Dėl vykdymo išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-120/2012

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01741-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Č. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Irmos Ežerskienės pareiškimą skolininkui A. Č. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą priteisimo.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 08-19-8464 nuspręsta išieškoti iš mokesčių mokėtojo A. Č. 36 256,43 Lt mokestinę nepriemoką. Šis sprendimas 2009 m. spalio 20 d. pateiktas vykdyti antstolei Irmai Ežerskienei, kuri 2009 m. spalio 22 d. patvarkymu priėmė jį vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0163/09/02522). VMI 2009 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 08-21-8805 sustabdytas 2009 m. spalio 15 d. sprendimo vykdymas; šis sprendimas antstolei įteiktas 2009 m. spalio 29 d. VMI 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 227-133 išdėstė A. Č. mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. ir nustatė skolininkui papildomą sąlygą – įpareigojo sumokėti visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Antstolė 2009 m. gruodžio 11 d. suskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2009 m. gruodžio 14 d. nusiuntė skolininkui siūlymą susimokėti 559,79 Lt vykdymo išlaidų. Skolininkas šias išlaidas sumokėjo 2009 m. gruodžio 18 d. VMI 2010 m. spalio 22 d. raštu Nr. (9.16)-170-919 informavo antstolę, kad A. Č. 2010 m. spalio 19 d. sumokėjo mokestinę nepriemoką pagal 2009 m. spalio 15 d. sprendimą, o 2010 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 08-23-7908 pripažino netekusiu galios 2009 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 08-19-8464. Antstolė 2010 m. lapkričio 29 d. išsiuntė skolininkui siūlymą susimokėti 3015 Lt vykdymo išlaidų, tačiau pastarasis per nustatytą terminą jų nesumokėjo.

Pareiškėja antstolė I. Ežerskienė 2010 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininko A. Č. 3015 Lt vykdymo išlaidų: 3000 Lt atlygį antstoliui ir 15 Lt faktinių vykdymo išlaidų (išlaidų patvarkymams, kopijoms, banko pavedimams ir paštui).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas 2009 m. gruodžio 18 d. sumokėjo 559,79 Lt vykdymo išlaidų, o vėliau antstolė jokių veiksmų neatliko, teismas sprendė, jog visos vykdymo išlaidos buvo padengtos, ir prašymą priteisti vykdymo išlaidas laikė nepagrįstu.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 7 d. nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės ir priteisė antstolei iš skolininko A. Č. 3015 Lt vykdymo išlaidų. Teisėjų kolegija sprendė, kad skolininkas turi padengti visas vykdymo išlaidas, taip pat sumokėti antstoliui atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą, nes vykdomąjį dokumentą įvykdė po to, kai šis jau buvo priimtas vykdyti. Kolegijos teigimu, faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, jog jis įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia. Be to, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento. Teisėjų kolegijos teigimu, skolininkas privalo sumokėti ne tik bendrąsias ir papildomas vykdymo išlaidas, bet ir atlygį antstolei už darbą, nes pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog antstolis negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Skola sumokėta jau prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas atlygino tik bendrąsias ir papildomas vykdymo išlaidas, todėl, kolegijos nuomone, antstolė pagrįstai siuntė siūlymą skolininkui susimokėti vykdymo išlaidas, o šiam per nustatytą terminą to nepadarius, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. Č. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolė neteisėtai nesiuntė kasatoriui raginimo (CPK 655, 656 straipsniai). Dėl to laikytina, kad kasatorius vykdomąjį dokumentą (VMI sprendimą) įvykdė iki raginimo išsiuntimo, t. y. iki vykdymo priverstine tvarka pradžios, ir antstolei atlyginimas negalėjo būti priteistas.

2. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamu atveju, VMI priėmus sprendimą sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, antstolė vėliau jokių vykdymo veiksmų neatliko ir prie išieškojimo neprisidėjo, todėl, atsižvelgiant į tai, jog atlyginimas gali būti gaunamas tik už konkretų atliktą darbą, antstolei atlyginimas negalėjo būti priteistas.

3. Kasatoriaus nuomone, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta, nes išieškotojas atsisakė priverstinio skolos išieškojimo, t. y. nusprendė išieškojimą sustabdyti, o vėliau panaikino sprendimą, kuriuo išieškojimas pradėtas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasatorius sumokėjo vykdomosios bylos administravimo išlaidas, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51, 53, 57 punktus, tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą, šalys sudaro taikos sutartį ar skolos padengimo sutartį per raginime ar siūlyme nustatytą terminą, kai vykdomoji byla nutraukiama ieškotojui atsisakius nuo išieškojimo ar panaikinus vykdomuosius dokumentus, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą nemokamas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja antstolė I. Ežerskienė prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Kasatorius klaidingai aiškina CPK 661 ir Mokesčių administravimo įstatymo 105, 106 straipsnių nuostatas ir neatsižvelgia į tai, kad VMI išduotas 2009 m. spalio 15 d. sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurį pateikus vykdyti antstoliui, raginimas įvykdyti sprendimą pagal CPK 661 straipsnį skolininkui nesiunčiamas.

2. Kasatoriaus teiginiai, kad jis gera valia sumokėjo mokestinę nepriemoką, neatitinka tikrovės, nes 2010 m. spalio 14 d., kai antstolė kreipėsi į ieškotoją dėl informacijos pateikimo, prievolė sumokėti nepriemoką dar nebuvo įvykdyta. Skolininkui sumokėjus visą sprendime nurodytą sumą, įsigaliojo antstolio teisė reikalauti atlygio už įvykdytą sprendimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas).

3. Išieškotojas VMI 2009 m. spalio 28 d. pranešimu tik informavo antstolį, kad sustabdė savo priimto sprendimo vykdymą, tačiau neprašė grąžinti vykdomąjį dokumentą ar kitaip užbaigti vykdomąją bylą. Dėl to neatsirado CPK 629 ar 632 straipsniuose nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo ar užbaigimo pagrindai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamu klausimu dėl atlyginimo antstoliui vykdomojoje byloje priteisimo sąlygų.

Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdymo funkcijų atlikimą

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.). Taigi, sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus, reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tą padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. antstolis A. Christenoko, bylos Nr. 3K-3-511/2008). Taigi, nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad, nustatant konkretų atlyginimo dydį, turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, skolininko elgesys ir bendradarbiavimas su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu, skolos išieškojimo būdas ir momentas, skolos dydis, atskiri atlikti vykdymo veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-5/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išieškotojas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugsėjo 3 d. priminimu priminė skolininkui A. Č. apie pareigą sumokėti mokesčius ir neįvykdytą mokestinę 41 318,69 Lt prievolę. Priminime nenurodyta data, iki kada konkrečiai skolininkas privalo sumokėti šią mokestinę prievolę. 2009 m. spalio 15 d. priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę 36 256,43 Lt nepriemoką iš skolininko. Šį sprendimą antstolis gavo 2009 m. spalio 20 d. 2009 m. spalio 22 d. priimtas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taip pat šią dieną antstolis pateikė užklausas dėl skolininko turtinės padėties, surinko išrašus iš viešųjų registrų apie skolininko turimą turtą. 2009 m. spalio 26 d. išieškotojas VMI gavo skolininko prašymą atidėti mokestinės prievolės mokėjimą. 2009 m. spalio 27 d. sprendimu sustabdytas 2009 m. spalio 15 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymas. Pranešimas apie tai antstoliui įteiktas 2009 m. spalio 29 d. VMI 2009 m. spalio 30 d. areštavo skolininko turto mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. VMI 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu nuspręsta išdėstyti skolininkui mokestinės nepriemokos sumokėjimą, taip pat nustatant papildomą sąlygą, kad skolininkas privalo sumokėti antstoliui visas 2009 m. spalio 15 d. VMI sprendimo vykdymo išlaidas. Antstolis 2009 m. gruodžio 11 d. sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodė, kad iš viso yra 559,79 Lt vykdymo išlaidų. 2009 m. gruodžio 14 d. antstolis siūlymu susimokėti vykdymo išlaidas pasiūlė skolininkui sumokėti 559,79 Lt vykdymo išlaidų. Skolininkui šis pasiūlymas įteiktas 2009 m. gruodžio 16 d. Skolininkas 2009 m. gruodžio 18 d. pavedimu šias vykdymo išlaidas antstoliui sumokėjo. Antstolis 2009 m. gruodžio 22 d. pažyma patvirtino, kad skolininkas sumokėjo būtinas vykdymo išlaidas. Apie vykdymo veiksmus, antstolio atliktus nuo 2009 m. gruodžio 22 d., duomenų nėra. Išieškotojas VMI ir skolininkas 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria mokestinės nepriemokos mokėjimą išdėstė. 2010 m. spalio 22 d. VMI informavo antstolį, kad mokestinė skolininko nepriemoka pagal 2009 m. spalio 15 d. sprendimą sumokėta 2010 m. spalio 19 d., o 2010 m. lapkričio 8 d. antstoliui įteiktas VMI 2010 m. spalio 26 d. sprendimas pripažinti netekusiu galios 2009 m. spalio 15 d. sprendimą. Antstolis 2010 m. lapkričio 19 d. pateikė skolininkui siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas, reikalaudamas sumokėti 3015 Lt vykdymo išlaidų. Skolininkas šias išlaidas sumokėti atsisakė, dėl to antstolis kreipėsi į teismą su ginčo pareiškimu.

Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiant dėl antstolio reikalavimo priteisti 3015 Lt vykdymo išlaidų atlyginimą, ypač svarbios kelios aplinkybės. Pirma, VMI 2009 m. rugsėjo 3 d. priminime nenurodyta konkreti data, iki kurios skolininkas turi atsiskaityti, o skolininkas prašymą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą išieškotojui pateikė apytiksliai tuo pačiu metu, kaip ir 2009 m. spalio 15 d. sprendimas išieškoti pateiktas antstoliui bei priimtas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į pašto siuntų įteikimo terminus, nenustatyta tiksli šių įvykių – skolininko kreipimosi į išieškotoją ir antstolio patvarkymo priėmimo, eiliškumo tvarka. Antra, išieškotojas ir skolininkas susitarė tarpusavyje dėl mokestinės nepriemokos grąžinimo sąlygų ir terminų, sudarė mokestinės paskolos sutartį, turto areštą skolininko įpareigojimų įvykdymui užtikrinti taikė pats išieškotojas. Išieškotojui ir skolininkui tariantis dėl skolos sumokėjimo, išieškotojas VMI sustabdė išieškojimą ir pranešė apie tai antstoliui prieš šiam imantis kokių nors priverstinio išieškojimo veiksmų. Trečia, skolininkas operatyviai sumokėjo paties antstolio nurodytas vykdymo išlaidas, kurių dydį ir siūlymą jas sumokėti antstolis jam pateikė jau tada, kai išieškojimas buvo sustabdytas. Po šių išlaidų atlyginimo sumokėjimo antstolis neatliko jokių veiksmų. Antstolio iki išieškojimo sustabdymo turėtos vykdymo išlaidos buvo atlygintos, o vėliau antstolis jokių išieškojimo veiksmų neatliko ir negalėjo atlikti, nes išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti VMI sprendimu.

Esant tokiai situacijai, kai išieškotojas ir skolininkas susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, viena sąlygų nurodydami vykdymo išlaidų atlyginimą antstoliui ir šio susitarimo pagrindu antstoliui sumokėtas jo paties apskaičiuotas vykdymo išlaidų atlyginimas, o po to jokie vykdymo veiksmai antstolio neatliekami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio pareiškimas dėl papildomų vykdymo išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Tokio pareiškimo tenkinimas pažeistų vykdymo proceso dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyrą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis), reikštų atlyginimą antstoliui už realiai neatliktą darbą, kurio jis ir negalėjo atlikti išieškojimui esant sustabdytam. Taigi antstolio teisė į atlyginimą už darbą nepažeista.

Nors antstolis atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punktą, jei vykdymo išlaidų paskirstymo bei apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas skolos padengimo sutartyje (mokestinės paskolos sutartyje), iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tačiau nagrinėjamos situacijos ypatumas yra tas, jog vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui buvo išieškotojo ir skolininko susitarimo dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo sąlyga, antstolis pateikė dokumentus dėl vykdymo išlaidų dydžio ir pasiūlymą jas sumokėti, skolininkas jas sumokėjo, tik po to išieškotojas ir skolininkas galėjo sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Antstolis, pateikęs 2009 m. gruodžio 14 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, vėliau išieškojimo veiksmų neatliko, prievolės užtikrinimo priemonių netaikė, nes jas taikė išieškotojas. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad antstoliui nebuvo atlygintos vykdymo išlaidos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, todėl, patenkindamas antstolio reikalavimą priteisti 3015 Lt, pažeidė sąžiningumo bei teisingumo principus. Įvertinusi pirmiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio pareiškimas dėl 3015 Lt vykdymo išlaidų priteisimo nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti kasacinio skundo argumentai yra arba faktinio pobūdžio, arba teisiškai nereikšmingi, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis), ir todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, atitinkamai turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose priteisiamos iš pareiškėjos antstolės Irmos Ežerskienės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasatorius už kasacinį skundą sumokėjo 140 Lt žyminio mokesčio (b. l. 85), taip pat, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei, sumokėjo VMI 6,75 Lt (b. l. 58, 72, 84). Dėl to kasatoriui iš pareiškėjos priteistinas 146,75 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taip pat iš pareiškėjos antstolės valstybei priteistina 24,85 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš antstolės Irmos Ežerskienės 146,75 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš antstolės Irmos Ežerskienės 24,85 Lt (dvidešimt keturis litus 85 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas