Baudžiamoji byla Nr. 2K-142/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.26.2.2.; 2.1.7.3. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį 25 MGL (3250 Lt) bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
D. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 25 d., apie 18 val., viešoje vietoje – picerijoje „Donatelo“, esančioje Molėtuose, Vilniaus g. 42, ir lauke prie picerijos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais, nepadoriu elgesiu ir įžeidžiamu kibimu prie žmonių trikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: su bokalu alaus nekviestas prisėdęs prie aštuonių Kalėdas šventusių žmonių kompanijos – M. M., P. M., M. J., D. J., E. S., I. G., M. P. ir A. G. – ir jiems pasakius, kad jis yra nepageidaujamas, nuo jų nenuėjo, bet vėliau atsisėdo į A. G. vietą; paprašytas atlaisvinti vietą atsisakė tai padaryti, sakydamas, jog „pakelkit mane, tada išeisiu“, vartojo necenzūrinius žodžius ir posakius, tokius, kaip „gausi į snukį“ ir šiurkštesnius. Minėtiems asmenims persėdus prie kito stalo bei persinešus užkandžius su gėrimais, jis vėl atėjo prie jų vartodamas necenzūrinius žodžius, stumtelėjo M. P. ir P. M., netyčia užkliudė stalelį, kuriam susiūbavus, nukrito meniu stovelis, o M. M. pasakius eiti ir išsiblaivyti, užsimojo ranka, tarsi norėdamas suduoti, bet D. J. sulaikė ranką. Iškviestiems policijos pareigūnams išsivedus jį į lauką, sakė M. J. „dar pasigailėsi“. Dėl tokio jo elgesio nukentėjusieji nutraukė savo šventę, t. y. buvimą picerijoje, ir nuvyko į Policijos komisariatą rašyti pareiškimo apie įvykį.
Nuteistasis D. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis naikintini dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies taisyklių pažeidimo, nes jo kaltės baudžiamojo nusižengimo padarymu nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Nukentėjusieji M. M., P. M., M. J., E. S., I. G., M. P., A. G. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis prieš kiekvieną iš jų tiesiogiai jokių necenzūrinių žodžių, grasinimų ir smurto nevartojo. Visi sutiko, kad jis tyčia nė vieno jų nestumdė, kad staliuką kliudė netyčia keldamasis nuo kėdės. Nukentėjusieji P. M. ir M. J. pripažino, kad jis tik atstūmė juos nuo savęs, kai jie pernelyg priartėjo prasidėjus konfliktui. Liudytojai A. T. ir D. S. patvirtino, kad picerijoje darbas nenutrūko, jokio triukšmo ar smurto protrūkių nebuvo. Jokių kitų įrodymų, kuriais būtų pagrįstos teismo išvados dėl to, kad jis trikdė nukentėjusiųjų rimtį ir šventinį nusiteikimą netinkamais vartoti posakiais bei išsišokimais, byloje nesurinkta. Dėl to teismas be teisinio pagrindo pripažino jį kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir taikė jam baudžiamąjį įstatymą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė D. Skorupskaitė-Lisauskienė siūlo nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, išanalizęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad D. M., būdamas neblaivus, picerijoje, kurioje šventė kultūringų jam nepažįstamų žmonių draugija, akivaizdžiai trikdė jų rimtį bei šventinį nusiteikimą netinkamais vartoti posakiais ir išsišokimais, taip išreikšdamas nepagarbą jiems ir nepaisydamas jų prašymo liautis ir palikti ramybėje. Aplinkybė, kad byloje surinkti įrodymai yra nepalankūs nuteistajam, kad, teismo nuomone, rodo įvykdytą nusikalstamą veiką, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad byloje padaryta esminių BPK pažeidimų, ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas patikrino visus apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai į juos atsakė, todėl ir apeliacinės instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.
Nuteistojo D. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo kaltės baudžiamojo nusižengimo padarymu nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Išvadą apie tai, kad D. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus patikimai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojų ir paties D. M. parodymai. Apie tai, kad D. M. savavališkai prisėdo prie jam nepažįstamų žmonių stalelio ir sužinojęs apie tai, kad jis nepageidaujamas, nuo stalelio nepasitraukė, persėdo į išėjusio nukentėjusiojo A. G. vietą, atsisakė ją užleisti sugrįžusiam A. G., duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino nukentėjusieji M. M., P. M., M. J., D. J., E. S., I. G., M. P., A. G.. Apie tai, kad persėdus nukentėjusiems prie kito stalelio priėjęs D. M. vartojo necenzūrinius žodžius, užkabino stalelį, apklausiami teisme patvirtino nukentėjusieji M. M., P. M., M. J., D. J., E. S., I. G., M. P., A. G., liudytoja A. T., pats D. M., pripažindamas, kad kliudė stalelį. Apie tai, kad D. M. ketino suduoti M. M. ranka, tačiau jį sulaikė D. J., parodė nukentėjusieji M. M., D. J., E. S., M. P.. Apie tai, kad kilus konfliktui D. M. stumdė P. M. ir M. P. patvirtino nukentėjusieji P. M., M. P. ir M. J.. Nukentėjusieji M. M., P. M., M. J., D. J., M. P., liudytoja A. T. parodė, kad konflikto metu D. M. vartojo necenzūrinius, užgaulius, įžeidžiamus žodžius. Šį faktą apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats D. M.. Nukentėjusieji M. M., M. J., I. G., M. P. teisme patvirtino, kad girdėjo kaip D. M. grasino M. J.. Iš šių asmenų parodymų turinio analizės matyti, kad nukentėjusiųjų, liudytojų ir nuteistojo D. M. parodymai patvirtina vieni kitus, juos papildo, esminių prieštaravimų dėl konflikto pradžios, jo vystimosi ir pabaigos nėra, todėl darytina išvada, kad šie įrodymai sudaro įrodymų visetą, leidžiantį daryti patikimas išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Iš aptartų įrodymų turinio matyti, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra pagrįstos teismo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visetu.
Dėl BK 284 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamąjį nusižengimas atskiriamas nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (apeigų atlikimo vieta ar neformalaus bendravimo vieta). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. M. atliko nevienkartinius, gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus (prašomas palikti nepageidaujančius su juo bendrauti žmones, kaltininkas nenuėjo, palikus jį prie stalelio vieną, jis persėdo į nukentėjusiojo A. G. vietą, o šiam grįžus, atsisakė ją užleisti, nukentėjusiesiems persėdus prie kito stalo, priėjo prie kito stalo vartodamas necenzūrinius žodžius, užkabino stalelį, grasino M. J.), kai kurie jo veiksmai buvo susiję su nukentėjusiųjų kūno neliečiamumo pažeidimu (stumdė P. M. ir M. P., grasino suduoti ranka M. M.). Atlikdamas tokius veiksmus D. M. trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas aštuonių nukentėjusiųjų interesus tokiu metu, kai tikimasi didesnės tolerancijos ir pagarbos kitiems žmonėms, t. y. per Kalėdas; dėl D. M. veiksmų nukentėjusieji buvo priversti nutraukti savo šventę ir kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nors įvykis vyko neformalioje aplinkoje, kolegijos nuomone, anksčiau aptartos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad jo elgesys negali būti įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas, nes aiškiai pranoksta ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytos veikos pobūdį. Dėl to nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl veikos kvalifikavimo kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta laikantis bendrųjų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų, esminių BPK pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacinio skundo ribose pripažintini teisėtais ir pagrįstais, o kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r ė :
Nuteistojo D. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Gintaras Goda
Rimantas Baumilas
