E. B. pagal BK 220 str., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-1073/2023 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00026-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.3; 2.4.2.1; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Romano Lupeikos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

Iš nuteisto juridinio asmens UAB „P“ (duomenys pakeisti) subsidiariai su nuteistuoju E. B. priteista civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 8723,59 Eur turtinei žalai atlyginti ir civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 3888,34 Eur turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas.

Taip pat baudžiamojoje byloje juridinis asmuo UAB „P“ (duomenys pakeisti) nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija). Kasacinių skundų juridinio asmens atžvilgiu nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „P“ (duomenys pakeisti) (toliau – ir Bendrovė) buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, būtent:

E. B., būdamas UAB „P“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. formaliai Bendrovės direktoriumi būnant R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. – I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2016 m. vasario 15 d. Bendrovės direktoriumi būnant E. B., faktiškai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti UAB „P“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 16 punktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms A. B., L. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. D., kurios, nesuvokusios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, apskaitos dokumentais nepagrindė penkiems UAB „P“ (duomenys pakeisti) darbuotojams 21 811,39 Eur priskaityto ir 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio. Dėl to Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios A. B., L. S. ir I. D., būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21 811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais UAB „P“ (duomenys pakeisti) darbuotojams, būtent:

– laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais – 2 atvejais nepagrindė darbuotojui R. S. iš viso 359,32 Eur priskaityto ir 225 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais;

– laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. liepos mėn. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais – 12 atvejų nepagrindė darbuotojui V. D. iš viso 6698,15 Eur priskaityto ir 4875,59 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais;

– laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2018 m. sausio mėn. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais – 12 atvejų nepagrindė darbuotojui G. P. iš viso 9813,46 Eur priskaityto ir 7245,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais;

– laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais – 13 atvejų nepagrindė darbuotojui V. A. iš viso 3596,77 Eur priskaityto ir 2744,50 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais;

– laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. kovo mėn. pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais – 6 atvejais nepagrindė darbuotojui L. P. iš viso 1343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais.

Taip E. B. apgaulingai tvarkė UAB „P“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „P“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Taip pat E. B. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, būtent:

E. B., būdamas UAB „P“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. formaliai Bendrovės direktoriumi būnant R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. – I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2016 m. vasario 15 d. Bendrovės direktoriumi būnant E. B., faktiškai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsniu, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, tyčia, pažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėdamas tikslą išvengti 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB „P“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkančias buhalteres A. B., L. S. ir per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. D., nesuvokiančias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įvykusias ūkines, finansines operacijas – penkiems UAB „P“ (duomenys pakeisti) darbuotojams 45 atvejais išmokėtą darbo užmokestį, iš viso 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais, dėl to buhalterės, būdamos suklaidintos, darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso priskaičiuoto 21 811,39 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (forma FR0572) bei mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą:

– 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 21 082,09 Eur mažiau ir 19 bei 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ deklaravo 3684,46 Eur mažiau, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 729,30 Eur mažiau, 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ deklaravo 163,66 Eur mažiau.

Be to, E. B., būdamas UAB „P“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. formaliai Bendrovės direktoriumi būnant R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. – I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2016 m. vasario 15 d. Bendrovės direktoriumi būnant E. B., faktiškai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies reikalavimus, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas – iš viso 8723,59 Eur, pateikė 21 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), juose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, t. y. šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21 811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11), ir iš viso 8723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12).

E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, siekdamas išvengti įmokų sumokėjimo į Garantinį fondą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. trims darbuotojams nuo 20 108,38 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20 108,38 x 0,2 proc.) įmokų, iš jų 2015 metais – 22,61 Eur, 2016 metais – 17,61 Eur.

Taip E. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „P“ (duomenys pakeisti) pajamas ir turtą.

3. Nuteistojo E. B. padarytų nusikalstamų veikų tikslios aplinkybės yra išdėstytos ir aprašytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 2–8 lapuose, todėl kasacinės instancijos teismas jų iš naujo nedėsto ir nekartoja.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas R. Lupeika prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir baudžiamąją bylą E. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; 3) išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į turtą; 4) išspręsti klausimą dėl juridinio asmens UAB „P“ (duomenys pakeisti) baudžiamosios atsakomybės. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Žemesniųjų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nes vertindami įrodymus nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, dėl to byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 220 straipsnio 1 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalis, nes E. B. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nors jam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 6 dalį.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „P“ (duomenys pakeisti) finansinės veiklos tyrimą surašytoje 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 iš esmės remtasi vien ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymais. E. B. neneigė, kad šiems darbuotojams mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, bet tai buvo 26, o ne kaltinime nurodyti 45 atvejai. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras atmetė prašymą surengti akistatą tarp E. B. ir šių darbuotojų, siekiant išsiaiškinti, kokios sumos ir kiek kartų buvo išmokėtos minėtiems darbuotojams. Taip pat E. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo parengtą suvestinę dėl išmokėto atlyginimo darbuotojams grynaisiais pinigais ir dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą, bet ši suvestinė specialisto tyrimo metu nebuvo įvertinta. Pagal sudarytą suvestinę, iš viso buvo išmokėta 6193 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, taip išvengiant sumokėti 928,95 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio ir 2477,52 Eur dydžio socialinio draudimo mokesčio, iš viso nesumokėtų mokesčių – 3406,47 Eur. Pirmosios instancijos teismas atmetė pateiktą prašymą paskirti UAB „P“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos ekspertizę tam, kad byloje būtų pašalinti esantys prieštaravimai.

4.3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikus paskirtą UAB „P“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos ekspertizę surašytame ekspertizės akte Nr. 11-396(21) nurodyta, kad V. A., G. P., V. D. per 2015–2016 metų laikotarpį galimai išmokėta 3890,15 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, o kokia darbo užmokesčio suma per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. grynaisiais pinigais buvo išmokėta L. P. ir R. S., nustatyti nėra galimybės. Nustatyta ir tai, kad UAB „P“ (duomenys pakeisti) per 2015–2016 metų laikotarpį neapskaitė 5118,67 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio turėtų būti apskaičiuota 767,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 460,69 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokamų darbuotojo, ir 1585,76 Eur įmokų, mokamų darbdavio, 10,22 Eur į Garantinį fondą mokamų darbdavio įmokų. Taigi, specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodytos aplinkybės dėl E. B. mokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais ir nesumokėtų mokesčių yra iš esmės priešingos (specialisto išvadoje apskaičiuota į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių bendra suma yra 12 611,93 Eur, ekspertizės akte – 2824,50 Eur, kuri nesiekia 100 MGL dydžio sumos). Atliekant ekspertizę buvo vertinama ne tik UAB „P“ (duomenys pakeisti) oficiali buhalterinė apskaita, bet ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai; duomenys iš E. B. darbo kalendorių ir parengtų suvestinių dėl UAB „P“ (duomenys pakeisti) darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais bei nesumokėtų mokesčių sumos.

4.4. Žemesniųjų instancijų teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada, o ne išsamesniu ir objektyvesniu ekspertizės aktu, taip pat selektyviai vertino ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymus, kurių (visiškai ar iš dalies) liudytojai nepatvirtino apklausiami teisme, taip nepagrįstai suteikdami įrodomąją reikšmę būtent ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Šios aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir padarė esminį BPK pažeidimą.

4.5. Taip pat byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes E. B. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nors nuteistojo veiksmai galėjo būti vertinami ir administracinės atsakomybės taikymo kontekste. Teismai iš esmės formaliai taikė baudžiamąjį įstatymą, o pirmosios instancijos teismas jokių išvadų dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo iš viso nenurodė. ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, kai mokamas darbo užmokestis, kuris neįtrauktas į buhalterinę apskaitą. Skunde nurodomos bylos, kuriose asmenys buvo traukiami atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTIxMS01OTMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-211-593/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-211-593/2018">AN2-211-593/2018</a>, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTQ3My0yMzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-473-238/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-473-238/2019">AN2-473-238/2019</a>, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTU2OC0zNDgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-568-348/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-568-348/2020">AN2-568-348/2020</a>). Be to, ANK 205 straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Skunde nurodomos bylos, kuriose asmenys buvo traukiami atsakomybėn pagal minėtą straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEzMi0zNjEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-132-361/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-132-361/2019">AN2-132-361/2019</a>, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-154-255/2019, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-594-563/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTcyLTMxNy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-72-317/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-72-317/2021">AN2-72-317/2021</a>). Taigi, vienais atvejais iš esmės tos pačios aplinkybės vertinamos administracinės atsakomybės kontekste, o nagrinėjamu atveju žemesniųjų instancijų teismai taikė baudžiamąją atsakomybę.

4.6. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atkreipiamas dėmesys į kasacinės instancijos teismo suformuotą BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklę, kad baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, t. y. negalima tokia situacija, kai nors formaliai ir konstatavus BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytas pasekmes, bet pačiai veikai nesiekiant tokio pavojingumo, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, už tokią veiką taikytina ANK nustatyta atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-973/2021). Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nusikalstamomis pripažįstamos tik tos veikos, kurios yra iš tikrųjų pavojingos, baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-369/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-369/2009">2K-369/2009</a>, 2K-262/2011).

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato R. Lupeikos kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Žemesniųjų instancijų teismų išvados dėl E. B. kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviosios pusės požymių nustatymo yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl kasatoriaus nurodytų specialisto išvados ir ekspertizės akto prieštaravimų, argumentavo, kodėl ekspertizės akto išvados nepaneigia specialisto išvados. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatorių akcentuojamus tariamus liudytojų parodymų neatitikimus, o ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais rėmėsi tiek, kiek patys liudytojai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus geriau atsiminė įvykių aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo.

5.2. Taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes E. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl UAB „P“ (duomenys pakeisti) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymo į deklaracijas bei jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, todėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, o kasatorių argumentai dėl ANK nuostatų taikymo nepagrįsti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato R. Lupeikos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

7. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl esminių proceso pažeidimų grindžiami tuo, kad žemesniųjų instancijų teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi dar ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada, o ne bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautu ekspertizės aktu, selektyviai vertino liudytojų parodymus, nepagrįstai suteikdami įrodomąją reikšmę liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Kasatoriai nurodo, kad šie pažeidimai nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, pripažįstant E. B. kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir skundžiamos nutarties surašymo, daro išvadą, kad nuteistojo E. B. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl BPK pažeidimų yra iš dalies pagrįsti.

9. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018 ir kt.).

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šiose išvadose teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant pirmiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ne kartą pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumo turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2014">2K-21/2014</a>, 2K-29-489/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019, 2K-7-56-511/2020, 2K-253-458/2020 ir kt.). Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-266-976/2017 ir kt.).

12. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

13. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismui neatsakant (nepasisakant) dėl konkretaus argumento, kuris reikalauja aiškaus ir konkretaus atsakymo, suinteresuoti asmenys negali žinoti, ar šis teismas tiesiog neišnagrinėjo to argumento, ar jį atmetė, ir jeigu atmetė – tai dėl kokių priežasčių (2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Laranjeira Marques da Silva prieš Portugaliją, peticijos Nr. 16983/06; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Uche prieš Šveicariją, peticijos Nr. 12211/09). Pernelyg bendro pobūdžio formuluotės (tokios kaip „šie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai“), kurios vartojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus, galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą nepateikiant jokių papildomų detalių ar būtent konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, tad tokių formuluočių išdėstymas nėra tinkamas motyvavimas (2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; 2017 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Genov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 7202/09).

14. Kitas svarbus reikalavimas tikrinant, ar teisingai nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, yra įrodymų vertinimas, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkxLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-491-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-491-303/2015">2K-491-303/2015</a>, 2K-55-489/2016, 2K-7-84-489/2018). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui suteikti platūs įgaliojimai: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNTExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-511/2020">2K-48-511/2020</a>, 2K-241-303/2018, 2K-P-135-648/2016). Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai pasunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tiek pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, tiek pakartotinai ištirti įrodymus, turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-648/2017">2K-173-648/2017</a>, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022 ir kt.).

16. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistąjį pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo keliami konkretūs klausimai dėl pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, būtent to, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi dar ikiteisminio tyrimo metu gauta 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-4-1990, kurioje iš esmės remiamasi vien tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymais, bet nebuvo vertinami paimtuose darbo kalendoriuose padaryti rankraštiniai įrašai, E. B. pateiktos suvestinės apie Bendrovės darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, be to, nebuvo atsižvelgta į pirmosios instancijos teisme duotus pirmiau nurodytų liudytojų parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Bendrovės darbuotojams V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. mokėto neoficialaus darbo užmokesčio, dėl to neapskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių valstybei, apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos daugiausia yra pagrįstos būtent specialisto išvada ir joje nustatytomis aplinkybėmis. Iš dalies atsižvelgdamas į nuteistojo E. B. ir jo gynėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi paskyrė ūkinės finansinės veiklos ekspertizę, o ją atlikus surašytas 2021 m. lapkričio 17 d. ekspertizės aktas Nr. 11-396 (21). Apeliacinės instancijos teismas ekspertizės skyrimą grindė būtinybe įvertinti nuteistojo ir jo gynėjo akcentuojamus rankraštinius įrašus darbo kalendoriuose ir paties nuteistojo sudarytas suvestines apie darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį (apeliacinės instancijos teismo nutarties 27 punktas). Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertė apskaičiavo galimai Bendrovės darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį ir dėl to nesumokėtus mokesčius valstybei tiek pagal liudytojų parodymus (ekspertizės akto 3 priedas), tiek pagal nuteistojo E. B. pateiktas suvestines (ekspertizės akto 5 priedas), tiek pagal darbo kalendoriuose padarytus rankraštinius įrašus (ekspertizės akto 6 priedas).

18. Pagal specialisto išvadą, buvo išmokėta iš viso 16 040,88 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaityto 21 811,39 Eur darbo užmokesčio nebuvo sumokėta 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8723,59 Eur socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, 40,22 Eur įmokų Garantiniam fondui, iš viso 12 611,93 Eur mokesčių ir įmokų. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, šie skaičiavimai iš esmės pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu duotais V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymais. Pažymėtina, kad ekspertizės akte, vertinant tų pačių liudytojų parodymus, apskaičiuota, jog buvo išmokėta iš viso 16 421,20 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaityto 21 606,84 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 3241,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1944,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 5185,64 Eur. Tačiau papildomai ekspertizės akte buvo atlikti ir kiti skaičiavimai. Antai pagal nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. suvestinės duomenis apskaičiuota, kad buvo išmokėta iš viso 7089 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaičiuoto 9327,66 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 1399,18 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 839,48 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 2238,66 Eur. Pagal nuteistojo E. B. 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinę apskaičiuota, kad buvo išmokėta iš viso 6043 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaičiuoto 7951,34 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 1192,73 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 715,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 1908,34 Eur. Pagal 2015, 2016 ir 2018 metų darbo kalendorių rankraštinius įrašus apskaičiuota, kad buvo išmokėta iš viso 6564,76 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nuo neapskaičiuoto 8637,94 Eur darbo užmokesčio nesumokėta 1295,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 777,46 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš viso 2073,18 Eur. O įvertinus skirtinguose šaltiniuose sutampančius duomenis, ekspertizės akto išvada pateikta tik dėl Bendrovės darbuotojams V. A., G. P. ir V. D. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio (iš viso 5111,67 Eur) ir nesumokėtų mokesčių ir įmokų (767,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 460,69 Eur ir 1585,76 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 10,22 Eur įmokų į Garantinį fondą, iš viso 2824,50 Eur).

19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, viena vertus, vien tai, kad formuluodamas tam tikrus ekspertizės akto (specialisto išvados) teiginius ekspertas (specialistas) rėmėsi ir jam pateiktais liudytojų parodymais ar kitais byloje esančiais duomenimis, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad ekspertas (specialistas), pateikdamas išvadas, peržengė savo kompetencijos ribas ar jais rėmėsi neteisėtai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-73-942/2017). Dėl tokių ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateiktų išvadų pagrįstumo ir įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, atsižvelgdamas į BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kita vertus, byloje konstatavus, kad specialisto tyrimui atlikti pateikti duomenys (pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų liudytojų telefoninių pokalbių duomenys) vėliau nepasitvirtino, tokia specialisto išvada byloje nesivadovaujama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-177-895/2018). Taigi teismų praktikoje nustatyta, kad, vertinant specialiųjų žinių pagrindu pateiktus duomenis, kurie iš esmės grindžiami liudytojų parodymais, jų patikrinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Nagrinėjamoje byloje to pasigendama.

20. Kaip minėta, specialisto išvadoje ir ekspertizės akte pateikti skaičiavimai dėl Bendrovės darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio ir nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėtų mokesčių skiriasi. Nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio dydžio atitinkamai priklauso ir neapskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydis, kuris lemia, ar nuteistojo E. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, ar vis dėlto atitinka administracinio nusižengimo požymius, ką akcentuoja kasatoriai. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio dydis ir neapskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydis turi būti nustatyti taip, kad neliktų jokių abejonių teismo išvadų teisingumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šios esminės bylos aplinkybės nėra pagrįstos išsamiu ir visapusišku bylos duomenų įvertinimu.

21. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties (29 punktas), matyti, kad nors teismas nurodė, kodėl vadovaujasi specialisto, o ne ekspertizės akto išvadomis, tačiau tokios teismo išvados vertintinos kaip paviršutiniškos. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl ekspertizės akto dalies, susijusios su 2015, 2016 ir 2018 metų darbo kalendorių rankraštinių įrašų vertinimu. Dėl šių rankraštinių įrašų darbo kalendoriuose nepasisakyta ne tik sprendžiant dėl ekspertizės akto išvadų teisingumo, bet ir liudytojų parodymų patikimumo kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje ir ekspertizės akte pateikti skaičiavimai (vertinant vien tik liudytojų parodymus) dėl išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio ir nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydžių taip pat nesutampa. Dėl šio nesutapimo apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, priešingai, padarė deklaratyvią ir pirmiau išdėstytoms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad pagal liudytojų parodymus specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės neprieštarauja ekspertizės akto išvadoms.

22. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ne tik neaptarė pirmiau nurodytų aplinkybių, bet ir nesiėmė jokių priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje buvo apsiribota tik proceso dalyvių informavimu apie byloje atliktą ekspertizę ir gautą ekspertizės aktą, bet nespręstas klausimas dėl ekspertizę atlikusios ekspertės A. S. apklausos teismo posėdyje siekiant išsiaiškinti pirmiau aptartus ekspertizės akto neatitikimus lyginant su specialisto išvada, kaip tai nustatyta BPK 286 straipsnyje. Taip pat nebuvo sprendžiama ir dėl galimybės teismo posėdyje apklausti UAB „P“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios ir specialisto išvadą surašiusios specialistės R. K., kaip tai nustatyta BPK 284 straipsnyje. Tai, kad proceso dalyviai teismo posėdyje tokių prašymų nepareiškė, neatleidžia bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos imtis visų įmanomų priemonių tiesai byloje nustatyti ir esantiems prieštaravimams dėl esminių bylos aplinkybių pašalinti.

23. Atmesdamas nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymų nenuoseklumo ir liudytojų pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatitikimo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik formaliais ir deklaratyviais argumentais. Prieš tai išdėstęs liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (apeliacinės instancijos teismo nutarties 20–23 punktai), apeliacinės instancijos teismas apibendrintai konstatavo, kad netikėti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, liudytojai parodė, kiek laiko kiekvienas iš jų dirbo Bendrovėje, kiek gaudavo atlyginimo, kokia atlyginimo dalis būdavo pervedama į banko sąskaitą, kokia išmokama grynaisiais. Tačiau tokiais bendro pobūdžio teiginiais iš esmės nebuvo atsakyta į nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentus apie liudytojų parodymų prieštaringumą (nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutarties 3.7–3.23 punktuose). Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad aptarti trūkumai buvo akcentuoti ir ekspertizės akte, nurodant, kad „kokia darbo užmokesčio suma galbūt buvo išmokėta grynaisiais L. P. ir R. S. per 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį, nustatyti nėra galimybės, kadangi liudytojų apklausos protokoluose, nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse ir 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose nurodyti duomenys apie išmokėtą grynaisiais pinigais neapskaitytą bendrovės apskaitoje darbo užmokestį tarpusavyje skiriasi, be to, vienuose dokumentuose yra nurodyta suma, o kituose nenurodyta“. Kaip minėta, šių teiginių apeliacinės instancijos teismas niekaip netyrė ir motyvuotai nepaneigė.

24. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, kartu nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir pirmosios instancijos teismo padarytiems BPK pažeidimams pašalinti. Taip apeliacinės instancijos teismas ne tik nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ir padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimus. Nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. B. apeliacinis skundas, naikintina ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

25. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes, bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį turės būti nagrinėjami iš naujo. Taip pat nespręstina ir dėl nuteisto juridinio asmens UAB „P“ (duomenys pakeisti) baudžiamosios atsakomybės klausimo, nes tai tiesiogiai susiję su nuteistojo E. B. atsakomybės klausimu, dėl kurio bus sprendžiama iš naujo išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė