S. S. pagal BK 187 str., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-9-594/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23405-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2; 2.1.2.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

išteisintojo S. S. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

nukentėjusiojo Z. R. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Z. R. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

Išteisintajam S. S. pareikšti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo Z. R. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Maurio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. S. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad 2020 m. birželio 15 d. apie 16 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini) kieme, Z. R. sėdint savo automobilyje „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto su nukentėjusiuoju metu tyčia griebė Z. R. už 102,48 Eur vertės akinių ir taip juos sulaužė. Iškart po to S. S. tyčia peiliu subadė ir taip sugadino Z. R. automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturias bendros 320 Eur vertės padangas. Z. R. nuėjus į savo butą, esantį Šilutės m., (duomenys neskelbtini), o vėliau išėjus į laiptinę, S. S. priėjo prie nukentėjusiojo ir tyčia sugriebė nukentėjusiajam už 25,12 Eur vertės akinių, taip juos sulaužė. Tokiais tyčiniais veiksmais S. S. sugadino nukentėjusiojo Z. R. 447,60 Eur vertės turtą ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

2. S. S. išteisintas ir dėl kaltinimo tuo, kad 2020 m. birželio 15 d. apie 16 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto su Z. R. metu pašalinių asmenų akivaizdoje S. S. stumdė nukentėjusįjį Z. R., spyrė pastarajam į kojas ne mažiau kaip tris kartus, po to tyčia pastūmė nukentėjusįjį, dėl to pastarasis atsirėmė į atramas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam įėjus į laiptinę, S. S. spyrė šiam į kojas, pilvą ir kitas kūno vietas iš viso ne mažiau kaip penkis kartus. Z. R. įėjus į savo butą, esantį Šilutės m., (duomenys neskelbtini), S. S. ėjo nukentėjusiajam iš paskos ir spyrė jam į kojas bei kitas kūno vietas iš viso ne mažiau kaip dešimt kartų. Po to, Z. R. išėjus iš namų ir einant Šilutės m., (duomenys neskelbtini), S. S. ėjo iš paskos ir spyrė Z. R. į kojas ne mažiau kaip tris kartus, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas iš viso ne mažiau kaip dešimt kartų, dėl to Z. R. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip S. S. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. Išteisindamas S. S. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog S. S. sulaužė Z. R. akinius, o sugadintų padangų vertė nesiekia dydžio, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. 3 MGL.

4. Išteisindamas S. S. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodyta, jog S. S. panaudojo kaltinime nurodytos apimties fizinį smurtą prieš Z. R., o byloje surinktais įrodymais nustatytas S. S. smurtas prie automobilio panaudotas siekiant apginti K. T. turtą, todėl vertintinas kaip būtinoji gintis. S. S. panaudotas smurtas prieš Z. R. susistumdžius prie laiptinės durų – ant rankos dilbio arčiau riešo ir dešinio skruosto atsiradę nežymūs subraižymai (įdrėskimai) nagais – yra mažareikšmis sužalojimas ir nesudaro pagrindo kilti S. S. baudžiamajai atsakomybei. Bylos įrodymai nepatvirtina, jog S. S. nukentėjusiojo Z. R. atžvilgiu būtų elgęsis įžūliai dėl chuliganiškų paskatų, demonstravęs nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir savo veiksmais būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, vertindamas įrodymus, juos išdėstydamas skundžiamame nuosprendyje, darydamas išvadas bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, nepažeidė. Pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, šis teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog S. S. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, konflikto niekas nematė. Taigi S. S. elgesiu nebuvo sukelti BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Byloje liko neįrodyta aplinkybė, jog S. S., tyčia sulaužydamas, sugadino Z. R. dvejus akinius, bendrai kainuojančius 127,60 Eur, o sugadintų automobilio padangų bendra vertė galėtų būti 131,44 Eur. S. S. veiksmai dėl Z. R. automobilio padangų sugadinimo negali būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingos turto vertės.

III. Kasacinio skundo argumentai

6. Kasaciniu skundu nukentėjusysis Z. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti S. S. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 284 straipsnį bei priteisti iš jo civilinius ieškinius. Kasaciniame skunde nurodoma:

6.1. Padarydami išvadą, kad S. S. veika neatitinka BK 284 straipsnio požymių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes S. S. veiką nepagrįstai išskirstė ir vertino kaip dvi veikas, nurodytas BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad niekas iš aplinkinių nesikreipė su pareiškimais į policiją, nusikalstamos veikos padarymo fakto nepaneigia ir ši aplinkybė negali būti pagrindas daryti išvadą, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2010">2K-136/2010</a>, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

6.2. Byloje surinktais įrodymais nustatyti S. S. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio požymius ir juos aiškinančią teismų praktiką. Nukentėjusysis mano, kad jis atitinka aplinkinio asmens požymį, nes pats S. S. parodė, kad išėjo į kiemą ir „užkabino“ Z. R., subadė peiliu keturias nukentėjusiojo automobilio padangas. Pirmiau nurodyti S. S. veiksmai vertintini kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais. Dėl šių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes įvykio metu nukentėjusiajam Z. R. buvo suduota per rankas, jis buvo stumdomas, tai matant pačiam S. S. ir K. T., taip padarytas Z. R. nežymus sveikatos sutrikdymas ir pažeminta jo garbė bei orumas kitų žmonių akivaizdoje. Nukentėjusysis pažymi, kad S. S. prie jo kibo ne vos kelias minutes, kaip nurodė bylą nagrinėję teismai, bet gana ilgai, t. y. kieme, prie namo laiptinės, o vėliau gatvėje. S. S. smurtą prieš nukentėjusįjį matė ir daugiau žmonių, nes nukentėjusysis mušamas girdėjo, kaip kažkas šaukė „Sauliau, sustok“. Byloje nustatyti BK 284 straipsnyje nurodyti kilę padariniai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo konfliktas su S. S. peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojingas ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams. S. S. veiksmai buvo įžūlūs ir vandališki, o už tokius veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje teisinė atsakomybė nenustatyta.

6.3. Pagal teismų praktiką tada, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, ar sunaikinamas turtas, BK 140, 187 straipsniai kartu su BK 284 straipsniu netaikomi, nes šiose normose nurodytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159/2009">2K-159/2009</a>). Byloje S. S. pareiškus kaltinimą padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, teismai pagrindinį dėmesį skyrė aplinkybėms, susijusioms su smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimu, ir nebevertino aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo automobilio padangų subadymu, nors pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką abi šios aplinkybės turi vienodą teisinę reikšmę darant išvadą, ar buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl to teismai turėjo spręsti dėl S. S. atsakomybės pagal BK 284 straipsnį atsižvelgdami į abi aplinkybes kaip visumą, o ne jas vertindami atskirai vieną nuo kitos ir taip pagrįsdami priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nukentėjusiojo Z. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių proceso pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

8. Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad teismai, vertindami išteisintojo S. S. veiksmų kvalifikavimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nulėmė teismo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. selektyviai įvertinti įrodymai, teismo išvados paremtos samprotavimais, o ne objektyviais įrodymais.

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

10. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017).

11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

12. Esminiu įrodymų vertinimo pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

13. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią teisės normą teismų praktikoje yra nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-410/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-410/2011">2K-410/2011</a>, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022).

14. Iš nagrinėjamoje byloje priimto išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktų įrodymų teikiamus duomenis, byloje surinktus įrodymus vertino ne kaip visumą, o selektyviai. Antai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. S. panaudojo prieš Z. R. fizinį smurtą, tačiau konstatavęs, kad nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodytas kaltinime, nebuvo padarytas, nesiėmė veiksmų tam, kad nustatytų, kokius padarinius nukentėjusiajam sukėlė šis fizinis smurtas, ir nors specialisto išvadoje nebuvo vertinami byloje esantys duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kuriuos buvus nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau dėl šių sužalojimų masto, padarymo mechanizmo nesiaiškino, teismo medicinos specialisto neapklausė. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo Z. R. parodymus apie S. S. prieš jį panaudotą fizinį smurtą ir sužalojimus vienaip ar kitaip patvirtino paties S. S. parodymai, liudytojų K. T., V. R., Z. T., V. J. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų turinio išsamiai nevertino, jų tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais įrodymais nelygino. Pirmosios instancijos teismas (taip pat ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas) nesvarstė klausimo, ar konflikto metu S. S. įvykdytas Z. R. automobilio padangų subadymas peiliu (sugadinimas) negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimo visumos dalis. Byloje yra duomenų, jog S. S. iš nukentėjusiojo namų paėmė ir išmetė į šiukšlių konteinerį Z. R. garso kolonėles, tačiau šių reikšmingų veikos bei S. S. parodymų patikimumo vertinimui aplinkybių, kaip ir S. S. bei liudytojos K. T. parodymų nenuoseklumo, jų prieštaringumo tiek tarpusavyje, tiek jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai nevertino. Pirmiau nurodyti įrodymų vertinimo trūkumai vertintini kaip esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, nes sutrukdė pirmosios instancijos teismui nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir priimti teisingą nuosprendį. Pažymėtina, kad vien tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas atmestinai, neištiriant dalies nukentėjusiojo nurodytų įvykio aplinkybių (pvz., iš esmės netirta aplinkybė, susijusi su nukentėjusiojo garso kolonėlių išmetimu į šiukšlių konteinerį), nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės yra neteisingos.

15. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų neištaisė, apsiribojo pirmosios instancijos teismo nurodytų faktinių aplinkybių vertinimu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų atkartojimu. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos (veikų) kvalifikavimo. Teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo bei išvadas grindžiančių įrodymų leistinumo (pvz., dėl pirmosios instancijos teismo iniciatyva atlikto interneto parduotuvėse oficialiai pateikiamų padangų kainų apžiūros ir vertinimo), teismo išvados dėl S. S. veiksmų kaip būtinosios ginties ir mažareikšmiškumo pagrįstumo, juolab, kad apylinkės teismo išvada dėl būtinosios ginties situacijos prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu liudytojos K. T. duotiems parodymams, kad kai ji grįžo, S. S. ir Z. R. jau konfliktavo (1 t., b. l. 115–116), bei parodymams, duotiems teisme, kad ji matė kieme Z. R. ir S. S., kurie ginčijosi, kaip jie susistumdė prie lauko durų. Visas konfliktas kilo dėl to, kad Z. R. garsiai leidžia muziką. S. S. jai sakė, kad pradūrė padangas, minėjo, kad kolonėles išmetė į šiukšlių konteinerį (3 t., b. l. 45–46).

16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, laikydamasis esminių BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinti byloje surinktus įrodymus ir remdamasis tuo priimti teismo nuosprendį ar nutartį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė kasacinės instancijos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pažymose prašoma už advokato K. Ožiūno suteiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam S. S. valstybės naudai priteisti 60 Eur, už advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam Z. R. valstybės naudai priteisti 356,80 Eur.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-162-648/2021 ir kt.).

19. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiojo Z. R. kasacinį skundą, kuris paduotas išteisintojo S. S. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Vadinasi, galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, t. y. pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs ir S. S. kaltės klausimas galutinai nėra išspręstas, todėl klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-303/2021, 2K-25-387/2022).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas

Albinas Antanaitis