L. J. pagal BK 180 str. 2 d., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-167/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.1. (S)

2010 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. Š., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo L. J. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

n u s t a t ė :

L. J. nuteistas už tai, kad 2009 metų balandžio 29 dieną, apie 22 val., kartu su T. Š. ir dviem nenustatytais asmenimis, veikdami bendrininkų grupe, daugiabučio namo, esančio Kretingos r., (duomenys neskelbtini), laiptinėje užpuolė A. B., T. Š. sudavus jam vieną kartą kumščiu į veidą ir pareikalavus atiduoti pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, įsibrovė į B. I. V. priklausantį butą, esantį Kretingos r., (duomenys neskelbtini), L. J. sudavė B. I. V. vieną smūgį į krūtinę ir ne daugiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ant žemės ir tuo metu L. J. jėga nuo jos kaklo nuplėšė ir pagrobė 300 Lt vertės auksinę grandinėlę su 100 Lt vertės auksiniu kryželiu, po to L. J. sudavė A. B. du smūgius kirviu į galvą, apieškojo butą bei pagrobė B. I. V. priklausančius 400 Lt, 200 Lt vertės magnetolą „Philips“, iš viso pagrobė nukentėjusiajai B. I. V. priklausančio turto už 1000 Lt. Dėl panaudoto fizinio smurto A. B. ir B. I. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis L. J. kasaciniu skundu prašo apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti, jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnį ir 180 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad teismai jam netinkamai pritaikė BK 180 straipsnio 2 dalį, nes bylos duomenys rodo, kad nukentėjusysis A. B. buvo sumuštas iš pradžių laiptinėje, vėliau bute ir tik po to kilo sumanymas apiplėšti nukentėjusiuosius. Taip pat teismai pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalį, 242 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 5 dalį, nes atsižvelgė tik į šališkus suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų parodymus.

Atsiliepimu į nuteistojo L. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad teismas pagrįstai kvalifikavo L. J. nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes plėšimą kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, tą ir padarė nuteistasis, o skunde nurodytos aplinkybės veikos kvalifikacijai neturi reikšmės. Priešingai nei nurodoma skunde, L. J. kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiųjų parodymais, kuriais teismai neturėjo pagrindo abejoti, bet ir asmens parodymų atpažinti protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada. Prokurorė nurodo, kad BPK 241 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies pažeidimų nepadaryta, kasaciniame skunde L. J. jų visiškai nemotyvavo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismų nustatytam A. B. ir B. I. V. plėšimo atvejui netinkamai pritaikyta BK 180 straipsnio 2 dalis.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako ir toks asmuo, kuris įsibrovęs į patalpą panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad tuoj po to, kai nuteistasis T. Š. įvykio vietos laiptinėje panaudojo fizinį smurtą ir pareikalavo iš nukentėjusiojo A. B. turto, nuteistasis L. J., veikdamas bendrininkų grupe su T. Š. ir kitais dviem asmenimis, iš paskos bandančiam nuo užpuolimo pabėgti A. B. pro nukentėjusiosios B. I. V. atidarytas duris įsibrovė į butą, kur naudojo fizinį smurtą prieš ją ir jos anūką A. B.. Po panaudoto smurto L. J. nuplėšęs nuo nukentėjusiosios kaklo pagrobė auksinę grandinėlę, apieškojo butą, o kiti įsibrovę į butą asmenys pagrobė 400 Lt ir magnetolą. Tokia padaryta bendrininkaujant su kitais asmenimis L. J. veika visiškai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kasatoriaus prašymas jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį ir 180 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje išties nustatyta, kad būtent L. J. ir T. Š. suduotais smūgiais buvo nežymiai sutrikdyta abiejų nukentėjusiųjų sveikata. Tačiau byloje taip pat nustatytos ir kitos aplinkybės: 1) kad tokie sveikatos sutrikdymai yra susiję su nukentėjusiųjų turto pagrobimu ir panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą; 2) kad plėšimas padarytas prieš nukentėjusiųjų valią įsibrovus į patalpą, nukentėjusiųjų butą. Įsibrovimu laikytinas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kokiais duomenimis remdamasis nustatė, kad nuteistieji ir kiti jų bendrininkai į butą pateko ne dėl asmeninių paskatų, ne dėl to, kad jiems nepatiko nukentėjusiųjų elgesys, bet turėdami tikslą nukentėjusiuosius apiplėšti. Byloje nustatyta, kad plėšimo bendrininkai pasinaudoję tuo, kad nukentėjusioji B. I. V. atidarė buto duris norėdama įleisti į vidų laiptinėje mušamą anūką A. B., atvirai jėga įsibrovė į butą ir čia pat sumušę abu nukentėjusiuosius tuojau skubiai ieškojo jų turto, dalį jo užvaldė. Tokia plėšimo eiga akivaizdžiai rodo kad, patekdamas į nukentėjusiųjų gyvenamą patalpą, kasatorius su kitais bendrininkais turėjo sumanymą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą.

Taigi nuteistojo L. J. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti.

Dėl skundo argumentų apie BPK pažeidimus

Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad teismai pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalį, 242 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį ir buvo šališki. Pastebėtina, kad teisės į teisingą ir nešališką teismą bei BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimai kasaciniame skunde argumentuojami tuo, kad teismai nustatydami nusikaltimo padarymo aplinkybes rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais ir atmetė dalį nuteistųjų parodymų. Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme skunde minimų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Visos reikšmingos bylos aplinkybės teisme išnagrinėtos, įrodymai ištirti tiesiogiai. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, nuteistųjų parodymai aptarti ir nuosprendyje nurodyta, kodėl jais netikima. Taigi teismas ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltų esminių prieštaravimų dėl teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms atmetimo motyvus. Vien tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip norėjo kasatorius, nelaikytina BPK pažeidimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu

n u t a r i a:

Nuteistojo L. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Egidijus Bieliūnas

Tomas Šeškauskas