Baudžiamoji byla Nr. 2K-146/ 2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.1;
1.2.4.8;
1.2.10.1;
2.6.7.1 (S)
2010 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. E. ir jos gynėjo advokato Vidmanto Žylės bei nuteistojo G. M. kasacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. E. nuteista pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
G. M. nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Iš G. M., L. E. ir A. E. solidariai priteista 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. Š. Iš G. M., L. E. ir A. E. solidariai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Š.. Iš G. M., L. E. ir A. E. solidariai priteista 5 296, 96 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už D. Š. ir E. Š. gydymą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. E., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartis, kuria Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistųjų G. M., L. E. ir A. E. solidariai priteista 59 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. Š.. Iš nuteistųjų G. M., L. E. ir A. E. solidariai priteista neturtinė žala nukentėjusiajam E. Š. sumažinta iki 4600 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
G. M. ir L. E. nuteisti už tai, kad jie kartu su A. E. veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. sausio 28 d., apie 3 val., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), O. P. gyvenamajame name, po to, kai G. M. tyčia sudavė tuščiu stikliniu alaus buteliu sėdinčiam nukentėjusiajam E. Š. į galvą, tuo pargriaudamas jį ant grindų, kai A. E. tokiu pat buteliu sudavė E. Š. į galvą, bendrai visi trys sudavė batais apautomis kojomis ir kumščiais gulinčiam ant grindų E. Š. ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas – galvą, rankas, kojas, liemenį, pilvą, tuo padarydami jam galvos sumušimą su minkštųjų audinių paburkimu pakaušio kairėje, muštinę žaizdą kairiojo antakio išoriniame krašte ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tuo sukeldami nukentėjusiajam E. Š. fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jie kartu su A. E., veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. sausio 28 d., apie 3 val., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), O. P. gyvenamajame name, A. E. sudavus ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais į veidą lovoje miegančiam D. Š., po to A. E. su G. M. nuo smūgių sąmonę praradusį D. Š. iš lovos numetus ant grindų, bendrai visi trys batais apautomis kojomis bei kumščiais D. Š. sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į galvą, veidą, krūtinę ir kitas kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, krūtinės ląstos abiejose pusėse, galvos sumušimą, dėl kurių kraujui susikaupus smegenyse ir išsivysčius trauminei vidutinio sunkumo formos galvos smegenų ligai – okliuzinei dekompensuotai hidrocefalijai, nukentėjusiajam D. Š. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jie 2007 m. sausio 28 d., apie 3 val., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą atkeršyti E. Š. ir D. Š. už tai, kad šie A. E. neleido netinkamai elgtis susirinkusiųjų O. P. name atžvilgiu, neteisėtai slapta, prieš savininko valią, pro nerakintas duris įsibrovė į O. P. gyvenamąjį namą, tuo pažeisdami asmens būsto neliečiamumą.
Kasaciniame skunde nuteistasis G. M. prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: baudžiamąją bylą jo atžvilgiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nutraukti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu; jo veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 140 straipsnio 1 dalį; sumažinti nukentėjusiajam D. Š. priteistą neturtinės žalos dydį. Kasatorius teigia, kad teismai: neteisingai nustatė bendrininkavimo sąvokos turinį, dėl to jo padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį; jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo; teismas išnagrinėjo ne visus apeliacinio skundo argumentus, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus; bausmė jam paskirta neatsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes; nukentėjusiajam priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistasis skunde nurodo, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikata sutrikdoma dėl padarytų kūno sužalojimų visumos, tai pagal atitinkamus straipsnius atsako visi smurtą panaudoję asmenys, tačiau, jei sveikatos sutrikdymą sukėlė atskiri kūno sužalojimai, tai už jų padarymą atsako tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis (daro nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-307/2008). Kasatorius pažymi, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam D. Š. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis – galvos trauma, kuri patirta nuo į veidą suduotų smūgių, kuriuos sudavė A. E.. Tuo tarpu kasatorius, kaip nurodoma skunde, nenumatė, kad A. E. veiksmai sukels nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, kasatorius nebuvo iš anksto susitaręs nei su A. E., nei su L. E. dėl veiksmų apimties, todėl negalima teigti, kad jį tenkino bet kokios dėl veikos kilsiančios pasekmės, juolab, kad jis A. E. pažinojo tik iš matymo ir jokio intereso žiauriai smurtauti neturėjo. Kasatorius tvirtina, kad jis betarpiškai D. Š. sunkaus kūno sužalojimo nepadarė, o veikdami bendrai vienoje patalpoje, kiekvienas atskirai sumušė skirtingus nukentėjusiuosius – kasatorius buvo prie E. Š., tuo tarpu, kai A. E. buvo prie kito nukentėjusiojo D. Š.. Be to, nuteistasis pažymi, kad jis tiesiogiai D. Š. suduotų A. E. smūgių nematė, o A. E. taip pat nematė, kaip jis mušė E. Š.. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo veiksmai po nusikaltimo padarymo akivaizdžiai įrodo, kad jis sunkiam sveikatos sutrikdymui nepritarė, neišreiškė valios žiauriai smurtauti, o atvirkščiai – paguldė nukentėjusįjį ant šono, kad šis nepaspringtų krauju. Kasatoriaus nuomone, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad A. E. veika išėjo už susitarimo ribų (vykdytojo ekscesas), todėl kasatorius negali būti pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teigdamas, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, skunde kasatorius nurodo, jog nukentėjusioji O. P. 2007 m. sausio 28 d. pareiškimu kreipėsi tik dėl žalos, kilusios dėl jos name sudaužytų indų bei sulaužyto fotelio, o jokio reikalavimo pradėti procesą dėl asmens būsto neliečiamumo pažeidimo ji nepareiškė, tokios valios nukentėjusioji neišreiškė ir jos apklausose. Todėl prokuroras, kasatoriaus nuomone, nesant nukentėjusiosios skundo, neteisėtai 2008 m. vasario 12 d. pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, o teismas, sutapatinęs prokuroro pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro reikalavimo atlikti ikiteisminį tyrimą institutus, kurie iš esmės yra skirtingi, neteisėtai pripažino jį kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas baudžiamoji byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos įvertino subjektyviai. Be to, kasatoriaus nuomone, teismo išvados vertinant įrodymus neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4, 3.1.8 punktų nuostatų. Kasatorius skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Jis pateikia savą įrodymų vertinimą, pažymėdamas, kad apeliacinės instancijos teismas prieštaravimų nepašalino, nenurodė, kodėl vienais parodymais rėmėsi, o kitus atmetė, savo išvadas grindė prielaidomis. Nuteistojo nuomone, vadovaudamasis BK 59 straipsnio nuostatomis, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis aktyviais veiksmais siekė išvengti sunkesnių pasekmių, t. y. po nusikaltimo padarymo nukentėjusįjį D. Š. paguldė ant šono, kad šis nepaspringtų krauju. Be to, anot nuteistojo, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, o tai, kad jis nesutiko su veikos teisiniu vertinimu (kaip sunkiu sveikatos sutrikdymu), nereiškia šios lengvinančios aplinkybės pripažinimo negalimumo. Nuteistasis skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakė. Kasatorius pažymi, kad jis nuo pat pirmos apklausos nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodymus davė nuosekliai, jų nekeitė, pripažino faktinę savo veikų pusę, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų, kas rodo kritišką savo elgesio vertinimą ir stengimąsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteitasis tvirtina, kad jis ne tik pagal išgales atlygino dalį (po 400 Lt abiems nukentėjusiesiems) neturtinės žalos, tačiau ir jo pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios, jis pats savo iniciatyva prašė nukentėjusiųjų nurodyti banko sąskaitą, kad galėtų pervesti dalį nusikalstama veika padarytos žalos, tuo tarpu, atlyginti visą žalą iš karto jis neturi realių finansinių galimybių, todėl tai galėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, neįvertinęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kasatoriaus nuomone, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, kasatorius teigia, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam D. Š. neturtinę žalą, netinkamai taikė teisės normas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, neatsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, į tai, kad nėra duomenų, jog ateityje dėl šio sužalojimo nebus reikalingos specialios procedūros, neatsižvelgė į palankią pasveikimo prognozę, nustatytą ne nuolatinį, o laikiną nedarbingumą, tinkamai neįvertino, jog ieškinys didžiąja dalimi grindžiamas psichologinėmis problemomis, kurias nukentėjusysis turėjo ir anksčiau.
Nuteistoji L. E. ir jos gynėjas advokatas V. Žylė kasaciniame skunde prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti, L. E. veiką perkvalifikuojant iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį ir paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šį prašymą kasatoriai motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Kasatoriai pažymi, kad L. E. neigė savo veiksmais sukėlusi nukentėjusiajam D. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau ji davė išsamius parodymus, nurodė visas faktines aplinkybes, jos parodymai visiškai nesiskyrė nuo kitų nuteistųjų parodymų. Skunde teigiama, kad, tinkamai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, teismas turėjo nustatyti, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistosios L. E. veiksmų ir atsiradusių pasekmių, juolab, kad kiti nuteistieji patvirtino, jog L. E. kelis kartus spyrė D. Š. į koją, bet ne į galvą. Be to, kaip nurodoma skunde, pats nukentėjusysis D. Š. patvirtino, kad tik A. E. keletą kartų sudavė jam į veidą, dėl to jis prarado sąmonę. Skunde dėstant faktines bylos aplinkybes, pateikiant savą jų vertinimą, tvirtinama, kad L. E. veikoje nėra BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, kad ta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, t. y. fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Kasatorių nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, jog nusikaltimą visi nuteistieji padarė bendrininkų grupe, nes nėra vieno iš būtinų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. Skunde nurodoma, kad: atvykimo pas nukentėjusįjį D. Š. tikslas buvo pasiimti dokumentus; L. E. net nesuprato, iš kur pas vaikinus atsirado tušti alaus buteliai; niekas nesitarė miegantį D. Š. ištempti iš lovos; L. E. nesuprato, nuo ko reikia gintis ir ką užstoti, nes ji nebuvo tą vakarą vykusio „baliaus“ peripetijų liudytoja. Skunde kasatoriai pažymi, kad veiksmai asmenų, kurie kartu dalyvavo darant nusikalstamą veiką, gali būti vertinami dvejopai, t. y. kaip bendrininkavimas, darant nusikalstamą veiką, arba kaip prisidėjimas prie nusikalstamos veikos. Skunde kasatoriai tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog visi nuteistieji veikė bendrininkų grupe, todėl privalo visi bendrai atsakyti pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kasatorių nuomone, nuteistojo A. E. veiksmai prieš nukentėjusįjį D. Š. laikytini vykdytojo ekscesu, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad: nuteistieji vyko į nukentėjusiosios O. P. namą, nes šiame name liko visi nuteistojo A. E. daiktai, dokumentai, pinigai; nuteistieji buvo susitarę tik paimti A. E. daiktus, tačiau šis peržengė visas susitarimo ribas ir savo veika sukėlė pasekmes, dėl kurių nebuvo susitarta. Anot kasatorių, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiojo D. Š. sunkaus sveikatos sužalojimo priežastis yra ne visi suduoti smūgiai, bet konkrečiai vieno asmens, t. y. nuteistojo A. E. suduoti smūgiai. Skunde teigiama, kad L. E. veikoje nėra bendrininkavimo požymių, o yra prisidėjimo prie nusikalstamos veikos požymiai. Skunde daroma išvada, kad L. E. gali būti laikoma prisidėjusia prie nusikalstamos veikos ir atsakyti tik už nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą, bei už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam D. Š., t. y. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Kasatoriai teigia, kad nuteistajai L. E. teismas paskyrė per griežtą bausmę ir apeliuoja į tai, kad buvo galimybės jai taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Skunde pateikiami tokie argumentai: ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu L. E. pripažino visas faktines aplinkybes ir iš dalies pripažino savo kaltę, jog panaudojo fizinį smurtą; ji yra jauno amžiaus ir anksčiau neteista; nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; ji atlygino dalį žalos; jos vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, buvo antraeilis.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistosios L. E. ir jos gynėjo advokato V. Žylės bei nuteistojo G. M. kasacinius skundus atmesti. Prokurorė nurodo, kad L. E. ir jos gynėjo advokato V. Žylės kasaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog dėl L. E. veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. Š. sveikata, didžiąja skundo dalimi analizuojant liudytojų, nukentėjusiųjų bei pačių nuteistųjų parodymus, pateikiant savą jų vertinimą, tačiau pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Prokurorė nesutinka ir su nuteistojo G. M. kasacinio skundo argumentais apie tai, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prokurorė pažymi, kad teismas nuteistųjų kaltę, sutrikdžius D. Š. sveikatą, grindė teisme išnagrinėtais įrodymais, įvertinęs jų visetą. Be to, kaip nurodo atsiliepime prokurorė, byloje surinkti įrodymai dar kartą buvo patikrinti ir įvertinti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų. Prokurorė mano, kad, teisingai nustatęs tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius L. E. ir G. M. bendrininkavimo su A. E. požymius, teismas pagrįstai juos pripažino sunkaus D. Š. sveikatos sutrikdymo bendrininkais. Apie nusikaltimo bendrininkų susitarimą bendrai veikti, prokurorės nuomone, spręstina iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių: atvykę į O. P. namus visi trys nuteistieji iš karto ėmė elgtis įžūliai ir agresyviai; suvokdami, kad nukentėjusysis D. Š. dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir dėl to, kad miegantis buvo užpultas staiga ir netikėtai, visiškai nesiorientuoja, kas vyksta aplinkui, ir todėl nesipriešina, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias jo kūno vietas ne mažiau kaip 20 smūgių; A. E. ir G. M. iš namų atsivežė tuščius butelius, kuriuos ir panaudojo smurtaudami. Prokurorė mano, kad tai, jog nuteistieji, matydami ir suprasdami kitų bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, kiekvienas iš jų sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne po vieną smūgį, duoda pakankamą pagrindą išvadai apie nuteistųjų bendrą siekį sužaloti nukentėjusįjį. Prokurorės nuomone, kasatorių veiksmai negali būti perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, remiantis jų teiginiais, kad kiekvienas iš jų sudavė tik nestiprius smūgius, kurių nukentėjusysis beveik nepajuto. Prokurorė mano, kad ta aplinkybė, jog byloje nenustatyta, nuo kurio nuteistojo smūgių atsirado BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, nepašalina bendrininkų baudžiamosios atsakomybės, nes, nustačius, kad naudodami smurtą visi kaltinamieji veikė bendrai, visi ir turi atsakyti už atsiradusius padarinius, t. y. už sunkų sveikatos sutrikdymą. Prokurorė nesutinka su nuteistojo G. M. kasacinio skundo argumentais, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Prokurorė pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas tuo atveju, kai nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nesikreipia dėl proceso pradėjimo, prokuroras turi teisę inicijuoti procesą, o vėliau bylos nagrinėjamos bendra tvarka. Šiuo atveju, kaip nurodo prokurorė, nukentėjusiosios skundo nebuvo gauta. Todėl prokuroras 2008 m. vasario 12 d., vadovaudamasis BPK 409 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį bei pavedė jį atlikti Šilutės rajono PK. Taigi, anot prokurorės, teismų sprendimuose teisingai konstatuota, kad šioje byloje prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo gautas. Prokurorė atsiliepime teigia, kad, skirdamas bausmes kasatoriams, teismas tinkamai vadovavosi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis. Prokurorės nuomone, teismas pagrįstai nepripažino G. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių pasekmių, prisipažinimo padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prokurorė nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog: G. M. per visą bylos procesą nebuvo iki galo nuoširdus; ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui davė tik iš dalies teisingus parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, stengdamasis sumenkinti savo ir bendrininkų vaidmenį; vien tik tai, jog jis nukentėjusįjį D. Š. paguldė ant šono, kad šis neužspringtų krauju, neduoda pagrindo teigti, kad jis stengėsi išvengti sunkesnių padarinių; po to, kai nuteistieji sumušė ne tik D. Š., bet ir E. Š., matydami, kad nukentėjusieji nebeatsikelia, kad jiems reikalinga medicininė pagalba, tuo nepasirūpino, baigę smurtauti, pasišalino iš įvykio vietos. Prokurorės nuomone, atmestini ir nuteistosios L. E. bei jos gynėjo advokato V. Žylės kasacinio skundo argumentai dėl lengvinančių aplinkybių, t. y. dėl nuteistosios antraeilio vaidmens nusikaltime ir dalinio žalos atlyginimo. Prokurorė pažymi, jog bylos duomenys rodo, kad L. E. buvo aktyvi nusikalstamų veikų dalyvė, neprieštaravo savo bendrininkų veiksmams, kuriais buvo siekiama sužaloti nukentėjusiuosius, todėl jos suduotų smūgių skaičius ir jų stiprumas neturi įtakos nei veikos kvalifikacijai, nei atsakomybę švelninančios aplinkybės nustatymui. Be to, prokurorė nurodo, kad tik nuteistasis G. M. pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis kiekvienam nukentėjusiajam atlygino po 400 Lt žalos; nuteistoji L. E. tokių dokumentų nepateikė, todėl teismo argumentai, kad ji žalos neatlygino yra teisingi. Prokurorės nuomone, teisingai išspręstas ir neturtinės žalos klausimas, tinkamai vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, susiformavusia teismų praktika, teisingumo bei protingumo kriterijais.
Nuteistosios L. E. ir jos gynėjo bei nuteistojo G. M. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatoriai G. M. ir L. E. prašymą jų nusikalstamą veiką (sunkų D. Š. sveikatos sutrikdymą) perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį grindžia teismo nustatytų aplinkybių neigimu. Teismas nustatė, kad visi trys nuteistieji veikė bendrai (bendrininkų grupe), kad veikos padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą – sukėlė visų trijų nuteistųjų bendri veiksmai. Byloje nustatyta, kad: visi trys nuteistieji kartu taksi automobiliu atvyko į O. P. namą; G. M. ir A. E. iš namų buvo pasiėmę po tuščią butelį nuo alaus; visi trys vienu metu įėjo į namą ir tuoj pat pradėjo mušti nukentėjusiuosius D. Š. ir A. Š.. Tuo tarpu kasatoriai savo skunduose tvirtina, kad: bendrų veiksmų nebuvo, nes kiekvienas iš jų veikė atskirai; kiekvieno iš jų veiksmai sunkaus sveikatos sutrikdymo sukelti negalėjo, o galėjo sukelti tik fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą; sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė A. E. veiksmai, kurie vertintini kaip vykdytojo ekscesas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad argumentai, skirti teismo nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bylos aplinkybių nustatymo teisingumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Todėl nuteistojo G. M., nuteistosios L. E. bei jos gynėjo kasacinių skundų argumentai, skirti teismo nustatytoms aplinkybėms paneigti, paliekami nenagrinėti. Pagal nustatytas aplinkybes aptariama kasatorių nusikalstama veika (sunkus D. Š. sveikatos sutrikdymas) teisingai kvalifikuota pagal BK135 straipsnio 1 dalį, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Tinkamai pritaikytos ir BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatant, kad veiką padarė bendrininkų grupė, nes byloje nustatyta, kad visi nuteistieji atliko vykdytojų vaidmenį. Tuo pačiu tinkamai buvo pritaikytas ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas veikos padarymą bendrininkų grupe pripažįstant nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Dėl BPK 409 straipsnio 1 dalies taikymo
Nuteistasis G. M. kasaciniame skunde tvirtina, kad bylos dalis, kurioje jis nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, turėjo būti nutraukta, pritaikius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, nes: byloje nėra nukentėjusiosios O. P. skundo dėl jos būsto neliečiamumo pažeidimo; nėra ir prokuroro reikalavimo dėl to atlikti ikiteisminį tyrimą; yra tik prokuroro pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą, kurio su prokuroro reikalavimu tapatinti negalima.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog kasatoriaus teiginys, kad bylos dalis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK165 straipsnio 1 dalį turėjo būti nutraukta, yra nepagrįstas. Byloje yra Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. sausio 30 d. priimtas pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje NR. 94-1-00094-07. Iš Šilutės rajono policijos komisariato pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrias toje byloje buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Papildydamas savo pavedimą prokuroras 2008 m. vasario 12 d. jame nurodė, kad vadovaudamasis BPK 409 straipsnio 1 dalimi ir 407 straipsniu jis paveda ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikti ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tas pavedimo papildymas nevisiškai atitinka BPK 409 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jame nenurodyta, dėl kurios iš aptariamoje normoje išvardintų dviejų priežasčių prokuroras pradeda baudžiamąjį procesą. BPK 409 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prokuroras privalo pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų (BK 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos į tą sąrašą patenka) nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, jeigu tos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veikos turi visuomeninę reikšmę ir tais atvejais, kai asmenys yra kaltinami kelių tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų padarymu, dėl dalies iš kurių baudžiamasis procesas turėtų vykti privataus kaltinimo tvarka, nes tokiu atveju nutraukus baudžiamąjį procesą dėl privataus kaltinimo tvarka atskleistinos veikos, pasunkėtų kitų nusikalstamų veikų atskleidimas ir įrodinėjimas. Šiuo atveju įsibrovimas į O. P. gyvenamąjį namą (nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje) yra betarpiškai susijęs su tame name padarytu sveikatos sutrikdymu, kuris prokuroro pavedimo surašymo metu buvo kvalifikuotas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vėliau – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, t y. veika, įrodinėtina valstybinio kaltinimo tvarka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra vienas iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų baudžiamąjį procesą dėl BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pradėti prokuroro reikalavimu, o paminėti netikslumai prokuroro pavedime nėra pagrindas aptariamą bylos dalį nutraukti, pritaikius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.
Dėl nuteistiesiems G. M. ir L. E. paskirtos bausmės
Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems G. M. ir L. E. teismas tinkamai vadovavosi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis: teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsni 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o bausmės rūšį parinko ir jos dydį nustatė, tinkamai pritaikęs BK 61 straipsnio 1-3 dalių nuostatas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai nepripažino G. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių pasekmių, prisipažinimo padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos duomenų matyti, kad: G. M. per visą bylos procesą nebuvo iki galo nuoširdus; stengdamasis sumenkinti savo ir bendrininkų vaidmenį, ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui davė tik iš dalies teisingus parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes; savo vaidmenį jis stengiasi sumenkinti ir kasaciniame skunde; vien tik tai, jog jis nukentėjusįjį D. Š. paguldė ant šono, kad šis neužspringtų krauju, neduoda pagrindo teigti, kad jis stengėsi išvengti sunkesnių padarinių; po to, kai nuteistieji sumušė ne tik D. Š., bet ir E. Š., matydami, kad nukentėjusieji nebeatsikelia, kad jiems reikalinga medicininė pagalba, tuo nepasirūpino, baigę smurtauti, pasišalino iš įvykio vietos. Nuteistosios L. E. bei jos gynėjo advokato V. Žylės kasacinio skundo argumentai dėl lengvinančių aplinkybių, t. y. dėl nuteistosios antraeilio vaidmens nusikaltime ir dalinio žalos atlyginimo, taip pat nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad L. E. buvo aktyvi nusikalstamų veikų dalyvė, neprieštaravo bendrininkų veiksmams, todėl jos suduotų smūgių skaičius ir stiprumas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, neduoda pagrindo jos vaidmenį nusikaltime pripažinti antraeiliu. Iš prie bylos pridėto kvito nuorašo matyti, kad L. E. 2009 m. sausio 28 d. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 500 Lt žalos atlyginimo už D. Š. gydymą (kvitas, iš kurio matyti, kad dar 600 Lt už D. Š. gydymą Valstybinei ligonių kasai ji sumokėjo 2009 m. vasario 5 d., pridėtas tik prie kasacinio skundo). Tai tik labai nedidelės dalies nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas, nes byloje nustatyta, kad viso buvo padaryta 5296,96 Lt turtinės ir 65 000 Lt neturtinės žalos. Tik nedidelės dalies žalos atlyginimas pagrįstai nebuvo pripažintas nuteistosios L. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nenustačius jokių L. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos antraeilio vaidmens nusikaltimo padaryme, nėra jokio pagrindo nuteistajai švelninti bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas.
Dėl nuteistojo G. M. kasacinio skundo kitų argumentų
Šis kasatorius skunde teigia, kad, priteisdamas nukentėjusiajam D. Š. neturtinę žalą, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydį, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, neatsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, į tai, kad nėra duomenų, jog ateityje dėl šio sužalojimo nebus reikalingos specialios procedūros, neatsižvelgė į palankią pasveikimo prognozę, nustatytą ne nuolatinį, o laikiną nedarbingumą, tinkamai neįvertino, jog ieškinys didžiąja dalimi grindžiamas psichologinėmis problemomis, kurias nukentėjusysis turėjo ir anksčiau. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja tiek neturtinės žalos dydžio nustatymą reglamentuojančioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) normoms, tiek bylos medžiagai. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Š padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis neteko 80-90 procentų darbingumo; nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas ligoninėse; dėl padarytų sužalojimų jis turėjo kęsti didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, turėjo mesti mokslą, nebegali bendrauti, sutriko atmintis, blogai miega, jį persekioja suicidinės mintys, jam reikalinga kito asmens nuolatinė priežiūra. Šie padariniai atsirado dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio jas sukėlusio tyčinio nusikaltimo pobūdžio žalą padariusių asmenų turtinė padėtis nelaikytina esminiu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl teismo nustatytas 60 000 Lt neturtinės žalos dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks dydis atitinka ir susiklosčiusią teismų praktiką.
Be to, nuteistasis G. M. kasaciniame skunde teigia, kad jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Iš skundo bei skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad visi esminiai nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti. Todėl daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė aptariamą BPK reikalavimą, nėra pagrindo.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistosios L. E. ir jos gynėjo bei nuteistojo G. M. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios L. E. ir jos gynėjo advokato Vidmanto Žylės bei nuteistojo G. M. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Vladislovas Ranonis
Valerijus Čiučiulka
