Byla Nr. TS-18-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14289-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.15.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. LK-N-475 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 5 metams 4 mėnesiams.
Nuteistojo R. B. bausmės pradžia – 2022 m. birželio 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 28 d.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2025 m. vasario 27 d.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nors nuteistasis R. B. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko elgesio korekcijos programas, mokėsi lietuvių kalbos ir rašybos, buvo įsidarbinęs ūkio brigadoje, drausmine tvarka nebaustas, tačiau asmuo jau antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jo galimybės sėkmingai integruotis į gyvenimą laisvėje yra ribotos – neturi išsilavinimo, neturi darbinės patirties, nėra įgijęs profesinės kvalifikacijos, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nurodo ketinantis apsigyventi pas giminaičius). Laisvėje pragyvendavo iš gaunamų pašalpų bei vykdydamas nusikalstamas veikas, kurias vykdė kartu su broliais ir pusbroliais, taigi matyti, jog ryšiai su artimaisiais nėra apsauginis veiksnys. Laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėjo susikurti struktūros savo gyvenime. Savo vykdomus nusikaltimus linkęs pateisinti, stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu, neįvertina elgesio pasekmių, įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, žinojimo, kokiu būdu tų planų sieks. Asmuo, net žinodamas problemines sritis, vengia imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į specialistus ir jas spręsti. Be to stebima, jog tuo metu, kai bando spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas. Susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Nuteistasis nesupranta savo teisės pažeidimo poveikio kitiems žmonėms. Nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie išlikę aktualūs ir koreguotini, nėra reikšmingų apsauginių veiksnių. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir sprendė, jog atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas A. Š., veikdamas nuteistojo vardu ir interesais, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisijos Nutarimas nepagrįstas, Komisija objektyviai neįvertino visų aplinkybių, suteikiančių galimybę R. B. būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš Nutarime nurodytų Komisijos motyvų akivaizdu, jog Nutarime buvo stengiamasi išryškinti vien neigiamai R. B. apibūdinančius duomenis, tačiau ir jie pateikti akivaizdžiai neteisingai, sąmoningai nutylint svarbias aplinkybes, kurios galėjo turėti reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tokie nepilni, neobjektyvūs ir prieštaraujantys vienas kitam Komisijos Nutarimo motyvai rodo, jog priimtas sprendimas netaikyti R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti laikomas pagrįstu. Nutarime nurodoma, kad R. B. lanko elgesio korekcijos programas ir tuo pačiu deklaratyviai teigiama, kad jis vengia imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į specialistus ir spręsti problemas. Nutarime nekonkretizuojama, kokias problemas R. B. vengia spręsti, kas jas (problemas) jam įvardino ir kokie duomenys patvirtina šiuos Nutarimo teiginius. Mano, kad visuma R. B. charakterizuojančių duomenų rodo, jog atliktos bausmės laikas ir R. B. elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog jis padarė reikiamas išvadas ir yra galimybė taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, nes bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėjo, kad šiuo metu R. B. yra atlikęs gerokai daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis noriai dalyvauja visose pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko visas jam skirtas elgesio korekcijos programas, yra itin paklusnus, darbštus ir drausmingas, jokių drausminių nuobaudų nėra turėjęs. Šių teigiamų R. B. asmens bruožų Komisija visiškai nevertino, nors kai kuriuos iš jų ir paminėjo skundžiamame Nutarime. R. B. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ženkliai (padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas), kas rodo, jog jis ir formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nutarime akcentuojama, kad R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, tačiau atkreipė dėmesį, jog pirmą kartą R. B. bausmę atliko už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą. Be to, visai nepagrįstai nurodoma, kad R. B. nesupranta savo teisės pažeidimo poveikio kitiems žmonėms, savo vykdomus nusikaltimus linkęs pateisinti, neįvertina elgesio pasekmių. Priešingai, R. B. puikiai suprato ir supranta padaręs sunkią nusikalstamą veiką, supranta jo darytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei. Jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, galėjosi dėl savo veiksmų. Tai teismas įvertino ne tik kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir nustatė pagrindą taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą R. B. laisvės atėmimo bausmę mažinti vienu trečdaliu. Nežiūrint R. B. noro dirbti ir užsidirbti, jam nepagrįstai neleidžiama dirbti už įkalinimo įstaigos ribų, nors tokį norą jis yra išreiškęs. Nutarime nurodoma menka R. B. darbinė patirtis ir profesinės kvalifikacijos nebuvimas negali būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, nes valstybė, kurią šiuo atveju atstovauja įkalinimo įstaiga, nesuteikė reikiamų sąlygų ir priemonių tam, kad R. B. įgytų specialybę bei patirtį, kurią galėtų panaudoti darbinėje veikloje. R. B. yra aiškiai išreiškęs norą, išėjęs į laisvę, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir laukti visų darbo pasiūlymų, kurie atitiktų jo sugebėjimus. Be to jis siekė, jog būtų perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas, motyvuojant darbuotojų trūkumu Pusiaukelės namuose. Nutarime neteisingai nurodoma, kad R. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau ignoruojamas faktas, kad R. B. yra registruotas pas savo pusseserę Z. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini); Z. R. sutinka, kad R. B., išėjęs į laisvę apsigyventų jos namuose. Tai paneigia skundžiamo Nutarimo hipotetinius teiginius, kad R. B. gali vėl daryli nusikalstamas veikas su broliais ir pusbroliais. Nutarime visiškai nutylėtas faktas apie tai, kad R. B. turi stiprų stimulą dorai gyventi laisvėje, nes turi šeimą, su kuria jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai. R. B. žmona N. K., su kuria R. B. augina tris mažamečius vaikus, palaiko su nuteistuoju nuolatinius ir glaudžius ryšius, lanko jį įkalinimo įstaigoje ir turi jam didelę teigiamą įtaką, saugančią nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje. Pastebėtina, kad N. K. charakterizuojama teigiamai, ji nėra padariusi jokių nusikalstamų veikų. Šios svarbios aplinkybės, rodančios stiprų apsauginį poveikį dėl nusikaltimų recidyvo, buvo nutylėtos, kas patvirtina Nutarimą esant nepakankamai motyvuotą, o tuo pačiu ir nepagrįstą. Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo galimybę, neatsižvelgė į vaikų interesus. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, kad jeigu yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai. Konvencijoje formuluojamas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant laimę, meilę ir supratimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius, t. y. teisė gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais ir giminaičiais, tai – iš žmogaus prigimties išplaukiančios teisės. Vaiko gyvenimas kartu su tėvais, jo auklėjimas ir auginimas savo tėvų šeimoje turi pirmenybę prieš kitus vaiko gyvenimo ir auklėjimo būdus. Tėvų teisė ir pareiga auginti ir auklėti vaikus nustatyta ne tik įstatymuose, bet tai įtvirtinta moralės ir papročių normose. Siekiant artimo ryšio tarp tėvų ir vaikų, artimo ryšio tarp pačių nepilnamečių vaikų, jie turi gyventi kartu ir nuolat bendrauti su tėvais, kitais artimaisiais. Nepaleidus R. B. lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vaikai neturės visaverčio bendravimo, ugdymo. R. B. atitinta visas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, o aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl yra pagrindas ir tikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo R. B. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pasižymi aukšta motyvacija darbui, nes nuo bausmės vykdymo pradžios nuosekliai, kiekvieną mėnesį kreipdavosi dėl įsidarbinimo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dalyvavo mezgimo, muilo gamybos ir žvakių liejimo užimtume. Atlikdamas bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje turėdamas teisę išvykti be palydos nuo 2023 m. gruodžio 11 d. nuteistasis įdarbintas teritorijos valytojo pareigose, lankomas savo žmonos ilgalaikių pasimatymų metu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, sportinėse varžybose, užsėmė fizine kultūra, lankė nuteistųjų koplyčią, dalyvavo psichologo konsultacijose, 2023 metais lankė lietuvių rašymo pradmenų ir šnekamosios kalbos bei skaitymo įgūdžių gilinimo modulį, dalyvavo ir prisidėjo prie gerbūvio darbų dažant nuteistųjų laisvalaikio kambarį. Atlikdamas bausmę drausmine tvarka nebaustas, neskatintas ir nėra jokių oficialių duomenų apie tai, kad nuteistasis kada nors būtų turėjęs problemų su alkoholiu. Jis taip pat nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai. Atsižvelgiant į atliktų įvertinimų rezultatus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones. Bausmę R. B. atlieka lengvos grupės sąlygomis. Nuo 2023 m. gruodžio 7 d. perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą su teise išvykti be palydos. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo vertinimu, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, vis dar nustatoma labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių –nuteistasis neturi darbo patirties, neturi darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skaitymo, rašymo ir skaičiavimo problemų, lėšų valdymo sunkumų, jam būdingas rizikingas/pavojingas ir impulsyvus elgesys, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, jis negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas nelankstus mąstymas, nuteistasis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, jam būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeninai veiksniai yra susiję su turima gyvenamąja vieta bei palaikančiais socialiniais ryšiais su šeimos nariais ir artimaisiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su šiais apsauginiais veiksniais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNzM3LTQ5My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-737-493/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-737-493/2021">1S-737-493/2021</a>). Tuo labiau, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė kartu su savo broliais, kitais giminaičiais, todėl apsauginio kriminogeninio veiksnio – socialinių ryšių su šeimos nariais ir artimaisiais – laikyti tvirta atsvara visai eilei dinaminių kriminogeninių veiksnių nėra visiškai jokio pagrindo. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistajam nustatyti minėti apsauginiai veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų daugelio dinaminių, o taip pat ir statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2 teistumai), smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistojo R. B. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuteistojo charakteristikos kontekste aplinkybė, jog vis dar išlieka labai daug kriminogeninių veiksnių, tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nuteistasis neturi išsilavinimo, yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Sodros registre duomenų apie nuteistojo darbovietes nėra, jis niekuomet nėra oficialiai dirbęs. Interviu metu teigė, kad darbo net neieškojo, nes yra romų tautybės ir manė, kad niekas jo į darbą nepriims, o R. B. teisės pažeidimų pobūdis rodo jo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniams sunkumams. Vertinant pastarąjį ir ankstesnius teisės pažeidėjo nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, šis kriminogeninis veiksnys siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo nedarbas, neturėjimas apmokamo darbo paskatino teisės pažeidėją padaryti plėšimą, prekiauti narkotinėmis medžiagomis, dėl nepakankamo išsilavinimo esamas nusimanymo trūkumas lėmė jo nusikalstamas veikas. Akcentuotina, jog nuteistasis, turėdamas tik pradinį keturių klasių išsilavinimą ir neturėdamas specialybės, nei laisvėje, nei bausmės atlikimo vietoje net nesistengė mokytis ir ją įgyti. Pokalbio metu nuteistasis teigė, kad pragyvendavo iš gaunamų pašalpų, žmonos turimo II grupės neįgalumo, išmokų už tris vaikus, tačiau akivaizdu, jog jis nesugenėjo išsiversti iš tų pinigų, kuriuos turėjo, neturėjo darbo ir darė nusikaltimus, kad išgyventų arba gautų dalykų, kurių nori. Taigi, nebuvimas finansinio stabilumo ir neturėjimas gebėjimo užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį negarantuos sėkmingos integracijos į visuomenę.
Tiek ankstesniam, tiek ir dabartiniam R. B. nusikaltimams yra būdinga ta pati motyvacija – siekis gauti finansinės naudos, todėl dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinant teisės pažeidėjo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Kas kiek laiko jis užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Nusikalstamas veikas vykdė kartu su savo broliais ir pusbroliais, todėl galima teigti, kad nuteistasis didžiąją savo laiko dalį leidžia su kitais teisės pažeidėjais. R. B. turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo netinkamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi, o nuteistojo gyvenimo stilius turi įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistojo savęs vertinimas remiasi ne visai tinkamais kriterijais, stebima adekvatumo stokojanti savivertė, sietina su klaidingu savęs identitetu socialinėje aplinkoje. Visa tai jis suvokia ir supranta, kad jos priimtinos tik tam tikroje aplinkoje. Emocinės gerovės problemos tiesiogiai neįtakojo nusikalstamo elgesio, tačiau šis veiksnys turi būti valdomas ateityje siekiant pilnavertiško gyvenimo ir savirealizacijos.
Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, dėl kai kurių iš jų įvykdymo nuteistasis kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau kitų atveju yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo yra ganėtinai spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Jis pripažįsta, jog negeba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Nusikalstamo elgesio istorijoje yra fiksuotas vienas atvejis, kurio metu jis yra naudojęs fizinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų.
Nuteistojo vertinimo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad jis stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti. Visgi, net žinodamas problemines sritis, vengia imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į specialistus ir jas spręsti. Be to, stebima, jog tuo metu, kai bando spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas (pvz.: išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas įveikti finansinius sunkumus, vykdo nusikalstamas veikas). Kaip jau minėta, asmuo neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Vertinimo metu teisės pažeidėjas įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam nuteistajam žinojimo, kokiu būdu tų planų sieks. Ir praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti, be to, jis ir pats pripažįsta, jog dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus. Taip pat stebima, jog nuteistajam trūksta lankstumo, jam trūksta gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Kyla sunkumų pritaikant įsisavintą informaciją, nes dažniausiai pasikliauja sėkme. Nuteistojo mąstymo/elgesio problemos yra susijusios su nusikalstamu elgesiu.
Nors R. B. kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas neigia, tačiau jo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Nors interviu metu nuteistasis stengėsi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje jų laikytis negebėjo, nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų ir, siekdamas savų tikslų, finansines problemas ar sunkumus sprendė nusikalsdamas. Atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų bei bendrų elgesio taisyklių, priimtinų visuomenėje normų nesilaikymas darė įtaką nusikalstamam elgesiui ir nėra pakankamai valdomi. Nors nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau taip pat ir neskatintas. Aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, nes ji tik patvirtina, kad R. B. elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Todėl šių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab rizikingas/pavojingas ir impulsyvus elgesys, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, negebėjimas atpažinti problemų ir tinkamų jų sprendimo įgūdžių stoka, neturėjimas tikslų, polinkis gyventi šiandiena, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas išlieka aktyviais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog jis padarė reikiamas išvadas ir yra galimybė taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, nes bausmės tikslai jau pasiekti, tačiau šis jo skundo teiginys nėra visiškai teisingas, nes socialinio tyrimo išvados duomenys duoda pagrindą visiškai priešingai išvadai.
Skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, kad nežiūrint R. B. noro dirbti ir užsidirbti, jam nepagrįstai neleidžiama dirbti už įkalinimo įstaigos ribų, nors tokį norą jis yra išreiškęs; nutarime nurodoma menka R. B. darbinė patirtis ir profesinės kvalifikacijos nebuvimas negali būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, nes valstybė, kurią šiuo atveju atstovauja įkalinimo įstaiga, nesuteikė reikiamų sąlygų ir priemonių tam, kad R. B. įgytų specialybę bei patirtį, kurią galėtų panaudoti darbinėje veikloje. Teismas nesutinka su skundo teiginiais, nes nuteistojo mokymuisi laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra visos galimybės, tačiau tam reikia ir paties nuteistojo noro bei pastangų. Taip pat nors nuteistasis dirbo atlikdamas bausmę, tačiau laisvėje jis neturi nei vienos dienos darbinės patirties ir už tai nėra atsakinga laisvės atėmimo vietų įstaiga. Be to jis darė nusikaltimus, siekdamas finansinės naudos, iš ko galima daryti išvadą, jog jis nėra motyvuotas sąžiningai užsidirbti pragyvenimui.
Skundą R. B. gynėjas grindė tuo, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo galimybę, neatsižvelgė į vaikų interesus bei citavo Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas bei juose įtvirtintas vaikų teises gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais ir giminaičiais bei nurodė, jog nepaleidus jo lygtinai, vaikai neturės visaverčio bendravimo, ugdymo. Neatmetant ir neabejojant vaikų teisių užtikrinimo svarba, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio minėtų dokumentų argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad turi būti užtikrinamos vaikų teisės bendrauti su savo tėvais ir būti jų auklėjamiems, savaime nesudaro pagrindo lygtinį paleidimą taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Dar daugiau, už tai, kad nuteistojo vaikai neturės visaverčio bendravimo su tėvu ir ugdymo, yra atsakingas būtent pats R. B., o ne Komisija ar teismas. Dar daugiau, skunde nurodoma, jog Komisija ignoravo faktą, kad R. B. yra registruotas pas savo pusseserę Z. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini); Z. R. sutinka, kad R. B., išėjęs į laisvę apsigyventų jos namuose. Iš šių skundo teiginių akivaizdu, jog R. B. gyvens pas pusseserę, o ne su žmona ir vaikais, todėl nesuprantama, kaip jis ketina dalyvauti savo vaikų auklėjime ir ugdyme.
Nuteistasis atlieka bausmę už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, nusikalstamą – neteisėtą turint tikslą parduoti narkotinių medžiagų laikymą ir jų platinimą. Ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo dienai dar liko atlikti 2 metai 4 mėnesiai 23 dienos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus R. B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. LK-N-475 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. B. gynėjo advokato A. Š. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. B. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
