Kasacinio skundo Nr. DOK-3370/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-57185-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, susipažinusi su nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti – R. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos ir jam inkriminuojamas veiklas perkvalifikuoti iš BK 157 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies į BK 307 straipsnio 1 dalį.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3370/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-57185-2017-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, susipažinusi su nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti – R. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos ir jam inkriminuojamas veiklas perkvalifikuoti iš BK 157 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies į BK 307 straipsnio 1 dalį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. B. kaltė padarius BK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįsta išimtinai nukentėjusiosios K. K. parodymais, tiek dėl nuteistojo žinojimo apie jos amžių, tiek dėl bandymo apgaulės būdu įtraukti ją į prostituciją. R. B. kaltė padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįsta išimtinai nukentėjusiosios E. D. parodymais, kad ji apgaulės būdu buvo įtraukta į prostituciją ir kad R. B. psichologiniu smurtu/grasinimais suvaržė jos laisvę ir kontroliavo jos elgesį. Teismas konstatavo, kad tariamą R. B. kontrolę ir laisvės suvaržymus per fizinį smurtą patvirtina kiti įrodymai, tačiau jie nepatvirtina nukentėjusiosios E. D. parodymų dėl kontrolės ir laisvės suvaržymo. Nuteistasis nurodo kitas aplinkybes, kurios prieštarauja nukentėjusiųjų K. K. ir E. D. parodymams, todėl nesant nukentėjusiųjų parodymus patvirtinančių kitų įrodymų, prieštaravimai turėtų būti aiškinami nuteistojo naudai. Teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl to nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuteistasis organizavo prostituciją (BK 307 straipsnio 2 dalį), nors jo vaidmuo, pagal susitarimą su E. D., apsiribojo klientų paieška ir bendravimu su jais pagal E. D. nurodytą darbo laiką, įkainius ir jos teikiamas paslaugas, o tai atitinka sąvadavimo sudėtį. Nuteistasis nekontroliavo E. D., o tik atliko pagalbininko ir tarpininko vaidmenį. Nukentėjusiosios laisvei pažeidimo apgaulės forma nebuvo padaryta, nes nėra tai pagrindžiančių įrodymų, o visi prieštaravimai dėl pačios nukentėjusiosios noro užsiimti prostitucija, pačios atvykimo į Panevėžį, pačios buto išsinuomojimo, turėtų būti aiškinami nuteistojo naudai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nuteistasis panaudodamas apgaulę verbavo E. D. užsiimti prostitucija. R. B. veiksmuose esant tik sąvadavimo požymių, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeista R. B. teisė į gynybą, nes nukentėjusiosios K. K. apklausoje nedalyvavo R. B. gynėjas ir R. B. iš anksto nebuvo informuotas apie K. K. apklausos vietą ir laiką. Kasatoriai teigia, kad teismai pažeisdami BK 66 straipsnio nuostatas neįskaitė kardomojo kalinimo į R. B. paskirtos bausmės laiką.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su R. B. nuteisimu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimai argumentuojami netinkamu įrodymų vertinimu, be to teigiama, kad neišnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (neatlikta nuotraukų ekspertizė), byloje kilusios abejonės nevertintos R. B. naudai. Skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Pasakytina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus. Apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl R. B. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje, yra išdėstytos nuosprendžio 18 – 31 punktuose, o dėl R. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje, yra išdėstytos nuosprendžio 32 – 44 punktuose. Taip pat šis teismas padarė išvadas dėl tinkamo pranešimo nuteistajam ir jo gynėjai apie nukentėjusiosios K. K. apklausos vietą ir laiką bei atsakė į analogiškus argumentus kaip ir kasaciniame skunde dėl apeliaciniuose skunduose kvestionuotos R. B. teisės į gynybą pažeidimo, jos yra išdėstytos nuosprendžio 23.3. – 23.6. punktuose. Kasaciniame skunde šios išvados kasatorių teisės taikymo aspektu nėra ginčijamos, pakartoti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pagrindų, apibrėžtų BPK 368 straipsnio 2 dalyje buvimo.
Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismai pažeisdami BK 66 straipsnio nuostatas neįskaitė kardomojo kalinimo į R. B. paskirtos bausmės laiką, nes kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio R. B. suėmime išbūtas laikas įskaitytas į bausmės laiką, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu minėta Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Albinas Antanaitis