Dėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 25 dalies, apibrėžiančios statybos sklypo tvarkymą, kuris apima ir tvoros tvėrimą, taikymo

Nr. DOK-3920

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 18 d. paduotu pareiškėjo R. C. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDIwNi05MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4206-901/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4206-901/2018">e2-4206-901/2018</a>, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir STR 1.01.07:2002 1.2.2 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog konsultacinėje išvadoje užfiksuota nauja aplinkybė neturi jokios reikšmės civilinės bylos baigčiai. Teismas neįvertino, kad pagal statybos metu galiojusį reglamentavimą tvora buvo laikoma nesudėtingu statiniu, kuriam nereikėjo statybos leidimo. Paaiškėjusi nauja aplinkybė, kad žemės sklypas buvo suformuotas su nurodytu nesudėtingu statiniu, kurio kadastriniai matavimai neatliekami, nes tai ne I, o II grupės statinys, ir kuriam taikomas kitoks teisinis reglamentavimas, leidžia spręsti, kad pagal neteisingai nustatytas aplinkybes byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDIwNi05MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4206-901/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4206-901/2018">e2-4206-901/2018</a> buvo padarytos neteisingos išvados.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 25 dalies, apibrėžiančios statybos sklypo tvarkymą, kuris apima ir tvoros tvėrimą, taikymo. Nurodoma, kad žemės sklypas buvo suformuotas tik 2016 m., o I grupės statinys pastatytas 2003 m. dar nesuformuotame žemės sklype, kurį statyboms perdavė Klaipėdos miesto savivaldybė kaip patikėtinis. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tokiam statiniui nereikėjo leidimo, tokio statinio statymas dar nesuformuotame sklype priskiriamas prie žemės sklypo sutvarkymo darbų, todėl negalėjo būti laikomas savavališka statyba.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai nusprendė, jog konsultacinėje išvadoje paaiškėjusi aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais. Apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino pareiškėjo pateiktą konsultacinę išvadą, kuri neabejotinai pagrindžia naują, teismams nežinomą aplinkybę ir kuri turi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui. Be to, skunde teigiama, kad buvo pažeista CPK 21 straipsnio norma, nes pirmosios instancijos teismo teisėja J. Gailevičienė tą pačią dieną (2024 m. liepos 18 d.) nagrinėjo kelis pareiškėjo skundus, taigi, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, ji jau turėjo išankstinę nuomonę, nors pagal nešališkumo principą ji turėjo pareigą nusišalinti. Buvo pažeista ir CPK 185 straipsnio 1 dalies norma, nes apeliacinės instancijos teismas iš esmės net nevertino pareiškėjo pateiktos konsultacinės išvados.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręstas byloje kilęs klausimas, nukrypta nuo teismų praktikos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo paaiškėjus naujai aplinkybei, taip pat dėl įrodymų vertinimo. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė