B. K. pagal BK 182 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-719/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-0005-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.4.3; 2.3.6.4.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

nuteistajam B. K. (B. K.),

nuteistojo B. K. gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu B. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 130 MGL (4895 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu B. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalis ir priimtas naujas nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria B. K. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir B. K. pagal minėtus BK straipsnius išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.

Ištaisytas rašymo netikslumas nurodant, kad B. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Taip pat nuosprendis keistas dėl nuteistojo A. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L., organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, įrašant į juos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva minėtuose dokumentuose nurodytos prekės paeiliui buvo perparduodamos. Dalį šių žinomai netikrų dokumentų savo parašais patvirtino A. L., kaip UAB „A“ vadovas, ir B. K., kaip UAB „K“ vadovas. Kita dalis žinomai netikrų dokumentų buvo patvirtinta UAB „Ab“ akcininke registruotos N. P., kuri apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, parašais. Žinomai netikri dokumentai A. L. kaip UAB „A“ vadovo ir UAB „Ab“ faktinio vadovo buvo įtraukti į minėtų įmonių buhalterinę apskaitą. B. K. kaip UAB „K“ vadovas į šios įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė dalį žinomai netikrų dokumentų. Taip kaltinamieji savo faktiškai valdomų įmonių veikloje atvaizdavo faktiškai neįvykusias ūkines komercines operacijas, susijusias su prekių įsigijimu ir pardavimu. Vėliau į UAB „Ab“ 2015 m. sausio mėn. PVM deklaraciją buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamąjį sandorį UAB „K“ ir UAB „Ab“ bei tariamą pardavimo sandorį UAB „Ab“ su Suomijos įmone „C“ bei dėl šių sandorių susidariusį atskaitomą UAB „Ab“ grąžintiną 40 804 Eur dydžio PVM ir šią PVM deklaraciją Nr. 0600 2015 m. vasario 11 d. bei 2015 m. vasario 11 d. prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) įmonei UAB „Ab“ per elektroninio deklaravimo sistemą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Taip A. L. ir B. K. pasikėsino apgaule grąžintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Kadangi VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, netenkino UAB „Ab“ prašymo dėl 40 804 Eur PVM grąžinimo įmonei, todėl kaltinamieji šio turto neįgijo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių ir sukčiavimas nebuvo baigtas.

2. Taip pat B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L., žinodamas, kad tarp Šveicarijos įmonės „M, Panamos įmonės „L“ ir UAB „A“, tarp UAB „A“ ir UAB „K“, tarp UAB „K“ ir UAB „Ab“ bei tarp UAB „Ab“ ir Suomijos įmonės „C“ tikrovėje jokios prekės perkamos ir parduodamos nebuvo ir kad Austrijos įmonės „D“ bei Rusijos įmonės „MK“ nedalyvavo gabenant šias prekes, turėdamas tikslą imituoti tokius prekių pirkimo–pardavimo ir gabenimo sandorius, tyčia ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu ir aplinkybėmis organizavo su minėtais tariamaisiais sandoriais susijusių netikrų dokumentų pagaminimą. Dalis šių žinomai netikrų dokumentų buvo patvirtinta A. L., kaip UAB „A“ vadovo, ir B. K., kaip UAB „K“ vadovo, parašais.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas nuteistąjį B. K. išteisino pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes konstatavo, kad veiksmų kvalifikavimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir kartu pagal 182 straipsnio 2 dalį neatitinka formuojamos teismų praktikos, nes ta pati veika negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal abu straipsnius. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad prekių nebuvo, o dokumentuose nurodytos prekių įsigijimo ir perpardavimo aplinkybės, jų transportavimo aplinkybės nepasitvirtino, neatsirado ir pareiga mokėti mokesčius. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad neteisingų duomenų apie UAB „Ab“ pajamas ir turtą įrašymu į šios įmonės deklaraciją ir jos pateikimu VMI buvo siekiama ne išvengti mokesčių, o minėtos įmonės naudai apgaule įgyti valstybės biudžeto lėšų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas B. K. išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtintų padarinių: specialisto išvadoje nurodytų dokumentų su tikslia pinigine išraiška (neteisingais duomenimis) įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir tyrimo atlikimas dėl išimtinai nedidelio laikotarpio (vieno mėnesio laikotarpio), neatliekant išsamaus įmonių vertinimo, nesudaro pagrindo spręsti dėl BK 222 straipsnyje nurodytų teisinių padarinių kilimo.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Nuteistojo B. K. gynėjas advokatas O. Šibkovas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitiko jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamų reikalavimų, nes visos nuteistajam B. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos bendrai, neišskirta, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus padarė nuteistasis, o kokius – jo bendrininkas A. L.. Pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti bylą prokurorui, nes buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tačiau to nepadarė, o esminių kaltinimo trūkumų neištaisė. Be to, kaltinimas prieštaringas, nes nuteistųjų nusikalstami veiksmai aprašomi kaip veikų organizavimas, tačiau kvalifikuojami kaip vykdytojų, t. y. be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį.

4.2. Nors apeliacinės instancijos teismas B. K. išteisino pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, tačiau aprašydamas kitas dvi nusikalstamas veikas (nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje), dėl kurių paliko galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neatskyrė kiekvieno nuteistojo nusikalstamų veiksmų, neaprašė nei bendrininkavimo, nei konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios buvo perrašytos iš BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, todėl liko neaišku, kokiais veiksmais pasireiškė B. K. ir A. L. pasikėsinimas padaryti kvalifikuotą sukčiavimą ir dokumentų suklastojimas. Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4.3. B. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes tarp nuteistųjų B. K. ir A. L. nenustatytas susitarimas veikti bendrininkų grupe ir klastoti dokumentus, taip pat nenustatyti dokumentų klastojimo požymiai. Byloje nenustatyta, kas, kada, kaip ir kokius dokumentus suklastojo. Taip pat byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad parašai ant dokumentų yra N. P.; nėra įrodymų, kad N. P. vardu pasirašė vienas iš nuteistųjų, o N. P. apklausta teisme nebuvo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad dokumentai buvo suklastoti ne Lietuvoje, o abu nuteistieji manė, jog juose užfiksuota informacija teisinga, taigi, ir patys buvo apgauti. Nusikalstama veika buvo gerai organizuota, plataus masto, buvo suklastota daug dokumentų, todėl jos negalėjo padaryti vienas ar du žmonės. Byloje neįrodyta, kad nuteistasis A. L. žinojo, jog dokumentai neatitinka tikrovės, todėl negalėjo susitarti su nuteistuoju B. K. atlikti nusikalstamus veiksmus (klastoti dokumentus). Esant įrodymų trūkumui dėl susitarimo buvimo, dėl veiksmų koordinavimo tarp bendrininkais įvardijamų B. K. ir A. L., taip pat dėl aplinkybių, kokiu būdu, kaip, kada, kur, kokiais veiksmais buvo pagaminti netikri dokumentai, darytina išvada, kad prieš pačius A. L. ir B. K., kuris iš A. L. gavo pasiūlymą įsitraukti į sandorį, buvo panaudota apgaulė – jiems patiems buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija bei galimai netikri dokumentai, kurių pagrindu vėliau ir UAB „Ab“, UAB „K“ bei UAB „A“ vardu buvo surašyti kiti netikri dokumentai. B. K. nežinojo ir nesuvokė, jog pasirašydamas dokumentus patvirtina tikrovės neatitinkančią informaciją, o juos įtraukdamas į savo įmonės UAB „K“ buhalterinę apskaitą, panaudoja netikrus dokumentus, iškraipo įmonės buhalterinę apskaitą, neva siekdamas sukurti UAB „Ab“ mokestinę naudą. Taip pat byloje nustatytas ir nepaneigtas faktas, kad A. L. Lietuvoje buvo susitikęs su vilkiko vairuotoju ir pastarasis jam perdavė įmonės „D“ vardu išrašytą dokumentą, patvirtinantį krovinio pakrovimą.

4.4. B. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes, apeliacinės instancijos teismui jį išteisinus pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl siekio išvengti mokesčių, jo veikoje neliko jokių sukčiavimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl B. K. veikoje yra pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą sukčiavimą požymių, o tiesiog preziumavo, kad jis siekė gauti turtinės naudos. Nei kaltinime, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neaprašoma, kaip, kokiais veiksmais įvykdytas pasikėsinimas sukčiauti, nes aprašomi buhalterės D. B., o ne B. K. veiksmai. Teismai neatskleidė bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, nes byloje nėra jokių duomenų, jog B. K. buvo susitaręs su A. L., kad šis pateiks deklaraciją ir susigrąžins PVM (byloje nenustatyta B. K. tyčia, susitarimo apimtis bei panaudota apgaulė). Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad B. K. ir A. L. bendrininkavo darydami sukčiavimą, o nesant konkrečių įrodymų, rėmėsi prielaidomis pažeisdamas principą, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo B. K. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).

7. Kaip matyti iš nuteistojo B. K. gynėjo kasacinio skundo turinio, dalis jame pateikiamų argumentų skirta teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui ginčyti. Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, savaip vertinamas nuteistojo A. L. parodymų turinys dėl susitarimo suklastoti dokumentus buvimo, keliama versija, neva nuteistieji buvo apgauti trečiųjų asmenų, kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl kai kurių įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo (dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimą, dėl susitarimo tarp B. K. ir A. L. pateikti suklastotą deklaraciją buvimo), šios aplinkybės savaip interpretuojamos ir prašoma, atsižvelgiant į šias interpretacijas, daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamuose teismų sprendimuose. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 219 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 1 dalis)

8. Kasatorius teigia, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, taip pat netinkamai surašyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis (BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas), nes visos nuteistajam B. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos bendrai, neišskirta, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus padarė nuteistasis, o kokius – jo bendrininkas; nuteistųjų veiksmai aprašomi kaip organizatorių, tačiau kvalifikuojami kaip vykdytojų; apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų neištaisė.

9. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus ir aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153/2008">2K-153/2008</a>). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020).

10. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte visos B. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo aprašytos bendrai, t. y. B. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. L. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą; organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos UAB „A“, UAB „K“, UAB „Ab“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; siekdami išvengti mokesčių, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „Ab“ pajamas ir turtą įrašymą į šios įmonės deklaraciją bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai; pasikėsino apgaule UAB „Ab“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas.

12. Pirmosios instancijos teismas B. K. dėl šių keturių kaltinime nurodytų veikų pripažino kaltu ir nuteisė, tačiau nusikalstamų veikų aprašymo neištaisė, kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai neaprašė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo B. K. gynėjo apeliacinį skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl reikalavimų kaltinamojo akto turiniui (BPK 219 straipsnis), nusprendė, kad nebuvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o kaltinamojo akto trūkumai (visos keturios nuteistųjų veikos aprašytos vienu tekstu) nebuvo tokie, kurie kliudė nagrinėti bylą teisme ir suvaržė kaltinamojo teisę gintis nuo pateiktų kaltinimų. B. K., pradėjus bylą nagrinėti teisme, nurodė suprantantis, kuo yra kaltinamas, vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, tiek B. K., tiek jo gynėjas aktyviai gynėsi nuo pateiktų kaltinimų; tik baigiamųjų kalbų metu gynėjas nurodė kaltinamojo akto trūkumus, todėl galima spręsti, kad pateiktas kaltinimas jam buvo suprantamas. Ši išvada motyvuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Teisėjų kolegija jai pritaria, o remiantis kasacinio skundo argumentais daryti priešingą išvadą nėra pagrindo.

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam B. K. ir A. L. inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos aprašytos vienu tekstu, atskirai nėra pateiktas kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymas. Nors toks nuosprendyje pateiktas nusikalstamų veikų aprašymas yra ydingas, prieštaraujantis vyraujančiai teismų praktikai, kad kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies yra visiškai aišku, kad abu kaltinamieji kaip bendrininkai buvo nuteisti už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, netikrus dokumentus tvirtino savo parašais (vaizduodami netikrus prekių pirkimo–pardavimo ir gabenimo sandorius), įtraukė juos į savo vadovaujamų bendrovių buhalterines apskaitas (B. K. – į UAB „K“, A. L.– į UAB „Ab“ ir UAB „A“) ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus į UAB „Ab“ 2015 m. sausio mėn. PVM deklaraciją įrašydami tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamus sandorius bei dėl to susidariusį grąžintiną 40 804 Eur dydžio PVM, pateikė šią deklaraciją per VMI elektroninio deklaravimo sistemą siekdami apgaule UAB „Ab“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą grąžintino PVM pavidalu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes VMI atliko mokestinį patikrinimą ir UAB „Ab“ prašymo netenkino.

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje buvo nurodytos tiek įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės (nusikaltimų padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), tiek įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl darytina išvada, kad nuosprendis atitiko BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

15. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad konstatuotus kaltinamojo akto bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumus, kada visos inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašomos vienu tekstu, galima ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, bet, išteisinęs B. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje nepateikė tikslaus ir išsamaus, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nusikalstamų veikų (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis), už kurių padarymą B. K. liko nuteistas, aprašymo.

16. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šios aplinkybės nėra pagrindo tvirtinti, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas ir nesuprantamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant. Teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pagrindė, kodėl B. K. išteisino pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, taip pat padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys patvirtina nuteistojo B. K. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas visus įrodymus ištyrė, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus dėl visų B. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl vien tai, kad teismas nepateikė detalaus B. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų – pasikėsinimo apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ir netikrų dokumentų pagaminimo – aprašymo, nereiškia, kad nuosprendis yra nesuprantamas, neatitinkantis jam keliamų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistąjį B. K. išteisindamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, pripažino buvus tas pačias faktines aplinkybes ir veiksmus kaip ir pirmosios instancijos teismas, tačiau pateikė kitokį tų veikų teisinį vertinimą. Tos pačios veikos, už kurių padarymą B. K. buvo nuteistas pirmosios instancijos teisme, buvo kvalifikuotos ne pagal keturis, o pagal du BK specialiosios dalies straipsnius, tačiau veikų esminės faktinės aplinkybės nepasikeitė.

17. Taigi, nors konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis turi trūkumų, tačiau jie nėra esminiai, nes nesudaro pagrindo pripažinti, kad taip buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti iš esmės teisingą nuosprendį, pripažįstant B. K. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

18. Taip pat kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad B. K. nuteistas už organizavimą padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti), nors veikos kvalifikuotos kaip vykdytojo. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad B. K. BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju A. L., aiškiai išdėstė, kuo pasireiškė bendrininkavimo požymiai (veiksmų bendrumas, susitarimas veikti ir tyčia) padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai, kad aprašant nusikalstamas veikas vartojamas žodis „organizavo“, nereiškia, kad nuteistasis veikė kaip organizatorius. Organizatoriaus, kaip vienos iš bendrininkų rūšies, požymiai yra įtvirtinti BK 24 straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam B. K. nebuvo inkriminuoti jokie veiksmai, kurie atitiktų BK 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus organizatoriaus požymius.

19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo B. K. (B. K.) gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas