Dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-98-933/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07537-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18; 3.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio proceso nutraukimą, aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu įvykdomi pareikšti reikalavimai, užbaigiama vykdomoji byla.

2. Pareiškėja skundu kreipėsi į antstolę, prašydama perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas; panaikinti turto areštą, pritaikytą pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 664 ir 675 straipsnius; skolą išieškoti vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka iš pareiškėjos banko sąskaitos kas mėnesį nurašant po 300 Eur.

3. Pareiškėja nurodė, kad antstolė, areštuodama pareiškėjai priklausančią transporto priemonę ir gyvenamąją patalpą ir į šį turtą nukreipdama skolos išieškojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, CPK 662, 664 straipsniuose nustatytą išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto eilės tvarką, be to, areštavo daugiau turto nei išieškoma skola.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad dalį skolos yra sumokėjusi, t. y. 1000 Eur iš 4800 Eur. Pareiškėja yra vieniša motina, jos pajamas sudaro 500 Eur nedarbo draudimo išmoka, todėl antstolė gali nukreipti išieškojimą į šį turtą, kas mėnesį išieškodama po 350 Eur.

5. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. lapkričio 18 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla nagrinėti teismui.

6. Antstolė patvarkyme nurodė, kad negalima nukreipti išieškojimo į pareiškėjos gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Antstolė pažymėjo, kad ir 300 Eur mėnesinės įmokos nepadengtų skolos ir vykdymo išlaidų per 12 mėn. Turto areštas nekilnojamajam turtui ir automobiliui pritaikytas pagrįstai, nes nenustatyta duomenų, kad pareiškėja gali sumokėti išieškomą sumą pinigais, taip pat, nežinant automobilio vertės, neaišku, ar vien pardavus transporto priemonę gautų lėšų užtektų baudai padengti.

7. Pareiškėja nurodė, kad dalį paskirtos baudos, t. y. 1000 Eur, jau yra sumokėjusi, pateikė penkias mokėjimo nurodymo kopijas, kurios nėra patvirtintos banko atstovo. Nors pareiškėja teigė, kad dalį baudos yra sumokėjusi dar iki Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. patvarkymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-1010/2020 priėmimo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodė išieškoti visą paskirtą baudos sumą – 4800 Eur. Antstolė nedisponuoja duomenimis apie tai, kiek baudų baudžiamajame procese pareiškėjai yra paskirta, todėl negali nustatyti, ar atlikti mokėjimai turi būti įskaitomi kaip daliniai paskirtos baudos padengimai baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03MS0xMDEwLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-71-1010/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-71-1010/2022">1-71-1010/2022</a>. Antstolė kreipsis į baudą paskyrusį teismą ir Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI), siekdama išsiaiškinti, ar bauda iš dalies padengta, o gavusi patvirtinimą nedelsiant atitinkamai patikslins išieškotinos baudos dydį. Vykdymo išlaidų dydžiui tiesioginę įtaką daro išieškotinos bei išieškotos sumos dydis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos skundą – įpareigojo antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0005/24/01776 perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas; kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo 4800 Eur baudos išieškojimą iš skolininkės (pareiškėjos) pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03MS0xMDEwLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-71-1010/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-71-1010/2022">1-71-1010/2022</a> išduotą vykdomąjį raštą. Tokia nepadengtos baudos suma nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. patvarkyme ir 2024 m. spalio 31 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, pateikto kartu su vykdomuoju raštu.

10. Iš VMI atsiliepimo į skundą teismo nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama nuosprendį, geranoriškai į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801 „Baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos“, sumokėjo 1000 Eur (2023 m. vasario 24 d. – 300 Eur, 2023 m. rugsėjo 5 d. – 300 Eur, 2023 m. spalio 15 d. – 100 Eur, 2023 m. lapkričio 2 d. – 100 Eur, 2024 m. kovo 10 d. – 200 Eur). Teismas konstatavo, kad pareiškėja pagrindė nurodytą aplinkybę, jog dalį baudos (1000 Eur) jau buvo sumokėjusi iki antstolei pradedant vykdymo procesą, todėl tenkintinu pripažino reikalavimą perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas.

11. Teismas pripažino pagrįstais antstolės argumentus, kad pareiškėjos pajamos kas mėnesį yra 279,83 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka, ji yra vieniša motina, todėl neaišku, kaip ji būtų pajėgi paskirtą baudą mokėti dalimis kiekvieną mėnesį (po 300 Eur). Atkreiptas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje pratęsė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4800 Eur baudos sumokėjimo terminą 24 mėn. Taigi pareiškėja turėjo galimybę baudą sumokėti per 24 mėn., tačiau faktiškai sumokėjo tik 1000 Eur (vidutiniškai po 42 Eur per mėnesį). Dėl to teismas pritarė abejonėms dėl pareiškėjos finansinių galimybių baudą mokėti po 300 Eur kas mėnesį. Net jei pareiškėja paskirtą baudą mokėtų dalimis po 300 Eur per mėnesį, tai per 12 mėn. sumokėtų 3600 Eur, o ši suma yra mažesnė nei išieškotinos baudos ir vykdymo išlaidų suma.

12. Vertindamas pareiškėjos argumentą, kad antstolė turėjo areštuoti tik automobilį, teismas nurodė, jog antstolei nėra žinomi automobilio pagaminimo metai bei faktinė būklė, todėl neaišku, ar pakaktų lėšų baudai padengti. Pareiškėjai priklausantis butas iki antstolės taikyto arešto nebuvo kaip nors apsunkintas, t. y. neareštuotas, nenustatyta hipoteka ir pan., todėl pareiškėja galėjo juo nevaržomai disponuoti. Neareštavus tokio turto, baudos išieškojimas galėtų tapti sudėtingas ar net neįmanomas. Dėl to teismas konstatavo, kad antstolė, siekdama užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

13. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės atskirąjį skundą, 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolės atskirąjį skundą.

14. Teismas nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0005/24/01776 vykdo 4800 Eur baudos iš skolininkės J. L. išieškojimą išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03MS0xMDEwLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-71-1010/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-71-1010/2022">1-71-1010/2022</a>. Pareiškėja, vykdydama nuosprendį, geranoriškai į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 1000 Eur.

15. Antstolė atskirajame skunde nurodė, kad ji dar iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo patikslino išieškotinos baudos bei vykdymo išlaidų dydį, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria antstolė yra įpareigota vykdomojoje byloje Nr. 0005/24/01776 perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas, yra praradusi aktualumą. Be to, antstolė iki teismo nutarties priėmimo dienos ne tik patikslino išieškotinos baudos dydį ir perskaičiavo vykdymo išlaidas, bet ir išieškojo visą baudos ir vykdymo išlaidų sumą. Dėl to nepagrįstas teismo sprendimas įpareigoti antstolę pakartotinai perskaičiuoti baudos ir vykdymo išlaidų dydį.

16. Apeliacinės instancijos teismas paprašė ir antstolė papildomai informavo teismą, kad 2025 m. vasario 10 d. yra priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0005/24/01776 užbaigimo. Antstolė pažymėjo, kad, teismui grąžinus vykdomąją bylą, antstolė atliks žymas apie vykdomosios bylos užbaigimą, o pačią vykdomąją bylą perduos į savo archyvą.

17. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad išnyko apeliacijos objektas, nes atskirojo skundo išnagrinėjimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties nebesukeltų antstolei teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė B. Tamkevičienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti apeliacinės instancijos teismui bylą pagal antstolės atskirąjį skundą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę kreiptis į teismą pažeistai teisei apginti, taip pat CPK 301 straipsnio 1 dalį, nustatančią apeliacijos objektą. Apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą pagal antstolės atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad išnyko apeliacijos objektas. Tačiau antstolė atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos veiksmai iš dalies pripažinti neteisėtais. Nutraukus apeliacinį procesą liko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri antstolei sukelia konkrečias teisines pasekmes. Teismui nutraukus apeliacinį procesą, buvo apribota antstolės teisė į apeliaciją, pažeista jos konstitucinė teisė į teisingą teismą ir visuotinį teisingumo prieinamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), taip pat pažeista apeliacinės instancijos teismo pareiga įvertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 301, 320 straipsniai).

18.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atskirojo skundo išnagrinėjimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties antstolei (apeliantei) nebesukeltų teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigojo antstolę perskaičiuoti vykdomojoje byloje skolos dydį ir vykdymo išlaidas. Pagal CPK 513 straipsnį, dėl tokios nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismui antstolė pateikė įrodymus ir išdėstė argumentus, kurie patvirtino, jog antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų bei teisėtų vykdymo proceso šalių interesų. Apeliacinės instancijos teismas antstolės pateiktų įrodymų ir argumentų nevertino, nutraukė apeliacinį procesą, nors palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis antstolei sukelia konkrečias teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (2022 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1R-382 redakcija) yra patvirtintos Antstolių atestavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta antstolio atestavimo tvarka. Antstolio atestavimo metu, be kitų duomenų, skaičiuojami įsiteisėję teismo sprendimai, kuriais atestuojamo antstolio veiksmai yra pripažinti neteisėtais ir (ar) iš dalies neteisėtais (Taisyklių 13 punktas); antstolis neatestuojamas 1-ajame etape, jei įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais atestuojamo antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais ir (ar) iš dalies neteisėtais, skaičius yra didesnis kaip vienas teismo sprendimas vienam tūkstančiui per atestuojamą laikotarpį administruotų (vykdytų ir užbaigtų vykdyti) vykdomųjų bylų (Taisyklių 17.3 punktas). Taigi, kiekvienas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo antstolio veiksmai yra pripažinti neteisėtais ir (ar) iš dalies neteisėtais, sukelia antstoliui konkrečias teisines pasekmes. Antstolei tinkamai pagrindus apeliacinį skundą, kad pirmosios instancijos teismas ydingai vertino civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turėjo šį klausimą nagrinėti iš esmės, o nutraukdamas apeliacinį procesą, nepagrįstai apribojo teisę į apeliaciją.

18.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą nutraukti apeliacinį procesą grindė CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau minėta norma įtvirtina, kad (atskirasis) skundas yra nepriimamas, o priimtas turi būti grąžinamas apeliantui išimtinai tik tada, kai įstatymais yra nustatyta, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio skundo objektas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai pagrįsti savo procesinį sprendimą, nurodant konkrečią teisės normą, pagal kurią atskirasis skundas negali būti teikiamas.

19. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio proceso, pradėto pagal antstolio atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria jam nustatyti įpareigojimai, nutraukimo pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 dalį, kai įvykdomi pareikšti reikalavimai, apeliacinio proceso metu užbaigiama vykdomoji byla

20. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus.

21. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-611/2020">e3K-3-342-611/2020</a>, 49 punktas).

22. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau tiek asmens teisė kreiptis į teismą apskritai, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas ir vyktų, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009).

23. Teisė į teismo sprendimo peržiūrą apeliacine tvarka yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymima, kad Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTgtNzgxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-218-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-218-781/2023">3K-3-218-781/2023</a>, 11 punktas; kt.).

24. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 24 punktą; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-1075/2021 49 punktą).

25. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (nutartis ar sprendimas, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka); 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-313/2022, 15 punktas).

26. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzctODIzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-37-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-37-823/2020">e3K-3-37-823/2020</a>, 35 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė antstolei skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas; panaikinti pritaikytą turto areštą; skolą išieškoti iš pareiškėjos banko sąskaitos kas mėnesį nurašant po 300 Eur. Pareiškėja rėmėsi, be kita ko, tuo, jog dalį skolos jau yra sumokėjusi, pateikė tai patvirtinančius pavedimus. Antstolė 2024 m. lapkričio 18 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė jį nagrinėti teismui.

29. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos skundą – įpareigojo antstolę perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, kitą skundo dalį atmetė. Antstolė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalies, kuria ji buvo įpareigota perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pažymėdamas, kad išnyko apeliacijos objektas, nes atskirojo skundo išnagrinėjimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties antstolei nesukurs teisinių pasekmių.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacijos objekto nagrinėjamoje situacijoje, pažymi, kad, pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi; patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. CPK 513 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos antstolio veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi įstatymu nustatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos antstolio veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas, o apeliacinės instancijos teismas turi kompetenciją vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą.

31. Aptartas teisinis reglamentavimas įvertintoje nagrinėjamoje situacijoje leidžia spręsti, kad antstolė turėjo teisę skųsti teismo nutartį, kuria ji buvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolė įpareigota perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, yra galimas (tinkamas) apeliacinio apskundimo objektas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolės atskirąjį skundą, spręsdamas, kad išnyko apeliacijos objektas, nes atskirojo skundo išnagrinėjimas nebesukeltų antstolei teisinių pasekmių. Tačiau iš esmės sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad aptariamoje situacijoje, nutraukus apeliacinį procesą, lieka galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, įpareigojanti antstolę atlikti tam tikrus veiksmus. Kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, atsižvelgiant į dvi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes: i) aplinkybę dėl dalies skolos sumokėjimo dar iki vykdomosios bylos pradėjimo ir iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo; ii) aplinkybę dėl vykdomosios bylos užbaigimo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

33. Pasisakant pirmuoju aspektu, pažymėtina, kad teise į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-469/2020">e3K-3-92-469/2020</a>, 40 punktas).

34. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-969/2019">e3K-3-259-969/2019</a>, 41 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a>).

35. Pažymėtina, kad civilinės bylos nutraukimas (CPK 293 straipsnis) bei apeliacinio proceso nutraukimas (CPK 315 straipsnio 5 dalis) yra skirtingi civilinio proceso institutai, taikomi esant skirtingoms sąlygoms.

36. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą nurodyta, kad nors CPK 315 straipsnio 5 dalis reglamentuoja teisines pasekmes, kylančias tais atvejais, kai apeliacinio proceso prielaidos neegzistuoja jau apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo metu, t. y. kai nustatoma, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas neteisėtai, teismų praktikoje ši teisės norma pagal analogiją taikoma ir tada, kai konkreti apeliacinio proceso prielaida, egzistavusi apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo metu, išnyksta iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios, kadangi apeliacinio proceso sąlygų nebuvimas lemia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka negalimumą (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU1LTgyMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-355-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-355-823/2019">e3K-3-355-823/2019</a> 21 punktą).

37. Nagrinėjamu atveju antstolė apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu teikė duomenis iš Antstolių informacinės sistemos apie tai, kad ji 2024 m. lapkričio 25 d. sistemoje padarė įrašą „įvykdyta funkcija – Įvesti išieškotą sumą, suma – 1000 Eur“. Tačiau byloje nėra duomenų, kad antstolė tokią informaciją buvo pateikusi ir pirmosios instancijos teismui iki 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyviai, įgyvendindami procesinio bendradarbiavimo principą, teismui, nagrinėjančiam skundą dėl antstolio veiksmų, turi pateikti visą aktualią ginčo išsprendimui informaciją (CPK 8 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad antstolė dar iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo pati patikslino išieškotinos skolos dydį, turėjo spręsti klausimą ne dėl apeliacinio proceso nutraukimo CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu, o apskritai dėl bylos dalies, kuri siejama su skolos ir vykdymo išlaidų perskaičiavimu, nutraukimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Vertinant paminėtą aplinkybę ir jos atsiradimo momentą (dar iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo) nepagrįstu laikytinas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad šiuo atveju išnyko apeliacijos objektas.

39. Kitas svarbus aspektas byloje – vykdomosios bylos užbaigimas 2025 m. vasario 10 d. (CPK 632 straipsnis) po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir tokios aplinkybės reikšmė tolesnei bylos ir (ar) apeliacinio proceso eigai.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui, antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a>). Bet vykdomosios bylos nutraukimas taip pat yra antstolio vykdomasis veiksmas, kuris gali būti apskųstas CPK XXXI skyriuje nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu asmuo, laikydamasis šių reikalavimų, apskundžia atliktą vykdomosios bylos nutraukimą ir prašo pripažinti vykdomosios bylos nutraukimą neteisėtu, taip pat pripažinti neteisėtais antstolio kitus toje vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tai teismas ypatingosios teisenos tvarka ir pagal CPK XXXI taisykles turi teisę išnagrinėti visus pareikštus reikalavimus ir juos išspręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2013">3K-3-488/2013</a>).

41. Kiekvienu atveju sprendžiant bylą dėl antstolio veiksmų ir nustačius aplinkybę, kad vykdomoji byla yra užbaigta, reikia įvertinti tai, ar vykdomosios bylos užbaigimas gali turėti įtakos tolesnei nagrinėjamos bylos eigai. Aptariamu atveju svarbu tai, kad: i) pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolė įpareigota perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, priimta 2024 m. gruodžio 17 d.; ii) vykdomoji byla užbaigta 2025 m. vasario 10 d., t. y. po to, kai paduotas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties; iii) antstolė atskirąjį skundą teikė tik dėl nutarties dalies, kuria ji įpareigota perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundas buvo netenkintas (panaikinti pritaikytą turto areštą; skolą išieškoti iš pareiškėjos banko sąskaitos kas mėnesį nurašant po 300 Eur) nebuvo apskųsta apeliacine tvarka; iv) skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas tiesiogiai susijęs su vykdomosios bylos buvimu; v) pati antstolė dar iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo patikslino išieškotinos skolos dydį – ji 2024 m. lapkričio 25 d. Antstolių informacinėje sistemoje padarė įrašą „įvykdyta funkcija – Įvesti išieškotą sumą, suma – 1000 Eur“.

42. Teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTYtMjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-56-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-56-248/2020">e3K-3-56-248/2020</a> 28, 29 punktus).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes (nutarties 41 punktas), tai, kad antstolė priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir vykdomosios bylos užbaigimo, išaiškina, kad tuo atveju, kai antstolė dar iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo patikslina išieškotinos skolos dydį, taip pat priima patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir vykdomosios bylos užbaigimo, tai apeliacinės instancijos teismas turi nutraukti ne apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolio atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria jam nustatytas įpareigojimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų perskaičiavimo, o bylos dalį, siejamą su skolos ir vykdymo išlaidų perskaičiavimu.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 41, 43 punktuose nurodytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies nuostatas, o tai lėmė neteisėto procesinio sprendimo – nutraukti apeliacinį procesą – priėmimą, turintį esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Byloje nustačius aplinkybę, kad pareiškėja dar iki vykdomosios bylos iškėlimo sumokėjo dalį skolos, o pati antstolė dar iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo patikslino skolos dydį, vėliau priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir užbaigė vykdomąją bylą, turėjo būti priimtas procesinis sprendimas nutraukti bylos dalį dėl įpareigojimo antstolei vykdomojoje byloje perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

45. Padarytas proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nutrauktas apeliacinis procesas, taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria antstolė įpareigota vykdomojoje byloje perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas, ir civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos skundą dėl reikalavimo įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas nutraukti. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesta kita skundo dalis ir kuri nebuvo skųsta apeliacine tvarka, paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 2, 5 dalys, 293 straipsnio 1 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47. Antstolė pateikė kasaciniam teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už kasacinio skundo parengimą.

48. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

49. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI2LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-326-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-326-701/2021">e3K-3-326-701/2021</a>, 57 punktas). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtOTQzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-943/2021">3K-3-380-943/2021</a>, 50 punktas).

50. Įvertinusi kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, pirmiau teismų nustatytas aplinkybes (bylos nagrinėjimo ribas, aplinkybę, kad dalis skolos buvo padengta iki vykdomosios bylos iškėlimo, kad pati antstolė iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo patikslino išieškotinos skolos dydį ir pan.), teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą antstolei už kasacinio skundo parengimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria antstolė Brigita Tamkevičienė įpareigota vykdomojoje byloje Nr. 0005/24/01776 perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas.

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl reikalavimo įpareigoti antstolę Brigitą Tamkevičienę vykdomojoje byloje Nr. 0005/24/01776 perskaičiuoti skolos dydį ir vykdymo išlaidas.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Agnė Tikniūtė

Dalia Vasarienė