenys neskelbtini) oro uosto, į Lietuvos Respubliką, Vilnių, bei tolimesnį krovinio gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, į Rusijos Federaciją, Maskvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Be to, S. C., atlikęs parengiamuosius veiksmus, veikdamas tiesiogine tyčia ir suvokdamas, kad organizuoja ir vadovauja privalomų pateikti muitinei daiktų kontrabandos padarymui, bei norėdamas taip veikti, davė tiesioginį nurodymą organizuotos grupės nariams V. Š. ir A. M. vykti iš Lietuvos Respublikos, Vilniaus, į Turkijos Respubliką, Stambulą, kad jie iš Stambulo miesto oro linijomis į Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) oro uostą atgabentų jiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų Turkijos Respublikoje gyvenančių asmenų paruoštą ne mažesnį kaip 50 kg tauriųjų metalų gaminių ir juose įtvirtintų juvelyrinių akmenų krovinį; atgabenus šį krovinį į Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) oro uostą – į Europos Bendrijos muitų teritoriją, nedeklaruojant – nepateikiant muitinės kontrolei ir nesumokant privalomų mokesčių – 32 378,24 Lt trečiųjų šalių muito ir 297 232,21 Lt pridėtinės vertės mokesčių – perduoti į Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) oro uostą 2006 m. birželio 8 d., apie 11.45 val., iš Lietuvos Respublikos, Vilniaus, automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykusiam organizuotos grupės nariui F. Š., kuris 2006 m. birželio 9 d. 13.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, krovinį perdavė kitam organizuotos grupės nariui – M. P. tolesniam gabenimui į Rusijos Federaciją; taip Lietuvos valstybei buvo padaryta 329 610,45 Lt žala.
Kasaciniu skundu S. C. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 25 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnio 1 dalis, BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 271–292 straipsniai, 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes neteisėtai pakeitęs skirtingomis ir išėjęs už pareikšto kaltinimo bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (kaltinamajame akte krovinio gabenimo laikas nuo 2006 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. birželio 9 d., apeliacinio teismo nuosprendyje 2004–2005 m.), nesivadovavo teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2007, 2K-7-232/2007, 2K-48/2008), pažeidė BPK 320 straipsnį ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip pat nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, apsiribojęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų argumentų perkėlimu, taip pat neatskleidė nusikalstamos veikos sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčios – buvimo jo veiksmuose, nepateikė motyvuotų išvadų dėl nuteistojo veikimo organizuotoje grupėje (susitarimo, pastovių ryšių palaikymo, vieningos tyčios, požymių, atliktų teisei priešingų veiksmų, jų atlikimo laiko), tai turėjo įtakos nuteistojo veiksmų teisiniam įvertinimui, teisingam bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Kasatorius nurodo, kad teismas nevertino byloje esamų, nusikalstamus veiksmus apibūdinančių duomenų dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų savarankiškų sprendimų, kurių vykdymu užsiėmė nuteistieji. Kasatorius kasaciniame skunde konkretizuoja minėtus neįvertintus duomenis: turko M. pasiūlymą M. P. užsidirbti; kitų nuteistųjų su nenustatytais tyrimo asmenimis bendravimą Turkijos Respublikoje, pastarųjų asmenų mokamus pinigus už nuteistųjų darbą, jų iniciatyva planuojamą nuteistųjų vykimo ir grįžimo iš Turkijos į Lietuvą, taip pat likimo Turkijoje laiką; užsakomus ir perkamus lėktuvo bilietus; nenustatytų tyrimo asmenų savarankiškai nustatyto dydžio ir kokybinės sudėties krovinio perdavimą nuteistiesiems. Jo manymu, tai suponavo neteisingas ir nepagrįstas objektyviais byloje esančiais duomenimis apeliacinio teismo išvadas dėl nuosprendyje nurodytų kasatoriaus atliktų nusikalstamų veiksmų (kontrabandos plano parengimo, užduočių paskirstymo, veiksmų kontroliavimo, krovinio priklausomybės, asmeniško vykdomų pavedimų koordinavimo). Kasatorius, kaip ir apeliaciniame skunde (remdamasis gynėjos pateiktais argumentais), ginčija kitų nuteistųjų prieštaringus parodymus ir jų neįvertinimą patikimumo aspektu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.8.1 punktas; LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27). Kasaciniame skunde taip pat pateikti argumentai, susiję su bausme, kuri, pasak kasatoriaus, yra neteisingai paskirta, per griežta, neindividualizuota, pažeidžianti teisingumo principą, apsiribojant formaliu pirmosios instancijos teismo išvadų konstatavimu, jų tinkamai nepatikrinus ir neįvertinus (pvz., asmenybės ir veikos pavojingumo laipsniai; kasacinės nutartys Nr. 2K-650/2007, 2K-163/2008, 2K-123/2009, 2K-128/2009). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (neteistas, turi šeimą, nepilnametį sūnų, du kartus baustas administracine tvarka), nors iš tiesų skirdamas bausmę jomis nesirėmė ir į jas neatsižvelgė [Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 7 punktas; LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27]. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisme nepatikrino operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų teisinio bei faktinio pagrindo, o tik formaliai pažymėjo pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą (BPK 20 straipsnis, 271–292 straipsniai, Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.7, 13 punktai; LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27; kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2004). Šie skunde nurodyti pažeidimai, anot kasatoriaus, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo S. C. kasacinį skundą atmesti. Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK reikalavimų: 20 straipsnio 5 dalies (tinkamai įvertinti faktiniai duomenys, liudytojų parodymai, kratų ir apžiūros protokolai, dokumentų pateikimo protokolai, specialistų išvados); 320 straipsnio 3 dalies (byla patikrinta tiek, kiek prašyta apelianto S. C. gynėjos skunde); 324 straipsnio 6 dalies (įrodymų tyrimas nepageidautas nei S. C. gynėjos, nei kitų proceso dalyvių); 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto (išdėstyti įrodymai, motyvai, išvados dėl veikos, kaltės, gynybinių teiginių atmetimo), todėl kasatoriaus skundo neargumentuoti teiginiai, be kita ko, savaip interpretuojant bylos aplinkybes, vertintini kaip deklaratyvūs. Prokurorės teigimu, S. C. apkaltinamasis nuosprendis, nustačius tiesioginę tyčią padaryti kontrabandą (tauriųjų metalų gaminių ir juose įtvirtintų juvelyrinių akmenų krovinys, kurio svoris – 49 797,35 g, rinkos vertė – 4 095 262,06 Lt) bei visus nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, priimtas pagrįstai teismų ištirtais ir įvertintais įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo kaltę (BK 199 straipsnio 1 dalis). Pasak prokurorės, teismai nustatė organizuotos grupės narių ne tik tarpusavio funkcijų ir užduočių pasiskirstymą, bet ir tarpusavio ryšių pastovumą, nusikaltimo darymo mechanizmo suderinamumą bei gerą organizuotumą, aptariamos veikos teritoriją ir mastą, todėl BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai. Prokurorės manymu, teismai pagrįstai ir motyvuotai nuteistąjį S. C. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi, o kaltinamųjų bendrininkavimą vertino kaip organizuotos grupės. Prokurorė, atsižvelgdama į teismo procesiniame sprendime nurodytus bausmės skyrimo motyvus, priešingai negu kasatorius, nelaiko nuosprendžio ydingu ir teigia, kad pripažinti kasatoriaus teiginius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, skiriant bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Bylos kasacinio nagrinėjimo apimtis
BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Tai reiškia, jog kasacinis teismas nenagrinėja kasacinių skundų argumentų dėl pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, jei tai nėra tiesiogiai susiję su baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų normų taikymu. Nuteistojo S. C. kasaciniame skunde dalis argumentų skirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių analizei bei kritikai, aptariamas turkų tautybės asmens, vardu M., ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų vaidmuo į atitinkamą veiklą įtraukiant nuteistuosius M. P., F. Š., V. Š., A. M., jiems Turkijoje už užmokestį perduodant juvelyrinių dirbinių krovinį ir pan. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus palieka nenagrinėtus, nes įrodymų vertinimas, jų pagrindu faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei teismo išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjami tie kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai (BPK 369 straipsnis).
Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu kasatorius S. C., objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios procedūros. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Kontrabandos būdu gabenant daiktus siekiama nesumokėti teisės aktais nustatytų mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai.
Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais S. C. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su kitais nuteistaisiais, S. C. organizuojant ir koordinuojant jų veiklą, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus (1 948 522,20 Lt muitinės vertės, 49 797 35 g tauriųjų metalo gaminių), nepateikiant šių daiktų muitinės kontrolei, juos įvežus be muitinės kontrolės iš Trečiosios šalies per Europos Bendrijos teritoriją į Lietuvą, po to tęsiant šią nusikalstamą veiką gabeno tą patį krovinį iš Lietuvos į Baltarusiją, nepateikiant šio krovinio privalomam muitiniam tikrinimui. Nuteistasis S. C. kasaciniame skunde ginčija tauriųjų metalo gaminių kontrabandą, grupės organizavimą ir neigia kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti, o apeliacinės instancijos teisme dar kartą įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo kaltinamųjų, liudytojų L. B., V. G. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kratos ir daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados, tauriųjų metalų gaminių tyrimo ir įvertinimo aktas ir kt. duomenys, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė S. C. padarytą nusikalstamą veiką, nuosprendyje išsamiai išdėstė veikos darymo schemą, nustatė, kokiu būdu buvo gabenamas juvelyrinių dirbinių krovinys ir kokia tvarka jis turėjo būti gabenamas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktus. Teismas, vertindamas kaltinimą pagrindžiančius įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir vertino jų visetą. Šį nuosprendį teismas, vykdydamas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – S. C. teisinančius, kaip prieštaraujančius bylos duomenų visetui, įrodymus. Taigi kaltinimas dėl kontrabandos organizavimo, priešingai nei tvirtina kasatorius S. C. skunde, yra pagrįstas įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gautais ir BPK nustatytais proceso veiksmais patikrintais duomenimis. Kartu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios procesinėms normoms.
Dėl organizuotos grupės
Ginčydamas dalyvavimą organizuotoje grupėje vykdant kontrabandą tauriaisiais metalo gaminiais, taip pat šios grupės organizavimą, kasatorius skunde teigia, kad jam BK 24 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos netinkamai, o tai savo ruožtu ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai nepagrįsti, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas aptariamas BK normas taikė tinkamai. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nagrinėjamu atveju byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas bendras organizuotos grupės veiklos mechanizmas, apimantis kontrabandos dalyko – tauriųjų metalo gaminių – įsigijimo, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės aplinkybes. Teismas nuosprendyje ne tik aprašė organizuotos asmenų grupės padarytą nusikalstamą veiką bendrai, bet ir nurodė, kaip toje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų. Apygardos teismo nuosprendyje įvardyti visi būtini bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. minimalus tokios grupės dalyvių skaičius, jų susitarimas, nusikaltimo sunkumas, tam tikrų užduočių pasiskirstymas ir atlikimas. Taip pat išryškintas S. C. kaip grupės organizatoriaus vaidmuo sutelkiant bendrininkus į grupę, jai vadovaujant, koordinuojant veiklą, konkretiems grupės nariams skirstant užduotis ir vaidmenis, būtinus nusikalstamai veiklai vykdyti. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jo kaltė grindžiama subjektyviais ir prieštaringais nuteistųjų (kaltinamųjų) parodymais. Nuteistasis M. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius ir nuoseklius parodymus, paaiškindamas nusikaltimo aplinkybes, kiekvieno nuteistojo įvykdytus veiksmus, detaliai atskleidė S. C. kaip organizatoriaus vaidmenį. M. P. parodymai apie esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes buvo nuoseklūs ir bylos tyrimo metu nekito. Jie iš esmės sutapo su nuteistųjų F. Š., V. Š. ir A. M. parodymais. Šiuos parodymus patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, kurių šaltiniai buvo operatyvinių veiksmų atlikimo, kratos, daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados, kiti duomenys. Taigi nuteistojo S. C., kaip kontrabandos organizatoriaus, kaltė grindžiama įrodymų visuma, kurie tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Teismas kruopščiai patikrino ir motyvuotai atmetė nuteistojo S. C. argumentus, kuriais buvo bandoma sumenkinti kaltinamųjų M. P., F. Š., V. Š., A. M. parodymų, kaip įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, patikimumą. Įrodymai dėl S. C. nusikalstamos veikos įvertinti laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Tuo remdamasi kolegija laiko, kad nagrinėjant bylą nebuvo pažeisti BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti teisingo bylos nagrinėjimo ir teismo nešališkumo principai.
Kasatorius abejoja, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus 2006 m. gegužės 24 d. (T. 14, b. l. 15, 16–17), įrašant nuteistojo V. Š. telefoninį pokalbį. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-273/2009, 2K-526/2008, 2K-124/2004 ir kt.), teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys, arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (nusikalstamos veikos imitacijos modeliui ir kontroliuojamam gabenimui). Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose pažymėta, kad teisiniu pagrindu 2006 m. gegužės 23–24 dienomis telefoninių pokalbių tarp S. C. ir V. Š., taip pat tarp V. Š. ir A. M. įrašams buvo Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2006 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2006 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 14, b. l. 13–16). Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2009 m. vasario 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (T. 17, b. l. 154; T. 18, b. l. 17, 18) matyti, kad buvo priimtos Vilniaus apygardos teismo pirmininko ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartys leidžiančios atlikti telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą, būtent dėl S. C. ir A. M. įtariamos nusikalstamos veikos – juvelyrinių dirbinių kontrabandos. Tačiau ir be šios operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotos informacijos yra pakankamai duomenų, kad S. C. davė nurodymą V. Š. 2006 m. gegužės 26 d. išvykti tauriųjų metalo gaminių į Stambulą. Tai duomenys gauti nuteistųjų M. P., V. Š., A. M. parodymais, (duomenys neskelbtini) VPK Transporto policijos komisariato Oro uosto poskyrio pateikta informacija (T. 14, b. l. 41), operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas su priedais apie telefoninio pokalbio tarp S. C. ir V. Š. įrašą (T. 14, b. l. 3, 17, 18) ir kt., kurie kaip įrodymai gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę neperžengdamas BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi bausmės rūšiai ir dydžiui tiesioginę reikšmę turi BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcija. Pirmosios instancijos teismas kasatoriui S. C. bausmę skyrė BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1–4 dalys) ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nurodė bausmės parinkimo motyvus. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), bet nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas organizuotos grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Individualizuodamas S. C. bausmę, teismas atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes: nusikaltimo pobūdį, mastą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslą ir motyvus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bendrininkavimo pobūdį ir laipsnį, kad inkriminuoto nusikaltimo padaryme nuteistasis S. C. atliko pagrindinį vaidmenį, buvo šio sunkaus tarptautinio nusikaltimo organizatorius, vadovas, į nusikalstamą veiką įtraukė kitus nuteistuosius, pasinaudodamas jų bloga materialine padėtimi, nusikaltimo dalykas yra didelės vertės. S. C., kaip organizuotos grupės vadovo, vaidmuo teismo teisingai įvertintas kaip sukeliantis didesnį pavojingumą visuomenei negu kitų bendrininkų (nuteistųjų), atlikusių kasatoriaus skirtas vykdytojų funkcijas. Teismas, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, šeiminę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir atsakęs į S. C. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai konstatavo, kad skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Taip pat teismas pasisakė dėl visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, šeiminės padėties ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu, kuris neviršija baudžiamojo įstatymo nustatyto vidurkio (BK 199 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1, 2 dalys), nėra per griežta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam S. C. paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį yra teisinga. Baudžiamasis įstatymas (BK 41, 54, 58, 61 straipsniai) taikytas tinkamai. Taip pat kolegija, atsakydama į kasaciniame skunde keliamą klausimą dėl teismų precedentų skiriant bausmes atitinkamose bylose taikymo, pažymi, kad kasatoriaus nurodomos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis, nusikaltimų pavojingumo laipsniu, nusikaltimų subjektais, kitomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, nėra panašios į nagrinėjamą bylą, todėl negali būti precedentu skiriant kasatoriui bausmę. Be to, pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodytos baudžiamosios bylos, kuriose nuteistiesiems už kontrabandą paskirtos griežtesnės bausmės negu nagrinėjamu atveju (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2007).
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, gali atlikti įrodymų tyrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, t. y. šios instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Šioje byloje apeliacinis teismas neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo, nes visos bylos aplinkybės buvo ištirtos pirmosios instancijos teisme bei aptarti ir pašalinti prieštaravimai tarp kaltinamojo S. C. ir kitų kaltinamųjų parodymų. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne iš naujo nagrinėti bylą, o patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo S. C. gynėjos apeliacinio skundo matyti, kad jame apeliantas prašė panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, prieštaringais kaltinamųjų parodymais, o padarytos išvados neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, dėl netinkamo faktinių duomenų ištyrimo pažeista kaltinamo S. C. teisė į gynybą, paskirta neadekvati veikai bausmė. Savo kompetenciją pagal skundo argumentus patikrinti nuosprendį, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įgyvendino. Priimto apeliacinio nuosprendžio motyvuose faktinės nusikalstamo įvykio aplinkybės išdėstytos detaliai, jos plačiai aptartos, duotas teisinis veikos įvertinimas, dar kartą įvertinti byloje surinkti įrodymai, atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jiems nepritariama. Išnagrinėjęs ir nuosprendyje konstatavęs bylai reikšmingas aplinkybes, teismas patvirtino tai, kas nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tai atitinka ir įstatymo nuostatas, ir teismų praktiką, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo apeliacinės instancijos teisme
Nuteistasis S. C. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes (nusikaltimo padarymo laiką) neleistinai pakeitė iš esmės skirtingomis. Atsakydama į šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas neįmanomas atėmus iš jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant teisę į gynybą, teismas atsižvelgia į keistinų faktinių aplinkybių pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, reikšmingas kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimui. Kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais ta apimtimi, kad teismas savo iniciatyva negali išplėsti nusikaltimo padarymo laiko iki neapibrėžto termino ir konstatuoti kitokį veikos padarymo laiką negu nurodyta kaltinime. Tokiu atveju keistųsi esminė faktinė aplinkybė ir kartu svarbus veikos objektyvusis požymis – nusikaltimo padarymo laikas, ir tai turėtų esminės įtakos nuteistojo teisės į gynybą įgyvendinimui. Vis dėlto nagrinėjamu atveju toks procesinis pažeidimas nebuvo padarytas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad S. C. nuteistas už tai, jog veikdamas organizuota grupe laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. birželio 9 d. padarė tauriųjų metalo gaminių, viršijančių 250 MGL dydžio sumą, kontrabandą. Toks kaltinimas išdėstytas ir Generalinės prokuratūros BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktame prašyme Vilniaus apygardos teismui dėl kaltinimuose nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis (T. 17, b. l. 143–150). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo S. C. gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl nusikaltimo padarymo laiko, nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat akcentavo kaltinime nurodytą veikos laikotarpį, o atsakydamas į gynėjos keliamą klausimą, kad „tokio trumpo laiko nepakanka nusikaltimo suorganizavimui“, teismas disponavo kaltinamųjų, iš jų ir S. C. parodymais, kuriuose minimas 2004–2005 metų nenusikalstamos veiklos laikotarpis, ir šiuos parodymus vertino bylos duomenų kontekste. Kolegijos nuomone, tokia kaltinamųjų parodymų analizė neturėjo įtakos veikos (nurodytos kaltinime) kvalifikavimui, bausmės skyrimui nei kitaip suvaržė nuteistojo S. C. teisę į gynybą ir tai negali būti pripažinta procesinių normų pažeidimu BPK 255, 256, 320 straipsnių prasme. Visa tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už kaltinimo ribų.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. C. (S. C.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Antanas Klimavičius
Benediktas Stakauskas
