B. A. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-204-697/2017

Proceso Nr. 1-10-1-01135-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.7.4; 2.4.2.1; 1.2.25.4.1.

2017 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

išteisintajai B. A., jos gynėjui advokatui Edvardui Zalubai,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A.-K. atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio išteisintosios B. A. baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.

B. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A.-K. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš B. A. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. A.-K. 405,46 Eur proceso išlaidų.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu B. A. pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A.-K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš B. A. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. A.-K. 405,46 Eur proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. (D. K.), vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo advokato, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. A. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2011 m. rugsėjo 16 d., apie 18.15 val., Vilniuje, vairuodama A. A. priklausantį automobilį,,Toyota Corolla Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Rokantiškių g. nuo Viršupio g. link Uosio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 105, 125 punktus, t. y. buvo neatidi ir neatsargi, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip sudarė netikėtą kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui,,Mercedes Benz“ S320 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam D. K., ir su juo susidūrė ties Rokantiškių g. 53 pastatu, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio,,Mercedes Benz“ keleivės J. A.-K. sveikata.

Kaltinamasis D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9, 105, 125, 132 punktų reikalavimus, t. y. 2011 m. rugsėjo 16 d., apie 18.15 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį,,Mercedes Benz“ S320 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Rokantiškių g. nuo Uosio g. link Viršupio g., būdamas neatidus ir neatsargus, ties Rokantiškių g. 53 pastatu, prasilenkdamas su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu,,Toyota Corolla Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu B. A., važiavo važiuojamosios dalies kairiąja puse, o ne kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepaliko tarpo iš šono automobiliams saugiai prasilenkti ir susidūrė su,,Toyota Corolla Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo sužalota automobilio,,Mercedes Benz“ keleivė J. A.-K., jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi nuteistosios B. A. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 14 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis. B. A. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Motiejūnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

3. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nors ir atliko dalinį įrodymų tyrimą, tačiau naujų įrodymų netyrė ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad teismas, vertindamas įrodymus, prioritetą teikė išteisintosios B. A. parodymams bei Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialistų išvadoms, kurios nėra kategoriškos, o tik tikėtinos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad LTEC specialistai savo išvadose bei jų apklausų teisme metu patvirtino, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad prieš transporto priemonių susidūrimą B. A. vairuojamas automobilis,,Toyota Corolla Verso“, priešpriešine kryptimi artėjant kitam automobiliui, nebuvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę. Taip pat nurodoma, kad vien tai, jog LTEC specialistai nustatė transporto priemonių apytikslius judėjimo greičius prieš jų susidūrimą, neduoda pagrindo pripažinti, kad B. A. vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Pasak kasatoriaus, pagrindinis apeliacinės instancijos teismo pažeidimas buvo tas, kad nebuvo tiriama ir vertinama automobilio,,Mercedes Benz“ įvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą priežastis ir avarinės situacijos kilimo pradinė stadija, o vertinamas tik pats faktas, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko automobilio,,Toyota Corolla Verso“ važiavimo krypties kelio pusėje. Skunde tvirtinama, kad akivaizdu, jog automobilio,,Mercedes Benz“ vairuotojo D. K. sprendimas įvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą nebuvo priimtas be svarbios priežasties, t. y. jis neturėjo tikslo važiuoti kaire kelio puse ir susidurti su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu,,Toyota Corolla Verso“, kurį vairavo B. A.. Anot prokuroro, D. K. sprendimas staigiai pakeisti automobilio judėjimo kryptį iš dešinės kelio pusės į kairę yra susijęs su netikėtos kliūties jo važiavimo eismo juostoje atsiradimu, būtent, B. A. vairuojamo automobilio įvažiavimu į priešingos krypties eismo juostą.

3.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik B. A. kaltę paneigiančiais įrodymais, nors tiek liudytojų parodymai, tiek įvykio vietoje padarytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas B. A. pasakytas tekstas, tiek LTEC specialistų paaiškinimas jų apklausos teisme metu patvirtina, kad prieš transporto priemonių susidūrimą B. A. vairuojamas automobilis,,Toyota Corolla Verso“ buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir sudarė netikėtą kliūtį priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui,,Mercedes Benz“. Tai, kad išteisintoji B. A. neigia prieš eismo įvykį įvažiavusi į priešingos krypties eismo juostą, kasatorius laiko gynybos būdu, kuriuo siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332-693/2015">2K-332-693/2015</a> ir byloje esančių duomenų pagrindu, daro išvadą, kad B. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 105, 125 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. A.-K. sveikata. Kasatoriaus įsitikinimu, tarp B. A. nusikalstamų veiksmų ir įvykio metu kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamosios padaryta veika turi visus būtinus BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas visų nusikalstamos veikos aplinkybių išsamiai netyrė ir neanalizavo, o įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų – vieniems įrodymams suteikė prioritetą prieš kitus, o kai kuriems visiškai neteikė reikšmės.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Motiejūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, netiria, iš naujo jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustato, o nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-387/2014, 2K-412/2014). Todėl kasatoriaus argumentai dėl naujų įrodymų neištyrimo (kasaciniame skunde ir nenurodoma, kokie tie nauji įrodymai netirti), specialistų išvadų vertinimo, D. K. veiksmų analizės (dėl kokios priežasties jis pakeitė judėjimo kryptį iš dešinės į kairę kelio pusę), liudytojų parodymų, susijusių su pačios B. A. neva išsakytais žodžiais dėl įvykio kilimo priežasties, nebus nagrinėjami.

5.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji kasacinio skundo dalis yra dėl netinkamo įrodymų turinio vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su bylą antrą kartą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atskirų įrodymų vertinimu ir kuriais pateikiamas šių ir kitų įrodymų turinio interpretavimas bei jų pagrindu daromos kitokios išvados, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

6. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

Priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Eismo įvykio bylose svarbu tai, kad ekspertizėse eismo įvykis, eismo dalyvių veiksmai yra vertinami techniniu požiūriu. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų (ekspertų) kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

7. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

7.1. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas išsamiai patikrino nuteistosios B. A. apeliacinio skundo argumentus neapsiribodamas pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu. Išklausius proceso dalyvių nuomones buvo nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas apklausė atvykusius ekspertus V. Šakėną bei H. Vaitekūną, nuteistąją B. A. ir išteisintąjį D. K., taip pat buvo tenkintas išteisintojo D. K. gynėjo advokato prašymas ir išklausyta nukentėjusioji J. A.-K. Iš posėdžių protokolų turinio matyti, kad tiek gynyba, tiek ir kiti proceso dalyviai uždavė pirmiau minėtiems asmenims klausimus ir aiškinosi jiems svarbias eismo įvykio kilimo aplinkybes. Bylos proceso metu teisme buvo laikomasi rungtyniško principo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo proceso eiga rodo, kad byloje surinkti įrodymai – tiek B. A. kaltinantys, tiek teisinantys – buvo išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti, o vertinant LTEC specialistų išvadas buvo tiriamos visos aplinkybės, o ne išimtinai remiamasi jų išvadomis. Todėl sutikti su kasacinio skundo argumentais ir daryti išvadą, kad teismas teikė prioritetą išskirtinai B. A. teisinantiems įrodymams bei LTEC specialistų išvadoms, nėra teisinio pagrindo.

9. Kasaciniame skunde pažymima, kad vien tai, jog LTEC specialistai nustatė transporto priemonių apytikslius judėjimo greičius prieš jų susidūrimą, neduoda pagrindo pripažinti, kad B. A. vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma nė vienoje LTEC specialistų išvadoje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo transporto priemonės prieš eismo įvykį. Tiek 2012 m. spalio 11 d. LTEC išvadoje Nr. 11-1181(12), tiek 2013 m. birželio 18 d. LTEC išvadoje Nr. 11-680(13) nustatyti transporto priemonių greičiai susidūrimo metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas V. Šakėnas parodė, jog, važiuojant automobiliams priešprieša, bet kokiu greičiu gali įvykti susidūrimas, ir greičiai šiuo atveju neturi jokios įtakos eismo įvykio kilimui. Šioje vietoje svarbu pažymėti tai, kad, sprendžiant pagal abiejų ekspertų nustatytą B. A. vairuojamo automobilio greitį, abu ekspertai buvo vieningi, posėdžio metu nurodydami, jog staigus važiavimo krypties pakeitimas važiuojant 12–15 km/h techniškai neįmanomas, kaip neįmanomas ir staigus to paties automobilio greičio sumažinimas. Teismai pagrįstai rėmėsi šiais ekspertų parodymais. 2016 m. rugsėjo 20 d. posėdžio metu paneigti tiek išteisintojo D. K., tiek nukentėjusiosios J. A.-K. parodymai apie tai, kad viskas įvyko per sekundę, kai B. A. automobilis neva peršoko į priešingą eismo juostą ir vėl grįžo atgal, o D. K. stengiantis išvengti susidūrimo, bandant lenkti B. A. automobilį iš kairės, įvyko susidūrimas. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad D. K. teiginiai apie netikėtos kliūties atsiradimą jo važiuojamoje juostoje yra nepagrįsti, o šią išvadą sustiprina ir tai, kad, remiantis atitinkamais skaičiavimais, ekspertizėse nustatyta, jog jau prieš eismo įvykį D. K. buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą apie 35 cm už ašinės linijos, tokias išvadas ekspertai patvirtino ir posėdžio metu.

10. Nustatydamas įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi tiek 2012 m. spalio 11 d. LTEC išvada Nr. 11-1181(12), tiek 2013 m. birželio 18 d. LTEC išvada Nr. 11-680(13). Abiejose ekspertizėse eismo įvykio mechanizmas nustatytas tapatus ir abu ekspertai padarė išvadą, kad techniniu požiūriu vairuotojo D. K. veiksmai (išvažiavimas į priešingą eismo juostą) buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o tai, kad LTEC išvadoje Nr. 11-680(13) 5 p. nurodoma ir dėl B. A. veiksmų nepriimtinumo, pats ekspertas H. Vaitekūnas apeliacinės instancijos posėdžio metu patvirtino, jog tai tik prielaida, nes objektyvių B. A. reikšmingo išvažiavimo į priešingą eismo juostą duomenų nenustatyta.

11. Kasaciniame skunde teigiama, kad eismo įvykio vietoje padarytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas B. A. pasakytas tekstas, patvirtina, jog B. A. automobilis prieš susidūrimą buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir sudarė netikėtą kliūtį priešinga kryptimi važiuojančiam D. K.. Šioje vietoje sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šis įrašas negali būti laikytinas kaip besąlygiškas ir neginčijamas įrodymas, nesant kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Dar kartą pažymėtina, kad B. A. vairuojamo automobilio greitis buvo labai mažas, todėl ji negalėjo žymiai išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir po to sugrįžti į savo. Vertinant specialistų išvadą, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad LTEC specialistų išvada Nr. 11-676(13) nėra kategoriška ir patvirtinanti, jog žodžius „nu, ant smėlio pagavo mane ir viskas, ir slydau. Nu bet tai...“ pasakė būtent B. A. ir kokiame kontekste jie buvo pasakyti.

12. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių BPK normų pažeidimų.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis