Baudžiamoji byla Nr. 2K-204/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
1.1.10.1, 2.1.15.1.2, 2.4.7. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, teisėjos Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant R. B.,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nukentėjusiajai A. A. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. A. M. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai A. A. M. 5575,43 Lt turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš K. R. nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti A. A. M. priteista 5575,43 Lt, o civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmesta.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios A. A. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir prokurorą, prašiusius kasacinį skundą patenkinti,
n u s t a t ė :
K. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 24 d., apie 22 val., Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, tyčia į A. A. M. priklausantį vandens šulinį pripylė tepalo ir taip užteršė šulinį su jame buvusiu geriamuoju vandeniu, padarydamas nukentėjusiajai 2100 Lt turtinę žalą, t. y. sugadino svetimą turtą.
Nukentėjusioji A. A. M. kasaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti: paskirti K. R. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, visiškai tenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti.
Nukentėjusioji nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir už padarytą nusikaltimą kaltininkui paskyrė aiškiai BK 54 straipsnio reikalavimų neatitinkančią bausmę. Įvertindamas nusikaltimo pavojingumą, teismas neatsižvelgė į tai, kad K. R. veikė visuotinai pavojingu būdu, nes visa jos šeima naudojo vandenį maisto gamybai ir visi jie galėjo apsinuodyti. Įvertindamas nusikaltimo motyvus ir tikslus, teismas neatsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas iš keršto, kad nusikaltimu buvo siekiama apnuodyti jos šeimą, palikti ją viduryje žiemos be vandens. Be to, teismas tinkamai neįvertino K. R. asmenybės. Jis anksčiau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, nuolatinio darbo neturi, dirba pas ūkininkus atsitiktinius darbus už maistą ir gėrimą, todėl nusikaltimo padarymas yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys. Nukentėjusios manymu, teismas nepagrįstai pripažino K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes jis ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, nemėgino jos atsiprašyti, nesisiūlė atlyginti žalą ar jos dalį. Nukentėjusioji pažymi, kad K. R. nusikalto būdamas girtas, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Aptartų aplinkybių visuma, nukentėjusiosios nuomone, rodo, kad K. R. asmenybės orientacija yra neigiama, kad jis pats aktyviai ieško galimybės nusikalsti, todėl teismas nepagrįstai taikė jam BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo.
Nukentėjusioji nesutinka su teismų sprendimu nepriteisti jai neturtinės žalos atlyginimo, nes ji dėl šulinio apnuodijimo patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, sutriko jos ramybė, atsirado neužtikrintumo jausmas, ji patyrė didelę įtampą, turėjo daug nepatogumų ir rūpesčių, nes viduryje žiemos liko be geriamojo vandens šeimai ir gyvuliams, teko kasti naują šulinį. Be to, jos manymu, dėl užteršto vandens pablogėjo jos vyro sveikata, nugaišo karvė. Iš CK 6.250 straipsnio matyti, kad asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą visais atvejais, kai ji padaryta dėl gyvybės atėmimo, nusikaltimo asmens sveikatai ar kitais įstatymų numatytais atvejais. K. R. yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, jis yra kaltas dėl atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos ir privalo ją atlyginti. Priešingai nei nurodoma skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje, reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti laikomas dvigubu civiliniu ieškiniu. Visus patirtus išgyvenimus ir nepatogumus ji vertina 10 000 Lt, mano, kad ši suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl prašo ją priteisti iš K. R..
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pažeidimų
Kasatorė pagrįstai nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į aplinkybes, kurios, taikant minėtą BK straipsnį, turėjo būti išnagrinėtos ir įvertintos bei dėl jų padarytos motyvuotos išvados.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šioje byloje, kaip matyti iš abiejų instancijų priimtų procesinių sprendimų, teismai nevisiškai atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą, neišsamiai įvertino K. R. asmenybę, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, išanalizavęs kaltinamąjį apibūdinančią medžiagą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai K. R. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė nesunkų nusikaltimą ir nors anksčiau teistas bei teistumai neišnykę, tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių ir tai bus galimybė atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (b. l. 163). Apeliacinės instancijos teismas, savo procesiniame sprendime nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo K. R., nes jis prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, civilinį ieškinį pripažino, šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvenimui uždirba iš atsitiktinių darbų (b. l. 186-187).
Tačiau, kolegijos nuomone, to nepakanka, kad būtų pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai K. R. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybę, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teismai, atidėdami K. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip jau minėta, privalėjo įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, turėjo atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, sukeltus padarinius ir pan. Iš abiejų instancijų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad teismai nevisiškai atsižvelgė į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, neišsamiai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, jos sukeltus padarinius ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad K. R. jau tris kartus teistas, du kartus laisvės atėmimo bausmėmis. Paskutiniu nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė viešieji darbai penkiems mėnesiams, paskiriant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (b. l. 91). Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi už tai, kad jis vengė atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, vengė atvykti į viešųjų darbų bausmės atlikimo vietą ir pataisos inspekciją K. R. neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis buvo pakeista į 31 paros areštą (b. l. 92), be to, pagal gyvenamąją vietą jis apibūdinamas neigiamai (b. l. 117), žalos neatlygino, niekuo nesistengė sumažinti nusikalstamos veikos padarinių ir pan. Visa tai apibūdina jį kaip linkusį nusikalsti bei linkusį nepasitaisyti ir rodo, kad reikia ypatingai atidžiai įvertinti visas minėtas aplinkybes ir spręsti ar yra tikslinga jam atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes pirmesnieji nuosprendžiai jam nepadarė teigiamo poveikio, kad jis daugiau nedarytų naujų nusikalstamų veikų, ir nesulaikė jo nuo naujos (šios) nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės abiejų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose liko neįvertintos.
Taigi, tik nuodugniai išanalizavus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, turi nuspręsti ar bausmės tikslai K. R. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Kasaciniame skunde nukentėjusioji nesutinka su abiejų instancijų teismų sprendimais nepriteisti jai neturtinės žalos atlyginimo ir išdėsto argumentus, kad dėl šulinio apnuodijimo ji patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, sutriko jos ramybė, atsirado neužtikrintumo jausmas, patyrė didelę įtampą, turėjo daug nepatogumų ir rūpesčių, nes viduryje žiemos liko be geriamojo vandens šeimai ir gyvuliams, teko kasti naują šulinį. Be to, jos manymu, dėl užteršto vandens pablogėjo jos vyro sveikata, nugaišo karvė.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami ar nepriteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jo dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Tokios nuostatos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota, ieškiniai išnagrinėti – dėl turtinės žalos iš dalies patenkintas, o ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas. Nukentėjusiosios kasaciniame skunde teismų sprendimai ginčijami dėl neturtinės žalos nepriteisimo, motyvuojant tuo, kad dėl to teismų sprendimuose padaryta įstatymo taikymo klaidų.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad nukentėjusioji dėl turto sugadinimo yra pareiškusi ieškinį dėl turtinės žalos padarymo šiuo nusikaltimu, todėl teismas mano, kad ji neturi teisės dėl turto sugadinimo patirtus moralinius išgyvenimus įvertinti pinigais ir priskaičiuoti prie ieškinio sumos, pareikšdama tokiu būdu dvigubą ieškinį – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nutartyje, atmesdamas nukentėjusiosios skundą šiuo klausimu, pažymėjo, kad remiantis tuo, jog byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios ir jos vyro sveikatos pablogėjimo priežastis, nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo šiuo atveju dėl turto sugadinimo patirtų moralinių išgyvenimų ir nepatogumų įvertinti pinigais bei tuo pagrindu pateikti civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje teismai atmesdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai A. A. M., pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisę asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, padarydami nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji negali pareikšti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo todėl, kad tai būtų dvigubas ieškinys – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Kaip jau minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Pagal CK neturtinė žala yra asmens ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtine žala laikomas pakenkimas saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitokioms neturtinėms teisėms ir panašiai. Nors žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais – tai įvertinama ir atlyginama pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1,2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Taigi teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
Teisėjų kolegijos nuomone, kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje paminėti ne visai išsamiai ir gana deklaratyviai bei visiškai neteisingai išdėstyta dvigubo ieškinio interpretacija. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti ieškinį. Taigi iš šio straipsnio matyti, kad civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Pagal teismų praktiką nukentėjusioji turėjo teisę pareikšti ieškinį tiek turtinės žalos atlyginimui, tiek ir neturtinės žalos atlyginimui, tai šioje baudžiamojoje byloje ji ir padarė (kasacinė byla Nr. 2K-60/2006). Visa tai rodo, kad į neturtinės žalos atlyginimo klausimą nuosprendį priėmęs teismas ne visai įsigilino nei fakto, nei teisės aspektais, dėl to teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo nukentėjusiajai negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl turtinės žalos atlyginimo, nuosprendžio trūkumų dėl neturtinės žalos atlyginimo neištaisė, nes iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms jau paminėtoms išvadoms.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali būti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, nepatogumai privačiam gyvenimui, kitokioms neturtinėms teisėms ir pan.) padariniai. Iš bylos duomenų matyti, tai pripažino ir teismai, kad nukentėjusiajai dėl žiemos metu užteršto vienintelio vandens šaltinio atsirado didelių nepatogumų, reikėjo vežiotis švarų vandenį iš kitur, teko tirti senojo šulinio vandenį, o nustačius jo visišką netinkamumą, iškasti naują šulinį, ir tai sukėlė įvairius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, o patirti išgyvenimai peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą; tai tęsėsi ilgą laiko tarpą, kol buvo iškastas naujas šulinys, sukėlė ir įvairius privataus gyvenimo nepatogius pasikeitimus, taip pat buvo pažeista jos teisę į švarią aplinką, nes kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis gyvenimas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos); be to, nukentėjusioji motyvuotai nurodė neturtinės žalos patyrimo ir pasireiškimo faktus, viso to nė vienos instancijos teismas neanalizavo ir nenagrinėjo. Esant tokiom aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai padarė netinkamas išvadas dėl BPK nuostatų civilinio ieškinio dalyje, kurios nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnis) bei, priimdami tokius sprendimus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes jis sukliudė teismams tinkamai išnagrinėti bylą dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajai ir dėl šios bylos dalies priimti teisingą sprendimą.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad apeliacinio skundo ribose įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas teisingai išspręsti bylą, apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio trūkumus ir teisingai bei tiksliai tai teisiškai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauti įstatymui. To apeliacinės instancijos teismas nepadarė, todėl baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r ė :
panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Teisėjai: Gintaras Goda
Dalia Bajerčiūtė
Rimantas Baumilas
