Civilinė byla Nr. 3K-3-147/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 123.8 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ ieškinį atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui dėl Viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo sutarties dėl ligonių maitinimo paslaugų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Smulkus urmas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisės aiškinti ir tikslinti viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą, jo vertinimo atitiktis viešųjų pirkimų tikslams aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas UAB „Dussmann Service“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovo 2010 m. kovo 10 d. pateiktą sprendimą atmesti ieškovo UAB „Dussmann Service“ pasiūlymą supaprastintame atvirame konkurse dėl Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimo, kuris buvo vykdomas pagal Supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“ sąlygas; panaikinti atsakovo sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo; panaikinti atsakovo sprendimą dėl konkursą laimėjusio pasiūlymo; panaikinti atsakovo ir trečiojo asmens 2010 m. spalio 4 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl ligonių maitinimo paslaugų. Ieškovo teigimu, atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas, t. y. UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. vasario 26 d. laidavimo raštas Nr. 1157882, neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, konkurso sąlygų 6.1 punkto) todėl, ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl atsisakytų ieškinio reikalavimų nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 2010 m. kovo 10 raštu Nr. (4.54)-R4-105 informavo ieškovą, kad Viešojo pirkimo komisija konkurso sąlygų 9.7, 9.7.6 punktų pagrindu atmetė ieškovo pasiūlymą dėl Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimo, nes pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas neatitiko konkurso 6.1 punkto b ir c papunkčių nurodytų sąlygų. Ieškovas 2010 m. kovo 15 d. pateikė atsakovui pretenziją „Dėl pasiūlymo atmetimo“, kurią atsakovas laikė nepagrįsta ir atmetė. Atsakovo vykdyto viešojo pirkimo viešai paskelbtose Supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“ konkurso sąlygų 6.1 punktas nustatė reikalavimus laidavimo ar garantijos rašto turiniui, būtent: bankas ar draudimo bendrovė turi įsipareigoti sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą esant bent vienai iš šių sąlygų : a) tiekėjas atsiima savo pasiūlymą pasibaigus galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo terminui; b) laimėjęs tiekėjas vengia arba atsisako pasirašyti sutartį konkurso dokumentuose nurodytomis sąlygomis; c) jei tiekėjas nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo per 5 dienas nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos. Šių pirkimo dokumentų 9.7.6 punkte nustatyta, kad Komisija pasiūlymą atmes, jeigu pateiktas pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas neatitiks bent vienos iš sąlygų, nurodytų pirkimų dokumentų 6.1 punkte. Ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. vasario 26 d. laidavimo raštą Nr. 1157882, kuriame buvo numatyta, jog draudimo kompanija įsipareigoja sumokėti Perkančiajai organizacijai draudimo sumą, jei yra šios sąlygos: a) jeigu pasiūlymo galiojimo laikotarpiu siūlytojas atsiima savo pasiūlymą; b) jeigu užsakovui skyrus užsakymą, siūlytojas: 1) nepateikia pirkimo konkurso dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo; 2) jeigu iki užsakovo nurodyto laiko neatvyksta sudaryti sutarties. Atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą dėl to, kad prie pasiūlymo pateiktame laidavimo rašte nėra pirkimo dokumentų 6.1 punkto papunktyje nustatytos sąlygos „laimėjęs tiekėjas vengia arba atsisako pasirašyti sutartį, konkurso dokumentuose nurodytomis sąlygomis“; pirkimo dokumentų 6.1 punkto papunktyje nustatytos sąlygos dalies „...per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos“. Teismas įvertinęs šias aplinkybes pažymėjo, kad laidavimo rašto turinio neatitiktys konkurso sąlygoms nebuvo formalaus pobūdžio, ieškovo pateiktame laidavimo rašte 2 punkto a ir b formuluotė negalėjo užtikrinti atsakovo siekiamos įgyti apsaugos ir neatitiko perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 6.1 punkto b ir c sąlygų. Nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, kad atsakovas turėjo pareigą vertinti ieškovo pateiktą laidavimo raštą vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir vertinti šį pateiktą raštą pagal šalių tikruosius ketinimus. Teismas nurodė, kad VPĮ nuostatose bei teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi principo, kad viešųjų pirkimų dalyviai turi pateikti perkančiajai organizacijai kiek įmanoma tikslesnius dokumentus tam, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų ir dviprasmiškumų vykdant viešojo pirkimo procedūras. Teismo nuomone, bet koks perkančiosios organizacijos pateiktų pasiūlymų interpretavimas suponuotų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, spręsdamas dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų sąlygoms, neprivalėjo įvertinti UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. kovo 16 d. rašto, nes jis pateiktas pasibaigus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nustatytam terminui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Dussmann Service“ apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeitė, panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB „Dussmann Service“ trečiajam asmeniui UAB „Smulkusis urmas“ priteista 5560 Lt atstovavimo išlaidų, likusią dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ laidavimo raštu prisiimta prievolė išmokėti draudimo išmoką neapėmė visų atvejų, nuo kurių siekė apsidrausti atsakovas, t. y. konkurso sąlygų prašomos apsaugos apimtis buvo platesnė nei ta, kurią suteikė laidavimo raštas. Kadangi vertinant laidavimo rašto 2 punktą, teigtina, kad, ieškovui vengus sudaryti sutartį, atsakovas būtų likęs be draudimo laidavimo rašto apsaugos, nes tokia situacija neatitiktų nė vieno iš draudžiamųjų įvykių, nurodytų laidavimo rašte, ir ši laidavimo rašto formuluotė suponavo silpnesnę atsakovo apsaugą. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos draudžiama tiekėjams leisti atlikti tokius veiksmus, dėl kurių pirkimo dokumentų neatitinkantys pasiūlymai padaromi tinkamais, todėl nevertintini laidavimo rašto paaiškinimai, pateikti pavėluotai pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, nes būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai kitų tiekėjų atžvilgiu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertino laidavimo rašto ir konkurso sąlygų 6.1 punkto turinį pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nors sprendime ir paminėjo, jog atsakovas neturėjo pareigos vertinti ieškovo pateiktą laidavimo raštą vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jo turinį vertinti pagal šalių tikruosius ketinimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustačius, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų ir tuo pagrindu jį atmetus, tokio pasiūlymo kaina negalėjo būti vertinama (konkurso sąlygų 10.2 punktas). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo tuo atveju, kai perkančioji organizacija priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr.3K-3-295/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Fima“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-185/2008). Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo ieškinį tenkinti atsižvelgus vien į mažesnę ieškovo pasiūlymo kainą, kai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas turėjo turinio trūkumų, nes neatitiko konkurso sąlygų 6.1 punkto b ir c dalių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Dussmann Service“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovo UAB „Dussmann Service“ pasiūlymą konkurse, panaikinti atsakovo sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, panaikinti atsakovo sprendimą dėl konkursą laimėjusio pasiūlymo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir įpareigoti atsakovą VPĮ nustatyta tvarka tęsti viešojo pirkimo procedūras. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, nustatančios tiekėjo teisės aiškinti ir tikslinti savo pasiūlymą ribas, aiškinimo ir taikymo. Nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad, esant pasiūlymo netikslumams, susijusiems su „kitais reikalavimais“, netaikytinas absoliutus draudimas tiekėjams paaiškinti, patikslinti panašaus pobūdžio reikalavimo atitiktį įrodančius dokumentus, taip pat netaikytinas absoliutus draudimas atsakovui tokius dokumentus vertinti tinkamais, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės. Kadangi pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nėra ta pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan., tai reikalavimai taikomi pasiūlymo galiojimui užtikrinti nelaikytini reikalavimais pasiūlymui siaurąja prasme ir šiai pasiūlymo daliai netaikytinas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas absoliutus draudimas keisti pasiūlymą. Reikalavimas pateikti nustatytos formos ir turinio pasiūlymo galiojimo užtikrinimą yra „kitas reikalavimas“, kurio iškėlimo tikslas – užtikrinti atsakovo interesus, galimybę nuosekliai atlikti pirkimo procedūras ir užbaigti pirkimą viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo iniciatyva pateikė laidavimo raštą išdavusios draudimo bendrovės papildomą patvirtinimą, kad laidavimo raštas atitinka konkurso sąlygas, t. y. suteikia atsakovo reikalaujamą draudimo apsaugą, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimu.
Dėl tiekėjo pasiūlymo vertinimo VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų viešojo pirkimo tikslų kontekste. Atmetus ieškovo pasiūlymą dėl formalios neatitikties, nesukeliančios realių padarinių atsakovui, buvo pažeistas viešųjų pirkimų tikslas, kuris yra ir vienas iš viešojo intereso apsaugos elementų, t. y. racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.
Dėl įrodymų ir įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje pateikto laidavimo raštą papildančio dokumento, kuriuo paaiškintas laidavimo rašto turinys ir kuris patvirtina, kad laidavimo raštas atitiko konkurso sąlygas, t. y. draudimo bendrovė buvo įsipareigojusi pagal konkurso sąlygose keliamus reikalavimus. Taip pat nevertinta, kad ieškovo pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, nors ir neišreikštas identiškomis formuluotėmis, kaip buvo nurodyta konkurso sąlygų 6.1 punkte, savo esme ir turiniu suteikė atsakovo reikalaujamas garantijas. Nepagrįstai buvo aiškinta, kad konkurso sąlygų 6.1 punkto c papunktyje nurodyta pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusios draudimo bendrovės pareiga sumokėti laidavimo rašte nurodytą sumą per 5 dienas – šiame papunktyje iš tiesų buvo nustatytas 5 dienų terminas, per kurį laimėtojas privalo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą.
Dėl nutarties rezoliucinės dalies formulavimo. Turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti pasiūlymų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtas, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. „Neringos vandenys“, bylos Nr.3K-3-425/2010).
Atsiliepime į ieškovo UAB „Dussmann Service“ kasacinį skundą atsakovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, nustatančios tiekėjo teisės aiškinti ir tikslinti savo pasiūlymą ribas, aiškinimo ir taikymo. Pagrįstai atsisakyta tirti draudimo paaiškinimus dėl laidavimo rašto apsaugos ribų, nes tokiu būdu būtų leista pakeisti pasiūlymo esmę, dėl ko konkurso sąlygų neatitinkantis pasiūlymas būtų tapęs tinkamas. Pateiktas siūlomas aiškinimas, kad tiekėjas dalyvaudamas viešajame pirkime galėtų keisti savo pateikto pasiūlymo sąlygas jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ir perkančioji organizacija turėtų interpretuoti tiekėjų pasiūlymus pagal pateiktus aiškinimus tam, kad būtų pasirinkti pigiausi pasiūlymai, net ir neatitikę konkurso sąlygų, prieštarauja ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, bet ir VPĮ 39 straipsnio 1 daliai. Tiekėjai patys negali tikslinti pasiūlymo, jeigu to neprašė perkančioji organizacija. Pažymėtina, kad laidavimo rašto papildymas pateiktas kaip pretenzijos priedas, kurio pateikimo terminas buvo praleistas, todėl tai laikytina savarankišku pagrindu netirti tokio priedo turinio. Viešasis pirkimas buvo vykdomas teisėtai, pateikti tiekėjų pasiūlymai buvo vertinti teisingai ir sąžiningai, laikantis visų VPĮ nuostatų.
Atsiliepime į ieškovo UAB „Dussmann Service“ kasacinį skundą trečiasis asmuo – UAB „Smulkus urmas“ – prašo šį kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, nustatančios tiekėjo teisės aiškinti ir tikslinti savo pasiūlymą ribas, aiškinimo ir taikymo. Ieškovo prašoma nustatyti, kad jo pateikto laidavimo rašto trūkumai buvo formalūs, tačiau šis vertinimas yra fakto klausimas, kuris kasacinio teismo nėra sprendžiamas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). VPĮ 39 straipsnio 1 dalis neturi būti taikoma nagrinėjamoje byloje, nes buvo vykdytas supaprastintas konkursas, kuriam taikomos skirtingos teisės normos (VPĮ 85 straipsnio 1 dalis), suteikiančios perkančiajai organizacijai platesnę diskrecijos teisę. Taip pat VPĮ 39 straipsnio 1 dalis netaikytina pagal analogiją, ne tik todėl, kad ji yra lex specialis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu, bet ir todėl, jog šiame ginče neegzistuoja jokia teisės spraga. Pažymėtina, kad, nustačius, jog ieškovo pasiūlymas atmestinas dėl turinio trūkumų, kurie visą pasiūlymą darė negaliojanti arba silpnino perkančiosios organizacijos draudimo apsaugą, negali būti pataisomi, nes taip būtų pakeista pateikto pasiūlymo esmė.
Dėl tiekėjo pasiūlymo vertinimo VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų viešojo pirkimo tikslų kontekste. Teigtina, kad ieškovo pasiūlymo kaina neturi jokios įtakos jo laidavimo rašto turiniui, nes kad ir kokia būtų ieškovo pasiūlymo kaina, draudimo apsauga, kurios reikėjo atsakovui, nuo to nepadidėjo. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų siekimas nepateisina kitų VPĮ pažeidimų.
Dėl įrodymų ir įrodymų vertinimo. Teismai tyrė ir vertino ne tik laidavimo raštą, bet ir draudimo bendrovės raštą, kuris tikslino (nors iš tikrųjų keitė) laidavimo rašto apsaugos ribas. Ieškovas būdamas profesionalas yra atsakingas už konkursinio pasiūlymo rengimą ir pats turi prisiimti riziką už jo trūkumus. Pagrįstai nustatyta, kad konkurso sąlygų 6.1 c punktas nustatė 5 dienų terminą nuo sutarties pasirašymo, kuris apibrėžė momentą, kai draudikui atsiranda prievolė išmokėti draudimo išmoką, o laidavimo rašto 2 punkto a dalyje prievolės atsiradimo momentas nustatytas nebuvo.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2011 m. lapkričio 31 d. gautas kasatoriaus pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo. Kasatorius nurodė, kad jam yra žinomi kasacinio skundo atsisakymo procesiniai padariniai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus (ieškovo) pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas proceso įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla šios dalies nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį vadovaujantis šiomis sąlygomis konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir kasatoriui atsisakant paduoto kasacinio skundo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), taip pat į tai, kad, taip sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš dalies įgyvendinamas vienas civilinio proceso tikslų – skatinamas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Laiko sprendimai“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-3/2012; 2012 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avelana“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-33/2012). Taigi, kasatoriui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jam grąžinamas visas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant skundą.
Iš kasatoriaus valstybei priteistinos 48,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Priimti kasatoriaus UAB „Dussmann Service“ kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.
Grąžinti kasatoriui UAB „Dussmann Service“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 1000 (vieno tūkstančio) Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą 2011 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke.
Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Dussmann Service“ 48,60 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė
