Baudžiamoji byla Nr. 2K-85-628/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00097-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.30.4.1; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 25 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo D. P. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, naudodamasis savo mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“, internetu mobiliąja programėle „Snapchat“ iš savo vartotojo paskyros (duomenys neskelbtini) persiuntė į Y. F. mobiliojo ryšio telefone „Samsung“ esančią mobiliosios programėlės „Snapchat“ paskyrą (duomenys neskelbtini) elektroninę bylą – vaizdo įrašą, kuriame atvirai ir detaliai rodomas lytinis organas, oralinis lytinis aktas; šis įrašas buvo išsaugotas mobiliojo ryšio telefone „Samsung“, padarant keturias telefono ekrano kopijas. Taip D. P. išplatino pornografinio turinio dalykus.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. P. ir jo gynėjas advokatas R. Drakšas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą D. P. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Teismai plečiamai aiškino disponavimo pornografinio turinio dalykais nusikalstamos veikos (BK 309 straipsnio 1 dalis) objektyvųjį požymį – platinimą, nes pornografijos platinimu laikė neviešą, tik tarp dviejų privačių asmenų, palaikančių poros santykius, privatų pasidalijimą intymiu vaizdo įrašu, kuriame vaizduojamas vienas iš jų. Dviejų asmenų tarpusavio seksualinio bendravimo išraiška, siekiant palaikyti tarpusavio santykius siunčiant vienas kitam privačiai savo nuogo kūno vaizdus, negali būti aiškinama kaip pornografijos platinimas, nes tai pažeidžia asmens prigimtinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Asmens susirašinėjimas, lytinis gyvenimas, taip pat ir savo intymių nuotraukų (vaizdo įrašų) siuntimas kitam asmeniui, jei šis tam neprieštarauja ir tarp asmenų yra susiklostęs tokio pobūdžio bendravimas, yra asmens teisės į privatų gyvenimą realizavimo dalis, tad negali būti niekaip ribojamas, o juolab kriminalizuojamas.
2.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad privataus gyvenimo sąvoka, be kita ko, apima ir asmenybės raidą asmens santykiuose su kitais asmenimis, asmens fizinį ir moralinį vientisumą, seksualinę orientaciją ir lytinį gyvenimą, informaciją apie asmenį ir kt. Taigi asmens lytinis gyvenimas, jo seksualinio bendravimo su kitais asmenimis formos, susirašinėjimas yra asmens privataus gyvenimo, kuris yra neliečiamas, dalis. Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur be to asmens sutikimo kitiems negalima kištis. Atitinkamai, jei žmogus nepažeidžia kitų asmenų teisių, jis turi teisę privačiame gyvenime, kurio sudėtinė dalis yra ir seksualinis bendravimas bei susirašinėjimas, elgtis, kaip jam norisi, ir niekas neturi teisės to reguliuoti. Taigi savo paties kūno intymių vietų vaizdų siuntimas partneriui, kuris sutinka šiuos vaizdus gauti, yra teisės į lytinio gyvenimo, susirašinėjimo slaptumą realizavimas.
2.3. Nuteistojo D. P. ir Y. F. bendravimas, vykęs 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn., šiai nurodžius, kad jai 16 metų, taip pat ir lytinių santykių turėjimas nebuvo nusikalstami. D. P. ir Y. F. buvo laisvi nuspręsti, kaip jie bendraus, kokiomis temomis susirašinės, pati Y. F. socialiniuose tinkluose bendraudama plėtojo lytinių santykių temas. Be to, nuteistasis D. P. Y. F. vaizdo įrašą, vaizduojantį jo lytinius organus ir oralinį lytinį aktą, taip pat siuntė ne savo iniciatyva, o todėl, kad pati Y. F. to paprašė. Per „Snapchat“ programėlę atsiųstas vaizdo įrašas buvo prieinamas tik Y. F., ne kitiems asmenims.
2.4. Disponavimo pornografinio turinio dalykais nusikaltimo objektas yra visuomenės dorovė. D. P. veiksmai nekelia pavojaus nei atskiram žmogui, nei valstybei, nei visuomenei, todėl už juos negali būti baudžiama. BK 309 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės dorovė – neapima savo paties kūno intymių vaizdų siuntimo savo partneriui, kai šie vaizdai nėra perduodami tretiesiems asmenims. Y. F. nesiskundė dėl to, kad ji gavo iš D. P. intymų vaizdo įrašą su jo lytiniais organais, kad jis jai buvo nepriimtinas, pateiktas prieš jos valią ir nebuvo bendravimo su D. P. dalis. Taigi pornografijos platinimo nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą D. P. veiksmuose žemesnės instancijos teismai nustatė tik formaliai.
2.5. Taip pat teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – nusprendė, kad nuteistasis D. P. padarė nusikalstamą veiką, remdamiesi liudytojos Y. F. žodžiais, o ne byloje nustatytų aplinkybių visuma, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų. Iš byloje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti, kokiomis aplinkybėmis Y. F. gavo D. P. vaizdo įrašo nuotraukas – jas padarė pati ar D. P. jai siuntė vaizdo įrašą, taip pat neįmanoma nustatyti, ar Y. F. mobiliojo ryšio telefono programėlėje „Snapchat“ rastas susirašinėjimas su vartotoju, pasivadinusiu rodomuoju vardu (duomenys neskelbtini), yra susirašinėjimas su nuteistuoju D. P. Nuteistasis D. P. viso proceso metu teigė, kad vaizdo įrašo Y. F. nesiuntė, o „Snapchat“ programėlėje buvo pasivadinęs vardu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Patikrinus nuteistojo D. P. telefoną, „Snapchat“ programėlėje buvo rasta paskyra su rodomuoju vardu (duomenys neskelbtini), joje jokio susirašinėjimo apie pornografinio pobūdžio dalykų siuntimą nerasta. Y. F. telefone vaizdo įrašo taip pat nebuvo rasta, buvo rastos tik kelios ekrano nuotraukos, sutampančios su D. P. turimo vaizdo įrašo, kurį buvo pasidaręs prisiminimui, fragmentais. Taip pat teismai neįvertino visų „Snapchat“ programėlės veikimo aspektų, t. y. kad programėlėje rodomasis vartotojo vardas priklausė ir nuo Y. F. valios.
2.6. Iš byloje nustatyto „Snapchat“ programėlės veikimo principo akivaizdu, kad Y. F. turėjo galimybę pakeisti asmenų, su kuriais bendravo programėlėje, rodomuosius vardus savo nuožiūra, tai galėjo daryti neribotą skaičių kartų, taip pat galėjo skirtingus asmenis pavadinti tais pačiais rodomaisiais vardais tiek tuo pačiu metu, tiek ir skirtingais laikotarpiais. Taigi vartotojo rodomasis vardas nuotraukoje negali būti suabsoliutintas, nes, nesant išlikusio susirašinėjimo paskyroje, iš nuotraukos galima tik spręsti, kad susirašinėjime su (duomenys neskelbtini) buvo įkeltas pornografinio turinio vaizdas, bet neaišku, ar tai nuotrauka, ar vaizdo įrašas, taip pat neaišku, kas jį įkėlė – (duomenys neskelbtini) ar Y. F. Kadangi nepašalinta abejonė, ar (duomenys neskelbtini) vartotojo rodomasis vardas buvo D. P. ir kas susirašinėjime su (duomenys neskelbtini) buvo matomo pornografinio vaizdo siuntėjas, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai) principu, ši abejonė aiškintina D. P. naudai. Žemesnės instancijos teismai nuteistajam D. P. taikė kaltumo prezumpciją – laikė, kad jis yra kaltas, kol nėra įrodyta priešingai, ir reikalavo iš jo įrodyti savo nekaltumą – būti išsaugojus susirašinėjimą su Y. F., o jo nesant laikė, kad D. P. siuntė Y. F. pornografinio turinio dalykus.
2.7. Nuteistojo D. P. ir Y. F. santykiai yra konfliktiški – tarp D. P. ir Y. F. 2020 m. gruodžio mėn. kilo konfliktas ir jie kaip pora išsiskyrė, Y. F. reikalavo iš D. P. pinigų už tai, kad ji turėjo lytinių santykių su juo, nors lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu; iš pradžių Y. F. nurodė, kad jos motina jai patarė paprašyti pinigų, vėliau jau teigė pati taip sugalvojusi; Y. F. motina D. P. buvo inicijavusi ikiteisminį tyrimą dėl santykiavimo su jaunesniu nei šešiolikos metų nepilnamečiu asmeniu, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas nustačius, kad Y. F. D. P. melavo apie savo tikrąjį amžių. Esant konfliktinei situacijai ir įtemptiems asmenų santykiams, teismas turi labai įdėmiai vertinti proceso dalyvių parodymus.
3. Atsiliepimu į nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato R. Drakšo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl panaikinti teismų procesinius sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo. Teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir vertindami bylos įrodymus, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, visas reikšmingas bylos aplinkybes nustatė tinkamai laikydamiesi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo tvarkos ir bylos įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų išsami analizė ir motyvuotos išvados dėl jų vertinimo.
3.2. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai išvadą dėl D. P. kaltės padarius BK 309 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką grindė bylos įrodymais, įvertintais kaip visuma, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nepažeidė. Teismų išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nusikalstamos veikos, nurodytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, visų būtinų požymių buvimo nuteistojo veikoje yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. Žemesnės instancijos teismai atmetė gynybos argumentus apie tai, kad nuteistasis nesiuntė pornografinio turinio vaizdo įrašo Y. F., kad tokia teismo išvada grindžiama vien nepatikimais liudytojos Y. F. parodymais, ir argumentuotai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojos parodymais, nes jos parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių, iš jų ir dėl D. P. atsiųsto liudytojai per susirašinėjimo programėlę „Snapchat“ iš vartotojo paskyros (duomenys neskelbtini) pornografinio turinio vaizdo įrašo siuntimo aplinkybių, dėl minėtos vartotojo paskyros priklausymo nuteistajam D. P., buvo nuoseklūs, liudytojos nurodytas esmines aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismai rėmėsi liudytojos parodymais tiek, kiek jie atitinka kitus bylos įrodymus.
3.3. Įstatymas draudžia bet kokį pornografinio turinio dalykų platinimą, nepaisant to, kokie santykiai siejo kaltininką ir asmenį, kuriam tokie dalykai buvo siunčiami. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, nėra svarbus jo veikimo motyvas, svarbu, kad asmuo suprastų, jog platina pornografinio turinio dalykus, ir norėtų taip veikti. D. P., išsiųsdamas kitam asmeniui pornografinio turinio dalykus, neabejotinai kėsinosi į BK 309 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą – visuomenės dorovę, o šios veikos pavojingumą papildomai padidina ir ta aplinkybė, kad pornografinio turinio vaizdo įrašas buvo išsiųstas nepilnamečiam asmeniui, nes pornografinės medžiagos įtaka nepilnamečiams yra didesnė negu suaugusiesiems ir neabejotinai gali padaryti žalos nepilnamečio asmenybei.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato R. Drakšo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
5. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-71-677/2016 ir kt.). Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Todėl kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.), nes kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, jog teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.????
6. Iš nuteistojo D. P. ir jo gynėjo kasacinio skundo matyti, kad dalis skundo argumentų susiję su pornografinio turinio vaizdo įrašo siuntėjo nustatymo tinkamumu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pažymint, kad nusikalstamos veikos subjektas nustatytas ne remiantis byloje esančiais įrodymais, o prielaidų pobūdžio teiginiais, neaišku, ar D. P. vaizdo įrašą Y. F. siuntė pats, ar ši pati savo iniciatyva padarė nuotraukas iš vaizdo įrašo, kurį D. P. turėjo savo asmeniniais tikslais, prisiminimui. Taigi kasatoriai ginčija teismų nustatytą faktinę aplinkybę, taip pat įrodymų pakankamumą ją nustatant. Tai nėra kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl šie kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.
Dėl BK 309 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Pagal BK 309 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Pornografinio turinio dalyko sąvokos baudžiamasis įstatymas nepateikia. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalį pornografinio pobūdžio informacija – tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Objektyviai veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais: pornografinio turinio dalykų pagaminimu; pornografinio turinio dalykų įsigijimu; pornografinio turinio dalykų platinimu. Nustačius pornografinio turinio dalykų pagaminimą ar (ir) įsigijimą, būtina nustatyti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties, nurodytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, požymį – tikslą platinti pornografinio turinio dalykus. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, kad įgyja, gamina pornografinio turinio dalykus, turėdamas tikslą juos platinti, ar platina tokio pobūdžio dalykus, ir to nori.
8. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: D. P., naudodamasis mobiliąja programėle „Snapchat“, savo mobiliuoju telefonu iš savo vartotojo paskyros nusiuntė į Y. F. mobiliojo ryšio telefono mobiliosios programėlės „Snapchat“ vartotojo paskyrą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jam nenustatyta mergina atlieka oralinį lytinį aktą. Šio vaizdo įrašo peržiūros metu Y. F. padarė keturias ekrano nuotraukas, jos buvo išsaugotos jos mobiliojo ryšio telefone. Palyginus šias ekrano nuotraukas su D. P. mobiliojo ryšio telefone esančiu jo asmeninėms reikmėms skirtu vaizdo įrašu, padaryta išvada, kad nuotraukos yra vaizdo įrašo fragmentai. Vaizdo įrašas, kuriame vaizduojamas D. P. lytinis organas ir jam atliekamas oralinis aktas, įvertintas kaip pornografinio turinio dalykas, vadovaujantis byloje esančia specialisto išvada, pateikta laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų dėl pornografinio turinio dalyko apibrėžimo.
9. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama žmogaus teisės į privatumą analizei, teigiama, kad dviejų partnerių tarpusavio susirašinėjimas, vienas kitam siunčiant seksualinio pobūdžio informaciją, yra jų asmeninio pobūdžio bendravimui skirta informacija, už kurią neturėtų kilti jokia, juolab baudžiamoji, atsakomybė.
10. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Bet kokiu atveju privataus gyvenimo neliečiamybė reiškia, kad žmogus laisvai gali užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, turėdamas galimybę realizuoti save. Asmens bendravimo išraiškos formai su kitu žmogumi keliami teisėtumo reikalavimai. Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu, telegrafo pranešimų, kitokio susižinojimo neliečiamybė. Individo santykiai su kitais žmonėmis sudaro privataus žmogaus gyvenimo turinį; privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (2002 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Pažymėtina, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė: yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tarp D. P. ir Y. F. vyko aktyvus susirašinėjimas seksualinio pobūdžio temomis. Pripažintina, kad pornografinio turinio vizualinės medžiagos siuntimas vieno partnerio kitam, kai siunčiama tik išskirtinai su jais susijusi informacija ir ši informacija skirta tik jų asmeninio naudojimo tikslais, yra tų asmenų teisės į privatumą turinio dalis. Baudimu už tokios informacijos siuntimą nepagrįstai apribojama teisė į privatumą, jis laikytinas neproporcingu, juo iš dalies paneigiama ir teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą esmė, be to, baudimu už tokią veiką niekaip nesiekiama apsaugoti kitų asmenų teisių bei laisvių ir Konstitucijoje įtvirtintų vertybių.
12. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kitaip turėtų būti traktuojama situacija, kai siunčiamą pornografinio turinio informaciją sudaro ne tik dviejų partnerių vieno kitam su jais asmeniškai susijusi informacija, bet ir informacija, susijusi su kitu, t. y. trečiuoju, asmeniu, neišreiškusiu savo valios dėl tokio pobūdžio informacijos siuntimo asmeniniais dviejų partnerių seksualinio bendravimo tikslais. Tokiu atveju teisės į privatų gyvenimą ribojimas yra pagrįstas.
13. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. P. disponavo dalyku, kuris BK 309 straipsnio prasme yra pornografinio turinio dalykas, ir dėl jo priskyrimo pornografiniam klausimų nekyla. D. P. veika siunčiant vaizdo įrašą Y. F. teismų buvo įvertinta kaip pornografinio turinio dalyko platinimas. Pažymėtina, kad pornografinio turinio dalykų platinimas – tai atlygintinis arba neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti. Platinama gali būti tiek fiziškai įteikiant, paliekant tam tikroje vietoje arba siunčiant paštu ir pan., tiek pasinaudojant telefoniniu arba kompiuteriniu ryšiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2007). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad D. P., pasinaudodamas „Snapchat“ mobiliąja programėle, siuntė pornografinę medžiagą tam, kad Y. F. galėtų ja disponuoti.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, buvo pridėtas dokumentas – Gairės teisėsaugos institucijoms, jame atskleistas mobiliosios programėlės „Snapchat“ veikimo principas. Iš šio dokumento turinio matyti, kad „Snapchat“ – tai mobilioji programėlė, suteikianti galimybę keistis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir žinutėmis. Pagrindinis šios programėlės išskirtinumas yra tas, kad draugams siunčiamos nuotraukos, vaizdo įrašai ir tekstinės žinutės yra matomi tik tam tikrą nustatytą laiką ir peržiūrėti jie išnyksta. Siuntėjas pats nustato, kiek laiko gavėjas galės matyti gautą turinį. „Snapchat“ serveriai nustatyti taip, kad ištrintų „Snaps“ po to, kai juos peržiūrėjo visi numatyti gavėjai. Šie duomenys kartu su dokumente esančia informacija apie vartotojo vardo keitimo galimybes buvo įvertinti teismų, siekiant nustatyti, ar būtent D. P. siuntė Y. F. jam inkriminuojamą pornografinio turinio dalyką sudarančią informaciją, tačiau šis įrodymas neįvertintas sprendžiant dėl D. P. tyčios kryptingumo.
15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktuali BK 309 straipsnio 4 dalies baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 309 straipsnio 4 dalį baudžiamas tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus. Taigi pornografinio turinio dalykų demonstravimas ir platinimas yra panašūs nusikalstamų veikų sudėčių, nustatytų BK 309 straipsnyje, požymiai, tačiau jų atskyrimas yra svarbus, skiriasi šiais požymiais išreikštų veikų pavojingumas, atitinkamai ir atsakomybė už juos. Pornografinio turinio dalyko demonstravimu laikomas pornografinio turinio dalyko rodymas kitam asmeniui ar kitiems asmenims tokiu būdu, kad šie galėtų susipažinti su jo turiniu. Pornografinio turinio dalykų demonstravimas nėra BK 309 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties alternatyvusis požymis.
16. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. P. tyčios kryptingumo nustatymo tinkamumas šioje byloje yra teisingo veikos kvalifikavimo prielaida. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas nustatė subjektyvųjį BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymį – tiesioginę tyčią – D. P. veikoje, tačiau aiškių argumentų dėl nuteistojo D. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, tinkamumo nepateikė. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos D. P. teisės, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
18. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
19. Nagrinėjant baudžiamąją bylą iš naujo, remiantis byloje esančiais įrodymais (dokumentu, paaiškinančiu mobiliosios programėlės „Snapchat“ veikimo principą, nuteistojo D. P. susirašinėjimo su Y. F. žinutėmis turiniu, kitais įrodymais byloje), turi būti nustatytas D. P. veikos tikslas: ar pornografinio turinio dalykas buvo persiųstas siekiant jį platinti, ar pademonstruoti tuo metu su juo intensyviai seksualinio pobūdžio temomis bendravusiai Y. F.
20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. P., tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tinkamai neįvertino D. P. tyčios kryptingumo. Tai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, turi būti nustatyta išnagrinėjus bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
