Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-62-878/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00054-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4, 21.11.1; 21.13.1; 21.13.3, 21.13.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 14 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant G. N.,
dalyvaujant pareiškėjui (nukentėjusiajam) L. A., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui M. M.,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Ž., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai R. S.,
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo L. A. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną nutraukė administracinio nusižengimo teiseną D. Ž. atžvilgiu dėl medžioklės taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalis) ir dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimo (ANK 346 straipsnio 2 dalis) (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), bylos lapai (toliau – b. l.) 24 – 29, administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 3 – 8).
Pareiškėjas L. A. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams teismui (duomenys neskelbtini) pateikė skundą dėl šio nutarimo, prašydamas jį panaikinti, paskirti kaltininkams administracines nuobaudas, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir priteisti jam 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei jo patirtas proceso išlaidas, kurios skundo pateikimo metu buvo 847 eurai (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3 – 9). Skunde nurodė, kad L. A. dėl į jo privačias valdas (duomenys neskelbtini) atklydusio D. Ž. (duomenys neskelbtini) veislės šuns patyrė ne tik žalos atsiradimo grėsmę, bet ir buvo pažeisti jo teisėti interesai: jis buvo atitrauktas nuo įprastų darbų, sugaišintas jo laikas, susiklosčiusi situacija (į pareiškėjo ir jo sutuoktinės R. A. ūkį atklydusio minėto šuns buvo vaikomi ūkyje laikomi (duomenys neskelbtini) veislės galvijai (pateikė ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašą administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 19, gyvūnų fotonuotrauką), ant jų lojama, galvijai buvo išgąsdinti) jam sukėlė nerimą ir įtampą tiek dėl žalos galvijams grėsmės, tiek ir būtinumo eiti izoliuoti nuo galvijų jam nepažįstamo aktyviai lojančio ir potencialiai galinčio kąsti šuns. Pažymėjo, kad L. A. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), turi nustatytą (duomenys neskelbtini), o po kelių dienų ((duomenys neskelbtini)) nuo įvykio jam suplanuota ir atlikta (duomenys neskelbtini) (pateikė (duomenys neskelbtini), L. A. išduoto (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)nustatytas (duomenys neskelbtini), kopiją, nuotrauką, kurioje pareiškėjas nenurodytu laiku užfiksuotas ūkyje šalia traktoriaus stovintis su (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus, pagal kuriuos L. A. (duomenys neskelbtini)pooperaciniu laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)skausmų L. A. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)atliktas (duomenys neskelbtini), po operacijos skirta (duomenys neskelbtini)dėl (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11 – 16)). Dėl to nurodė, kad L. A., dirbęs traktoriuje ir pamatęs šuns puolamus galvijus, siekdamas juos apsaugoti, buvo priverstas ne tik išlipti iš traktoriaus ir vėl įlipti į jį, bet ir tempti siekiantį prie galvijų sugrįžti šunį iki maždaug už 100 m buvusio ūkinio pastato (pateikė įvykio vietos planą, pažymėtą google.maps nuotraukoje (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 17, 18), o tai dėl sveikatos būklės L. A. buvo sunku, nepatogu ir skausminga. Pateikė turėtas 847 eurų išlaidas teisinei advokato P. R., su kuriuo sutartis dėl atstovavimo ir kitų teisinių paslaugų teikimo sudaryta (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10) pagalbai patvirtinančius dokumentus – (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimą (susipažinimas su administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiaga, konsultacija, skundo parengimas) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 21 – 23). Teisme nagrinėjant skundą, L. A. paaiškino, jog jo patirtą neturtinę žalą sudaro skausmas, šuns gaudymas, nepatogumai, L. A. įvykio metu bijojo eiti prie karvių, nes jos pakankamai agresyvios, taip pat jis išsigando pamanęs, kad jas reikės kažkaip sugaudyti. Taip pat prašė papildomai priteisti dar 254,10 eurų proceso išlaidų, pateikė jas patvirtinančius dokumentus – (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimą (pasirengimas žodiniam AN bylos nagrinėjimui ir dalyvavimas (duomenys neskelbtini)teismo posėdyje) ir (duomenys neskelbtini)mokėjimo nurodymą (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 126, 127 – 129).
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 134 – 143) iš dalies tenkino pareiškėjo L. A. skundą dėl Institucijos (duomenys neskelbtini)nutarimo, jo dalį dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį nutraukimo panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą Institucijai. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Paliktas nenagrinėtas L. A. prašymas priteisti proceso išlaidas.
Institucija (duomenys neskelbtini)D. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, protokole nurodė, kad nusižengimo metu nukentėjo L. A. (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 166 – 168).
Institucijos (duomenys neskelbtini)I. K. (duomenys neskelbtini)nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. Ž. nubaustas 85 eurų bauda pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį už tai, jog jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, t. y. varominės medžioklės metu neužtikrino savo šuns ((duomenys neskelbtini)šuo – kilmės dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) saugaus naudojimo, dėl to šuo nuklydo nuo medžioklės vietos ir pateko į sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, dėl to L. A. šunį turėjo sugauti ir uždaryti, tai sukėlė grėsmę jo paties sveikatai, taip pat D. Ž. pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini)savivaldybėje taisyklių 48 punkto reikalavimus.
Institucija Nutarime nurodė, kad L. A. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas M. M. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neišspręsto klausimo dėl 500 eurų neturtinės žalos ir 1 101,10 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad L. A. papildomai patyrė dar 300 eurų bylinėjimosi išlaidų. Institucija Nutarime dėl to nurodė, kad nekvestionuoja fakto, jog L. A., pamatęs savo namų valdoje svetimą šunį ir jį gaudydamas bei uždarydamas patyrė nepatogumus, tačiau Institucija, atsižvelgiant į ANK 664 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekompetentinga pinigais įvertinti neturtinę žalą ir ją priteisti, taip pat, atsižvelgiant į ANK 666 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, Institucija neturi teisės priteisti tokių išlaidų atlyginimo, nes tik teismas gali išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, pripažinti proceso išlaidomis.
Dėl šio Nutarimo administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. Alytaus apylinkės teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, o nukentėjusysis L. A. savo pateiktu skundu prašė Nutarimą pakeisti ir priteisti jam iš D. Ž. 500 eurų neturtinę žalą bei 1 401,10 eurų išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas paslaugas bei visas kitas jo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms teisme apmokėti (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2 – 6).
Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi abu skundus atmetė ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad D. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, Nutarimas priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. Ž. inkriminuoto nusižengimo požymius. Teismas sutiko, kad L. A. dėl padaryto administracinio nusižengimo galimai buvo padaryta neturtinė žala, todėl pripažino jo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau nurodė, jog klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl šioje byloje nėra pagrindo spręsti ir priteisti nukentėjusiajam L. A. neturtinę žalą, nes šioje byloje apskritai net nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių vertintinos neturtinės žalos dydį. Todėl teismas išaiškino L. A., kad dėl patirtos neturtinės žalos jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Dėl nukentėjusiojo L. A. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, jog yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas – 1 401,10 eurų sumažinti, nes prašoma priteisti išlaidų suma laikytina per didele, pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina, o pati suma net ne vieną kartą viršija galimos neturtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtos sankcijos dydį. Todėl nukentėjusiajam iš administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. priteisė 600 eurų išlaidoms advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. ir nukentėjusiojo L. A. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad D. Ž. pagrįstai nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, ir šio asmens apeliacinį skundą atmetė, o nukentėjusiojo L. A. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties dalį dėl išaiškinimo L. A., kad dėl patirtos neturtinės žalos jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, bei dalį dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo panaikino ir šiose dalyse bylą grąžino iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įstatymas imperatyviai nenumato teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo nagrinėjančios institucijos pareigos visais atvejais priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) tuo pačiu nutarimu, kuriuo kaltininkui skiriama administracinė nuobauda – žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, neatidėjus bylos nagrinėjimo, teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-511/2018">2AT-16-511/2018</a>).
Aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad ANK iš tiesų nereglamentuoja žalos atlyginimo tvarkos tuo atveju, kai institucija, priimdama nutarimą, kuriuo kaltininkui paskiriama nuobauda, juo pripažįsta nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl žalos dydžio nusprendžia perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Analogiškai ir BPK nėra konkretizuota baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio, kurį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nusprendžia perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, išnagrinėjimo tvarka. Įstatymo normos nesuteikia teismui teisės atmesti civilinį ieškinį arba atsisakyti jį nagrinėti tik tuo pagrindu, kad civilinis ieškovas nepatikslina baudžiamojo proceso metu pareikštų reikalavimų. Pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka ieškinio priėmimo klausimas nesprendžiamas, o sprendžiamas tik civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimas, kuris buvo perduotas nagrinėti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Todėl, civiliniam ieškovui nepasinaudojus teise patikslinti savo civilinį ieškinį ar papildomai jį pagrįsti, teismas, atsižvelgdamas į BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą reglamentavimą, ieškovo pateiktą civilinį ieškinį nagrinėja, remdamasis baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>).
Apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad jau (duomenys neskelbtini) prašyme „Dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neišspręsto klausimo dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“ L. A. atstovas advokato padėjėjas M. M. nurodė, jog L. A. savo skunde apylinkės teismui administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla gražinta iš naujo nagrinėti Institucijai, buvo nurodęs, jog patyrė 500 eurų neturtinę žalą. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)teismo (duomenys neskelbtini)nutartyje nurodoma, jog nukentėjusysis L. A. prašo priteisti 500 eurų neturtinę žalą, proceso išlaidas, nurodomos aplinkybės pagrindžiančios neturtinės žalos susidarymą, t. y. atklydęs šuo išgąsdino galvijus, intensyviai lojo, vaikė juos, sukėlė stresą, kojų patempimą, nepatogumą pareiškėjui, jis buvo atitrauktas nuo įprastų darbų, sugaištas jo laikas, situacija jam kėlė nerimą, jis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), dėl jo sveikatos būklės jam buvo sunku ir skausminga tempti svetimą šunį, siekiant atitraukti nuo puolamų galvijų (AN b. l. 76 – 78). Todėl, apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog civilinio ieškinio reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės buvo pareikštas minėtame skunde, o vien tai, kad minėtas neturtinės žalos reikalavimas, jį pagrindžiančios aplinkybės nurodytos procesiniame dokumente, įvardintame skundu, o ne atskirame dokumente – civiliniame ieškinyje, tai nėra pagrindas teigti, kad byloje nėra pareikštų civilinių materialinių reikalavimų.
Apygardos teismas sprendė, kad pirmos instancijos teismas buvo nepagrįstai pasyvus, neprisijungdamas administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)prie nagrinėjamos bylos, neprisijungdamas ar neišsireikalaudamas iš byloje dalyvaujančių asmenų ir minėto L. A. skundo, nukentėjusiojo apklausos metu neišsiaiškindamas visų aplinkybių dėl pareikšto neturtinės žalos reikalavimo ir jį pagrindžiančių duomenų, todėl nukentėjusiojo teisės nebuvo tinkamai apgintos, pareikštas skunde teismui neturtinės žalos reikalavimas liko neišspręstas. Pažymėjo, jog klausimas dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles, tačiau tai nereiškia, kad jis negali ir neturi būti nagrinėjamas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje. Tik nesant galimybės tinkamai nustatyti ieškinio dydžio ar kitų aplinkybių, civilinis ieškinys gali būti paliekamas nagrinėti civilinio proceso tvarka ir tai turi būti iš esmės padaroma paties teismo iniciatyva, o ne permetant šią pareigą nukentėjusiajam, jam išaiškinant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju paties teismo ir iš dalies Institucijos abejingumas ir neveiklumas lėmė, jog L. A. skundas, kuriame buvo ne tik pareikštas neturtinės žalos reikalavimas, bet nurodytos ir jį pagrindžiančios aplinkybės, nebuvo pridėtas nei prie administracinio nusižengimo medžiagos, nei buvo prijungtas teismo iš administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini). Be to, tiek savo skunduose Institucijai ir teismui, tiek savo parodymuose pirmos instancijos teismui L. A. nurodė konkretų reikalavimą dėl neturtinės žalos 500 eurų sumoje, paaiškino aplinkybes, kas sudaro neturtinės žalos reikalavimą, t. y. jog dėl šuns įbėgimo tarp galvijų jis patyrė išgąstį, stresą, buvo sutrikęs, bijojo dėl savo sveikatos, buvo nerimas, negalėjo miegoti kelias dienas, save ramino gerdamas žolelių arbatas, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nelaikytinas sudėtingu, aplinkybės pagrindžiančios nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškios. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės yra aiškios, šios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje tuo pačiu institucijos priimamu nutarimu ar teismo, nagrinėjusio skundus, nutartimi, nebūtų sudaręs kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui. Pažymėjo, kad tik sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka.
Teisme nagrinėjant iš naujo administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl L. A. skundo reikalavimo priteisti jam 500 eurų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas (nukentėjusysis) L. A. paaiškino, jog jam padaryta neturtinė žala pasireiškė sukeltu išgąsčiu, skausmu ir nerimu. Jis įvykio laiku ruošėsi (duomenys neskelbtini), todėl tam laikui, kol gydysis, turėjo paruošti gyvulius. (Duomenys neskelbtini)jau buvo (duomenys neskelbtini) prieš metus ir buvo sudarytas grafikas kito (duomenys neskelbtini). Staiga atbėgus D. Ž. šuniui, kuris vijo nukentėjusiojo gyvulius, L. A. buvo sukeltas didelis išgąstis, kad šuo išvaikys jo gyvulius po mišką. L. A., šuniui atbėgus, buvo traktoriuje, jam teko išlipti ir greitai pagauti šunį bei jį uždaryti. Byloje yra pateiktas medicininių dokumentų išrašas, kad yra (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini). Dėl tokio skubaus išlipimo iš traktoriaus, šuns gaudymo, tempimo uždaryti jis jautė kojos skausmą. Be to, jo laikomi gyvuliai yra su dideliais ragais, todėl, gaudydamas šunį, turėjo jų saugotis, kad nebūtų sužalotas. Šunį per 3-5 minutes pagavo iš nugaros už antkaklio, tuomet nutempė jį apie 100 m iki ūkinio pastato ir uždarė. Šie veiksmai jam buvo skausmingi, jie paaštrino iki tol patirtą skausmą dėl kojos. Jie prieš (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną vartojo vaistus nuo dar (duomenys neskelbtini)skausmo, bet dieną prieš įvykį tokių skausmų, kokie kilo po šuns gaudymo, nejautė, o po šio įvykio vaistų nuo skausmo dozę jam teko padvigubinti. Tą dieną buvo išgėręs vaistų nuo skausmo, skausmas buvo kenčiamas, ėjo dirbti į ūkį, kad viską paruoštų, kol bus (duomenys neskelbtini). Po šuns gaudymo ir lipimo iš traktoriaus skausmas padidėjo. Naktį po to įvykio jam dėl patirto streso, dėl kojos skausmo ir nerimo buvo sunku miegoti. Tas įvykis jam nebuvo įprastas dalykas, ypač dėl to, kad tai įvyko jo nuosavame kieme. Nerimas truko 2-3 dienas, vartojo žolinius preparatus, nes ir taip geria daug vaistų. Jam nusiraminti padėjo ir žmona, ir raminančios arbatos. Į medikus nesikreipė. Turtinė žala (bylinėjimosi išlaidos) atsirado dėl to, kad reikėjo kreiptis pagalbos pas teisininką, kuris padėtų apginti teisinių žinių neturintį L. A.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo L. A. įgaliotas atstovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo neskundžiama nutartimi pripažinta, jog D. Ž. padarė administracinį nusižengimą, dėl to atsiranda pagrindas iš jo išieškoti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl netinkamai prižiūrėto šuns L. A. patyrė skausmą, nes jam reikėjo lipti iš traktoriaus, įsimaišyti į galvijų bandą, imtis priemonių sugauti šunį, dėl to jis jautė skausmą. Nors skausmą jautė ir anksčiau, jis buvo malšinamas vaistais, tačiau dėl tų veiksmų jis padidėjo. Pareiškėjas dėl to kelias dienas nemiegojo, turėjo vartoti vaistus nuo nemigos ir nuo nerimo. Be to, dvejus metus L. A. teko vis atsitraukti nuo savo veiklos dėl netinkamo Institucijos darbo. L. A. reikėjo teisinės pagalbos, kad apgintų savo teises, patirtos išlaidos pagrįstos finansiniais dokumentais. Prašo priteisti 500 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 101,10 Eur advokatui ir 650 eurų advokato padėjėjui sumokėtą sumą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Ž. nesutiko su L. A. prašymu dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė jį atmesti, nes nėra įrodymų, kad L. A. patyrė žalą. Nurodė, kad jo šuo puolė ne link L. A. gyvulių, o link laikomos kalės, jis gyvulių nebūtų vaikęs.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė advokato padėjėja R. S. palaikė savo atstovaujamojo poziciją, nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. L. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tik savo žodiniais paaiškinimais, kad jautė skausmą, nors vaistus gėrė kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudaryti nesudėtingas bei nesunkiai įveikiamas kliūtis. L. A. pas gydytojus nesikreipė, tai buvo tiesiog vienkartinė stresinė gyvenimo situacija, kurią žmonės patiria vos ne kiekvieną dieną, tai buvo lygiai tas pats, lyg į galvijų aptvarą būtų įbėgusi lapė. D. Ž. šuo yra dresuotas, nėra agresyvus, o tai įrodo byloje pateikti duomenys. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, jo niekada neįmanoma visiškai išvengti, todėl reikalauti neturtinės žalos kiekvienoje stresinėje situacijoje dėl patirtų nepatogumų yra neprotinga, nesąžininga ir neteisėta. Taip pat nesutinka padengti visų bylinėjimosi išlaidų, nes nėra įrodyta, kad L. A. patyrė žalą, visas šis procesas uždelstas dėl kažkokio intereso, prašo atkeipti dėmesį, kad, įvedus į LITEKO sistemą L. A. pavardę, matoma ne viena byla, tai čia gal jo toks hobis bylinėtis. Bylinėjimosi išlaidas siūlytų skaičiuoti tik nuo tos datos, kai L. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir kai D. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Prašo priteisti D. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas, apie kurias įrodymus pateiks po posėdžio.
Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdyje taip pat laikėsi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir nukentėjusysis neturėjo inicijuoti bylos dėl Institucijos nutarimo, kuris teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jo skundą atmesti, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nes L. A. pats iniciavo šį procesą.
Nukentėjusiojo L. A. skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).
Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimas dėl D. Ž. kaltės padarius ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuobaudos už tai paskyrimo yra paliktas nepakeistas tiek pirmos instancijos teismo nutartimi, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi panaikinta tik Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini)nutarties dalis dėl išaiškinimo L. A., kad dėl patirtos neturtinės žalos jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, bei dalis dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo ir šiose dalyse byla grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi byloje spręstini tik nukentėjusiojo L. A. skundo prašymai Nutarimą pakeisti ir priteisti jam iš D. Ž. 500 eurų neturtinę žalą bei 1 401,10 eurų išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas paslaugas bei visas kitas jo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms teisme apmokėti.
Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. ANK 664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK 578 straipsnio 1 dalis savaime nesuteikia pagrindo nukentėjusiam asmeniui reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškinys dėl administraciniu nusižengimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti grindžiamas ne tik nukentėjusio asmens statusu, bet ir konkrečia įstatymo norma, nustatančia asmens teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo metu yra pažeista asmens garbė ir orumas, neturtinės žalos atlyginimo gali būti reikalaujama CK 2.24 straipsnio pagrindu; sveikatos sutrikdymo atveju – CK 6.250 straipsnio pagrindu; o nuo 2022 m. sausio 1 d. – savarankišku ANK 664 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu neturtinės žalos atlyginimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-131-1120/2023).
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2012">3K-3-202/2012</a>), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
L. A. šio administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese nepateikė atskiru procesiniu dokumentu surašyto civilinio ieškinio, tačiau savo reikalavimą dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo (ieškinio dalyką) bei šį reikalavimą patvirtinančias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) aiškiai išdėstė dar (duomenys neskelbtini)skunde dėl Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena D. Ž. atžvilgiu, taip pat pateikė ir įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Toks tiek ieškinio dalyko, tiek jo faktinio pagrindo aiškus išdėstymas, tiek įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, pateikimas procesiniame dokumente – skunde dėl Institucijos nutarimo iš esmės atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus civilinio ieškinio turiniui ir formai. L. A. tokį savo reikalavimą palaikė ir teismo posėdžio metu, nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos (duomenys neskelbtini)nutarimo, duodamas paaiškinimus, nurodė, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, kuo grindžia savo reikalavimą ją priteisti. Teismui (duomenys neskelbtini)nutartimi iš dalies tenkinus L. A. skundą ir grąžinus administracinio nusižengimo bylą Institucijai, jis Institucijos (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole pripažintas nukentėjusiuoju. L. A. įgaliotas atstovas (duomenys neskelbtini) Institucijai pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo byloje neišspręsto klausimo dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo ir 1 101,10 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi savo pareikštą reikalavimą priteisti jam 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą jis ir toliau procese palaikė.
Institucija savo (duomenys neskelbtini) nutarime nurodė nekvestionuojanti fakto, kad L. A., pamatęs savo namų valdoje svetimą šunį ir jį gaudydamas bei uždarydamas, patyrė nepatogumus, tik Institucija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, nurodė neturinti kompetencijos įvertinti neturtinę žalą pinigais ar ją priteisti. Tiek Skunde dėl šio Nutarimo, tiek ir jo teisminio nagrinėjimo metu L. A. toliau palaikė savo prašymą dėl 500 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi šio prašymo neišsprendus ir tik išaiškinus L. A. teisę, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, L. A. ir toliau reiškė šį reikalavimą savo apeliaciniame skunde dėl minėtos teismo nutarties, jį palaikė ir teisme, nagrinėjant apeliacinės instancijos grąžintą bylą.
Pažymėtina, kad teismui nėra jokio pagrindo keisti Institucijos nutarimą, nes sutiktina su Nutarime išdėstyta ir teismo posėdyje palaikyta Institucijos pozicija, kad Institucija, atsižvelgiant į ANK 664 straipsnio 3 dalies ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekompetentinga pinigais įvertinti neturtinę žalą ir ją priteisti, taip pat, atsižvelgiant į ANK 666 straipsnio 1 dalies ir BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, Institucija neturi teisės priteisti tokių išlaidų atlyginimo, nes tik teismas gali advokato paslaugoms apmokėti turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis.
Nors ANK detaliai nereglamentuoja neturtinės žalos priteisimo procedūros, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, tikslinga vadovautis ir įstatymų nuostatomis bei teismų praktikos gairėmis, kurios aktualios sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo baudžiamajame procese, ypač panašiose situacijose. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju yra galimybė teismui šioje pačioje administracinio nusižengimo byloje išspręsti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, nes šiuo atveju byloje buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas dėl tokios žalos priteisimo, nurodytas prašomas priteisti šios žalos dydis, išdėstyti argumentai, kuriais grindžiamas šis reikalavimas, pateikti duomenys, kuriais nukentėjusysis įrodinėja išdėstytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio.
Šiuo atveju nekelia abejonių, jog L. A. dėl administracinio nusižengimo patyrė tam tikrą neturtinę žalą, pasireiškusią nerimu dėl laikomų gyvulių, į jų aptvarą įbėgus svetimam šuniui, kad gyvuliai nebūtų išgąsdinti ar sužaloti, nepatogumais, susidariusiais metant savo tuo metu atliekamus ūkio darbus, išlipant iš traktoriaus ir gaudant tarp gyvulių, galinčių savo ragais kelti pavojų pačiam L. A., svetimą šunį, jį nutempiant į už 100 m stovintį ūkinį pastatą ir uždarant. Nukentėjusiojo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad L. A. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis dėl (duomenys neskelbtini)skausmų gydytas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jam buvo atliktas iš anksto suplanuotas (duomenys neskelbtini). Taigi yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis dėl fizinių veiksmų sugaunat ir uždarant į jo gyvulių aptvarą įbėgusį svetimą šunį dar patyrė ir papildomą fizinį skausmą.
Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, tai yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Juo labiau, tai neturi būti būdas praturtėti kaltinamojo sąskaita. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų sušvelninimas, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.
Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiajam būtų sutrikdyta sveikata ar įvykio metu dėl D. Ž. šuns sugavimo ir uždarymo atliekant judėjimo veiksmus dėl turimų sveikatos problemų papildomai jaustas fizinis skausmas būtų užsitęsęs, sukėlęs didelius ar ilgalaikius nepatogumus, taip pat nėra įrodymų, kad nukentėjusysis dėl šio skausmo ar emocinės savijautos būtų kreipęsis medikų pagalbos. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. Ž. veika nebuvo tyčinė. Pastebėtina ir tai, kad L. A. gyvuliai buvo elektriniu piemeniu aptvertoje teritorijoje, taigi jo teisme išsakyta baimė, kad gyvuliai dėl įbėgusio šuns bus išblaškyti po mišką, teismo vertinimu, nepagrįsta ir aiškiai perdėta.
Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kur netgi tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti svyruoja apytiksliai nuo 100 eurų iki 2 000 eurų (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTMwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-303/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-303/2023">2K-188-303/2023</a>, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašoma jam atlyginti neturtinės žalos suma – 500 eurų yra tikrai neadekvati ir neproporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams bei kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina 100 eurų suma, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga jo dėl D. Ž. neteisėtų veiksmų patirtoms neigiamoms pasekmėms (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų L. A. priteisimo, nurodydamas, kad šis klausimas neatsiejamai susijęs su L. A. skundo reikalavimų patenkinimu, todėl, negalint išspręsti L. A. prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo, negalima tinkamai išspręsti ir jo skundo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nukentėjusysis L. A. prašė jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 101,10 eurų už advokato ir 650 eurų už advokato padėjėjo jam šioje administracinio nusižengimo byloje teiktą teisinę pagalbą.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas sprendimą (nutarimą, nutartį), turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-32-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-32-303/2021">2AT-32-303/2021</a>).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-63-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-63-648/2016">2K-63-648/2016</a>, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192-489/2019">2K-192-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).
Šioje administracinio nusižengimo byloje L. A. prašo priteisti 1 751,10 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal nukentėjusiojo ir jo įgaliotų atstovų pateiktus duomenis matyti, kad už advokato P. R. teisinę pagalbą – susipažinimą su nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini)medžiaga, konsultaciją dėl skundo perspektyvos, skundo dėl Institucijos (duomenys neskelbtini)parengimą, pasirengimą šio skundo nagrinėjimui teisme ir dalyvavimą (duomenys neskelbtini) posėdyje nukentėjusysis sumokėjo 1 101,10 eurų (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 21 – 23, 126, 127 – 129), o už advokato padėjėjo M. M. teiktą teisinę pagalbą sumokėjo 650 eurų: 300 eurų už dokumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, rengimą ((duomenys neskelbtini)sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)mokėjimo nurodymas, administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)), 200 eurų už atstovavimą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)mokėjimo nurodymas, administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 25, 26 – 27) ir 150 eurų už atstovavimą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)grynųjų pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 100, 101).
Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajam, kuris iš pradžių savo jėgomis gynė savo teises ir teisėtus interesus, tačiau nesėkmingai, nes pagal jo pareiškimą Institucija iš pradžių nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba. Advokatas ir advokato padėjėjas aktyviai gynė savo atstovaujamojo L. A. procesines teises ir dėjo visas pastangas jas užtikrinti leistinomis teisinėmis priemonėmis – rengė skundus, prašymus, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžiuose, būtent šios pagalbos dėka L. A. skundai buvo tenkinti iš dalies, administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo pripažintas kaltu ir nubaustas. Tačiau, teismo vertinimu, susipažinimo su nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiaga, konsultacijos dėl skundo perspektyvos išlaidos neabejotinai sudaro skundo rengimo procedūros dalį, todėl už jas neturi būti atskirai mokama, todėl šios 242 eurų (200 + 21 proc. PVM) išlaidos nebuvo būtinos ir neturi būti atlygintinos. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo tenkinamas tik 20 procentų, taigi jis iš dalies buvo nepagrįstas.
Todėl L. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, jam iš D. Ž. priteisiant 859,10 eurus už advokato P. R. suteiktą teisinę pagalbą (skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), o išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisiant proporcingai tenkinamai jo reikalavimo dėl neturtinės žalos daliai (20 procentų): 650 x 20 procentų = 130 eurų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), iš viso 989,10 eurų.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė teismo posėdyje prašė priteisti D. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas, apie kurias įrodymus pateiks po posėdžio, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir baigiamųjų kalbų metu šio prašymo nebereiškė, todėl teismas dėl jo nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
nukentėjusiojo L. A. skundą tenkinti iš dalies.
Institucijos (duomenys neskelbtini)nutarimo nekeisti.
Nukentėjusiojo L. A. pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam L. A. iš D. Ž. vieną šimtą eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo L. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. Ž. 989,10 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Inga Liubinienė
