Civilinė byla Nr. e2-319-810/2026
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01239-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 6 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,
dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovei advokatei N. R.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,
nedalyvaujant atsakovui K. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui K. L. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius, Institucija).
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė A. K. ieškiniu (el. bylos t. 1, b. l. 1-4) prašo nustatyti atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu vaiko motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 350,00 EUR nuo ieškinio teismui parteikimo dienos iki A. L. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: K. L. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų A. L. ir dalyvauti vaiko auklėjime; skyrium gyvenančio tėvo K. L. bendravimas su sūnumi A. L. neribojamas ir nustatomas šalių susitarimu, susitariant, kad šalys abipusiai suderina tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi trukmę, paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką, periodiškumą, nustatant, kad apie vaiko lankymą, bendravimą su vaiku K. L. praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi paras - SMS žinute, telefonu, per socialinius tinklus, atsižvelgiant ir į vaiko (sulaukusio 7 m. amžiaus) pageidavimus bei norą.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė A. K. ir atsakovas K. L. gyveno kartu faktinėje šeimoje nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. vidurio. Jiems išsiskyrus, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. L. (gimimo įrašas Nr. 38). Ieškovė su sūnumi A. ir kitais vaikais apsigyveno ir gyvena nuomojamame 3 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas išsikraustė gyventi atskirai, gyvena Alytaus mieste. Šalims gyvenant atskirai, atsakovas sūnų kartais aplankydavo, šiuo metu jo bendravimas ir sūnaus lankymas yra nutrūkęs. Nuo sūnaus gimimo atsakovas jo išlaikymui perveda po 200,00 EUR kas mėnesį. Šiuo metu ieškovė sūnų A. prižiūri ir juo rūpinasi viena. Atsakovas dirba statybų srityje, galimai savarankiškai ar darbo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus A. L. gyvena kartu su ieškove, prašo jo gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, vaiko motina. Ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos pilnaverčiam vaikų gyvenimui ir vystymuisi, butas yra su patogumais. Šeimoje kartu su ieškove ir sūnumi A. gyvena ir kiti ieškovės vaikai - dukra L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir dukra K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena iš vaiko priežiūros išmokų (apie 347 EUR), taip pat gauna valstybės paramą - vaikų pinigus (apie 583 EUR). Nors jos pajamos nedidelės, stengiasi tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais. Ieškovė, manydama, kad su atsakovu dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos pavyks susitarti taikiai, detalios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. L. tvarkos nustatyti neprašo. Ieškovė prašo nustatyti, kad K. L. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų A. L. ir dalyvauti vaiko auklėjime. Skyrium gyvenančio tėvo K. L. bendravimas su sūnumi A. L. neribojamas ir nustatomas šalių susitarimu, susitariant kad šalys abipusiai suderina tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi trukmę, paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką, periodiškumą, nustatant, kad apie vaiko lankymą, bendravimą su vaiku K. L. praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi paras - SMS žinute, telefonu, per socialinius tinklus, atsižvelgiant ir į vaiko (sulaukusio 7 m. amžiaus) pageidavimus bei norą. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamų pajamų vos pakanka, kad ji galėtų patenkinti bent minimalius savo vaikų poreikius, nes privalo pasirūpinti ir buitimi, kitais būtinaisiais šeimos poreikiais. Šalių nepilnamečio sūnaus A. L. minimalių poreikių tenkinimui skirtina apie 650-800 EUR per mėnesį. Tenkinant sūnaus A. L. poreikius, jo maitinimui vidutiniškai reikia skirti apie 250,00 EUR/mėn. (8,30 EUR per dieną), higienos ir buitinėms prekėms – 120 EUR/mėn., aprangai ir avalynei – 110 EUR/mėn., sveikatai (vaistai, vitaminai, sveikatos priežiūra) – 70 EUR/mėn., lavinimui ir ugdymui – 50 EUR/mėn., laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui, transportui – 50 EUR/mėn., būsto išlaikymo dalis, tenkanti vaikui – 80 EUR/mėn., iš viso apie 730,00 EUR. Tai tik būtiniausios išlaidos, skirtos minimaliems vaiko poreikiams, neįskaitant išlaidų didesniems pirkiniams. Atsakovas K. L. yra jauno, darbingo amžiaus, turintis darbą. Atsakovas gali prisidėti prie vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis nors po 350,00 EUR per mėnesį.
Atsakovas K. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą (el. bylos t. 1, b. l. 117-123), joje nurodė, jog A. K. ir K. L. turi vieną nepilnametį sūnų A. L., gimusį (duomenys neskelbtini). Šeima Teritoriniam skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų žinoma. A. K. šeimai nuo 2023-08-29 taikomas atvejo vadybos procesas. 2025-01-25 dėl nepilnamečio A. L. buvo gautas pranešimas apie galimą nesmurtinį vaiko teisių pažeidimą, susijusį su vaiko teise į tinkamas gyvenimo sąlygas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje. Vaiko motinai A. K. buvo nustatytas 1,70 promilės neblaivumas; pokalbio metu motina nurodė, kad buvo vartojusi alkoholį. Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Teritorinis skyrius atliko nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą. Vertinimo metu buvo nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą palieka vaiką be priežiūros arba asmenims, kurie gali netinkamai juo pasirūpinti; šis rizikos veiksnys buvo priskirtas vaiko motinai. Vaiko motina paaiškino, kad minėtu laikotarpiu vaiką paliko namuose kartu su vaiko senele I. U. Vaiko senelės paaiškinimu, ji apie 21 val. vaiką užmigdė, o vėliau trumpam, maždaug 10–15 minučių, buvo išvykusi padėti pažįstamam asmeniui, palikdama vaiką miegantį. Kartu buvo nustatyti objektyvūs apsaugos veiksniai, mažinantys nustatyto rizikos veiksnio poveikį vaiko saugumui. Iki šio pranešimo vaiko motinai neblaivumas nebuvo fiksuotas, o Varėnos socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad lankantis šeimoje nepastebėta duomenų, patvirtinančių alkoholio vartojimą. Taip pat nustatyta, kad vaiko motina bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, atvirai dalijasi patiriamais sunkumais ir priima teikiamą pagalbą. Pažymėjo, kad Teritorinis skyrius daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus A. K. šeimoje nėra gavęs. Gyventojų registro - duomenų bazės išrašo duomenimis K. L. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio A. L. ir mamos A. K. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Sodros duomenų bazės registro išrašo duomenimis A. K. nuo 2024-07-29 asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, nuo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie 689 EUR. Sodros duomenų bazės registro išrašo duomenimis K. L. nuo 2024 metų vykdo individualią veiklą, informacijos apie gaunamas pajamas nėra. Mokinių registro – duomenų bazės išrašo duomenimis nepilnametis A. L. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį. Vaikui specialieji ugdymosi poreikiai nenustatyti. Teritorinio skyriaus specialistė bandė susisiekti su atsakovu K. L. telefonu +(duomenys neskelbtini), tačiau skambučiai buvo atmetami. Dėl to nepavyko užmegzti kontakto su atsakovu, suderinti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo atlikimo bei nuvykti į jo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad nesant galimybės susisiekti su atsakovu ir atlikti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo, nėra žinomos atsakovo galimybės rūpintis nepilnamečiu vaiku, nežinomas jo gyvenimo būdas, taip pat nėra galimybės nustatyti jo realių galimybių teikti vaiko išlaikymą ir palaikyti nuoseklų bendravimą su sūnumi. Teritorinio skyriaus specialistei atlikus A. K. šeimos aplinkos tyrimą nustatyta, kad šeima gyvena nuomojamame trijų kambarių bute daugiabutyje. Būstas yra su visais patogumais: tualetu, vonia, vandentiekio sistema ir centrinio šildymo įranga. Gyvenamoji erdvė pasižymi švara ir kruopščia priežiūra – paviršiai nuvalyti, grindys švarios, dulkių sankaupų nenustatyta. Virtuvė tvarkinga, indai išplauti, maisto produktai laikomi tinkamai ir jų galiojimo datos prižiūrimos. Vonios kambarys higieniškas, sanitariniai įrenginiai (unitazas, kriauklė, vonia) prižiūrimi ir geros būklės, nemalonių kvapų ar nešvarumų nenustatyta. Baldai sustatyti tvarkingai, daiktai laikomi savo vietose, aplinkoje nėra netvarkos ar perteklinio daiktų kaupimo požymių. Būstas yra jaukus, tvarkingas ir atspindi atsakingą bei sistemingą gyventojos požiūrį į kasdienę buitį. Bendras įspūdis – estetiška, švari ir saugi gyvenamoji aplinka, gerai pritaikyta šeimos su vaikais poreikiams. Gyvenamoji erdvė suplanuota taip, kad kiekvienam vaikui būtų užtikrinta tvarkinga ir saugi aplinka. Vienas kambarys skirtas mergaitėms – jame įrengti reikalingi baldai: lovos, spintelės drabužiams ir asmeniniams daiktams, darbo vieta mokymuisi. Kambaryje yra visi vaikams reikalingi daiktai, įskaitant drabužėlius, higienos priemones ir kitus būtinuosius elementus. Kitas kambarys skirtas motinai ir sūnui A. – jame taip pat įrengti būtini baldai, sustatyti tvarkingai ir atitinkantys vaiko poreikius. Kambarys yra švarus, saugus, pritaikytas mokymuisi ir poilsiui. Motina rūpinasi, kad vaikams netrūktų vietos ir patogumo. Butas funkciškai išnaudotas, aplinka pritaikyta tiek vaikų saugumui, tiek kasdieniams poreikiams, užtikrinamas pakankamas namų apyvokos daiktų kiekis. A. K. pasirūpina, kad vaikai turėtų visus reikalingus daiktus kasdieniams poreikiams, higienai ir priežiūrai, taip pat pakankamai tekstilės gaminių bei kitų reikmenų, kurie laikomi tvarkingai ir pasiekiami pagal poreikį. Bendraujant su ieškove ji akcentavo, kad sūnus turi augti stabilioje, saugioje ir rūpestingoje aplinkoje, kurioje jis jaustųsi apsaugotas ir mylimas. Tik motina gali užtikrinti, kad vaiko kasdieniai poreikiai būtų pilnai patenkinti, suteikiama tinkama priežiūra, meilė ir dėmesys. Ieškovė pabrėžė, jog vaiko gerovei ir emocinei sveikatai būtų padaryta žala, jei gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta pas ją. Įvertinus surinktą informaciją, vaiko emocinį ryšį su motina, motinos pastangas ir pozityvius šeimos situacijos pokyčius, Teritorinio skyriaus vertinimu, nepilnamečio A. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. K. atitinka vaiko geriausius interesus ir užtikrina jo stabilumą bei saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, kuri faktiškai užtikrina kasdienę vaiko priežiūrą ir ugdymą, taip pat įvertinus atsakovo dalyvavimo vaiko išlaikyme nenuoseklumą, Teritorinis skyrius laiko pagrįstu ieškinyje prašomą 350 EUR dydžio mėnesinį išlaikymą.
Ieškovė A. K. ir jos atstovė advokatė N. R. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, A. K. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms ieškinyje.
Atsakovas K. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą.
k o n s t a t u o j a :
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Teismas iš byloje esančio gimimo įrašo Nr. 38 kopijos (el. bylos t. 1, b. l. 6) nustatė, kad šalims (duomenys neskelbtini)gimė sūnus A. L. Vaiko tėvai santuokos sudarę nebuvo. Teisme nebuvo ginčijama ir ieškovės paaiškinimu, Institucijos išvada buvo nustatyta, kad vaikas A. L. nuo gimimo gyvena kartu su mama, ieškove A. K., trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko A. L. tėvas K. L. nuo vaiko gimimo gyvena atskirai nuo sūnaus A. ir jo mamos.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė teismui pateiktu reikalavimu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. L. gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaiko motina nuo vaiko gimimo visapusiškai ir nuolat juo rūpinasi, auklėja, prisiima visapusišką atsakomybę už jo poreikių tenkinimą. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, šio reikalavimo neginčijo.
Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtino principinę nuostatą, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).
Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Toks reglamentavimas nėra savitikslis, nes su tuo iš tėvų yra deklaruojama vaiko gyvenamoji vieta, kuri yra reikšminga nustatant lankytiną mokymo įstaigą, medicinines paslaugas teikiančią įstaigą ir pan.
Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141/2011">3K-3-141/2011</a>). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153/2013">3K-3-153/2013</a>).
Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimo metu nurodytas aplinkybes, taip pat Institucijos išvadoje pateiktus duomenis, rašytinius bylos įrodymus, pagrindo nagrinėjamo ginčo kontekste atmesti ieškovės prašymą dėl nepilnamečio A. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nenustatė. Tokios išvados, pirmiausia, prieita dėl to, jog atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Antra, byloje pateikti išvadą teikiančios institucijos duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė sugeba tinkamai rūpintis vaiku. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje (el. bylos t. 1, b. l. 117-123) nurodyta, jog ieškovės šeima gyvena nuomojamame trijų kambarių bute daugiabutyje. Būstas yra su visais patogumais: tualetu, vonia, vandentiekio sistema ir centrinio šildymo įranga. Gyvenamoji erdvė pasižymi švara ir kruopščia priežiūra – paviršiai nuvalyti, grindys švarios, dulkių sankaupų nenustatyta. Virtuvė tvarkinga, indai išplauti, maisto produktai laikomi tinkamai ir jų galiojimo datos prižiūrimos. Vonios kambarys higieniškas, sanitariniai įrenginiai (unitazas, kriauklė, vonia) prižiūrimi ir geros būklės, nemalonių kvapų ar nešvarumų nenustatyta. Baldai sustatyti tvarkingai, daiktai laikomi savo vietose, aplinkoje nėra netvarkos ar perteklinio daiktų kaupimo požymių. Būstas yra jaukus, tvarkingas ir atspindi atsakingą bei sistemingą gyventojos požiūrį į kasdienę buitį. Bendras įspūdis – estetiška, švari ir saugi gyvenamoji aplinka, gerai pritaikyta šeimos su vaikais poreikiams. Gyvenamoji erdvė suplanuota taip, kad kiekvienam vaikui būtų užtikrinta tvarkinga ir saugi aplinka. Vienas kambarys skirtas mergaitėms – jame įrengti reikalingi baldai: lovos, spintelės drabužiams ir asmeniniams daiktams, darbo vieta mokymuisi. Kambaryje yra visi vaikams reikalingi daiktai, įskaitant drabužėlius, higienos priemones ir kitus būtinuosius elementus. Kitas kambarys skirtas motinai ir sūnui A. – jame taip pat įrengti būtini baldai, sustatyti tvarkingai ir atitinkantys vaiko poreikius. Kambarys yra švarus, saugus, pritaikytas mokymuisi ir poilsiui. Motina rūpinasi, kad vaikams netrūktų vietos ir patogumo. Butas funkciškai išnaudotas, aplinka pritaikyta tiek vaikų saugumui, tiek kasdieniams poreikiams, užtikrinamas pakankamas namų apyvokos daiktų kiekis. A. K. pasirūpina, kad vaikai turėtų visus reikalingus daiktus kasdieniams poreikiams, higienai ir priežiūrai, taip pat pakankamai tekstilės gaminių bei kitų reikmenų, kurie laikomi tvarkingai ir pasiekiami pagal poreikį.
Minėtoje Institucijos išvadoje taip pat nurodyta, kad mokinių registro – duomenų bazės išrašo duomenimis nepilnametis A. L. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį. Vaikui specialieji ugdymosi poreikiai nenustatyti. Teritorinio skyriaus specialistė bandė susisiekti su atsakovu K. L. telefonu +(duomenys neskelbtini), tačiau skambučiai buvo atmetami. Dėl to nepavyko užmegzti kontakto su atsakovu, suderinti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo atlikimo bei nuvykti į jo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad nesant galimybės susisiekti su atsakovu ir atlikti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo, nėra žinomos atsakovo galimybės rūpintis nepilnamečiu vaiku, nežinomas jo gyvenimo būdas, taip pat nėra galimybės nustatyti jo realių galimybių teikti vaiko išlaikymą ir palaikyti nuoseklų bendravimą su sūnumi.
Nagrinėjamu atveju motinos emocinis ryšys su mažamečiu A. L. yra pakankamai stiprus, ji yra pajėgi užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, vaikas A. L. nuo gimimo auga su motina, ši gyvenamoji vieta jam yra įprasta, vaiko buitis yra susiformavusi, jie priprato prie dabartinių gyvenimo sąlygų, kurių keitimui prielaidų nėra. Atsakovas neprašo, kad sūnaus A. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko A. L. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančios vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo K. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. L. tvarką, pagal kurią: K. L. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų A. L. ir dalyvauti vaiko auklėjime; skyrium gyvenančio tėvo K. L. bendravimas su sūnumi A. L. neribojamas ir nustatomas šalių susitarimu, susitariant, kad šalys abipusiai suderina tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi trukmę, paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką, periodiškumą, nustatant, kad apie vaiko lankymą, bendravimą su vaiku K. L. praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi paras - SMS žinute, telefonu, per socialinius tinklus, atsižvelgiant ir į vaiko (sulaukusio 7 m. amžiaus) pageidavimus bei norą.
Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir šalių sūnaus A. L. bendravimo tvarka yra nekonkreti, neaiški, teismui nėra suprantama, kokiu būdu ši tvarka galėtų būti įgyvendinama priverstine tvarka, jei atsakovo nebūtų vykdoma.
Pažymėtina, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaiku A. nėra, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku A. tvarka yra nekonkreti, neaiški, todėl ieškovės šis reikalavimas atmestinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Byloje ginčo dėl šalių vaiko A. L. poreikių dydžio ir išlaikymo iš atsakovo vaikui A. dydžio nėra.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L., neprašė nukrypti nuo lygių dalių išlaikant vaiką principo. Visgi, teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei jų galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, nukrypti nuo lygių dalių išlaikant vaiką principo nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, yra būtina.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 350 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą grįsdama ieškinyje (el. bylos t. 1, b. l. 1-4) nurodytomis vaiko poreikių tenkinimui patiriamomis išlaidomis, kurias bendrai sudaro 650-800 EUR. Atsakovas šių išlaidų dydžio neginčijo.
Pažymėtina, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 40 punktas). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis kriterijus, jis nėra absoliutus, gali būti nustatomos tiek didesnės, tiek ir mažesnės nepilnamečio vaikų poreikiams patenkinti būtinos sumos, priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių.
Minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. sausio 1 d., atskaičius mokesčius, sudaro 846,00 EUR (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Todėl ieškovė, nurodžiusi, kad vaiko A. L. išlaikymui kas mėnesį reikalinga mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 650-800 EUR išlaidų, skiriamų vaikui. Visgi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikas A. L. yra nepilnai dviejų metų amžiaus, pripažįsta, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 750 EUR suma (aplinkybę, kad šalių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 700-750 EUR suma, ieškovė nurodė teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimą). Atsižvelgiant į tai, iš vieno iš vaiko tėvų priteistino išlaikymo dydis sudarytų 375 EUR (730/2).
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad A. K. turi tris nepilnamečius vaikus: A. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 8), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 162). Ieškovė nuo 2024-07-29 Sodros duomenų bazėje (el. bylos t. 1, b. l. 126, 142-147) nurodoma kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Pagal 2025-12-02 neterminuotą darbo sutartį Nr. 30-789 (el. bylos t. 1, b. l. 163-165) nuo 2025-12-03 ieškovė priimta dirbti (duomenys neskelbtini), nustatant minimalios mėnesinės algos dydžio pareiginę algą. A. K. nuomos sutarties pagrindu (el. bylos t. 1, b. l. 9-12) nuomoja trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi (el. bylos t. 1, b. l. 106-107), transporto priemonės jos vardu neregistruotos (el. bylos t. 1, b. l. 104).
Atsakovas K. L. nekilnojamojo turto neturi (el. bylos t. 1, b. l. 108), jo vardu registruotas automobilis AUDI A4, 2008 metų gamybos. Bylos duomenimis, daugiau išlaikomų asmenų K. L. neturi (el. bylos t. 1, b. l. 125). Sodros duomenimis, atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2024-06-04 (el. bylos t. 1, b. l. 127). Duomenų apie jo gautas pajamas 2025 metais negauta (el. bylos t. 1, b. l. 189-192).
Palyginus šalių turtinę padėtį, daroma išvada, kad šalių turtinė padėtis, vertinant tai, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, ieškovė neturi ir transporto priemonių, atsakovo vardu registruota 2008 metų gamybos transporto priemonė, yra panaši. Visgi, analizuojant šalių gaunamas pajamas ir galimybę jas gauti didesnes, situacija tarp šalių yra akivaizdžiai skirtinga. Atsakovas yra darbingas (priešingų duomenų pateikta nebuvo), teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jiems gyvenant kartu atsakovas užsiėmė tvorų statyba, uždirbdavo nuo 600 iki 1000 EUR per savaitę, todėl daroma išvada, kad atsakovas ir šiuo metu turi galimybę dirbti analogišką darbą ir gauti analogišką uždarbį.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. ieškovės trims vaikams skiriama 205,70 EUR universali išmoka kiekvienam vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 46 punktas, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>, 50 punktas).
Atsakovo turtinė padėtis sudaro pagrindą palengvinti jam nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymo naštą, iš vaiko A. L. išlaikymui reikalingos išlaidų sumos atėmus dalį valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą vaikui mokamos išmokos. Todėl, nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 750,00 EUR, iš šios sumos išskaičiavus dalį valstybės mokamos paramos (150,00 EUR), gaunama 600,00 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, iš vieno iš vaiko tėvų priteistino išlaikymo dydis sudarytų 300,00 EUR ((750 – 150)/2). Visgi, įvertinęs kiekvieno iš tėvų galimybes susirasti darbą ar geriau apmokamą darbą, taip gauti didesnes pajamas, taip pat tai, kad visa rūpinimosi vaiku, jo poreikių tenkinimo, priežiūros slaugant, jo auginimo našta tenka ieškovei, su kuria vaikas gyvena, todėl dar ir dėl to jos galimybės susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, auginant dar ir kitus du nepilnamečius vaikus, yra ribotos, teismas daro išvadą, kad didesne dalimi prisidėti prie vaiko A. L. išlaikymo turėtų atsakovas. Todėl iš atsakovo sūnaus A. L. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 350,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatyta iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymui skirta suma yra racionali ir adekvati, atitinkanti vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamu atveju ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. birželio 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-03666 (el. bylos t. 1, b. l. 18-19) suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Šio VGTPT Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimo pagrindu ieškovė, paduodama ieškinį, buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį patenkinus, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei žyminio mokesčio išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas valstybei turi sumokėti už ieškinio reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį, kuris sudarytų 205,50 EUR (350 EUR x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 111 EUR už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,59 Eur. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 211,09 EUR (94,50 EUR + 111,00 EUR + 5,59 EUR) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Be to, byloje yra pateiktos VGTPT Išteklių administravimo skyriaus pažymos (el. bylos t. 1, b. l. 113-116, 196-199, t. 2, b. l. 7), iš kurių matyti, jog valstybės išlaidos už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą šioje byloje sudaro 372,92 EUR. Kadangi ieškovės ieškinys pagrindinių reikalavimų dalyje tenkinamas pilnai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina, ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 EUR nuo 2025 m. spalio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 211,09 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurie turi būti sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor“ banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Artea banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Urbo banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 372,92 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Artea banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Edita Dambrauskienė
