Dėl teisės normų, reglamentuojančių statinių savininko civilinę atsakomybę, bei normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-534-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02524-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. (A. F.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ ieškinį atsakovui A. F. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinių savininko civilinę atsakomybę, bei normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 9535,26 Eur nuostolių atlyginimo. Ji nurodė, kad 2013 m. su V. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė jam priklausantį butą. Šis butas 2014 m. buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atlygindama draudėjo butui padarytą žalą draudikė išmokėjo 9831,21 Eur draudimo išmoką. Kadangi dėl žalos atsiradimo yra atsakingas atsakovas, tai jis privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurių dydis, atskaičius 2,4 proc. turto nusidėvėjimą, sudaro 9535,26 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 9535,26 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Teismas nustatė, kad atsakovo butas yra antrame aukšte, o vanduo į V. G. pirmame aukšte esantį butą skverbėsi per lubas ir sienas. Kadangi įvykio metu atsakovo namuose nebuvo, V. G. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, su šiais įėjo į atsakovui priklausantį butą. Patekęs į atsakovo butą V. G. pastebėjo, kad yra nutrūkęs vandens vamzdis ir vanduo liejasi ant grindų. V. G. apie draudžiamąjį įvykį pranešė ieškovei, ši surašė defektų aktus ir atlygino vandens užpylimu padarytą 9535,26 Eur dydžio žalą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl žalos atsiradimo kaltas pats V. G., nurodydamas, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę žalai nustatyti, tačiau to nepadarė.

Teismas nurodė, kad atsakovas, nuolatos negyvendamas patalpose, turėjo pasirūpinti, kad šios būtų prižiūrimos. Patalpų nešildant žiemą vamzdynai galėjo sugesti ir vanduo užlieti apačioje esančias patalpas. Teismas konstatavo, kad konkrečios priežasties, kodėl vanduo teka iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti, jai pakanka įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas. Atsakovas, rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėdamas jam priklausančių patalpų, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieškovė išmokėjo 9535,26 Eur dydžio draudimo išmoką, o atsakovas savo kaltės ir neteisėtų veiksmų nenuginčijo, tai ji laikytina turinčia atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo A. F. apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2016 m. kovo 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame nurodytais motyvais.

Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad byloje nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties ir dėl kieno kaltės draudėjo patalpos buvo užlietos, todėl nėra būtinųjų sąlygų taikyti atsakovo civilinę atsakomybę. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad vanduo nutekėjo ne iš jam priklausančio buto, o iš kitų šaltinių, taip pat nepaneigė, kad užliejimas įvyko dėl to, jog trūko jo bute esantis vandens vamzdis. Pagal kasacinio teismo praktiką, tiksli vandens nutekėjimo iš atsakovo buto priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, todėl laikytina, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovo civilinę atsakomybę.

Nors atsakovas nurodė, kad užlieto buto savininkas atsuko jo bute esančią vandens tiekimo sklendę ir tokiais savo veiksmais tyčia leido žalai atsirasti, tačiau ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, o nuosavybės teisės objektas turi būti prižiūrimas ir naudojamas taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga negali būti perkeliama užlieto buto savininkui, nes jis nebuvo atsakingas už vandens tiekimą į atsakovui priklausantį butą, todėl neturėjo nei teisės, nei pareigos nuspręsti, kada turi būti atidaromos ar uždaromos vandens tiekimo sklendės. Be to, vandens tiekimas į butą įprastomis sąlygomis savaime nėra vamzdžų trūkimo ir žalos atsiradimo priežastis. Pažymėtina ir tai, kad vandens tiekimo sklendė buvo atsukta 2014 metų sausio pradžioje, o butas užlietas tik 2014 m. vasario mėnesį, todėl nesutiktina su atsakovo teiginiu, jog atsukdamas vandens sklendę užlieto buto savininkas tyčia sukėlė vandens nutekėjimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. F. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo veiksmais, užtikrinant pareigą rūpintis jam priklausančio buto ir jame esančių įrenginių būkle, taip pat nevertino priežastinio ryšio visų bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo išvados dėl priežastinio ryšio buvimo neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.

Šioje byloje yra nustatyta kasatoriaus civilinę atsakomybę šalinanti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė – paties nukentėjusiojo neatsargumas. Kasatoriaus ir V. G. santykiai yra konfliktiški nuo 2011 metų. Ginčo namo vandens įvadas yra V. G. priklausančiose patalpose, į kurias kasatorius negali patekti. Iš šio įvado vanduo tiekiamas tiek į V. G., tiek ir į atsakovo patalpas, tačiau kontroliuoti vandens įvado sklendes gali tik V. G. 2013 m. gruodžio mėn. V. G. savavališkai užsuko atsakovo butui tiekiamą vandenį. Atsakovas tuo metu bute negyveno, planavo išvažiuoti dirbti ilgesniam laikui, butas buvo remontuojamas, todėl 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“, pranešdamas, kad savo bute nesinaudoja vandeniu ir planuoja juo nesinaudoti iki 2014 m. liepos 1 d. Taigi, kasatorius buvo įsitikinęs, kad vanduo į jo butą nėra tiekiamas. V. G. tiek apklausiamas policijoje dėl buto užpylimo aplinkybių, tiek šioje byloje per teismo posėdį pripažino, kad jis vandens įvado sklendę į kasatoriaus butą užsuko 2013 m. gruodžio mėnesį paties kasatoriaus prašymu, o 2014 m. sausio pradžioje ją atsuko. Šios aplinkybės byloje yra nustatytos, tačiau teismo tinkamai neįvertintos. Teismas nurodė, kad nukentėjusysis nebuvo atsakingas už vandens tiekimą į atsakovui priklausantį butą, todėl jis neturėjo nei teisės, nei pareigos nuspręsti, kada turi būti atidaromos ar uždaromos vandens tiekimo sklendės. Pažymėtina, kad kasatorius neprimetė nukentėjusiajam pareigos rūpintis vandens įrenginių ar patalpų priežiūra, priešingai, jis atliko visus veiksmus, kad vanduo nepatektų į jo butą ir kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos. Nukentėjęs V. G. tiesiog turėjo nieko nedaryti, t. y. neatsukti vandens sklendės, ir žalos nebūtų buvę.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Nukentėjusiojo elgesys atsukant vandens sklendę ir paleidžiant vandenį tik į kasatoriaus butą buvo neatsargus, nerūpestingas ir neatidus, nes nukentėjusysis žinojo, kad kasatoriaus butas remontuojamas, o kasatorius yra išvykęs dirbti į jūrą. Jis taip pat žinojo, kad dėl remonto darbų bute yra atjungtas šildymas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad žala buvo padaryta dėl kasatoriaus neveikimo, t. y. patalpų nešildymo, dėl kuo vanduo užšalo, o vėliau, vamzdžiui trūkus, buvo aplietas nukentėjusiojo butas. Tokia išvada dėl priežastinio ryšio yra klaidinga, nes jei nukentėjusysis nebūtų paleidęs vandens į kasatoriaus butą, nepaisant to, ar patalpos šildomos, žalos nebūtų buvę. Taigi, žalą sukėlė paties nukentėjusiojo veiksmai. Dėl šios priežasties yra neteisinga visą atsakomybę taikyti tik kasatoriui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai pagrįstai tenkino ieškinį ir tiksliai nustatė žalos dydį. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes jis bute negyvena, dėl to žiemą galėjo sugesti sušalusio vandens vamzdynai, t. y. buvo nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Byloje įrodyta, kad apdrausto buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jam priklausančio buto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Ieškovės vertinimu, bylą nagrinėję teismai šių taisyklių nepažeidė ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-299/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-299/2008">3K-3-299/2008</a>; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2014">3K-3-204/2014</a>; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341/2014">3K-3-341/2014</a>).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad trečiojo asmens buto užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute, taigi, byloje buvo nustatytos prielaidos atsakovo atsakomybei kilti. Pastarasis, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, nurodė, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens tyčios, nes būtent jis atsuko sklendes ir paleido vandenį į atsakovo butą, nors žinojo, kad jame vyksta remontas ir yra atjungtas šildymas. Atsakovo vertinimu, toks trečiojo asmens elgesys buvo žalos atsiradimo priežastis, nes trečiasis asmuo turėjo suvokti, jog tiekiant vandenį žiemos metu į nešildomas patalpas vamzdžiai gali sprogti ir užlieti patalpas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>). Didelio neatsargumo vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2005).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė aplinkybes, susijusias su nukentėjusio asmens elgesiu atsukant vandens sklendes, pirmosios instancijos teismas apklausė trečiąjį asmenį kaip liudytoją byloje ir aiškinosi atsakovo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime nėra motyvuotai pasisakyta dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė. Nors apeliacinės instancijos teismo motyvai nėra išsamūs, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu nenustatoma kitų kasacijos pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>).

Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo pareiga užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą nagrinėjamu atveju negali būti perkeliama užlieto buto savininkui, nes jis nebuvo atsakingas už vandens tiekimą į atsakovui priklausantį butą, todėl jis neturėjo nei teisės, nei pareigos nuspręsti, kada turi būti atidaromos ar uždaromos vandens tiekimo sklendės. Teismas analizavo ir vertino aplinkybes, susijusias su vandens sklendžių atsukimu ir paties nukentėjusiojo elgesiu, ir konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog vandens užliejimas įvyko dėl paties nukentėjusio asmens tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo, todėl sprendė, jog CK 6.282 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Šie apeliacinės instancijos teismo motyvai, juos vertinant nagrinėjamos bylos kontekste, bei visa bylos medžiaga leidžia spręsti, kad išvada dėl nukentėjusio asmens kaltės yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo konstatuoti esminio proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, didelio neatsargumo nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė nagrinėję bylą teismai, tačiau šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Nenustačius, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo kitaip spręsti dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir naikinti priimtą procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 4,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. pažyma). Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. F. (duomenys neskelbtini) 4,92 Eur (keturis Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė