Dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-01-31 nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-332/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04709-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.1.;

2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

nuteistajam G. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-01-31 nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo nuosprendžiu G. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-01-27 iki 2018-01-29 (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyta laikyti, kad G. L. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Nuo nuosprendžio paskelbimo kaltinamajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant G. L. teismo posėdžių salėje. Bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio G. L. sulaikymo vykdant bausmę dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą nustatyta panaikinti, vykdyti nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

G. L. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2018-01-27, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bute konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,48 promilių girtumas), naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. Č., ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į kairę ranką bei vieną kartą į kairį šoną, ko pasekoje atsirado kraujosruvos, bei sugriebęs už plaukų ir ausų ją tampė, taip smurtaudamas sukėlė E. Č. fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus arba taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam įpareigojimą registruotis Probacijos skyriuje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. L. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-01-31 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo G. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo G. L. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis G. L. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. L. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. L. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-01-31 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam G. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – G. L. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nuteistojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į G. L. asmenybę – teistas keturis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai G. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą G. L. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad G. L. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) yra mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, G. L. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirta galutinė vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 4 mėnesiams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti G. L. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę (viešuosius darbus) nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. G. L., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai tos pačios nukentėjusiosios E. Č. atžvilgiu, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam įpareigojimus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

G. L. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. L. jau anksčiau yra teistas už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau tai G. L. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus G. L. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. L. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-01-31 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė