Dėl vykdymo išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-40/2010

Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio G. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. J. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja M. Ch. (M. Ch.) individuali įmonė, antstolė B. T.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Antstolis G. J. prašė priteisti iš skolininkės M. Ch. individualios įmonės 424 Lt vykdymo išlaidų.

Antstolė B. T. įvykdė išieškojimą iš M. Ch. individualios įmonės. Dėl turėtų 418 Lt vykdymo išlaidų ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį G. J. Šis išieškojo iš M. Ch. individualios įmonės 418 Lt antstolei B. T., o dėl savo turėtų 424 Lt vykdymo išlaidų antstolis G. J. kreipėsi į teismą ir prašė jas priteisti.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo antstolio G. J. pareiškimą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolis G. J. priėmė vykdyti antstolės B. T. (išieškotojos) pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 418 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. Ch. IĮ, kurios buvo priteistos už antstolės turėtas išlaidas, vykdant išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje.

Teismas nurodė, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesą imperatyviai reglamentuoja viešosios teisės (proceso teisės) normos, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; kad vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 610 straipsniu, įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko; kad pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Nauja byla neužvedama ir vykdomieji raštai neišduodami. Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte aiškiai nurodyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos.

Teismas konstatavo, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo; kad antstolė B. T., turėdama valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jai priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis G. J., turėdamas analogiškus įgaliojimus ir išmanydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, privalėjo įvertinti nurodytas aplinkybes ir atsisakyti priimti antstolės B. T. pateiktą vykdomąjį raštą Nr. P2-7388-676/2008. Teismas pažymėjo, kad, pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų kuriamas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų skolininko interesus, bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę ir prasmę ir sukurtų absurdišką situaciją, nes, skolininkui nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik gerokai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu antstolis G. J. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką byloje nagrinėjamu klausimu. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs pagal faktines aplinkybes analogiškas bylas, yra pasisakęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir teismų praktikoje nedraudžiama antstoliui su vykdomuoju raštu kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-966-622/2009). Analogiška nuostata suformuota ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte:,,... nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidos išieškomos pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo...“.

2. Antstolė B. T. negali išsiieškoti teismo nutartimi jai priteistų 418 Lt vykdymo išlaidų jos vykdytoje vykdomojoje byloje, nes ši užbaigta, vykdomasis dokumentas yra įvykdytas. Siekdama išieškoti priteistas vykdymo išlaidas, antstolė užbaigtoje vykdomojoje byloje turėtų atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau tai draudžiama atlikti jau užbaigtoje vykdomojoje byloje, neturint vykdomojo dokumento.

Be to, skolininkas, iš kurio būtų išieškomos vykdymo išlaidos užbaigtoje vykdomojoje byloje, negalėtų pasinaudoti CPK 510 straipsnyje nustatyta teise skųsti antstolio veiksmus – užbaigtoje vykdomojoje byloje antstolio veiksmai neskundžiami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs (nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai, vykdomoji byla užbaigta), antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).

3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad nauja vykdomoji byla pagal nutartį dėl vykdymo išlaidų priteisimo neužvedama. Norint pradėti priverstinius vykdymo veiksmus pagal teismo nutartį priteisti vykdymo išlaidas, reikia gauti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą (CPK 586 straipsnio 1 dalis), nes be jo pradėti vykdymo veiksmus draudžiama (586 straipsnio 2 dalis). Pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja vykdomoji byla (CPK 650, 651 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).

4. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolė B. T. negali kreiptis į kitą antstolį. CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio kodekso 65 straipsnyje nustatyti pagrindai. CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas privalomas nušalinimo pagrindas, kai pats asmuo toje byloje yra dalyvaujantis asmuo. Antstolis, pats išsiieškodamas jo naudai priteistas vykdymo išlaidas (ar užbaigtoje vykdytoje byloje, ar užvedęs naują bylą), būtų šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi.

5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkto 1 dalimi. Instrukcijos 33 punkte nustatyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidos išieškomos išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Teismas neįvertino, kad jei antstolis būtų priverstas pats išsiieškoti vykdymo išlaidas, tai pažeistų ne tik antstolio interesus, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sukurtų absurdišką situaciją, nes, skolininkui nesumokėjus sprendimo vykdymo išlaidų, antstolis jas turėtų išsiieškoti už savo lėšas.

6. Visi išieškotojai yra lygūs. Išieškotojas turi teisę pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus. Dėl to bet koks draudimas antstoliui kaip išieškotojui gali būti vertinamas kaip asmenų lygybės principo pažeidimas.

Akivaizdu, kad teisės normų neleidžiama antstoliui vykdyti išieškojimo savo naudai. Vykdymo išlaidų paskirtis yra ne tik atlyginti antstoliui už darbą, bet ir skatinti skolininkus laiku sumokėti skolą.

Antstolė B. T. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

Šioje byloje teisės taikymo (aiškinimo) aktualijos susijusios su atlygio antstoliui išieškojimu vykdymo procese tuo atveju, kai jų dydis yra nustatytas teismo nutartimi.

Dėl Klaipėdos apygardos teisme formuojamos teismų praktikos

Kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs pagal faktines aplinkybes analogiškas bylas, yra pasisakęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir teismų praktikoje nedraudžiama antstoliui su vykdomuoju raštu kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo.

Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, esančių Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko), darytina išvada, kad šis teismas formuoja skirtingą teismų praktiką, išieškant antstolio turėtas vykdymo išlaidas. Tačiau vienoje paskutiniųjų nutarčių (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. V. J., antstolis G. J., bylos Nr. 2S-1494-622/2009) teismas, remdamasis šio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1609-370/2009, 2009 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-986-360/2009, 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1060-265/2009, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1429-479/2009, 2009 m. spalio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1390-370/2009, 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1533-265/2009, 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1529-265/2009, 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1530-370/2009, konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas vėliausiai išnagrinėtose analogiškose bylose sukūrė precedentą, jog tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Remdamasis šia suformuota praktika, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. T. v. V. J., antstolis G. J., bylos Nr. 2S-1494-622/2009, padarė išvadą, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytos antstolio teisės, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskiro žemesnės instancijos teismo (teismų) formuojama ar suformuota praktika nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės ją suformuoti naują, patikslinti ar ją pripažinti teisinga.

Dėl antstolio procesinės padėties ir nešališkumo

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas antstolis turi atitinkamus jam nustatytus įgaliojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007). Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 633 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o 2 dalyje – kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Pagal šias įstatymo normas antstolis vykdymo procese negali būti nei šalis, nei suinteresuotas asmuo, nes pagal CPK 598 straipsnio 1 dalį antstoliui galima pareikšti nušalinimą CPK 65 straipsnyje nurodytais pagrindais (CPK 636 straipsnio 1 dalis). Vienas tokių pagrindų yra antstolio tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos, t. y. vykdomojo proceso, baigtimi. CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 65 straipsnyje numatyti pagrindai. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad tuo atveju, kai antstolis yra šalis ar suinteresuotas asmuo vykdymo procese, jis privalo nusišalinti nuo sprendimo vykdymo ar gali būti nušalintas.

Dėl antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, CPK 609-611 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.).

Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X-1839 redakcija) vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šių išlaidų apmokėjimo išimtis gali nustatyti Sprendimų įvykdymo instrukcija. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad dėl vykdymo išlaidų nauja vykdomoji byla neužvedama. Vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės, prisiteisus vykdymo išlaidas, tarp jų ir atlygį, iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.

CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Minėta, kad antstolis negali vykdyti teismo sprendimo savo atžvilgiu ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo. Iš to darytina išvada, kad tuo atveju, kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą sau, jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Šis antstolis dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Taigi susidarytų paradoksali situacija, kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus, ypač skolininkui, turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų. Be to, šios vykdymo išlaidos, įskaitant antstolio atlygį, viršytų Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius.

CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nesiremiant teisingumo ir protingumo principais ir išaiškinus, kad visais atvejais dėl teismo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi kreiptis į kitą antstolį, būtų pažeisti skolininko interesai, nes, minėta, vykdymo išlaidų, įskaitant atlygį antstoliui, išieškojimas tęstųsi ir taptų neracionalus, o skolininkas patirtų papildomų išlaidų. Taigi racionalus vykdymo išlaidų išieškojimas būtų tuo atveju, kai skolininkas turi pajamų ar lėšų, teismo nustatytą antstolio atlygį išieškoti gali pats antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, nes būtų išieškomas piniginis ekvivalentas tokio dydžio, kokį nustatė teismas. Pažymėtina, kad šiuo atveju antstolio veiksmai, nors formaliai lyg ir neatitiktų antstolio nešališkumo principo, tačiau jo formalus laikymasis labiau pažeistų skolininko teises. Pažymėtina, kad antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga, kuria naudodamasis, skolininkas gali apginti savo teises išieškant teismo nutartimi nustatytą antstolio atlygio dydį. Kasacinis teismas, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį išieškoti skolininko lėšų.

Kitokia situacija būtų, jeigu dėl atlygio antstoliui reiktų realizuoti skolininko turtą. Tokiu atveju antstolis turėtų atlikti ir kitus vykdymo veiksmus (pvz., turto areštą, pardavimą varžytynėse), o tokiu atveju gali kilti tolesni teisiniai ginčai. Vadovaudamasi antstolio nešališkumo principu ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, kasacinis teismas konstatuoja, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, neturi teisės už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą atlygį antstoliui išieškoti skolininko turto. Taigi šia prasme tikslintina Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje B. T. v. V. J., antstolis G. J., bylos Nr. 2S-1494-622/2009, formuojama teismų praktika dėl atlygio antstoliui išieškojimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina galioti, tačiau patikslinant ją kasacinio teismo nutartyje išdėstyta formuojama teismų praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas