Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-97-942/2016
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00096-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2;
2.1.4;
3.26.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (V. B.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu V. B. pripažintas kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 230 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams už tai, kad 2015 m. balandžio 5 d., apie 22.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9 punktus, Švenčionių r. sav., Pabradėje, Vilniaus g. 96, tyčia didino vairuojamos transporto priemonės – automobilio „BMV 328“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – variklio apsisukimus ir dėl to automobilis sukosi ratu, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kai tuo metu aplinkui buvo žmonių ir kitų transporto priemonių.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi V. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi V. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas ir byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2016 m. sausio 10 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2015 m. balandžio 5 d. 22.40 val. Švenčionių r. sav., Pabradėje, Vilniaus g. 96, prie parduotuvės „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas KET 4, 9 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „BMW 328“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. B. (K. B.), iš chuliganiškų paskatų tyčia didino variklio apsisukimus, dėl to privertė automobilį suktis ratu, taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kai tuo metu aplinkui buvo žmonių ir kitų transporto priemonių, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto D. K. (D. K.) 2016 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92N-48607686-16 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B. už jo padarytus KET 4, 9, 18 punktų reikalavimų pažeidimus pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 436 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto 2016 m. sausio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi V. B. apeliacinis skundas atmestas ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B., vadovaudamasis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 30221 straipsnio nuostatomis, prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto 2016 m. sausio 15 d. nutarimą bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; klausimą, susijusį su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, palikti nenagrinėtą.
Pareiškėjas nurodo, kad priimant ginčijamus policijos nutarimą ir teismų nutartis buvo padaryti esminiai ATPK 35 bei 30211 straipsnių pažeidimai, neteisėtai pabloginant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį ir nepaisant nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo senaties (šešių mėnesių) terminų.
Pareiškėjas pažymi, kad 2015 m. balandžio 15 d. policijos nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 230 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, jis apskundė pats dėl visai kitų motyvų, tačiau vėliau priimtu 2016 m. sausio 15 d. policijos nutarimu už tą patį 2015 m. balandžio 5 d. įvykį jis buvo nubaustas tris kartus griežtesne bausme – 436 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių. Taip teismai neįvykdė teisingumo ir neužtikrino pareiškėjo teisės skųsti priimtus sprendimus.
Be to, iš šios bylos medžiagos matyti, kad dėl to paties 2015 m. balandžio 5 d. įvykio 2016 m. sausio 10 d. V. B. surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pažeistos ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos, o vėliau bylą išnagrinėję teismai 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. birželio 1 d. nutartyse netinkamai aiškino ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netinkamai interpretavo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinio teisės pažeidimo byloja Nr. 2AT-9-2013) yra pasisakęs, jog iš ATPK 35 straipsnio 5 dalies matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. O kadangi šioje administracinėje byloje nuobaudą paskyrė ne teismas, o pareigūnas, kurio nutarimas gali būti skundžiamas apylinkės teismui, organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis, o tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Be to, ATPK 35 straipsnio 5 dalyje kalbama apie teismų priimtus nutarimus, o Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė ne nutarimą, o nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje netinkamai aiškino ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. priimtoje nutartyje buvo nurodęs, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą tik tuo atveju, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra išdėstyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne atvirkščiai. Ši teisės norma nesudaro galimybės papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N -444/2006). Tačiau iš šios administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 10 d. policijos pareigūnui surašius naują administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 92P-48131265-16, kaltinimas iš esmės buvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis – pareiškėjas jau buvo kaltinamas chuliganišku vairavimu, taip pakeičiant ankstesniame administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį turinį. Tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje.
Pareiškėjas nurodo, kad atnaujinus administracinės bylos nagrinėjimą jis neprašys iš Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Linas Matulevičius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymą siūlo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, V. B. ankščiau buvo baustas už analogišką pažeidimą, atitinkamu išvadų nepadarė, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, dėl to šioje byloje priimtas nutarimas yra teisėtas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 30211 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 5 dalies taikymo
Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas V. B. nurodo, kad jam skundžiant 2015 m. balandžio 15 d. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko V. B. surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 92N-29031049-15, kuriuo jam buvo paskirta 230 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones šešių mėnesių laikotarpiui atėmimu, vėliau buvo pažeistos ATPK 30211 straipsnio nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį dėl pavojingo vairavimo ir nubaustas už tai 230 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir savo nutartyje konstatavo, kad ankstesni procesiniai sprendimai dėl V. B. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir neteisėti. Anot apygardos teismo, V. B. veiksmai visiškai atitinkantys administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą kaltinimo formuluotę, turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas, o ne pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį kaip pavojingas vairavimas.
Taigi, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą ir grąžino bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistas D. K. 2016 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą V. B. dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo (chuliganiško vairavimo) ir nubaudė jį 436 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones aštuoniolikai mėnesių.
Tiek Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d., tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimis paliko nepakeistą V. B. nubaudimą pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu yra teisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013, 2AT-12-2015).
Kartu pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas V. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajonų apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria jis V. B. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. balandžio 15 nutarimą, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Priėmus naują 2016 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 92N-48607686-16 už tą patį 2015 m. balandžio 5 d. įvykį, pareiškėjas buvo nubaustas daug griežtesne nuobauda, t. y. 436 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-44-895/2015).
Taigi Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikindamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir grąžindamas bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui, nesilaikė minėtų reikalavimų, pagal kuriuos asmens padėtis negali būti pabloginama dėl jo paties paduoto skundo; be institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundo arba nukentėjusiojo skundo negalima pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, toks procesas negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo reikalavimus. Dėl to jo sukelti padariniai (nagrinėjamu atveju V. B. pripažinimas kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį) naikintini.
Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje pažymėjo, kad, remiantis ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.
Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Sistemiškai aiškinant šią ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, pažymėtina, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) pažeidimas; 6) pirmosios instancijos teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą.
Vadinasi, ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, dėl V. B. 2016 m. sausio 10 d. surašius naują administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 92P-48131265-16, kaltinimas iš esmės buvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis. V. B. jau buvo kaltinamas pažeidęs KET 4, 9, 18 punktų reikalavimus ir nubaustas už chuliganišką vairavimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. birželio 1 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog iš išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiai ir nuobaudą skyrusiai institucijai neužteko tik pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, kaltinimo turinį taip pat reikėjo papildyti naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, todėl buvo būtina surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, turint omenyje ir tai, kad senasis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Taigi, darytina išvada, kad buvo pakeistas ankstesniame administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinys ir taip buvo pasunkinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis.
Pareiškėjas taip pat nesutinka dėl ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatų jam taikymo, nes, anot jo, administracinę nuobaudą jam paskyrė ne teismas, o pareigūnas, kurio nutarimas gali būti skundžiamas apylinkės teismui; organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimtų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis, o tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimamai sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Tokie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių senaties terminas, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė šį terminą pratęsti iki vienerių metų, 5 dalyje nurodyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nutartimi palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo tirti institucijai, ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti nepradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511-2015). Administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti pradedamas tik tuo atveju, kai, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, yra panaikinamas pirmosios instancijos teismo nutarimas. Apeliacinės instancijos teismui priėmus kitokius sprendimus, neatsiranda teisinis pagrindas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-507-2016).
Nagrinėjamoje byloje administracinę nuobaudą, veikdamas pagal ATPK 225 straipsnyje numatytus įgaliojimus, buvo paskyręs policijos pareigūnas, kurio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal gautą skundą tikrino apylinkės teismas. Ši aplinkybė (administracinių bylų nagrinėjimo žinybingumo klausimas), sprendžiant dėl ATPK 35 straipsnio 5 dalyje numatytos taisyklės taikymo, yra reikšminga, nes ATPK numato skirtingas sprendimų, kuriuos gali priimti apylinkės teismas, rūšis. Vieni sprendimai (ATPK 287 straipsnyje numatyti nutarimai) gali būti priimami, kai apylinkės teismas nagrinėja bylą, kurioje administracinę nuobaudą dėl ATPK 224 straipsnyje numatyto pažeidimo gali skirti tik teismas, ir kiti (ATPK 302 straipsnyje numatytos nutartys ir nutarimai) – kai apylinkės teismas pagal gautą skundą nagrinėja bylą, kurioje administracinės nuobaudos skyrimo klausimą yra sprendusi kita kompetentinga tai daryti institucija. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, numatančiu, kad: „Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą“, veikė kaip institucija, tikrinanti policijos pareigūno priimtą nutarimą. Tačiau Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą, kuriuo V. B. nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, paliko nepakeistą, t.y. apylinkės teismas priėmė nutartį.
Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas priimami nutarimai ir nutartys yra skirtingi procesiniai dokumentai. ATPK 35 straipsnio 5 dalies tekstą aiškinti netaikant lingvistinio (verbalinio) teisės aiškinimo metodo, t. y. daryti išvadą, kad žodis „nutarimas“ reiškia tiek nutarimus, tiek ir nutartis, nėra jokių teisinių argumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu bei ATPK 7 straipsnio nuostatomis, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Teismų sprendimai, kuriuose būtų daroma išvada, kad remiantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi terminai administracinei nuobaudai skirti iš naujo gali būti skaičiuojami taip pat ir tuo atveju, kai yra panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, reikštų, jog tokiuose sprendimuose taikomas Konstitucijos draudžiamas plečiamas įstatymo nuostatų aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU4LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-58-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-58-507/2016">2AT-58-507/2016</a>).
Apibendrinant darytina išvada, kad vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi pagrindas administracinės nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo atsiranda tik tada, kai apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimus: nutraukti bylą (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas); perduoti bylą nagrinėti kitam įgaliotam organui (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktas); panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas); panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagrindas skaičiuoti terminus iš naujo taip pat gali atsirasti, jei apeliacinės instancijos teismas panaikina apylinkės teismo, vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad: „Jeigu apylinkės teismas nustato, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė organas (pareigūnas), neturintis teisės spręsti tokios bylos, tas nutarimas panaikinamas ir bylą išsprendžia pats teismas“, priimtą nutarimą.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir grąžino bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui.
Iš ATPK 35 straipsnio 5 dalies matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Šioje byloje administracinę nuobaudą paskyrė ne teismas, o pareigūnas, kurio nutarimas gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis; tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus, neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-2013). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė ne nutarimą pareiškėjui V. B. skirti nuobaudą, o nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas.
Vadinasi, apeliacinės instancijos teismui, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikinus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono PK 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir grąžinus bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui, V. B. administracinės nuobaudos paskyrimo terminai jau buvo pasibaigę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. nutraukti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Aurelijus Gutauskas
