Baudžiamoji byla Nr. 2K-95-594/2023
Teisminio proceso Nr. 1-52-2-00006-2008-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.13.8; 2.3.2.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo Jungtinėje Karalystėje nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ir suėmimo nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 23 d. laikas.
Iš E. R. priteista 678,18 Eur valstybei už nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš E. R. priteista 1670,36 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidų atlyginimo.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės, nuteistojo E. R. gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko ir nuteistojo E. R. apeliaciniai skundai atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), nuteistajam E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, nuteistajam E. R. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos pareigos: tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iš nuteistojo E. R. valstybei priteista 329,73 Eur už (duomenys neskelbtini) suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. R. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), D. B. priklausančios sodybos gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl girtumo, dėl to nukentėjusioji negalėjo adekvačiai jam priešintis, su gulinčia lovoje nukentėjusiąja fiziškai kontaktavo, kūnu glausdamasis prie nukentėjusiosios, ją bučiuodamas, kišdamas ranką prie jos lytinių organų, tokiais veiksmais tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) valią.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. ir jo gynėjas advokatas V. Vasilionokas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį, baudžiamąjį procesą nutraukti arba nutraukti dėl senaties, arba E. R. išteisinti. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos E. R. teisės į teisingą teismą ir gynybą, – netinkamai taikė BPK 70 straipsnį, nustatantį užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas, ir BPK 256 straipsnio 1, 2 dalis, jas taikydami kartu.
2.2. BPK 70 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus straipsnyje nurodytus atvejus. Nuo 2019 m. gegužės 17 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties E. R. buvo kaltinamas BK 149 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, žinodamas, jog nukentėjusioji yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl amžiaus ir girtumo, nurengė jos drabužius, įvedė savo lytinį organą į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo, t. y. išžagino nukentėjusiąją. Pagal Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) E. R. buvo prašoma išduoti (ir jis buvo išduotas) dėl veikos, nurodytos BK 149 straipsnio 4 dalyje. Tokia pati veika nurodyta ir 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešime apie įtarimą. Tačiau kaltinamuoju aktu byla teismui buvo perduota dėl BK 149 straipsnio 3 dalies, pakeitus nukentėjusiosios amžių (iš mažametės į nepilnametę). Apkaltinamuoju nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl to, kad su nukentėjusiąja fiziškai kontaktavo, kūnu glausdamasis prie jos, ją bučiuodamas, kišdamas ranką prie jos lytinių organų, tokiais veiksmais tenkino lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią. Taigi, baudžiamasis persekiojimas šioje baudžiamojoje byloje buvo vykdomas ir nuosprendis priimtas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 70 straipsnio normas, reglamentuojančias pagal Europos arešto orderį perduoto asmens atsakomybės ribas. E. R. buvo pripažintas kaltu dėl visiškai kitų veiksmų atlikimo ir pagal skirtingą BK straipsnį, nei buvo perduotas Europos arešto orderiu, taip buvo suvaržytos E. R. teisės į teisingą teismą ir gynybą.
2.3. Be to, pirmosios instancijos teismas po baigiamųjų kalbų, pažeisdamas BPK 295 straipsnį, nesant jame nurodytų sąlygų ir pagrindų, atnaujino bylos įrodymų tyrimą teisme ir, pažeisdamas BPK 256 straipsnį, pakeitė kaltinimą, pakeisdamas esmines faktines kaltinimo aplinkybes bei veikos kvalifikaciją, taip pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą, teisingą teismą, rungtyniškumo principą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK 256 straipsnį, t. y. pritaikė iš karto abi (1 ir 2) šio straipsnio dalis, taip faktiškai suformuodamas naują kaltinimą. BPK nenustato 256 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo kartu. Tai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, nes sudarytų sąlygas, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą dėl vienų veikų ir jų faktinių aplinkybių, perdavus kaltinamąjį į teismą, nagrinėjant bylą nuteisti iš esmės pagal kitas veikas ir faktines skirtingas situacijas, dėl kurių net nebuvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje nuosekliai formuoja taisyklę, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos, nukentėjusiųjų skaičius ir jiems padarytos žalos dydis tyrimo metu gali būti koreguojami. Faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už tą veiką, dėl kurios padarymo jis buvo perduotas ar išduotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a> ir kt.).
3.2. Nagrinėjamoje byloje, palyginus Europos arešto orderyje ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų aprašymus, nėra pagrindo teigti, kad Europos arešto orderyje ir nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nusikalstamos veikos, dėl kurios E. R. buvo išduotas pagal EAO, perkvalifikavimas, pritaikant pagal dispozicijos požymius panašų, tačiau pagal sankciją švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, nelaikytinas pagal EAO perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribų, nustatytų BPK 70 straipsnio 1 dalyje, peržengimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje E. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (analogiška nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai) iš esmės nesikeitė nuo Europos arešto orderyje nurodytųjų, buvo tik pašalinta aplinkybė, kad E. R. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, ir todėl pakeistas šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Dėl jokios kitos Europos arešto orderyje neaprašytos nusikalstamos veikos E. R. nebuvo nuteistas, todėl, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, E. R. galėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį.
3.3. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei kvalifikuodamas nusikalstamus veiksmus pagal kitą BK straipsnį, nei buvo kaltinamas, esmingai pažeidė BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaitinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. BPK 255 straipsnio 2 dalis nedraudžia ir pačiam teismui keisti faktinių aplinkybių.
3.4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesinio sprendimo priėmimo metu vertindamas įrodymus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatė, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl 2021 m. spalio 25 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą. Nutartyje teismas pasisakė, dėl kokių priežasčių pakeitė kaltinimą ir kaip galimai gali būti kvalifikuojami E. R. atlikti veiksmai. Apie sprendimą pakeisti kaltinimą teismas informavo kaltinamąjį, jo gynėją ir kitus proceso dalyvius, išsiųsdamas nutarties kopijas. Kaltinamasis buvo supažindintas su pakeisto kaltinimo esme, jam buvo suteikta galimybė pasitarti su savo gynėju ir aptarti gynybos strategiją bei pasisakyti dėl pakeisto kaltinimo. Pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai nesiskyrė nuo pradinio kaltinimo. Dėl to nepasikeitė nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, dalykas, būdas, padariniai, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl naujai pakeisto kaltinimo gynyba galėjo būti organizuojama kitaip ar kaip nors buvo suvaržytos kaltinamojo teisės į gynybą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. R. ir jo gynėjo advokato V. Vasilionoko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
5. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasaciniame skunde turi būti išdėstyti argumentai, kurių pagrindu kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
6. Vienas iš nuteistojo E. R. ir jo gynėjo kasaciniame skunde pateikiamų alternatyvių prašymų kasacinės instancijos teismui yra nutraukti E. R. bylą dėl senaties; taip pat skunde teigiama, kad įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismas atnaujino pažeisdamas BPK 295 straipsnį. Tačiau kasaciniame skunde nepateikiama jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų šiuos kasatorių teiginius dėl nurodomų procesinių pažeidimų ir BK 95 straipsnio nuostatų taikymo. Deklaratyviai įvardijamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar BPK nuostatų pažeidimas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 70 straipsnio nuostatų pažeidimo.
7. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – Pagrindų sprendimas) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, arba sprendimą dėl įkalinimo. Šio Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perduotam asmeniui negali būti iškelta baudžiamoji atsakomybė, jis negali būti nuteistas ir jam negali būti atimta laisvė už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra perduotas, padarytą prieš jo perdavimą (išskyrus išimtis, nurodytas šio straipsnio 1 ir 3 dalyse). Europos arešto orderio išdavimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato BPK 69¹ straipsnio 1 dalis, o BPK 70 straipsnio 1 dalis apibrėžia užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas, taip pat nustatydama draudimą užsienio valstybės išduotą ar perduotą asmenį Lietuvos Respublikoje sulaikyti, traukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.
8. Kasatorių teigimu, šie reikalavimai nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti – E. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, kurios tiek požymiai – nuteistojo atlikti veiksmai, tiek teisinis kvalifikavimas skiriasi nuo požymių veikos, dėl kurios jis buvo perduotas pagal 2019 m. gegužės 30 d. Europos arešto orderį.
9. Kriterijai, reikšmingi vertinant, ar perduotas asmuo persekiojamas dėl kitos nusikalstamos veikos nei ta, dėl kurios jis buvo perduotas, pagal Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalį (ir todėl būtinos jo 3 dalies g punkte ir 4 dalyje nustatytos sutikimo procedūros), yra aiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime byloje Leymann ir Pustovarov, C-388/08 PPU. Šiame sprendime nurodyta, kad, vertinant 27 straipsnio 2 dalies sąvokos „kita nusikalstama veika“ (nei ta, dėl kurios asmuo buvo perduotas apimtį), reikia atsižvelgti į Pagrindų sprendimu siekiamus tikslus: Pagrindų sprendimo penktoje konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog Sąjungos siekis tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve reikalauja panaikinti ekstradiciją tarp valstybių narių ir pakeisti ją perdavimo sistema tarp teisminių institucijų; toje pačioje konstatuojamojoje dalyje taip pat teigiama, kad tradiciniai valstybių narių bendradarbiavimo santykiai turėtų būti pakeisti laisvo teismo sprendimų baudžiamosiose bylose judėjimo sistema, taikoma ir nagrinėjimo stadijoje priimamiems, ir galutiniams sprendimams.
10. ESTT nurodė, kad, priimdama sprendimą dėl ieškomo asmens perdavimo baudžiamajam persekiojimui už išduodančiosios valstybės narės teisėje apibrėžtą nusikalstamą veiką, vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija, remdamasi Pagrindų sprendimo 2 straipsniu, tikrina Europos arešto orderyje pateiktą nusikalstamos veikos aprašymą. Pagal Pagrindų sprendimo priede pateiktą formą šiame aprašyme turi būti nurodyta Pagrindų sprendimo 8 straipsnyje nurodyta informacija, be kita ko, nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, ypač laikas, vieta, prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnis bei už nusikalstamą veiką nustatytų bausmių ribos. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad perdavimo prašymas grindžiamas informacija, kuri atspindi tyrimo rezultatus išduodant Europos arešto orderį. Taigi įmanoma, jog vykstant procedūrai inkriminuotos aplinkybės ne visais atžvilgiais atitinka anksčiau aprašytąsias. Surinkti duomenys gali lemti būtinybę patikslinti ir net pakeisti nusikalstamos veikos sudėties požymius, kuriais iš pradžių buvo grindžiamas Europos arešto orderio išdavimas. Žodžiai „iškelti (patraukti)“, „nuteisti“ ar „atimti laisvę“ Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalyje parodo, kad „kitos nusikalstamos veikos“ nei ta, dėl kurios asmuo buvo perduotas, sąvoką reikia vertinti atsižvelgiant į įvairias procedūros stadijas ir atskirus procesinius dokumentus, galinčius pakeisti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją. ESTT nurodė, kad siekiant nustatyti, ar vertinama nusikalstama veika nėra „kita nusikalstama veika“ nei ta, dėl kurios asmuo buvo perduotas, Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalies prasme, dėl kurios būtina imtis Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punkte ir 4 dalyje nurodytos sutikimo procedūros, reikia patikrinti, ar nusikalstamos veikos sudėties požymiai pagal jos aprašymą išduodančiosios valstybės narės įstatymuose yra tie patys, dėl kurių asmuo buvo perduotas, ir ar pakankamai sutampa duomenys arešto orderyje ir vėlesniame procesiniame dokumente. Minėtame 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime ESTT taip pat pažymėjo, kad reikalavimas gauti vykdančiosios valstybės narės sutikimą bet kaip pakeitus faktinių aplinkybių aprašymą pažeistų baudžiamojo persekiojimo apribojimo taisyklės ribas ir keltų grėsmę Pagrindų sprendime nurodytam siekiamam tikslui – paspartinti ir palengvinti teisminį bendradarbiavimą tarp valstybių narių.
11. Šiuos Teisingumo Teismo išaiškinimus atitinkančios taisyklės suformuluotos ir Lietuvos teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos. Faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už tą veiką, dėl kurios padarymo jis buvo perduotas ar išduotas. Perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas pirmiausia apibrėžia ne prašyme perduoti asmenį nurodomas baudžiamojo įstatymo straipsnis, dalis ar punktas, o veiksmai (neveikimas), už kuriuos yra prašoma perduoti asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-110/2010, 2K-292-303/2020). Vadinasi, išduotas asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padarymą nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės nėra visiškai identiškos nurodytoms prašyme.
12. Nagrinėjamoje byloje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi E. R. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios nutarties pagrindu 2019 m. gegužės 30 d. Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį. Tiek minėtoje nutartyje, tiek Europos arešto orderyje nurodoma, kad E. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, t. y. išžaginęs mažametį asmenį. 2019 m. gegužės 30 d. Europos arešto orderio e skyriuje nurodomas toks veikos aplinkybių apibūdinimas: E. R. įtariamas tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), D. B. priklausančios sodybos gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos girtumo, jai gulinčiai lovoje nurengė drabužius, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo. Su kaltinamuoju aktu byla į teismą perduota kaltinant E. R. nepilnamečio asmens išžaginimu (BK 149 straipsnio 3 dalis). Dar kartą kaltinimas buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (prieš tai apie galimus pakeitimus įspėjus nuteistąjį E. R. bei jo gynėją), kuriuo E. R. buvo nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo), t. y. dėl to, kad tomis pačiomis aplinkybėmis, žinodamas, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl girtumo, dėl to nukentėjusioji negalėjo adekvačiai jam priešintis, su gulinčia lovoje nukentėjusiąja fiziškai kontaktavo, kūnu glausdamasis prie nukentėjusiosios, ją bučiuodamas, kišdamas ranką prie jos lytinių organų, tokiais veiksmais tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią.
13. Taigi, kaip matyti, nuosprendžiu nustatytos veikos padarymo faktinės aplinkybės nėra identiškos toms, kurios nurodytos EAO, taip pat skiriasi teisinis veikos vertinimas. Kaip minėta, tiek ESTT, tiek nacionalinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės esant būtinybei leidžia baudžiamojo proceso metu tikslinti asmeniui, perduotam pagal EAO, pareikštą kaltinimą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar apkaltinamajame nuosprendyje padaryti veikos, už kurią E. R. nuteistas, aplinkybių bei teisinio jų vertinimo pakeitimai sudaro pagrindą šiuos pakeitimus laikyti kita nusikalstama veika BPK 70 straipsnio 1 dalies (ir Pagrindų sprendimo 27 straipsnio) prasme, atsižvelgtina ne tik į teksto formuluočių skirtumus. Šiuo atveju svarbu vertinti, ar padaryti pakeitimai lemia iš esmės naują kaltinimą nei tą, dėl kurio E. R. buvo perduotas pagal Europos arešto orderį ir dėl kurio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.
14. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad būtinybė tikslinti kaltinimus visų pirma kilo bylos ikiteisminio tyrimo metu – po 2020 m. rugsėjo 24 d. įtariamojo apklausos ir 2020 m. lapkričio 25 d. įtariamojo bei nukentėjusiosios akistatos, nustačius, kad E. R., nors ir žinojo, jog nukentėjusioji veikos padarymo metu buvo jaunesnė nei 18 metų amžiaus, tačiau galėjo nesuvokti, kad ji yra mažametė (t. y. 13 metų amžiaus). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymų visumą, buvo nustatyta, kad E. R. atliko su nukentėjusiąja seksualinio pobūdžio veiksmus (kūnu glaudėsi prie nukentėjusiosios, ją bučiavo, kišo ranką prie jos lytinių organų) prieš jos valią (jai būnant bejėgiškos būklės dėl girtumo), tačiau liko abejonių dėl to, ar E. R. šiomis aplinkybėmis atliko su nukentėjusiąja lytinį aktą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, E. R. veika buvo perkvalifikuota pagal kitą baudžiamojo įstatymo normą (BK 150 straipsnio 3 dalis) nei ta, kuri buvo nurodyta Europos arešto orderyje (BK 149 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisinės normos pakeitimas, iš esmės nulemtas Baudžiamojo kodekso formato (išžaginimo ir seksualinio prievartavimo išdėstymo skirtinguose straipsniuose), nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad E. R. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas Europos arešto orderiu. Atkreiptinas dėmesys, kad E. R. buvo nuteistas už seksualinės prievartos veiksmus, atliktus prieš tą pačią nukentėjusiąją, nepakito nei nusikaltimo laikas, nei vieta. Inkriminuoto straipsnio sankcija žymiai švelnesnė nei nusikalstamos veikos, nurodytos EAO, sankcija. Pažymėtina, kad tiek BK 149 straipsnyje, tiek BK 150 straipsnyje nurodyti nusikaltimai yra nukreipti prieš asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Įstatyme nurodyti nusikaltimo padarymo būdai (kaltininkų veiksmai), sudarantys išžaginimo ir seksualinio prievartavimo požymius, skiriasi, tačiau tiek viena, tiek kita norma nustato baudžiamąją atsakomybę už prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus. E. R. pagal EAO buvo perduotas ir Lietuvos Respublikos teismų nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, atliko su ja prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus, taip pažeisdamas jos seksualinio apsisprendimo laisvę.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. R. bylą nagrinėję teismai nepažeidė BPK 70 straipsnyje įtvirtinto draudimo užsienio valstybės išduotą ar perduotą asmenį nuteisti už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nebuvo išduotas ar perduotas.
Dėl kasatorių argumentų dėl kaltinimo keitimo teisme (BPK 256 straipsnis)
16. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK 256 straipsnį, pakeisdamas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės naujomis bei pakeisdamas veikos kvalifikavimą ir taip faktiškai suformuodamas naują kaltinimą, t. y. pritaikė iš karto abi šio straipsnio dalis (1 ir 2), nors BPK tokios galimybės nenustato.
17. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTY0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-648/2020">2K-236-648/2020</a>).
18. E. R. baudžiamoji byla buvo perduota teismui, kaltinant jį BK 149 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Būtinybė pakeisti veikos kvalifikavimą (į BK 150 straipsnio 3 dalį) kilo nustačius kitokius E. R. prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, t. y. tenkinus lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, o ne atliekant lytinį aktą. Atmestini kasatorių teiginiai, kad taip teismas pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas, taikydamas 1 ir 2 jo dalis kartu, t. y. keisdamas ir faktines veikos aplinkybes, ir perkvalifikuodamas E. R. veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą. Visų pirma, šioje nutartyje jau pasisakyta dėl to, kad nagrinėjamu atveju padaryti kaltinimo pakeitimai nelaikytini, kaip teigia kasatoriai, iš esmės naujo kaltinimo suformavimu. Antra – Baudžiamojo proceso kodekse nenustatytas draudimas tikslinant kaltinimą vienu metu keisti tiek kaltinime nurodytas aplinkybes, tiek veikos kvalifikavimą. Tokiu atveju esminę reikšmę turi tai, ar tokiu pakeitimu nebuvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą.
19. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas, pakeisdamas kaltinimą, laikėsi BPK 255, 256 straipsniuose nurodytų reikalavimų. Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. R. veika galėtų būti vertinama ir pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, nei jis buvo perduotas teismui kaltinamuoju aktu, t. y. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Dėl šios priežasties 2021 m. spalio 25 d. teismas pagrįstai priėmė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą, joje išdėstė naujas kaltinimo aplinkybes ir nurodė, kad, siekiant nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, būtina išaiškinti jam procesines teises ir galimybes. Šios nutarties kopijos 2021 m. spalio 26 d. buvo išsiųstos tiek nuteistajam E. R., tiek jo gynėjui V. Vasilionokui, taigi apie tai, kad E. R. gali būti nuteistas dėl kaltinimo, kurio aplinkybės ir kvalifikavimas skiriasi nuo nurodytų kaltinamajame akte, proceso dalyviai buvo tinkamai ir laiku įspėti; taip pat nuo nutarties priėmimo iki kito teismo posėdžio, vykusio 2021 m. lapkričio 19 d., nuteistasis turėjo pakankamai laiko pasirengti ir suderinti gynybos poziciją pagal pakeistą kaltinimą. Nurodyto teismo posėdžio metu teismas dar kartą paaiškino E. R. apie tai, kad kaltinimas gali būti pakeistas, paaiškino procesines tokio sprendimo pasekmes, išaiškino jam naujo kaltinimo aplinkybes, suteikė pertrauką pasitarti su gynėju ir išklausė nuteistojo poziciją dėl pasikeitusio kaltinimo, taip pat pagarsino prieš tai negarsintus įrodymus. Taigi, teismas ėmėsi tinkamų priemonių kaltinamojo (šiuo metu nuteistojo) teisei į gynybą bei teisingą teismo procesą užtikrinti, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 ir 295 straipsnių nuostatas.
20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo E. R. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko kasacinį skundą.
Teisėjai
Audronė Kartanienė
Alenas Piesliakas
Albinas Antanaitis
