Nr. DOK-2815
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Sigitos Jokimaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2025 m. liepos 30 d. paduotu atsakovo Š. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd.“ dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat atsakovas Š. K. pateikė prašymą kasacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kartu su atsakovo Č. K. paduotu kasaciniu skundu DOK-2853.
Nr. DOK-2815
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Sigitos Jokimaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2025 m. liepos 30 d. paduotu atsakovo Š. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd.“ dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat atsakovas Š. K. pateikė prašymą kasacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kartu su atsakovo Č. K. paduotu kasaciniu skundu DOK-2853.
Atrankos kolegija, įvertinusi minėto prašymo turinį ir jame nurodytus argumentus, pažymi, kad, remiantis CPK 350 straipsnio 1 dalimi, kasacinio skundo priėmimo klausimą atrankos kolegija sprendžia rašytinio proceso tvarka. Kasaciniame procese nėra numatyta galimybė kasacinio skundo priėmimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, bylos dalyviams dalyvaujant tokiame atrankos posėdyje ir teikiant paaiškinimus. Be to, kiekvieno Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimas atrankos kolegijos sprendžiamas individualiai, įvertinant, ar būtent konkretaus paduoto kasacinio skundo turinys ir jame nurodyti argumentai atitinka kasacijos pagrindus, įtvirtintus CPK 346 straipsnio 2 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl kasacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, o pateikto kasacinio skundo priėmimo klausimas sprendžiamas individualiai.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. Kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo ne mažiau nei penkiose bylose kasacinio teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių (dėl negautų pajamų apskaičiavimo ir žalos dydžio šios kategorijos bylose įrodinėjimo) bei reikšmingai pažeidė proceso teisės normas (CPK 146 straipsnio 2 dalis) – neįvertino, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovų pateiktų įrodymų, pažeidė įrodymų pakankamumo taisykles bei nepasisakė dėl esminių atsakovo atsikirtimų dėl vienintelio byloje esančio įrodymo žalai įrodyti, nors teismui teismo eksperto kvalifikaciją turinčio asmens ekspertine išvada buvo įrodyta, kad ieškovas nei iki patalpų atgavimo neplanavo, neturėjo ketinimų jas nuomoti, o jas atgavęs apie 3 metus taip pat jų nenuomavo, nes jos buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį.
3. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo horizontaliuoju precedentu, priimtu tame pačiame procese.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą atsakovo paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad naujai paduotame kasaciniame skunde keliami iš esmės tie patys teisės klausimai (dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo), kaip ir ankstesniame kasaciniame skunde, kurį jau buvo atsisakyta priimti. Pirmiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl antrą kartą paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, stabdyti sprendimo vykdymą nespręstini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
Irmantas Šulcas