A. P. pagal BK 253 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-697/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21752-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.22.1.1; 1.1.10.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gražvydo Žebelio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 9 d. nutarties.

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, A. P. arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas A. P. priklausantis automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Nomedo Metrikio ir nuteistojo A. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: A. P. 2020 m. birželio 3 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vietinės reikšmės kelio griovyje, rado šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „Remington Nylon 66“ bei 3 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo šovinių ir šiuo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo iki 2020 m. birželio 5 d. 0.45 val.

II.

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Žebelys prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir nuteistajam A. P. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismai, paskirdami nuteistajam A. P. bausmę, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis), ir nepagrįstai nuteistajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepaskyrė intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis.

2.2. Prokuroro nuomone, pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas privalo atidėdamas arešto bausmės vykdymą per visą atidėjimo laikotarpį paskirti intensyvią priežiūrą. Pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir apygardų teismai, kai baudžiamąsias bylas nagrinėja apeliacine instancija (Klaipėdos apygardos teismo apeliacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-360/2021, 1A-174-526/2022; Šiaulių apygardos teismo apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTkwLTMwMC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-190-300/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-190-300/2022">1A-190-300/2022</a>). Be to, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

2.3. Nustačius, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistajam A. P. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prašoma paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimą jo namuose nuo 22 val. iki 6 val.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Žebelio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl intensyvios priežiūros taikymo paskiriant nuteistajam arešto bausmės vykdymo atidėjimą

4. BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

5. Nesutiktina su prokuroro kasaciniame skunde išdėstytu aiškinimu, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, privalėjo per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirti ir intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Kaip yra formuluojama imperatyvi nuostata, galima spręsti palyginant BK 75 straipsnio 1 dalį su to paties BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatų formulavimu. Pastarojoje imperatyvus reikalavimas formuluojamas aiškiai nurodant, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis (pirmoji dalis neminima) teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas.

6. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad privalomą intensyvios priežiūros skyrimą atidedant bausmės vykdymą patvirtina ir Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Probacijos įstatymas negali nustatyti taisyklių ir reikalavimų baudžiamojo įstatymo taikymui ar aiškinimui. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamąjį įstatymą, o Probacijos įstatymas tik nustato probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas pagal paskirtą bausmę.

7. Nesutiktina ir su prokuroro kasacinio skundo teiginiais, kad formuojama teismų praktika nustato privalomą intensyvios priežiūros skyrimą, kai yra atidedamas arešto bausmės vykdymas. Prokuroro kasaciniame skunde kaip vienas iš kasacinio skundo argumentų yra pateikiama apeliacinės instancijos (apygardos) teismų praktika dėl intensyvios priežiūros skyrimo taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl šio kasacinio skundo teiginio atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktą išaiškinimą esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko), ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Todėl paminėti prokuroro kasacinio skundo teiginiai dėl formuojamos praktikos, kuri, be kita ko, nėra ir nuosekli, neturi teisinės reikšmės šio klausimo sprendimui.

8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi sutiktina su apeliacinės instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, neskiriant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo metu intensyvios priežiūros, nes jis kaltu pripažintas ne dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, duomenų, kad jis būtų pažeidęs jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones, nebuvo. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO suformuotame išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad nuteistasis A. P. nuo 2022 m. vasario 24 d. dirba UAB „G. L.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jo darbas yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, todėl, paskyrus jam intensyvią priežiūrą, būtų pažeisti svarbiausi jo socialiniai ir ekonominiai santykiai: nuteistasis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti bei aprūpinti save ir savo šeimą. Remiantis paminėtais argumentais, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo A. P. paskirti intensyvią priežiūrą.

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. bylos kasacinio nagrinėjimo metu jau buvo atlikęs paskirtą bausmę ir išregistruotas iš probacijos tarnybos registro 2022 m. gruodžio 9 d., todėl prokuroro prašymas paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimą jo namuose nuo 22 val. iki 6 val., yra praktiškai neįvykdomas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gražvydo Žebelio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis