Baudžiamoji byla Nr. 2K-65-697/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52267-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.29.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistajai A. M. ir jos gynėjui advokatui Andriui Krištapavičiui,
civilinio ieškovo S. A. atstovei advokatei Agnei Paspirgėlytei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus bei civilinio ieškovo S. A. ir jo atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės kasacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu A. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Iš dalies tenkinant civilinį ieškinį, iš A. M. priteista S. A. 6000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 600,57 Eur proceso išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmestas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės apeliacinis skundas.
Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: sumažintas iš nuteistosios A. M. nukentėjusiajam S. A. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iki 1000 Eur.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo S. A. ir jo atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės kasacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės, prašiusios jų pateiktą skundą tenkinti, nuteistosios ir gynėjo skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. M. nuteista už tai, kad dirbdama UAB „G.“ matininke bei veikdama bendrininkų grupe kartu su A. D., kuri 2018 m. sausio 13 d. mirė, pastarosios prašymu 2015 m. rugpjūčio 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, UAB „G.“ buveinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir į ją tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis: statinių išdėstymo plane nenurodė visų kadastrinių matavimų metu žemės sklype buvusių statinių (S. A. ir A. D. priklausančių po 1/2 sklype buvusių registruotų statinių – gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir šulinio bei 4 neregistruotų pastatų), taip pat statinių kadastro duomenų byloje nurodė faktinės padėties neatitinkančius duomenis apie žemės sklype buvusių pastatų ir inžinerinio statinio – šulinio – baigtumą ir šių statinių statybos būklę, kadangi šie statiniai kadastrinių matavimų metu nebuvo visiškai sugriauti (sunaikinti), ir šią kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė A. D., o pastaroji šią žinomai suklastotą kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo, 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama valstybės įmonei Registrų centrui. Tokiu būdu A. M. tyčia suklastojo tikrą dokumentą, kurį A. D. panaudojo, pateikdama valstybės įmonei Registrų centrui, ir kurio pagrindu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tai lėmė tolesnes neigiamas pasekmes, t. y. buvo atimta galimybė S. A. įpėdiniams išpirkti dalį žemės sklypo.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji A. M. ir jos gynėjas advokatas A. Krištapavičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir A. M. išteisinti, nesant BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Žemesnės instancijos teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, nes nesilaikė ultima ratio (paskutinė priemonė) principo. Kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra galima tik esant kaltės formai tyčiai, o dokumentas pagal savo civilinės teisės prigimtį yra vienašalis sandoris, todėl byloje nesant akivaizdžių įrodymų, kad asmuo veiką padarė tyčia, jis gali būti traukiamas tik civilinėn atsakomybėn dėl apsimestinio sandorio arba dėl suklydimo sudaryto sandorio. Tai, kad byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys pasirinko savo galimai pažeistas teises ginti ne civiline tvarka pateikiant teismui ieškinį dėl sandorio nuginčijimo (apsimestinis arba dėl suklydimo), o kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl baudžiamosios bylos inicijavimo, dar nereiškia, kad prieš A. M. turėjo būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Teismai netinkamai pritaikė BK 15 straipsnio 1 dalį dėl tyčios nustatymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai kvalifikavo nuteistosios veiksmus, spręsdamas, kad yra pakankamai duomenų laikyti ją padarius nusikalstamą veiką, kuri tariamai pasireiškė suklastojant dokumentą. Teismai nesiėmė visų veiksmų objektyviai tiesai nustatyti ir išsiaiškinti, ar A. M., būdama matininkė, tikrai turėjo motyvą teikti neteisėtą paslaugą A. D., ar ji dėl neatsargumo (kompetencijos trūkumo, neapsižiūrėjimo, taikytos kitokios matavimo metodologijos, kitų profesinės rizikos veiksnių ir pan.) įrašė klaidingus duomenis į kadastrinių matavimų bylą pagal gautus oficialius skaičiavimus. Tai, kad A. M. geranoriškai sutiko bendradarbiauti ir pakartotinai atlikti visus kadastrinius matavimus dalyvaujant nukentėjusiesiems, reiškia, kad ji suvokė, jog galimai padarė profesinę klaidą, ir ją buvo pasirengusi ištaisyti, tačiau neaišku, kodėl patys nukentėjusieji nesutiko bendradarbiauti ir pamėginti ištaisyti situaciją civilinio proceso tvarka. Byloje neįrodyta, kad A. M., vykdydama įprastą matininko veiklą, įrašė į kadastrinių matavimų bylą klaidingus duomenis ne dėl profesinio neatsargumo, kuriam taikomi tik drausminės nuobaudos kriterijai, bet tyčia.
2.2. Nors A. D. yra mirusi ir jai baudžiamasis persekiojimas nutrauktas, tačiau būtent jos galimai neteisėti veiksmai lėmė turtinės žalos nukentėjusiesiems atsiradimą ir kartu lėmė tai, kad teismas netinkamai vertino, jog tarp A. D. ir A. M. yra bendrininkavimo požymių. A. D. su nukentėjusiaisiais buvo giminės, tačiau jų santykiai buvo konfliktiniai, A. D. buvo suinteresuota pakenkti nukentėjusiesiems ir ieškojo visų įmanomų būdų, kaip tai padaryti. Liudytojai patvirtino, kad įvykio vietoje buvo atliekami gyvenamojo namo ardymo darbai. Teismas neįvertino, kad A. M. atvyko atlikti kadastrinių matavimų ir pagal gautus rezultatus rengti kadastrinių matavimų bylos tik po A. D. galimai atliktų neteisėtų veiksmų (turto naikinimo), taigi A. M. aptiko ne gyvenamąjį namą ar jo pamatus, o tik statybinių medžiagų liekanas, iš kurių nebuvo galima objektyviai nustatyti, kad ten galėjo stovėti gyvenamasis namas.
2.3. Tarp A. D. ir A. M. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. A. D. dėl matininko paslaugų kreipėsi ne asmeniškai į A. M., o į UAB „G.“ direktorių M. M., jis patvirtino, kad šios klientės kreipimasis parengti kadastrinių matavimų bylą pagal esamą faktinę padėtį vietoje nebuvo niekuo išskirtinis. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad liudytojo M. M. parodymai vertintini kritiškai, nes jį ir nuteistąją sieja giminystės ryšiai, laikytini kaip nepatikrintas išankstinis nusistatymas, nes pagal tokią logiką reikėtų manyti, kad visi UAB „G.“ klientai į šią įmonę kreipiasi tik tada, kai jiems reikia parengti tikrovės neatitinkančią kadastrinių matavimų bylą. Byloje neįrodyta, kad A. M. darė nusikalstamą veiką A. D. nurodymu, kad jos veikė iš anksto susitarusios, koordinuotai, – teismų išvados šiuo klausimu pagrįstos vien prielaidomis ir spėjimais.
2.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi laikytina, kad A. M. parengta kadastrinių matavimų byla, kurios pagrindu A. D. VĮ Registrų centre išregistravo neegzistuojančius statinius, yra vienašalis sandoris. Susiklosčiusios faktinės aplinkybės apskritai negali būti kvestionuojamos baudžiamojo persekiojimo priemonėmis, kol nėra įsitikinta, kad yra išnaudotos visos, pavyzdžiui, Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso, garantuojamos teisinės priemonės nukentėjusiajam apsiginti nuo galimai neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis S. A. savo ketinimų ginti savo teises civiline tvarka atsisakė, t. y. nepašalino teismo nustatytų trūkumų ieškiniui priimti (Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDI0LTIxMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1424-213/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1424-213/2016">2-1424-213/2016</a>, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu). Nukentėjusieji elgėsi neapdairiai ir nemėgino iki galo palaikyti civilinio ieškinio, o teismas į šią priešistorę neįsigilino ir nepagrįstai svarstė, kad nukentėjusiųjų teisės gali būti ginamos tik per baudžiamąjį procesą.
2.5. Tiek prokuroras kaltinamajame akte, tiek teismas nuosprendyje padarė subjektyvią ir neteisėtą, prielaidomis pagrįstą išvadą, kad į įvykio vietą atvykusi A. M. turėjo matyti ir matė dalį namo ir kitus pastatus bei statinį – šulinį, bet sąmoningai nekonstatavo jo buvimo ir baigtumo, tai įrodo jos kryptingą tyčinę veiklą turint tikslą nenurodyti šių pastatų. Teismas turėjo išankstinę nuomonę ir be vidinio įsitikinimo UAB „G.“ parengtą kadastrinių matavimų bylą laikė savaime neteisinga, o nukentėjusiųjų savarankiškai pasamdytos bendrovės „S.“ ir matininko T. S. parengtą alternatyvią kadastrinių matavimų bylą – teisinga, nors viso baudžiamojo proceso metu matininkė A. M. teikė mokslinius įrodymus ir skaičiavimus, kurie nuosekliai paaiškino, kaip ji konstatavo, kad įvykio vietoje negali būti fiksuojamas buvusio gyvenamojo namo faktas ir dėl tos priežasties jis yra išregistruotinas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės. UAB „S.“ parengtame dokumente nurodyti duomenys neatitinka objektyvios tiesos, be to, neaišku, kodėl prie šio dokumento pridėtos nuotraukos vėliau buvo sunaikintos. Nors byloje yra nemažai antstolio I. G. padarytų nuotraukų, tačiau jos negali patvirtinti ar paneigti esminio dalyko – jose nesimato gyvenamojo namo pamatų. Vieninteliai byloje esantys objektyvūs įrodymai, galintys atspindėti faktinę situaciją įvykio vietoje, yra pačios A. M. prie kadastrinių matavimų bylos prisegtos nuotraukos, iš kurių išvadą apie tai, ar jose pavaizduoti namo likučiai, ar vien tik statybinės atliekos, galima daryti priklausomai nuo to, ar asmuo yra profesionalus tokių situacijų vertintojas. O vienintelis galimas objektyvios tiesos nustatymo būdas (metodas) šioje byloje yra kadastrinių matavimų byloje A. M. nustatyta aprašomoji dalis, kuri buvo išaiškinta teismui proceso metu, bet teismas į tai reikiamai neįsigilino.
3. Kasaciniu skundu civilinis ieškovas S. A. ir jo atstovė advokatė A. Paspirgėlytė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir iš nuteistosios A. M. priteisti S. A. padarytą 4228 Eur turtinę žalą už išregistruotus ir sunaikintus statinius, padidinti iš nuteistosios A. M. priteistą S. A. neturtinės žalos dydį ir priteisti visą civiliniu ieškiniu prašomą 20 000 Eur sumą. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.245, 6.247, 6.249, 6.250, 6.251, 6.263, 6.279 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą ir solidariąją civilinę atsakomybę, kai žalos reikalaujama iš vieno iš asmenų, kurie bendrai padarė žalos, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl nuosavybės apsaugos pažeidimų.
3.2. Teismai nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo reikalavimą priteisti turtinę 4228 Eur žalą už išregistruotus ir sunaikintus statinius (vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro išregistruotų statinių vertes). Statinių bendraturtė A. D. organizavo statinių griovimą, o nuteistoji matininkė A. M. prie sodybos sugriovimo prisidėjo ir to siekė pašalindama teisines kliūtis sodybos sugriovimui, ir jos pagalba buvo lemiama. Būtent klaidingai sudaryta kadastrinių matavimų byla ir tuo pagrindu statinių kaip neva sunykusių išregistravimas iš viešo registro bei kartu nukentėjusiojo tėvo nuosavybės teisių išregistravimas nulėmė galimybę sugriauti sodybą ir fiziškai sunaikinti visus statinius. Matininkė pati vienos iš apklausų metu pripažino ir pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad ji matė, jog statiniai nėra sunykę, žinojo, kad A. D. griauna sodybą ir siekia išregistruoti dar stovinčius statinius kaip sunykusius, ir siekė jai padėti. Kasatoriaus tėvui S. A. (gim. 1929 m.) priklausė pusė pasinaudojant nuteistosios suklastotu dokumentu išregistruotų ir sunaikintų statinių, kurių vidutinė rinkos vertė 4228 Eur. Kasatorius neprašo kartu su statiniais sunaikintų kasatoriaus tėvui priklausiusių daiktų vertės, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp A. M. padaryto nusikaltimo ir šių kilnojamųjų daiktų sunaikinimo, yra teisiškai nereikšmingi ir galimai prisidėjo prie neteisingos teismo išvados nepriteisti turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino teisinę reikšmę aplinkybės, kad A. D. sodybą pradėjo griauti keletu dienų anksčiau, nei kreipėsi į nuteistąją dėl žinomai neteisingos kadastrinių matavimų bylos sudarymo. Būtent neteisingai sudaryta kadastrinių matavimų byla, kurioje statiniai nebuvo pažymėti ir klaidingai nurodyti kaip sunykę, buvo esminė ir būtina sąlyga, kad A. D. galėtų realizuoti visus pagrindinius sodybos griovimo darbus, sienojų ir pamatų išardymą traktoriumi, sodybos medžių išpjovimą ir sudeginimą, šulinio išardymą, visišką sklypo sulyginimą, kurie truko iš viso apie pusę metų, ir tik pirmieji griovimo parengiamieji darbai buvo pradėti keletą dienų iki kreipiantis į nuteistąją. Taigi nuteistosios A. M. nusikalstama veika priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. A. padaryta turtine žala sugriovus statinius, todėl priteistina iš nuteistosios.
3.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš principo teisingai išdėstė kriterijus ir aplinkybes, kuriuos privalo įvertinti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau neteisingai nustatė atlygintinos žalos sumą. Nuteistosios nusikalstama veika sudarė būtinas sąlygas bendraturtei A. D. visiškai įgyvendinti sodybos pastatų, kurių pusė priklausė kitam bendraturčiui, sugriovimą, taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės neliečiamybė. Veiksmingai ir efektyviai apginti kasatoriaus, kaip S. A. (gim. 1929 m.) įpėdinio, nuosavybės teisių nebeįmanoma, nes nekilnojamasis turtas dėl padaryto nusikaltimo yra neteisėtai sunaikintas, negrįžtamai prarasta galimybė iš valstybės išpirkti pusę žemės sklypo, kuriame stovėjo statiniai ir kasatoriaus tėvo pastatyti nauji dar neregistruoti pastatai, ir toliau plėtoti giminės sodybą, kurią giminė puoselėjo nuo 1930 metų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad kasatoriui neturtinė žala iš nuteistosios mažintina. Kasatorius galėtų užbaigti savo tėvo pradėtą valstybinės žemės sklypo dalies išpirkimo procesą tik tuo atveju, jeigu ant išperkamo žemės sklypo stovėtų jam priklausantys statiniai, tačiau jų atkurti nebeįmanoma. Dėl šios priežasties kasatorius nebetaisė ieškinio trūkumų ir nebetęsė civilinės bylos 2015 metais, kadangi A. D. toliau naudojantis nusikaltimo pasekmėmis ir nestabdomai griaunant sodybą statinių faktiškai nebeliko.
3.4. Už nukentėjusiojo patirtą moralinę (neturtinę) žalą, emocinį šoką, stresą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus prašoma priteisti 20 000 Eur suma nėra per didelė, pagrįsta teismų praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimas dėl teisingo atlyginimo byloje Grigolovič prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54882/10) ir pagrindų ją mažinti nėra. Nusikaltimas nulėmė ne bet kokios nuosavybės, o dar nuo tarpukario laikų puoselėjamos giminės sodybos sunaikinimą. Užkirtus galimybę išpirkti žemės sklypą, kasatoriaus ir jo visos šeimos ryšiai su giminės sodyba visam laikui nukirsti. Kasatoriaus teisės į nuosavybę, itin jautrų objektą – giminės sodybą, buvo ne tik pažeistos, bet ir visiškai ir neatkuriamai sunaikintos, todėl nusikaltimo pasekmės yra ilgalaikės ir negrįžtamos. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (sumažindamas iki 1000 Eur) už pažeidžiant asmens nuosavybės teises padarytą žalą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad iš nuteistosios turtinė žala apskritai nepriteistina, o neturtinės žalos dydis mažintinas dėl to, kad jos veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tik kartu su nusikaltimo organizatorės A. D. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, t. y. kasatorius turi teisę pasirinkti, į ką nukreipti savo reikalavimą, ir teismas visą padarytą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę, pagal nukentėjusiojo pasirinkimu nusikaltimą padariusiai matininkei pareikštą civilinį ieškinį turėjo priteisti iš nuteistosios A. M..
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, civilinio ieškovo S. A. ir jo atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikos požymių A. M. įrašant duomenis kadastrinių matavimų byloje
5. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl nepagrįsto ir neteisingo A. M. nuteisimo motyvuojant, jog pagal nustatytas byloje aplinkybes netinkamai buvo įvertinti jos veiksmai sudarant nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), teismams be pagrindo pripažinus, jog ji veikė tyčia, įrašydama neteisingus duomenis.
6. Atsakant į skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir (ar) esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis), taip pat kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribos – teismų sprendimų patikrinimas teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) suponuoja tai, jog kasacinės instancijos teismas bylos įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato. Šie klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taigi kasacinės instancijos teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, ar pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas buvo taikytas tinkamai.
7. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).
8. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>).
9. A. M. nuteista už tai, kad tyčia suklastojo tikrą dokumentą. Suklastotas dokumentas – kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) – vėliau buvo panaudotas, kai A. D. pateikė jį valstybės įmonei Registrų centrui ir jo pagrindu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tai lėmė tolesnes neigiamas pasekmes. Kadangi A. D. byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl suklastoto dokumento panaudojimo nutraukta įtariamajai mirus, bylos procesas vyko pagal kaltinimą, pareikštą A. M. dėl dokumento suklastojimo. Dauguma kasatorių – nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato A. Krištapavičiaus argumentų susiję su faktinių aplinkybių nustatymu byloje, įrodymų vertinimu, o tai, kaip buvo minėta, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Spręsdami dėl A. M. kaltės teismai vertino surinktų įrodymų visumą – pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų K. J., E. T., A. T. (A. T.), M. G., R. R., A. S., V. M., T. S. parodymus, IĮ „Gb.“ 2015 m. liepos 17 d. nebaigtą sudaryti kadastrinių matavimų bylą, 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „S.“ inžinieriaus T. S. sudarytą kadastrinių matavimų bylą, antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, byloje esančias įvykio vietos fotonuotraukas, kitą rašytinę bylos medžiagą. Teismų sprendimuose išdėstyti argumentai, kuriais pagrindžiama, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu teismai tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo, priimdami nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, bei BPK 320 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtintos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos, reikalavimais, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti bylos teisminio nagrinėjimo atitiktimi įstatymo reikalavimams ir teismų padarytų išvadų pagrįstumu.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek dokumentai, tiek liudytojų bei pačios kaltinamosios parodymai teismo posėdžiuose buvo išsamiai ištirti bei tinkamai įvertinti, nustatytos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Kasacine tvarka apskųstuose teismų nuosprendžiuose, išanalizavus įrodymų visumą, padarytos teisingos išvados dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo.
11. Teismų praktikoje pažymima, jog tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-35/2011">2K-7-35/2011</a>).
12. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistosios ir jos gynėjo skundą, pagrįstai rėmėsi jau anksčiau nurodytų įrodymų duomenimis, pagal kuriuos akivaizdu, kad šiuo atveju matininkė turėjo matyti, kad pastatų ir jų konstrukcijų yra likę žymiai daugiau, todėl išvada apie pastatų sunykimą yra aiškiai neatitinkanti tikrovės, be to, ji privalėjo nurodyti visus žemės sklype buvusius pastatus ir statinius. Teismai padarė teisingą išvadą, jog toks nuteistosios elgesys negali būti vertinamas kaip profesinis aplaidumas, o vertintinas kaip tyčinė, sąmoninga veika, turint tikslą įvykdyti užsakovės A. D. neteisėtą prašymą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai skundų teiginius, kad A. M. padarė tik drausminį nusižengimą, atmetė kaip nepagrįstus. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada, kad A. M. veiksmų turinys rodo, jog šiuos veiksmus ji padarė suvokdama, kad daro veiką, kuri kelia pavojų BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei, ir norėdama taip veikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kasacinio skundo teiginys, jog teismai nesiėmė visų veiksmų objektyviai tiesai nustatyti ir išsiaiškinti, ar A. M., būdama matininkė, tikrai turėjo motyvą teikti neteisėtą paslaugą, nėra aktualus šiai bylai, nes teismas pareigos nustatyti šią aplinkybę neturėjo, kadangi tai nėra būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymis, be to, šios aplinkybės teismai nekonstatavo ir išdėstydami veiką, kuri pripažinta įrodyta.
13. Kasaciniame skunde, pakartojant apeliacinio skundo argumentus, teigiama, jog A. M. ir A. D. siejo civiliniai teisiniai santykiai. Teigiama, kad byloje neįrodyta, kad A. M. darė nusikalstamą veiką A. D. nurodymu, kad jos veikė iš anksto susitarusios, koordinuotai. Teismai inkriminavo A. M. tuos veiksmus, kuriuos ji atliko, t. y. dokumento (kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) klastojimą. Tai, kad ji neteisėtai veikė sudarydama minimą kadastrinių matavimų bylą bendrai su A. D., iš dalies patvirtina ir pačios A. M. parodymai, kuriuose ji pripažino, jog savavališkos statybos statinių byloje neatžymėjo A. D. prašymu. A. M. nėra inkriminuota bendra veika su A. D. šiai panaudojant suklastotą dokumentą, t. y. suklastotą kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikiant valstybės įmonei Registrų centrui. Pagal atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį buvo nustatyti ir kilę padariniai, nes pateiktų dokumentų pagrindu valstybės įmonė Registrų centras ir išregistravo nuosavybės teises į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Teismai pagrįstai atmetė A. M. teiginius dėl tarp jos, atstovaujančios UAB „G.“, ir A. D. susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, vykdant kadastrinių matavimų paslaugos užsakymą, ir nukentėjusiųjų nepasinaudojimo galimybe šį sandorį nuginčyti civilinio proceso nustatytomis priemonėmis. Teismai šiuos argumentus nagrinėjo ir pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiųjų teisių gynimas, išregistravus nuosavybės teisės objektus ir po to A. D. iniciatyva fiziškai pašalinant jiems kaip nekilnojamojo turto objektams fiksuoti reikšmingas detales, buvo apsunkintas, todėl efektyvus nukentėjusiųjų teisių gynimas tapo galimas tik baudžiamojo proceso tvarka. Be to, baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikšmės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtis pirmiausia susijusi su valstybės baudžiamąja justicija saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir matavimo priemonių teisėtu sukūrimu, panaudojimu bei apyvarta. Todėl nuteistosios ir jos gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusieji elgėsi neapdairiai, neatvyko jos kvietimu dėl naujos kadastrinių matavimų bylos sudarymo, nemėgino iki galo palaikyti civilinio ieškinio (nepašalinus trūkumų teismas laikė ieškinį nepaduotu), o teismas į šią priešistorę neįsigilino ir nepagrįstai svarstė, kad nukentėjusiųjų teisės gali būti ginamos tik per baudžiamąjį procesą, yra visiškai nepagrįstos ir teisiškai nereikšmingos nagrinėjant baudžiamąją bylą.
14. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, buvo sudarytos visos procesinės galimybės šalims teikti įrodymus, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsti įrodymais bei motyvuotomis išvadomis, patvirtinančiomis A. M. kaltę. Teismai konstatavo, jog byloje esančių faktinių duomenų pakanka apeliantės kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nurodytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai, kaip minėta, įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Dėl civilinio ieškovo S. A. ir jo atstovės advokatės A. Paspirgėlytės kasacinių skundų argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
15. Kasaciniame skunde teigiama, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė CK 6.245, 6.247, 6.249, 6.250, 6.251, 6.263, 6.279 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą ir solidariąją civilinę atsakomybę, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl nuosavybės apsaugos pažeidimų.
16. BK 300 straipsnio 1 dalis pagal konstrukciją yra nusikalstama veika, turinti formaliųjų požymių. Padariniai dėl šios veikos galimi, tačiau jie nėra nusikalstamos veikos sudėties dalis. Šioje byloje, sprendžiant civilinį ieškinį, aktualu tai, kad A. M. buvo kaltinta ir nuteista už tai, kad tyčia suklastojo tikrą dokumentą, kurį A. D. panaudojo, pateikdama valstybės įmonei Registrų centrui, ir kurio pagrindu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tai lėmė tolesnes neigiamas pasekmes, t. y. buvo atimta galimybė S. A. įpėdiniams išpirkti dalį žemės sklypo.
17. Teismai, nustatydami turtinės žalos padarymo faktą, teisingai konstatavo, jog civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro sugriautų pastatų vertė. Tačiau tiesiogiai ši žala atsirado ne A. M. nusikalstamais veiksmais suklastojus 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylą ir ją perdavus A. D., o pastarajai pradėjus savavališkai griauti pastatus ir vėliau VĮ Registrų centrui pateikus suklastotą kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamąjį turtą. A. M. nebuvo kaltinama ir nuteista už tai, kad bendrininkavo su A. D. šiai panaudojant suklastotą dokumentą statiniams išregistruoti ir nugriauti, tokio susitarimo nebuvo nustatyta. Kaip teisingai pažymėta teismų baigiamuosiuose aktuose, pastatus A. D. galėjo sunaikinti ir be jokio kaltinamosios dalyvavimo, tai faktiškai ji ir darė, kadangi pastatus griauti pradėjo 2015 m. rugpjūčio 22–23 d., o į A. M. kreipėsi ir suklastota kadastrinių matavimų byla pastarosios buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d. Vėliau pastatai buvo galutinai nugriauti A. D. iniciatyva. Todėl A. M. veiksmai, kaip teisingai nurodyta teismų proceso baigiamuosiuose aktuose, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, taigi negali būti teisinis pagrindas kilti atsakomybei dėl turtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, jog A. M. neturi procesinės pareigos atlyginti civiliniam ieškovui S. A. turtinę žalą, neaktualūs ir nesvarstytini kiti civilinio ieškovo S. A. ir jo atstovės advokatės A. Paspirgėlytės skundo argumentai dėl turtinės žalos.
18. Pirmosios instancijos teismas priteisė, o apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu, nors ir mažesniu dydžiu, neturtinės žalos atlyginimą iš A. M. remdamiesi CK 6.250 straipsnio nuostatomis. Taikydami šias nuostatas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė įstatymą.
19. Nors A. M. ir jos gynėjo kasaciniame skunde nėra atskirai keliamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau, skunde ginčijant A. M. nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bendrąja prasme kartu ginčijamas ir neturtinės žalos padarymas šiuo nusikaltimu. CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėtų veiksmų, t. y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai turi būti susiję su atsiradusia turtine žala, t. y. veika ir padarinys turi būti tarpusavyje susiję. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Aktualu tai, kad neturtinė žala šioje byloje yra kildinama išimtinai iš turtinės žalos padarymo, tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad byloje nustatyta neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtinio pobūdžio žala, kuri iš A. M. nepriteistina, nes, remiantis pirmiau aptartais argumentais, konstatuota, kad ji nepadarė nukentėjusiajam turtinės žalos. CK 6.247 straipsnis, apibrėždamas priežastinį ryšį, nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymas yra būtina sąlyga pripažįstant ir turtinės, ir neturtinės žalos padarymą. Todėl pripažindamas pagrįstu neturtinės žalos priteisimą apeliacinės instancijos teismas buvo nenuoseklus priežastinio ryšio nustatymo aspektu ir padarė loginę klaidą, kadangi nukentėjusiajam padaryta žala yra susijusi tik su materialinių objektų praradimu (sklype buvusių pastatų nugriovimu), todėl nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai ir emocinis sukrėtimas gali būti siejami tik su turtinės žalos padariniais, dėl kurių, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, A. M. nėra atsakinga, todėl ji negali atsakyti ir dėl neturtinės žalos. Šios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys keistinos. Kadangi neturtinė žala iš A. M. priteista nepagrįstai, nėra pagrindo nagrinėti civilinio ieškovo S. A. ir jo atstovės kasacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos dydžio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Civilinio ieškovo S. A. ir jo atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės kasacinį skundą atmesti. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinant nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistosios A. M..
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alvydas Pikelis
