Civilinė byla Nr. 2S-352-368/2018
Teisminio proceso Nr.2-31-3-00680-2017-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.;3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTEtMTA2NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-111-1065/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-111-1065/2018">2-111-1065/2018</a>.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. P. dėl 24617,70 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2017 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį už ieškinio pateikimą. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi, išnagrinėjus R. V. atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista ir ieškovei nustatytas naujas terminas - iki 2018 m. sausio 19 d. sumokėti trūkstamą 554 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba pateikti duomenis, pagrindžiančius sunkią finansinę padėtį, t. y. pagrindą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
Ieškovė R. V. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą prijungti dokumentus, pagrindžiančius labai sunkią jos finansinę padėtį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV) pažymas apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir pateikė teismui pažymas apie vykdomus iš jos išieškojimus, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nei apeliacinės instancijos teismui, nei pirmosios instancijos teismui per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė duomenų apie gaunamą pensiją, savo galimai gaunamas kitų rūšių pajamas, visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, duomenų apie šiuo metu jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus (pajamas iš nekilnojamojo turto, jeigu tokio turto turi) ir kita. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio trūkumų ieškovė nepašalino, kadangi nepateikė įrodymų visumos, leidžiančios visapusiškai ir objektyviai įvertinti tikrąją jos turtinę padėtį ir spręsti, kad ieškinio padavimo momentu ieškovė neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-6133-797/2016 konstatuotas ieškovės nemokumas (įsiskolinimas siekia 434973,50 Eur sumą), kas jau yra pakankamas pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, jos atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai antstolės V. Š. kontoroje, kas dar kartą pagrindžia aplinkybes dėl lėšų neturėjimo. Anot apeliantės, iš jos pateiktų dokumentų, pirmosios instancijos teismas galėjo paskaičiuoti, jog per mėnesį jos gaunamų išmokų suma iš VSDFV yra 300,00 Eur, išskaičiuojama 150,00 Eur, iš to seka, kad ji gauna 150,00 Eur, jokiomis kitomis bankų sąskaitomis nesinaudoja, lėšų neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos prastą turtinę padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei dėl to, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, pagrįstumo. Apeliantė laiko, jog teismas neteisingai vertino jos turtinę padėtį, neatsižvelgė į pateiktus papildomus įrodymus, todėl nepagrįstai neatleido nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, teikiant ieškinį teismui, prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotas prašymas atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatytos pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Apeliantė kaip vieną iš esminių argumentų nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-6133-797/2016 yra konstatuotas jos nemokumas, kas apeliantės nuomone, jau yra pakankamas pagrindas ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šis apeliantės argumentas vertintinas kritiškai.
Sutiktina su apeliante, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami fiziniai asmenys, kuriems iškelta fizinio asmens bankroto byla. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-6133-797/2016 konstatuota, kad R. V. yra nemoki, nes ji dėl savo turtinės padėties negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kad pradelsti įsipareigojimai (434 973,50 Eur) viršija 25 MMA, iškėlė jai fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-68-797/2017 R. V. fizinio asmens bankroto byla nutraukta, todėl šiuo atveju fizinio asmens nutrauktoje bankroto byloje konstatuotas nemokumas savaime nereiškia fakto, kad R. V. yra automatiškai pripažįstama kaip neturinti pakankamai pajamų ir turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje.
CPK nustatyta, kad negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTctMzAyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-57-302/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-57-302/2017">e2-57-302/2017</a>). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenka to prašančiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dali, 178 straipsnis). Tiek Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2017 m. spalio 12 d., tiek Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartyse apeliantei yra išsamiai išaiškinta kokius įrodymus, prašant atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, asmuo turi pateikti teismui, tačiau apeliantė, 2018-01-17 teikdama prašymą teismui prijungti jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, pirmosios instancijos teismui pateikė tik tokius dokumentus, kuriuos savo nuožiūra laikė būtinus pateikti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė yra aktyvi civilinių teisinių santykių dalyvė. Liteko duomenimis 2014-2018 metais registruota 100 civilinių bylų, daugumoje jų apeliantė dalyvavo kaip ieškovė ar pareiškėja (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliantei yra žinomi visi aspektai susiję ne tik su asmens teise į teisminę gynybą, bet ir su pareigomis, naudojantis suteikta teise į teisminę gynybą. Viena iš pagrindinių pareigų – sumokėti valstybei žyminį mokestį reiškiant teismui ieškinį, pareiškimą ar prašymą dėl priežasčių nurodytų šios nutarties 8 punkte, o neišgalint to padaryti dėl sunkios materialinės padėties, kyla kita pareiga – pateikti teismui visus sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.
Kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai (pažymos) apie apeliantės ir šeimos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, jų kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE3LTE4MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-117-180/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-117-180/2017">e2-117-180/2017</a>), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų visumos, leidžiančios visapusiškai ir objektyviai įvertinti tikrąją jos turtinę padėtį ir spręsti, kad ieškinio padavimo momentu ieškovė iš tiesų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl teisėtai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista, apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Egidijus Mockevičius
