Kasacinio skundo Nr. DOK-1155/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21103-2021-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. D. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenkos (Jurijus Kovalenko) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas J. Kovalenko prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. D. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3, 4 dalių, 281¹ straipsnio 1 dalies) taikymo, neatitikties teismų praktikai, padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305, 331 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 577 straipsnio 5, 6 dalių, 592 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 6 dalies pažeidimų. Dėl to buvo suvaržytos nuteistojo teises, be to, tai lėmė neteisėto ir šališko sprendimo priėmimą. Teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nepasisakė dėl kaltinimui nenaudingų aplinkybių, neteisėtų pareigūnų veiksmų, nevertino gynybos nurodytų motyvų, ignoravo dalį byloje esančių nuteistajam palankių įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Dėl minėtų pažeidimų buvo pažeisti rungimosi, teisės į gynybą, proceso viešumo ir tiesioginio nagrinėjimo principai, taip pat pažeistas nekaltumo prezumpcijos reikalavimas, pagal kurį pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
Kasaciniame skunde pažymima, kad policijos pareigūnai A. D. sustabdė ANK nustatyta tvarka, todėl jis turėjo teisę pasikviesti advokatą, tačiau jo prašymas buvo ignoruotas. Be to, administracinio nusižengimo byloje pareigūnų surinkta medžiaga netinkamai, t. y. nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos ir nepriėmus motyvuoto nutarimo, buvo perduota ikiteisminiam tyrimui. Taigi ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas neteisėtai.
Kasatorius teigia, kad teismų išvados dėl A. D. kaltumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, klaidingai nurodytos nuteistojo sustabdymo ir neblaivumo tikrinimo aplinkybės. Pasak kasatoriaus, policijos pareigūnai, atlikdami A. D. blaivumo patikrinimą, šiurkščiai pažeidė alkotesterio naudojimosi instrukciją. Nuteistajam alkotesteriu buvo atlikti trys matavimai, tačiau antrojo matavimo byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl antrojo tikrinimo rezultatų nepagrįstos bylos įrodymais.
Nuteistojo gynėjo teigimu, prokuratūra, nesilaikydama non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus) principo, nepagrįstai nesujungė šios baudžiamosios bylos su kita baudžiamąja byla (Nr. 1A-565-1121/2022), kurioje jis buvo kaltinamas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, taip pažeidė BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Dėl to teismai turėjo nagrinėti dvi atskiras bylas ir neturėjo galimybės taikyti BK 63 straipsnį ir paskirti bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis, vertinant A. D. asmenybę ir padarytą veiką, yra neproporcingai didelis, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes esant vienodoms bylos aplinkybėms, padarė skirtingas išvadas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Nors nuteistojo A. D. gynėjas advokatas J. Kovalenko nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su A. D. nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl jų vertinimo ir pateikia savo nuomonę, kaip turėjo būti vertinami įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti teismai, spręsdami A. D. atsakomybės klausimą. Kasaciniame skunde ypač analizuojamos A. D. neblaivumo tikrinimo aplinkybės, vertinami bylos įrodymai, nesutinkama su teismų išvadomis, pateikiamos savos išvados ir įrodymų vertinimo interpretacijos. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje pateikė išsamius ir aiškius motyvus dėl visų nuteistojo ir jo gynėjų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, t. y. tiek dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumo, blaivumo patikrinimo procedūrinių pažeidimų, tiek dėl A. D. kaltumo įrodytumo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. D. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – apie trečdalio automobilio vertės (15 000 Eur) konfiskavimą būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės tik pakartoja apeliacinio skundo argumentus ir deklaratyviai nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, taip pat rungimosi, teisės į gynybą, proceso viešumo ir tiesioginio nagrinėjimo principai bei nekaltumo prezumpcija ir iš jos išplaukiantis in dubio pro reo principas. Tokio pobūdžio teiginiai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nepagrįsti teisiniais argumentais kasaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl ANK pažeidimų ir tariamai netinkamai pradėto ikiteisminio tyrimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad,vadovaujantis ANK 5 straipsnio 2 dalimi, asmuo atsako pagal ANK tik tada, kai padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, priešingai, nei teigia kasatorius, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius, kad A. D. neblaivumas viršija administracinei atsakomybei taikytiną ribą, nebuvo jokio teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio (apytiksliai trečdalį konfiskuotino automobilio vertę sudarančios sumos konfiskavimo) proporcingumo ir atitikties teisingumo principui. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistojo ir jo gynėjų apeliaciniame skunde šis klausimas nebuvo keliamas ir dėl jo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, todėl šis argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Be to, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo – proporcingumo grindžiamas teiginiais, susijusiais su kitoje baudžiamojoje byloje paskirta analogiško pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone. Tai taip pat nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje nepagrįstai nesujungus baudžiamųjų bylų, buvo pažeistas non bis in idem principas skiriant A. D. galutinę subendrintą bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnio 6 dalyje, yra tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Kasatoriaus teiginiai, kad šis principas (non bis in idem) nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas, yra visiškai nepagrįstas. Šioje byloje A. D. yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2021 m. birželio 27 d., tuo tarpu Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas, padarytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. Taigi teiginiai dėl non bis in idem principo pažeidimo yra deklaratyvūs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
