Civilinė byla Nr. 3K-3-128-378/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17863-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo pareiškėjo V. K. bankroto byloje dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „SNORAS distressed assets“, akcinė bendrovė SEB bankas, COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Lietuvos filialas, akcinė bendrovė DNB bankas, bankroto administratorė Ona Paulauskienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą, aiškinimo bei taikymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui V. K. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė O. Paulauskienę, 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Pareiškėjo bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Ji nurodė, kad 2015 m. sausio 23 d. įvykusiame kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas, nes kreditorius AB SEB bankas šiam projektui nepritarė. Kreditorius AB SEB bankas priede prie balsavimo raštu biuletenio nurodė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnyje keliamų reikalavimų, kadangi nepateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, t. y. nors šis grafikas pateiktame plano projekte yra, tačiau jame nėra nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas. Bankroto administratorės nuomone, pateiktas planas atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus, nes pareiškėjo pajamų (268,52 Eur senatvės pensijos) ir taip neužtenka asmeniniams ir kitiems poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano ir bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes nėra pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, todėl pareiškėjas realiai nevykdys savo įsipareigojimų kreditoriams. Teismas vadovavosi apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, pagal kurią bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo planu yra iškreipiama kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, pareiškėjas neįrodė pagrindinės būtinos sąlygos bankrutuoti – sąžiningumo.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas, pagal kurį įsipareigojimai kreditoriams nebūtų apskritai dengiami, yra naudingas tik pačiam pareiškėjui bei akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo kreditorių teises ir interesus, o tai sudaro pagrindą netvirtinti plano. Pareiškėjas nėra suinteresuotas dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, o tik siekia skolų nurašymo, taikant jam fizinio asmens bankroto procedūras. Teismas sprendė, kad tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė rungimosi bei teisingumo principus, nes, teismo posėdyje išgirdus naujus kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvus, kasatoriui nebuvo suteikta galimybė šį planą tikslinti ir teikti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Sprendžiant FABĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nėra imperatyvaus draudimo teismui grąžinti mokumo atkūrimo planą svarstyti pakartotinai kreditorių susirinkime, todėl teismai turėjo vadovautis šia įstatymo analogija ir suteikti bankrutuojančiam asmeniui teisę ir galimybę per teismo nustatytus terminus tikslinti planą.
Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos įmonių bankroto bylose, kuriose konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu, todėl teismai privalo būti aktyvūs. Tokia praktika mutatis mutandis turėtų būti taikoma ir fizinio asmens bankroto bylose. Teismas, matydamas, kad, sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, atsirado naujos aplinkybės, turėjo galimybę pats savo iniciatyva pratęsti terminą pateikti planą tvirtinti kreditorių susirinkime ir taip užtikrinti kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano netvirtinimas turėtų būti kraštutinis teismo veiksmas, kai visos galimybės atkurti kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą yra išnaudotos. Tokiu būdu buvo pažeistas FABĮ principas – sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.
Teismai, nepagrįstai konstatuodami, kad kasatorius nesąžiningas, neatsižvelgė į individualius asmenį charakterizuojančius požymius, o išvadas padarė tik pagal tai, kad jis nėra nurodęs atsiskaitymo su kreditoriais, nesiekia didinti savo pajamų ar įsidarbinti. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad kasatorius gauna senatvės pensiją, turi sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų, kad jis tyčia vengtų atsiskaityti su kreditoriais. Kasatoriui pragyventi reikalingų lėšų suma pagal planą yra optimali (223,01 Eur per mėnesį) ir skirta tik minimaliems jo poreikiams tenkinti. Pagal teismų padarytas išvadas FABĮ nuostatos neturėtų būti taikomos ribotai darbingiems asmenims, kurie neturi galimybės gauti daugiau lėšų, kas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygybės prieš įstatymą principą.
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo grąžinti pateiktą mokumo atkūrimo planą tikslinti. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl neatitikties įstatymo keliamiems reikalavimams, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Kreditoriai nesutikimo su pateiktu plano projektu motyvus nurodė susirinkimo metu, pastabos buvo išdėstytos ir raštu. Taigi, kasatoriui jau po kreditorių susirinkimo buvo žinoma neigiama kreditorių pozicija ir konkretūs argumentai dėl parengto mokumo atkūrimo plano.
Mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nustatomi procedūriniai plano rengimo, tvirtinimo pažeidimai. Teismo įpareigojimas kasatoriui ištaisyti teismo nustatytus mokumo atkūrimo plano trūkumus prieštarautų CPK įtvirtintam dispozityvumo principui, nes, nesant procedūrinių plano projekto rengimo ir tvirtinimo trūkumų, teismas turi išspręsti tarp bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių kilusį ginčą dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo, tačiau negali nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti bankrutuojantis asmuo, kad teismas jį patvirtintų.
Teismų sprendimai netvirtinti mokumo atkūrimo plano visų pirma buvo siejami su jo neatitiktimi FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, o ne su kasatoriaus nesąžiningumu. AB DNB bankas neginčijo sumos, kurią kasatorius planavo skirti savo poreikiams, tačiau nesutiko su administravimo išlaidų sąmata (45,51 Eur per mėnesį), kuri, jo nuomone, neproporcinga paslaugoms, kurias šioje bankroto byloje būtų teikusi administratorė.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šioje byloje teismų priimtas nutartis palikti nepakeistas, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apie kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo plano projektu motyvus jis sužinojo tik teismo posėdžio metu. AB DNB bankas teismo posėdžio metu, teikdamas rašytinius paaiškinimus, pateikė argumentus, analogiškus AB SEB banko pateiktiems priede prie balsavimo raštu biuletenio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai kreditoriai nepritaria bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planui dėl prieštaravimų FABĮ 7 straipsnio nuostatoms, yra suformuota, aiški ir nedviprasmiška – jei fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą.
Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus veikla būtų buvusi minimali, todėl, mokumo atkūrimo plane nenurodant mokėjimų kreditoriams, šis planas tampa skolų nurašymo bei bankroto administratoriaus atlygintino profesinio užimtumo palaikymo planu. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu dar nėra suformuota, tačiau žemesnės grandies teismai laikosi pozicijos, jog pirmenybė turi būti skiriamas kreditorių, o ne administratoriaus interesams patenkinti; kreditorių reikalavimai, nors ir ne visa apimtimi, turėtų būti tenkinami. Fizinis asmuo turi būti aktyvus ir sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros
Viena iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo šio asmens sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).
Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Taigi, tokiu atveju įstatyme bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nenustatyta galimybė patikslinti plano projektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytu teisiniu reglamentavimu yra reguliuojamos skirtingos teisinės situacijos, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui: pirma, kai nepritariama dėl plano neatitikties FABĮ 7 straipsnio reikalavimams; antra, kai nepritarimo planui priežastys nenurodomos arba nurodytos nepritarimo priežastys, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus.
Taigi, plano projekto svarstymas kreditorių susirinkime yra privaloma procedūra, o įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Įstatyme nurodytais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Plesevičiaus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>).
Nurodytoje kasacinėje byloje konstatuota, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime.
Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Plesevičiaus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>).
Nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo planui ir priede prie balsavimo raštu biuletenio pateikė savo pastabas, nurodydamas, jog planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamų reikalavimų: pateiktame projekte nėra nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas. Administratorė teismui pateiktame prašyme patvirtinti mokumo atkūrimo planą nurodė, jog plane kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodytos nulinės sumos, nes vienintelės V. K. pajamos yra senatvės pensija (268,52 Eur), kurios neužtenka asmeniniams ir kitiems poreikiams tenkinti.
Jau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis. Teismai nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, laikytinos nesusijusiomis su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju kreditorius atsisakė pritarti planui dėl to, kad jame nėra nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais. Kadangi kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame turi būti nurodomos kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos, patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 p.), toks planas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime.
Nagrinėjamos bylos atveju teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Kadangi byloje nėra nustatyta, kad kreditoriai būtų atsisakę savo reikalavimų pareiškėjui, pareiškėjas, gavęs kreditoriaus pastabas, turėjo peržiūrėti planą ir teikti pakartotiniam kreditorių susirinkimui.
Nei pareiškėjas, nei bankroto administratorė netikslino, netaisė plano projekto, kuris pažeidžia įstatyme įtvirtintą teisingą skolininko ir jo kreditorių pusiausvyrą, pagal kreditorių pastabas, nesikreipė dėl termino pratęsimo ir plano projektą pateikė tvirtinti teismui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo mokumo atkūrimo planą ir nutraukęs fizinio asmens bankroto bylą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias plano tvirtinimo procedūrą, todėl panaikina tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartis ir pareiškėjo bankroto administratorės prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą palieka nenagrinėtą, nes į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo planą.
Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 11,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjo kasacinio skundo (kasaciniu skundu jis prašė panaikinus teismų procesinius sprendimus bylą perduoti nagrinėti iš naujo, o teismų procesiniai sprendimai panaikinti dėl nesilaikytos plano tvirtinimo procedūros), šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. K. bankroto administratorės Onos Paulauskienės prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš pareiškėjo V. K. (duomenys neskelbtini) 11,04 Eur (vienuolika Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
