D. S. pagal BK 214 str., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-443-511/2016

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00374-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.1; 1.2.3.2.11; 1.2.14.3.2.3;

2.1.4.5.5; 2.1.7.4; 1.1.8.1; 2.6.7.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,

gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,

nuteistajam D. S. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Aivaro Surblio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį trisdešimties parų areštu, 215 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų areštu, 182 straipsnio 1 dalį – dvidešimties parų areštu, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 258 straipsnio 2 dalį – dešimties parų areštu, 178 straipsnio 2 dalį – trisdešimties parų areštu, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams, 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta prieš „G.“ kredito uniją) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (veika, padaryta prieš „G.“ kredito uniją) – laisvės atėmimu penkeriems metams, 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (veika, padaryta prieš „P.“) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (veika, padaryta prieš „P.“) – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, D. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas D. S. sulaikymo laikas ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam D. S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota D. S. priklausantis automobilis „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), mobiliojo ryšio telefonas „LG – D405“, vyriškas rankinis laikrodis „Longer Quartz 8329“ ir 255, 44 Lt.

D. S. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dėl rengimosi nužudyti E. G.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Iš nuteistųjų D. S., D. K. ir E. K. solidariai priteista K. kredito unijai 17 007,05 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistųjų D. S. ir E. G. solidariai priteista nukentėjusiajam D. P. 532,32 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria D. S. ir P. Ž. nuteisti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. S. ir P. Ž. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. S. ir P. Ž. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos su kitomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, D. S. už kitas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat pakeista bausmių, paskirtų nuteistajam P. Ž., bendrinimo tvarka ir atidėtas šiam nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Kita Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Aido Giniočio bei nuteistojo D. S. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliaciniai skundai atmesti.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti E. K., D. K., J. B. ir E. G., tačiau dėl jų šis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Aivaro Surblio, prašiusių gynėjo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. D. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. K., 2014 m. vasario 5 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė sekcijos stalčiuje po rūbais paslėptą G. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę (toliau – Kortelė), taip neteisėtai ją įgijo ir laikė iki 2014 m. vasario 5 d. 13.09 val. Po to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, jis šią Kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, perdavė E. K., kuriam nurodė nueiti patikrinti sąskaitą ir išgryninti pinigus. E. K. 2014 m. vasario 5 d. 13.09 val. bankomate (duomenys neskelbtini), šia Kortele neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir iš sąskaitos išgrynino 2000 Lt, taip apgaule savo naudai įgijo G. D. priklausančius 2000 Lt.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. vasario 10 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, D. S. tame pačiame bute paėmė sekcijos stalčiuje po rūbais paslėptą Kortelę, taip neteisėtai ją įgijo ir laikė iki 2014 m. vasario 10 d. 14.14 val., kol ją ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, perdavė E. K. ir nurodė nueiti patikrinti sąskaitą ir išgryninti pinigus. E. K. 2014 m. vasario 10 d. 14.14 val. bankomate (duomenys neskelbtini), šia Kortele neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir iš sąskaitos išgrynino 2000 Lt, taip apgaule savo naudai įgijo G. D. priklausančius 2000 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. S. neteisėtai įgytą Kortelę neteisėtai laikė iki 2014 m. vasario 11 d. 07.29 val., kol, siekdamas turtinės naudos, panaudodamas šią Kortelę bankomate (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir iš sąskaitos išgrynino 2000 Lt, taip apgaule savo naudai įgijo G. D. priklausančius 2000 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir E. K., 2014 m. gegužės mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini), tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyta, turėdami tikslą įsibrauti į patalpą ir pagrobti svetimą turtą – K. kredito unijoje (duomenys neskelbtini), laikomus pinigus, parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė, kad D. K. slapta paims iš mamos Ž. K. K. kredito unijos raktus ir sužinos apsaugos signalizacijos kodą, kuriais pasinaudodami D. K. ir D. S. įsibraus į minėtos kredito unijos patalpas ir pagrobs ten laikomus pinigus, o E. K. išsinuomos butą tam, kad po įvykdyto nusikaltimo D. K., D. S. ir E. K. galėtų pasislėpti ir pasidalyti pagrobtą turtą. Jis (D. S.) ir D. K. 2014 m. gegužės 17 d., apie 3 val., vykdydami bendrą susitarimą su E. K., kuris jų laukė išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodami D. K. gautais raktais bei apsaugos signalizacijos kodu, įsibrovė į K. kredito unijos patalpas, turėtu raktu atrakino seifą, iš jo pagrobė 73 326,94 Lt ir 5580 Eur. Vykdydami bendrą susitarimą, turėdami tikslą pasislėpti po nusikaltimo padarymo ir pasidalyti pagrobtą turtą, D. K. ir D. S. atbėgo į E. K. išnuomotą butą, taip pagrobė didelės 92 593,56 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį K. kredito unijai.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su P. Ž., rengėsi įvykdyti plėšimą panaudodami šaunamuosius ginklus ir įsibraudami į patalpą, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, rengėsi nužudyti žmogų, būtent: jis iki 2014 m. birželio 24 d. parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį jis kartu su P. Ž. turėjo įsigyti šaunamuosius ir nešaunamąjį ginklus bei šaudmenis, kuriuos panaudodami turėjo atimti laisvę (duomenys neskelbtini) esančios kredito unijos „G.“ darbuotojui, paskutiniam išėjusiam iš unijos patalpų, iš kurio, panaudodami fizinį smurtą, gauti kredito unijos raktus bei signalizacijos kodą, po to, pasinaudodami gauta informacija ir raktais, įsibrauti į minėtos kredito unijos patalpas, pagrobti ten laikomus pinigus, o po nusikaltimo padarymo, siekiant nuslėpti savo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, nužudyti pagrobtą darbuotoją. Jam organizavus nusikalstamą veiką bei pasiekus susitarimą su P. Ž., 2014 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini), tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdami tikslą įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, susitarė su J. B., kad šis ginklams ir šaudmenims įsigyti paskolins jiems pinigų ir padės jiems įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Vykdydami bendrą susitarimą, 2014 m. birželio 24 d., apie 10 val., jis, P. Ž. ir J. B., J. B. vairuojamu automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko prie „V.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur J. B. sumokėjus tyrimo metu nenustatytam asmeniui 90 Lt už nešaunamąjį ginklą ir saugant, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą, jis (D. S.) ir P. Ž., neturėdami leidimo, iš minėto nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos prožektorių su įmontuotais kontaktais, D kategorijos nešaunamąjį ginklą. Toliau vykdydami bendrą susitarimą, 2014 m. birželio 24 d., apie 11 val., jis, P. Ž. ir J. B., tuo pačiu automobiliu atvyko prie parduotuvės „N.“ (duomenys neskelbtini), kur iš tyrimo metu nenustatyto asmens J. B. padedant – šalinant kliūtis, t. y. sumokant pinigus už ginklą bei saugant, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą, jis (D. S.) ir P. Ž. už 150 Lt įgijo fabrikinės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos dujinį pistoletą „Valtro“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), su 2 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujiniais šoviniais. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 13 val., jie tuo pačiu automobiliu neteisėtai gabeno įgytą ginklą ir atvyko prie „I.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur J. B. padedant – saugant, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą, D. S. ir P. Ž. iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 200 Lt neteisėtai įgijo fabrikinės gamybos 9 mm kalibro C kategorijos revolverį „ME 38 Compact-G“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 15 val., jie tuo pačiu automobiliu, vykdydami bendrą susitarimą, neteisėtai atgabeno anksčiau nurodytus įgytus ginklus ir šaudmenis prie namo (duomenys neskelbtini), kur jis (D. S.), vykdydamas bendrą susitarimą su P. Ž., minėtus ginklus su šaudmenimis nugabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Įgyvendindamas nusikalstamos veikos planą, 2014 m. birželio 26 d. jis paprašė E. G., kuriam apie planuojamus vykdyti nusikaltimus nebuvo žinoma, 2014 m. birželio 27 d. nuvežti jį ir P. Ž. į (duomenys neskelbtini). E. G. sutikus, jis ir P. Ž., toliau vykdydami bendrą susitarimą, 2014 m. birželio 26 d., apie 18 val., miške (duomenys neskelbtini), iškasė duobę (ilgis – 2,34 m, plotis – 0,70 m, gylis – 0,73 m), skirtą paslėpti kredito unijos „G.“ darbuotojo kūną. Pasirengę padaryti nusikalstamas veikas, 2014 m. birželio 27 d., apie 12 val., jis ir P. Ž., E. G. vairuojamu automobiliu „Iveco 35S11“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gabendami minėtus šaunamuosius ir nešaunamąjį ginklus bei šaudmenis, atvyko prie kredito unijos „G.“ pastato (duomenys neskelbtini), kur pasakė E. G., jog jam reikės sekti unijos darbuotoją iki jo gyvenamosios vietos ir padėti jam (D. S.) ir P. Ž. neteisėtai atimti unijos darbuotojui laisvę, o vėliau, po plėšimo įvykdymo, išvežti jį (D. S.) ir P. Ž. su pagrobtais unijos pinigais bei pagrobtą unijos darbuotoją iš nusikaltimo padarymo vietos. Jis, P. Ž. ir E. G. stebėjo aplinką, laukė išeinančio kredito unijos darbuotojo; apie 16 val. iš kredito unijos patalpų išėjus paskutinei darbuotojai, jis ir P. Ž. liepė E. G. sekti ją, tačiau įvykdyti rengiamų nusikalstamų veikų (plėšimo, panaudojant šaunamuosius ginklus ir įsibraunant į patalpą, ir žmogaus nužudymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą) jam ir P. Ž. nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes E. G. savanoriškai atsisakė toliau sekti unijos darbuotoją, o P. Ž. ir D. S. nurodė, kad nematė, kur nuėjo darbuotoja.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su P. Ž., laikė ir gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei nešaunamąjį ginklą, rengėsi įvykdyti plėšimą, panaudodami šaunamuosius ginklus ir įsibraudami į patalpą, ir nužudymą, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, būtent: 2014 m. birželio 27 d., nepavykus įgyvendinti anksčiau nurodyto nusikalstamo sumanymo dėl (duomenys neskelbtini) kredito unijos „G.“ apiplėšimo ir kitų aukščiau minėtų veiksmų, jam (D. S.) organizavus ir parengus nusikalstamos veikos planą, iki 2014 m. liepos mėn. pradžios, tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini) jis susitarė su P. Ž., panaudojant šaunamuosius ir nešaunamąjį ginklus bei šaudmenis, neteisėtai atimti laisvę (duomenys neskelbtini) esančios kredito unijos „P.“ darbuotojui, paskutiniam išėjusiam iš unijos patalpų, iš kurio, panaudodami fizinį smurtą, gauti kredito unijos raktus bei signalizacijos kodą, po to, pasinaudodami gauta informacija ir raktais, įsibrauti į minėtos kredito unijos patalpas, pagrobti ten laikomus pinigus, o po nusikaltimo padarymo, siekiant nuslėpti savo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, nužudyti pagrobtą darbuotoją. Pasirengę nusikalstamų veikų padarymui, 2014 m. liepos 1 d., apie 15 val., jis ir P. Ž. automobiliu „Iveco 35S11“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko prie kredito unijos „P.“ (duomenys neskelbtini), pastato išėjimo iš kiemo pusės, kur, turėdami neteisėtai įgytus su savimi laikomus ir gabenamus šaunamuosius bei nešaunamąjį ginklus ir šaudmenis (9 mm kalibro, C kategorijos dujinį pistoletą „Valtro“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), su 2 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujiniais šoviniais; fabrikinės gamybos 9 mm kalibro, C kategorijos revolverį „ME 38 Compact-G“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini); fabrikinės gamybos prožektorių su įmontuotais kontaktais, D kategorijos nešaunamąjį ginklą), laukė išeinančio paskutinio kredito unijos darbuotojo, tačiau įvykdyti rengiamų nusikalstamų veikų (plėšimo, panaudojant šaunamuosius ginklus bei įsibraunant į patalpą, ir nužudymo, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą) jam ir P. Ž. nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes darbuotojas neišėjo. Neatsisakydami nusikalstamo sumanymo, turėdami tikslą 2014 m. liepos mėn. pradžioje įvykdyti minėtus nusikaltimus, 2014 m. liepos 2 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, jis ir P. Ž., tuo pačiu automobiliu gabendami minėtus ginklus ir šaudmenis, nuvyko į mišką (duomenys neskelbtini), kuriame 2014 m. birželio 26 d. buvo iškasę duobę planuojamo nužudyti kredito unijos darbuotojo kūnui paslėpti, siekdami ją pagilinti ir išsemti susikaupusį vandenį, tačiau tą pačią dieną, apie 20.40 val., tame pačiame miške netoli minėtos iškastos duobės buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie automobilyje rado ir paėmė minėtus ginklus ir šaudmenis.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. G., įsibraudami į saugyklą, pagrobė svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, būtent: 2014 m. birželio 28 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – dyzelinį kurą, parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė, kad E. G. pragręš automobilio kuro baką ir išleis bake esantį kurą, o jis (D. S.), stovėdamas šalia, stebės aplinką, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą. Vykdydami bendrą susitarimą, 2014 m. birželio 28 d., nuo 15 val. ir 17 val., jis ir E. G. atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur E. G. pragręžė ir taip sugadino 1980 Lt vertės automobilio „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro baką, t. y. įsibrovęs į saugyklą, išleido iš jo 80 l dyzelinio kuro 328 Lt vertės, o jis (D. S.), stovėdamas šalia, stebėjo aplinką ir saugojo, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą; taip įsibraudami į saugyklą pagrobė 328 Lt vertės ir sugadino 1980 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį D. P..

2. Kasaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas A. Surblys išdėsto alternatyvius prašymus: 1) panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir teismų šališkumo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 3) nustačius, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nėra padaryta esminių BPK ir BK bendrosios dalies nuostatų taikymo pažeidimų, panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalį dėl D. S. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, šią bylos dalį D. S. nutraukti, jam paskirti švelnesnę bausmę ir jos vykdymą atidėti, taikant BK 92 straipsnio nuostatas.

2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nevertino ir atmetė jo argumentus dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, jo ginamojo teisių į gynybą suvaržymo ir į teisingą bei nešališką teismą.

2.2. Skundo autorius nurodo, kad buvo pažeisti BPK 47 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes nuo E. G. gynybos nebuvo nušalinta gynėja advokatė A. Galatiltienė, kuri ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. liepos 24 d. apklausoje gynė įtariamąjį D. S., o po to viso proceso metu atstovavo specialiuoju liudytoju apklaustą E. G., D. S. apklausoje iš jo sužinotus duomenis panaudodama prieš pastarąjį. Gynėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai dėl rengimosi apiplėšti kredito uniją „G.“, nužudyti jos darbuotoją ir dėl dyzelinio kuro vagystės vadovavosi E. G. parodymais, kaip objektyviais ir nekeliančiais jokių abejonių duomenimis, o tai reiškia, kad D. S. teisė į gynybą ir teisingą, nešališką teismą buvo suvaržyta.

2.3. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes dalies D. S. kaltinančių ir teisinančių įrodymų visiškai neįvertino, o dalį duomenų nepagrįstai laikė jo kaltę nepaneigiamais įrodymais. Aptardamas konstitucinę jurisprudenciją, suformuotą dėl teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo ir kitų bendrųjų teisės principų laikymosi, kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje E. G. negalėjo būti kaltinimo liudytoju. Kasatoriaus nuomone, tokia aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju byla išnagrinėta ne pagal baudžiamojo proceso įstatyme numatytas taisykles, prokuroro surašytas ir teismui su byla perduotas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nebuvo laikomasi teisingumo ir teisėtumo principų.

2.4. Aptardamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentus, kasatorius teigia, kad šis teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į E. G. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, kad jo savanorišką atsisakymą toliau sekti iš kredito unijos „G.“ išėjusią darbuotoją R. R. nulėmė ne tai, kad ją pametė iš akiračio, o dėl to, kad iš unijos ši užėjo į vaikų darželį ir iš ten išėjo su kita moterimi, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Be to, E. G. be pagrindo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šaunamojo ginklo nešiojimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau analogiški D. S. ir P. Ž. veiksmai kvalifikuoti ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir kaip rengimasis padaryti plėšimą bei nužudymą. Kartu kasatorius pažymi, kad pirmiausia tęsti nusikalstamą sumanymą atsisakė P. Ž. bei su tokiu siūlymu sutiko D. S.. Teismas tokius parodymus nepagrįstai laikė neatitinkančiais bylos aplinkybių.

2.5. Kasatorius nurodo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nebuvo jokių aplinkybių ir kliūčių, kurių D. S., realizuodamas rengiamo apiplėšimo ir tariamo nužudymo objektyviąją pusę, nebūtų galėjęs įveikti, t. y. nebuvo jokių išorinių faktorių, galinčių tai sutrukdyti, be to D. S. žinioje buvo automobilis, ginklai ir jei jis su P. Ž. būtų norėjęs tęsti rengiamą nusikalstamą veiką, ją galėjo visiškai netrukdomai tęsti ir net užbaigti. Tai, kad D. S. ikiteisminio tyrimo metu nė karto tiesiogiai neužsiminė apie savanorišką atsisakymą baigti nusikalstamą veiką, negali būti vertinama, kaip jo kaltę įrodanti aplinkybė. Byloje dėl abiejų kredito unijų apiplėšimo nenustatyta iš esmės skirtingų D. S., P. Ž. ir E. G. veiksmų ir aplinkybių, sąlygojančių savanorišką atsisakymą tęsti šiuos rengiamus plėšimus, tačiau BK 23 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikomos išskirtinai tik E. G., tačiau netaikytos D. S. ir P. Ž..

2.6. Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai neobjektyviai ir šališkai vertino jo ginamojo ir nuteistojo P. Ž. veiksmus dėl rengiamų apiplėšimų kredito unijų „G.“ ir „P.“, tariamo rengiamo nužudymo šių įstaigų darbuotojų ir D. S. nepagrįstai netaikė BK 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Nurodoma, kad D. S. ir P. Ž. iš esmės neatliko jokių aktyvių veiksmų, realizuojančių šių nusikalstamų veikų objektyviąją pusę, išskyrus tai, kad jie buvo privažiavę prie minėtos unijos patalpų, tačiau savo sumanymo atsisakė. Kasatorius aptardamas ginamojo parodymus teigia, kad viso proceso metu D. S. parodymai buvo nuoseklūs ir patvirtinantys, kad jo ginamasis nesirengė nužudyti nei unijos darbuotojų, nei savo bendrininko E. G., o pastarąją aplinkybę pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, dėl šio kaltinimo jį išteisindamas. D. S. turėtos priemonės (dujinis pistoletas ir revolveris) nebuvo tinkamos ne tik žmogui nužudyti, bet ir sunkiau sutrikdyti sveikatą; šie ginklai ir miške iškasta duobė buvo skirti tik unijos darbuotojai įbauginti, kad ji atiduotų jiems (nuteistiesiems) raktus ir pasakytų apsaugos signalizacijos kodus. Šių duomenų visuma patvirtina, jog D. S. neturėjo tyčios nužudyti žmogų, jo tyčia buvo nukreipta panaudojant minėtus ginklus ir duobę įbauginti kredito bendrovės darbuotoją ir po to apvogti bendrovę.

2.4. Skunde teigiama, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamuose nuosprendžiuose, E. G. parodymai nėra teisingi, objektyvūs ir visiškai patikimi, nes jie prieštarauja nuteistojo D. S. ir nukentėjusiojo D. P. parodymams, apžiūros protokole ir vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotai informacijai dėl dyzelinio kuro vagystės, pagal kurią šioje vagystėje dalyvavo ir D. Sk., nors E. G. tą neigė. Nors šios aplinkybės buvo ginčijamos ir kasatoriaus apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų neišnagrinėjo ir dėl minėtų aplinkybių nepasisakė. Kasatoriaus teigimu, tokioje situacijoje teismai turėjo vadovautis BPK 257 straipsnio nuostatomis ir motyvuota nutartimi apie galimai padarytą D. Sk. nusikalstamą veiką dėl dyzelinio kuro vagystės pranešti prokurorui, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Be to, liko neišnagrinėti apeliacinio skundo prašymai apklausti nuteistąjį E. G., įvertinti jo parodymų objektyvumą bei patikimumą ir nustatyti ar šio nuteistojo veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje. Dėl to kasatorius teigia, kad jo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas; apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakęs tik dėl dalies skundo prašymų ir argumentų, gynėjo teigimu, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Tai, kad šis teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, patvirtina skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme D. S. gynė atskiri gynėjai – nors šį nuteistąją abiejų instancijų teismuose gynė būtent kasatorius.

2.5. Kasatorius skunde abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas D. S. apkaltinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, palikdami tokį sprendimą galioti, pažeidė D. S. teises į teisingą procesą ir gynybą, rungimosi principus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, BPK 7, 44, 47, 61 straipsniai). Abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu, taip iš esmės buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimai, dėl to padarytos nepagrįstos, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, lėmusios netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 23 straipsnio – taikymą.

2.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, kuriuo ginamąjį išteisino dėl veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, subendrindamas bausmes, paliko tokio pat dydžio bausmę, kurią paskyrė pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir nuostatas, susijusias su baudžiamosios atsakomybės individualizavimu ir galutinės bausmės skyrimu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), ir taip pablogino D. S. padėtį, nors to padaryti negalėjo (BPK 320 straipsnio 4 dalis), nes prokuroro apeliacinis skundas buvo atmestas visiškai.

2.6. Kasatorius teigia, kad baudžiamojo proceso ir bausmės tikslai gali būti pasiekti jo ginamajam paskirus švelnesnę bausmę ir atidėjus jos vykdymą (BK 92 straipsnis). Šis teiginys argumentuojamas cituojant konstitucinę jurisprudenciją dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo bei nurodant aplinkybes, kad nuteistasis visas nusikalstamas veikas padarė 16 metų amžiaus, būdamas neteistas; atsižvelgtina į nuteistojo kaip nepilnamečio psichinę, socialinę ir fizinę brandą, tai, kad nuteistasis nesistengė išsisukinėti, sumenkinti savo vaidmens nusikaltimų padaryme, iš esmės pripažino jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, dėl to nuoširdžiai gailisi; pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. S. padėjo išaiškinti padarytas veikas bei joje dalyvavusius asmenis; priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, D. S. yra atlyginęs dalį padarytos žalos K. kredito unijai ir ši dalis yra didžiausia iš visų trijų nuteistųjų; D. S. nusikalstami veiksmai nesukėlė kokių nors sunkių nepataisomų padarinių, dėl padarytų veikų nėra asmenų, proceso metu pripažintų nukentėjusiaisiais; nuteistasis gyvena su tėvais šeimoje, charakterizuojamas teigiamai, turi visas sąlygas mokytis ir dirbti, iš šio proceso padarė labai rimtas išvadas; pats nuteistasis nėra tiek pavojingas, o jo padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, jog būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius teigia, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas gali turėti ir priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties.

3. Nuteistojo D. S. gynėjo advokato A. Surblio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK pažeidimų ir BK 23 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo

4.1. Kasatorius teigia, kad buvo pažeisti BPK 47 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes nuo E. G. gynybos nebuvo nušalinta gynėja advokatė A. Galatiltienė, prieš tai gynusi D. S..

4.2. Pagal BPK 47 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatas advokatas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. Šios nuostatos nereikalauja, kad dviejų ar daugiau įtariamųjų (kaltinamųjų) gynybos interesų prieštaravimai būtų esminiai – draudimas ginti kelis asmenis taikytinas esant bet kokiems ginamųjų pasirinktų gynybos pozicijų neatitikimams. Gynybos interesų prieštaravimas konstatuojamas, pavyzdžiui, jei vienas iš įtariamųjų (kaltinamųjų) prisipažįsta padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o kitas ginčija jam reiškiamo įtarimo (kaltinimo) pagrįstumą ir pan.

4.3. Klausimas dėl gynėjos advokatės A. Galatiltienės dalyvavimo ikiteisminiame tyrime apklausiant kaip įtariamuosius D. S. ir E. G. buvo išsamiai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog gynėja A. Galatiltienė skirtingu metu ir pagal skirtingus įtarimus gynė D. S. ir E. G., neduoda pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, pažeidžiant D. S. teisę į gynybą, ir teisė į teisingą teismą.

4.4. Pagal bylos duomenis, A. Galatiltienė užtikrinant įtariamojo D. S. gynybą dalyvavo tik vienoje apklausoje – 2014 m. liepos 24 d., kai D. S. buvo apklaustas dėl svetimo elektroninės kortelės panaudojimo, dėl vagystės iš kredito unijos, dėl ginklų įsigijimo ir rengimosi nužudyti žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. dėl veikų, kuriomis nei tuo metu, nei vėliau E. G. įtarimai pareikšti nebuvo ir jis šiomis veikomis nebuvo kaltinamas; ši advokatė gynė E. G. nuo 2015 m. sausio 19 d., kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl dyzelino vagystės ir svetimo turto sugadinimo, t. y. dėl visai kitų veikų. Nors ir buvo nustatyta, kad padarant pastarąsias veikas – dyzelino vagystę ir svetimo turto sugadinimą – E. G. ir D. S. buvo šių nusikaltimų bendrininkai, tačiau minėtos 2014 m. liepos 24 d. apklausos metu dalyvaujant advokatei A. Galatiltienei, D. S. šių veikų padarymu nebuvo įtariamas ir dėl jų nebuvo apklausiamas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tai pačiai advokatei ginant D. S., o po to E. G., tarp minėtų įtariamųjų (kaltinamųjų) pagal byloje tuo metu jiems pareikštus įtarimus (kaltinimus) būtų kilę jų gynybos interesų prieštaravimų. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme D. S. ir E. G. gynė skirtingi gynėjai. Pagal apeliacinės instancijos teismo atliktą išsamią analizę, įvertinant D. S. ir E. G. parodymų davimo seką ir jų turinį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl advokatės A. Galatiltienės dalyvavimo apklausiant įtariamuoju D. S. ir šios apklausos metu jo parodymų sužinojimo būtų kaip nors apsunkintos D. S. galimybės gintis nuo jam byloje pareikštų kaltinimų.

4.5. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje E. G. negalėjo būti kaltinimo liudytoju dėl rengimosi apiplėšti kredito uniją „G.“, dėl rengimosi nužudyti jos darbuotoją bei jį patį ir kartu būti kaltinamuoju dėl svetimo turto pagrobimo bei sugadinimo, veikiant bendrininkų grupe su D. S.. Kasatorius tai įvardija kaip BPK 219 straipsnio reikalavimų (nustatančių kaltinamojo akto turinį) ir teisėtumo bei teisingumo principų pažeidimus.

4.6. Klausimai dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimus ir E. G. procesinės padėties buvo iškelti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir į juos buvo motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Tuo tarpu kasaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių teisinių argumentų, kurie kasacinės instancijos teismo galėtų būti svarstomi kaip paneigiantys apeliacinės instancijos teismo išvadas šiais klausimais bei pagrindžiantys dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėtumo ir teisingumo principų pažeidimus.

4.7. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai vertino įrodymus – nuteistųjų D. S., E. G. parodymus, specialisto išvadas dėl ginklų savybių, duobės iškasimo aplinkybes. Skunde pateikiamas savas šių bylos duomenų interpretavimas ir atsižvelgiant į kai kuriuos atskirus įrodymus teigiama, kad pagal byloje esančius įrodymus D. S. tyčia nebuvo nukreipta nužudyti žmogų.

4.8. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio nagrinėjimo dalykas taip pat nėra kasacinio skundo argumentai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).

4.9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė konkrečius veiksmus, atliktus nuteistojo D. S. su bendrininku P. Ž. rengiantis įvykdyti kredito unijos „G.“ ir kredito unijos „P.“ plėšimą ir šių įmonių darbuotojų nužudymą: bendrininkai D. S. ir P. Ž. apsirūpino elektrošoko prietaisu, šaunamaisiais ginklais ir kitomis priemonėmis; iškasė duobę miške, nuošalioje vietoje už kelių dešimčių kilometrų nuo įvykio vietos nužudytojo kūnui paslėpti; patys, būdami nepilnamečiai, susirado E. G., kuris padėjo jiems išsinuomoti transporto priemonę ir ją vairavo, pastarasis pagal bendrininkų susitarimą turėjo sekti kredito unijos darbuotoją; po nepavykusio apiplėšimo (duomenys neskelbtini), planuodami kredito unijos „P.“ plėšimą, vyko patikrinti duobės, ar ji neužvirto, gilino duobę.

Šias aplinkybes teismai nustatė iš byloje teisėtais būdais gautų ir teisiamajame posėdyje, laikantis BPK 240 straipsnio reikalavimų, ištirtų įrodymų visumos: nuteistųjų P. Ž., E. G., liudytojų R. L., D. Sk., D. Kj., J. B., S. K. parodymų, įvykio vietos, automobilių „Iveco 35S11“ ir „Audi A4“ apžiūros protokolų duomenų. Liudytojas J. B. teismo posėdyje patvirtino parodymus, kad su D. S., P. Ž. ir D. Sk. važiavo į mišką patikrinti iškastos duobės, girdėjo kaip D. S. su P. Ž. kalbėjo, kad kai pagrobs iš (duomenys neskelbtini) unijos pinigus, nužudys („pakas“) moterį, analogiškai parodė liudytoja D. Kj.. Šiuos parodymus teismai gretino su vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis pirmosios instancijos teismo posėdyje perskaitytais ikiteisminio tyrimo protokolų duomenimis. D. Sk. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. S. jam sakė, jog planuoja apiplėšti uniją (duomenys neskelbtini); kad liktų mažiau liudytojų, planavo nužudyti („pakasti“) unijos darbuotoją ir vairuotoją; kad po nepavykusio apiplėšimo (duomenys neskelbtini) padidino duobę kito žmogaus kūnui užkasti. P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėta duobė buvo skirta užkasti žmogų; D. S. jam sakė, kad jeigu unijos darbuotoja pamatys užpuolusiųjų veidus, reikės ją nužudyti ir užkasti. Pats D. S. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad ketino kredito darbuotoją palikti surištą miške iškastoje duobėje savaitei ar dviem. Šių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rengimosi veiksmai nusikalstamoms veikoms vykdyti neabejotinai patvirtina buvus jo tyčią nužudyti.

Apeliacinės instancijos teismui vertinant įrodymus, BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo nenustatyta.

4.10. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad D. S. dėl rengiamų apiplėšimų kredito unijų „G.“ ir „P.“ bei rengiamo šių įstaigų darbuotojų nužudymo turėjo būti taikomos BK 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos (dėl savanoriško atsisakymo baigti nusikalstamą veiką), kaip ir E. G..

4.11. Pagal BK 23 straipsnio 1 ir 2 dalis dalį savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo nusikalstamos veikos rengimosi ar pasikėsinimo stadijos metu savanoriškai atsisako pabaigti nusikalstamą veiką, suprasdamas, kad turi realią galimybę ją užbaigti; asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo privalo priimti savanoriškai, o ne susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis ar kliūtimis, objektyviai neleidžiančiomis jos baigti. Tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaryti rengiasi keli bendrininkai ir veika nutrūksta dėl vieno ar dalies bendrininkų atsisakymo nusikalstamą veiką toliau tęsti, tai nėra pakankama sąlyga taikyti BK 23 straipsnio 2 dalies nuostatas ir likusiųjų bendrininkų atžvilgiu. Ar asmuo savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, dėl kiekvieno iš bendrininkų spręstina atskirai, atsižvelgiant ne tik į kaltinamojo parodymus, bet į objektyvius bylos duomenis.

4.12. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, D. S. ir P. Ž. parengti nusikaltimai apiplėšti (duomenys neskelbtini) esančią kredito uniją „G.“ ir nužudyti jos darbuotoją nutrūko rengimosi stadijoje dėl to, kad E. G., kuris turėjo sekti kredito unijos darbuotoją, savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamas veikas – sąmoningai leido kredito unijos darbuotojai išvažiuoti ir nebesiėmė jokių aktyvių veiksmų toliau ją sekti, pamelavęs bendrininkams, kad ją pametė iš akių, t. y. veikos nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo D. S. valios. Teismai nenustatė, kad D. S. būtų savanoriškai atsisakęs šias veikas tęsti, tą parodė ir jo tolesni veiksmai: tuoj po nepavykusio (duomenys neskelbtini) esančios kredito unijos apiplėšimo jis iš karto ėmėsi rengtis ir planuoti kredito unijos plėšimą ir jos darbuotojos nužudymą (duomenys neskelbtini), tačiau šių savo ketinimų taip pat neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytas aplinkybes BK 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos D. S. netaikytos pagrįstai.

4.13. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ir argumentų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

4.14. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014). Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, pateikė dėl jų motyvuotas išvadas. Konstatuoti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų pažeidimų nėra pagrindo.

4.15. BPK 320 straipsnio 4 dalies nustato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Baudžiamojo proceso įstatymas nuteistajam, išteisintajam, jų gynėjams ar atstovams pagal įstatymą nesuteikia galimybės reikalauti pabloginti tiek jų pačių, tiek kitų nuteistųjų ar išteisintųjų padėtį. Todėl, nesant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų dėl nuteistojo E. G. ir BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka pateiktų kaltinimų, apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo svarstyti nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl, gynėjo nuomone, galimos nuteistojo E. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir dėl to tenkinti su tuo susijusius gynėjo prašymus – atlikti įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą apklausti nuteistąjį E. G.. Kadangi kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų apie nuteistojo D. S. teisių suvaržymą ar sukliudymą teisingai išnagrinėti jo bylą dėl BPK 257 straipsnio numatyta tvarka prokuroro neinformavimo apie, gynėjo nuomone, liudytojo D. Sk. galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai nėra ir šios bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dalykas.

Dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės

5. Nuteistojo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs D. S. pagal kaltinimą dėl veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesumažinęs galutinės subendrintos bausmės, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir nuostatas, be to, D. S. turėjo būti taikoma švelnesnė laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas pagal BK 92 straipsnio nuostatas atidėtas.

5.1. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, kuri pagal BK 64 straipsnio 5 dalies 2 dalies nuostatas su bausmėmis, skundžiamais nuosprendžiais paskirtas už nusikaltimus, bendrinama apėmimo būdu. Todėl nuteistojo išteisinimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį galutinei subendrintai bausmei įtakos neturėjo.

5.2. Bausmės D. S. paskyrimo motyvai plačiai ir išsamiai aptarti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose. Į visas įstatymo numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę – tiek apibūdinančias padarytas veikas, tiek nuteistojo asmenybę, taip pat ir baudžiamosios atsakomybės taikymo nepilnamečiams ypatumus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsižvelgta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatant D. S. bausmės dydį, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Nuteistajam D. S. švelninti laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 92 straipsnio nuostatas atidėti jos vykdymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. S. gynėjo advokato Aivaro Surblio kasacinį skundą.

Teisėjai Gintaras Goda

Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis