S. S. pagal BK 140 str. 2 d., 722 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-191-648/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00458-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintajam S. S.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (už 2016 m. sausio 24 d. veiką) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pagal 140 straipsnio 2 dalį (už 2016 m. sausio 26 d. veiką) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: S. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo) išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. S. S. buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų, (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia vieną kartą spyrė savo seseriai L. P. į sėdmenis, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

2. S. S. taip pat buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 26 d., apie 22.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų, (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo seseriai L. P. į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

3.1. Kasatorius nurodo, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių ir 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasak prokuroro, skundžiamame nuosprendyje bylos įrodymai įvertinti atskirai ir selektyviai, nesusiejant jų tarpusavyje ir neanalizuojant jų visumos; toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų.

3.2. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, dėl S. S. priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo pripažino jį kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, ir jokio faktinio ir teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybės nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šališkai vertino nukentėjusiosios L. P. ir liudytojo G. R. parodymus bei kitus įrodymus, išimtinai rėmėsi tik S. S. parodymais. Nukentėjusioji L. P. viso proceso metu parodė, kad būtent S. S. 2016 m. sausio 24 d. tyčia spyrė jai į sėdmenis, o 2016 m. sausio 26 d. – tyčia sudavė jai į veidą, liudytojas G. R. patvirtino, kad prieš L. P. smurtavo S. S., ir savo parodymų iš esmės nekeitė. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymų patikimumą, analizavo situacijos detales, tačiau nepaneigė fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. P. fakto. Net menkiausias fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį pažeidžia žmogaus kūno neliečiamumą ir orumą. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Iš visos situacijos matyti, kad L. P. yra priklausoma nuo brolio, nes neturi kur gyventi. L. P. nurodė, kad ji nesikreipė į policiją dėl 2016 m. sausio 24 d. įvykio, nes prieš ją smurtavo brolis, ir tik kraštutiniu atveju, bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės, ryžosi kreiptis pagalbos į policiją. Apeliacinės instancijos teismas šališkai nurodė, kad L. P. ir G. R. yra suinteresuoti apkaltinti S. S., tokią išvadą teismas padarė, remdamasis tik pateiktos situacijos interpretavimu, o ne objektyviais duomenimis. Nukentėjusiosios ir liudytojo šališkumą būtų galima konstatuoti, jei jie iš S. S. būtų gavę kokios nors naudos, tačiau nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė ir jokios kitos turtinės naudos dėl šių įvykių negavo. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad L. P. suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog, S. S. nuteisus, šio nebūtų namuose dėl bausmės atlikimo ir ji galėtų ramiai gyventi, prieštarauja objektyviems bylos duomenims – viso bylos tyrimo metu S. S. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o teismo nuosprendžiu – bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

3.3. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertino liudytojų parodymus ir dėl jų apsvaigimo, nurodydamas, kad dėl girtumo nukentėjusioji galėjo hiperbolizuoti, o liudytojas – ne taip suprasti S. S. atliktus veiksmus. Iš tiesų objektyvių duomenų, kiek įvykio metu buvo apsvaigę L. P. ir G. R., byloje nėra, pati L. P. nurodė, kad buvo išgėrusi tik stiklinę alaus, todėl teismas, pateikdamas tokius motyvus, sukūrė savo įvykių interpretavimą iš byloje nesančių objektyvių duomenų ir taip iškreipė objektyvią tiesą.

3.4. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė ir loginių klaidų. Išteisinamajame nuosprendyje teismas teigia, kad nukentėjusiąja pasitikėti negalima, nes tarp jos ir S. S. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, be to, jie buvo apsvaigę. Tačiau teismas analogiško vertinimo dėl S. S. parodymų nepateikė ir S. S. parodymus, kad smurto prieš seserį tyčia nenaudojo, nepaisant tarpusavio konflikto ir apsvaigimo, vertino kaip teisinančius duomenis. Pasak kasatoriaus, dėl tokio nukentėjusiosios ir S. S. parodymų vertinimo yra pagrindas manyti, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą, neišsamiai išanalizavo jos duomenis ir padarė subjektyvią išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų fizinio smurto panaudojimo faktui patvirtinti ir S. S. tyčiai nustatyti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tokia išvada padaryta neatlikus įrodymų tyrimo ir neapklausus nukentėjusiosios, iš esmės pasiremiant tik S. S. tvirtinimu, kad jis jokių tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiąją nepadarė.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

5. Prokuroro kasacinio skundo argumentai grindžiami tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3–5 dalių reikalavimus, šališkai išnagrinėjo bylą, neišsamiai išanalizavo surinktus įrodymus, juos vertino atskirai vieną nuo kito, nesusiejęs jų į visumą, suteikdamas prioritetą vieniems įrodymams prieš kitus, neatsižvelgė į nukentėjusiosios parodymus ir juos patvirtinančius įrodymus, be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose keliamų reikalavimų.

5.1. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).

5.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors prokuroras kasaciniame skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, tačiau kasaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų tam pagrįsti. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras išdėsto argumentus tik dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šių argumentų.

5.3. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).

5.4. Patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą kruopščiai išanalizavo pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo S. S., nukentėjusiosios L. P., liudytojų G. R., R. B., A. G., O. K.-M., R. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, užfiksuotus S. S., kaip įtariamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo G. R. apklausų bei akistatų protokoluose, tarnybiniame pranešime, prie jo pridėtame vaizdo įraše ir kituose dokumentuose, ir šių išsamiai, visapusiškai ir nešališkai įvertintų įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina, jog S. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

5.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl S. S. priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus (neįvertinus jų visumos, tarpusavio sąsajos), šią klaidą ištaisė iš naujo įvertindamas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir jų visumos pagrindu, vadovaudamasis BPK 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsnio 2 dalimi, priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju tokį sprendimą teismas galėjo priimti neatlikęs įrodymų tyrimo, nes BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti teisėjus įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nereiškia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir pakartotinai ištirti bylos įrodymus. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos reikia papildomai ištirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141-699/2017">2K-141-699/2017</a>). Pirmosios instancijos teismui išsamiai ištyrus visus bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atlikti papildomo įrodymų tyrimo, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymo, tokio pobūdžio pažeidimų nenustatė.

5.6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nuosprendį surašo laikydamasis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyta teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktai).

5.7. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatos, nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados, kuriais grindžiamas S. S. išteisinimas. Priešingai kasatoriaus argumentams, apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizavo bylos įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, įvertino jų patikimumą, nurodė konkrečius motyvus, kuriais bylos įrodymais remiasi darydamas savo išvadas, o kuriuos atmeta. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje yra pateikta įrodymų analizė dėl sprendimo išteisinti S. S., jis atitinka tokiam procesiniam dokumentui BPK keliamus formos ir turinio reikalavimus ir pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti priešingai.

5.8. Atsižvelgusi į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų nepažeidė, todėl, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį – nėra pagrindo.

5.9. Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė netinkamą S. S. išteisinimo pagrindą. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas S. S. išteisino, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ir nurodė, kad jis dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinamas neįrodžius, jog jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad sprendimas išteisinti šiuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis; toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų (perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2009">2K-192/2009</a>). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų matyti, kad teismas nustatė, jog byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių: pačios veikos – kad S. S. naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją; pasekmių (sukėlė fizinį skausmą); subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritaikydamas ne tą BPK normą, kurią reikėjo taikyti, pažeidė BPK reikalavimus, todėl nuosprendis pakeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendį – rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad S. S. dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. sausio 24 d. ir 2016 m. sausio 26 d. veikos) išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjai Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė

Artūras Pažarskis