Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2871

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10420-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 6 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo: 1) priimtas ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro,,1000 litų“ atsisakymas nuo reikalavimo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo ir ši bylos dalis nutraukta; 2) patenkinti ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškiniai – panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“ ir 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių dydžio nustatymo“, taip pat pakeistas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, panaikinant jo dalį, kuria iš atsakovės priteista trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovės patvirtintas žemės sklypo planas atitiko teisės aktų reikalavimus, nepažeidė savininkų teisių ar teisėtų interesų tinkamai eksploatuoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį.

2. Savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams išskiriamos valstybinės žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o žemės sklypo naudotojai turėjo parengti žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atliko viešojo administravimo subjekto funkcijas, vertindamas ginčo įsakymo ir plano turinį žemėtvarkos, o ne atitikties teisės aktams aspektu, spręsdamas matininko kompetencijai priskirtus klausimus, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItMTEyMC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-1120/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-1120/2025">e3K-3-42-1120/2025</a>).

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos, kas yra leidžiama pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Nusprendus atsisakyti priimti atsakovės kasacinį skundą, nesprendžiama dėl jos prašymų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė