Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-387/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11405-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,
nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui (Andriej Melkov),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu A. M. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė tris šaunamuosius ginklus: iki 2019 m. balandžio 19 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol&Voltran mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, jame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio paties modelio ginkle; pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą „Maser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtą šaudyti 7,65 mm „Browling“ šoviniais, jame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio paties modelio ginkle; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Umarex Python“ Nr. 227674, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, jame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio paties modelio ginkle, kol tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 19 d. apie 9.37 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus ginklus.
2. Sprendimą išteisinti A. M. pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nenustatyta A. M. tiesioginė tyčia laikyti šaunamuosius ginklus.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas A. M. apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog, atlikęs jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus, A. M. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikslino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodydamas, kad, be kita ko, A. M. neteisėtai laikė pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtą šaudyti 6,35 mm „Browning“ šoviniais, o ne 7,65 mm kalibro pistoletą „Maser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtą šaudyti 7,65 mm „Browling“ šoviniais, kaip buvo nurodyta jam pareikštame kaltinime.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas A. Melkovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir, pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:
4.1. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 369 straipsnio l dalies l, 2 punktai). Vertinant įrodymus, apeliacinės instancijos teismui privalu laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų, o sprendimuose teismo išvados dėl įrodymų vertinimo turi būti išdėstytos tiksliai, logiškai ir nuosekliai, jose negali būti prieštaravimų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys, o jų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, jeigu įstatyme nustatyta tvarka gauti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, išvados turi būti daromos remiantis šių duomenų visuma.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. M. veiksmuose yra tyčinės kaltės požymių. Teismas savo sprendimą dėl kaltės grindė iš esmės trumpomis formuluotėmis ir tinkamai neatskleidė kaltės (tyčios) turinio. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje nenustatyta, kad nuteistajam buvo žinoma, jog jo laikyti ginklai nebuvo tinkamai deaktyvuoti. Be to, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, A. M. parodė, kad kaltinime nurodytų objektų jis nedeaktyvavo, jie jau buvo tokios būklės.
4.3. Kasaciniame skunde pažymima, kad 2018 m. kovo 5 d. buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/337, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatytos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtinta nauja Šaunamųjų ginklų perdirbimo į imitacinius ginklus, jų naudojimo, ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymo, laikymo, eksponavimo, likvidavimo, ginklų, šaudmenų perdirbimo kolekcijoms ir ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodų organizavimo, reikalavimų parodoms tvarkos aprašo redakcija. Abiem pirmiau nurodytais teisės aktais buvo nustatyti griežtesni ginklų deaktyvacijai taikomi reikalavimai. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, 2021 m. buvo nustatyti ginklų deaktyvacijos pažeidimai Lietuvos muziejuose, kuriuos lankydavo daugybė lankytojų, bet už juos atsakingiems muziejų darbuotojams pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukiami, pareikalavus viso labo pašalinti ginklų deaktyvacijos trūkumus.
4.4. Cituojant nuteistojo parodymus, kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. M. buvo žinomi pasikeitę ginklų deaktyvacijos reikalavimai. Nuteistasis žinojo ir vadovavosi anksčiau, prieš 15–20 metų ginklų įsigijimo metu, galiojusiais deaktyvacijos reikalavimais. Remiantis jais, kaltinime nurodyti ginklai buvo tinkamai deaktyvuoti. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina teismo posėdyje apklausto specialisto A. Oleko parodymai ir byloje esantys specialisto išvada bei ekspertizės aktas. Šiais duomenimis byloje nustatyta, kad minėtų ginklų vamzdžių kanalai užlieti į alavą ar šviną panašiu pilkos spalvos metalu, vamzdžių sienelėse išpjautos kiaurymės, atlikti kiti deaktyvacijos veiksmai. Neperdirbtos liko tik atskiros kaltinime nurodytų ginklų dalys – du užraktai ir vienas būgnelis.
4.5. Iš A. M. ir liudytojos J. M. parodymų matyti, kad šaunamieji ginklai dėl minėtų pakeitimų nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį. Laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o byloje liko nepaneigti A. M. paaiškinimai, jog jis nesiekė kelti grėsmės visuomenės saugumui, nes nenorėjo įsigyti ginklų, kuriuos galima panaudoti pagal paskirtį. Buvo įsitikinęs, kad jo laikytų šaunamųjų ginklų pagal paskirtį negalima panaudoti, o tokį A. M. aiškinimą apie bylos aplinkybes patvirtina didžioji dauguma bylos aplinkybių, tarp jų tai, kad ginkluose buvo padaryti pirmiau nurodyti gerai matomi pakeitimai, dėl kurių galėjo susidaryti nuomonė, kad ginklai nepavojingi ir juos galima teisėtai laikyti.
4.6. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu nuteistojo veiksmų pavojingumo vertinimu, pažymint, kad ginklai buvo laikomi kaip dekoracijos, pakabinti aukštai garaže ant sienos. Garaže galėjo lankytis kiti žmonės, tačiau, šiuo aspektu lyginant nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes su Lietuvos muziejuose nustatytais pažeidimais, darytina pagrįsta išvada, kad pastarųjų pavojingumas (įvertinus muziejų lankytojų skaičių ir kt.) yra žymiai didesnis. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir byloje surinktų įrodymų neatitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką. Nuteistasis nesiekė pavojingų veikos padarinių, jokio realaus pavojaus niekam nebuvo (jo veiksmuose nėra intelektualinio kaltės momento – pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimo ir BK nustatytų padarinių numatymo).
4.7. Atsisakydamas A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK nėra įtvirtinta jokių išimtinių ribojimų sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai neteisėtas C kategorijos šaunamojo ginklo laikymas vertinamas kaip mažareikšmis nusikaltimas arba bent jau byla grąžinama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tam, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtų šį klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-942/2016">2K-153-942/2016</a>, 2K-202-489/2018, 2K-278-697/2019, 2K-186-689/2020). Dėl A. M. veikos jokių realių pavojingų padarinių nekilo, nenustatyta, kad jis būtų ketinęs ginklus naudoti nusikalstamiems tikslams. Pagal šaunamųjų ginklų apyvartą reglamentuojančius teisės aktus kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, turi teisę įsigyti šaunamuosius ginklus. Dėl to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, darytina išvada, kad A. M. veika nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
4.8. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti laikomi įstatymų nustatyta tvarka (teisėtais būdais) gauti duomenys. BPK 145 straipsnyje nustatyta, kad krata daroma, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje yra nusikalstamu būdu gautų daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, arba koks nors asmuo jų turi, o ši išvada turi būti padaryta motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kratos darymo procesinis pagrindas yra realūs, pagrįsti ir iš procesinių įrodymų šaltinių arba iš ikiteisminio tyrimo įstaigų pateikti duomenys, sudarantys pagrindą manyti, kad toje vietoje yra nusikalstamai veikai galinčių turėti reikšmės daiktų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141/2007">2K-141/2007</a>, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1K-433-628/2010). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką priimant sprendimą dėl kratos turi būti išlaikyta teisinga interesų pusiausvyra tarp asmens teisės į būsto neliečiamumą ir siekio apsaugoti viešąją tvarką bei užkirsti kelią nusikaltimams, o tokia pusiausvyra nėra pasiekiama, kai sprendimas dėl kratos atlikimo išdėstomas abstrakčiomis formuluotėmis, nenustatant jokių apribojimų, nepateikiant informacijos apie atliekamą tyrimą ir ieškomus objektus, taip suteikus pareigūnams pernelyg plačius įgaliojimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Roemen ir Schmit prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 51772/99, ir kt.).
4.9. Byloje krata sankcionuota remiantis tik tarnybiniu pranešimu, kuriame minimas nenurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimas, o pastarojo duomenys byloje nėra išslaptinti. Savo ruožtu teismo nutarties motyvai sankcionuoti kratą apsiriboja tik BPK 145 straipsnio nuostatų perrašymu. Dėl to darytina išvada, kad krata sankcionuota neteisėtai ir jos metu gauti duomenys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų negalėjo būti laikomi įrodymais.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. M. gynėjo advokato A. Melkovo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kratos neteisėtumo
6. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) netinkamai įvertino bylos įrodymus, gautus 2019 m. balandžio 19 d. kratos metu, kadangi krata buvo sankcionuota neteisėtai, t. y. remiantis tik tarnybiniu pranešimu, nesant pateiktų kriminalinės žvalgybos protokolų. Kratos metu duomenys buvo gauti pažeidžiant BPK 145 straipsnio reikalavimus, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais byloje.
7. Kratos atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BPK 145 straipsnis. Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali atlikti kratą. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma (BPK 145 straipsnio 1, 3 dalys). Krata daroma, kai yra ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų, dokumentų ar kitų objektų. Šie duomenys turi būti realūs, pagrįsti ir gali būti gaunami iš procesinių įrodymų šaltinių (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų ir pan.) arba iš ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141/2007">2K-141/2007</a>).
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo leista daryti kratą A. M. gyvenamojoje vietoje. Prieš atliekant kratą 2019 m. balandžio 19 d. A. M. buvo supažindintas su šia teismo nutartimi, gavo nutarties kopiją ir tai patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 33–34). Dėl kratos atlikimo tvarkos jokių pastabų A. M. neturėjo. Dėl minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties įstatymo nustatyta tvarka skundas nebuvo paduotas.
9. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, dėl gynybos teiginių apie atliktos kratos A. M. gyvenamojoje vietoje sankcionavimo neteisėtumą pasisakyta nuosprendžio 13 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas pagal 2019 m. kovo 19 d. tarnybinį pranešimą buvo pradėtas turint kriminalinės žvalgybos informacijos apie tai, kad A. M. neteisėtai disponuoja šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis; 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl tikslingumo atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje iš esmės remtasi pirmine kriminalinės žvalgybos informacija; daryti kratą A. M. gyvenamojoje vietoje nutarta pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, nespėjus atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nesurinkus jokių papildomų duomenų; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialioji ekspertų komisija 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą neišslaptinti kriminalinės žvalgybos medžiagos, kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; kratos metu pasitvirtino informacija, kuria disponavo pareigūnai; baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami atskiri reikalavimai, kokie duomenys turi būti surinkti, kad būtų pagrindas atlikti kratą. Tokiems apeliacinės instancijos teismo argumentams iš esmės pritartina.
10. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad sankcionuojant kratą turėjo būti pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint kriminalinės žvalgybos informacijos apie A. M. neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis.
11. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu) 17.1 papunktyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Rekomendacijų 19 punkte detalizuoti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai: 1) pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją; 2) perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą; 3) surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį į baudžiamąją bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).
12. Kaip nurodyta 2019 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, teismui, be prokuroro prašymo dėl kratos, buvo pateikta susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-11405-19 IBPS. Tai, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo atlikti kratą nebuvo pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, teisinės reikšmės vertinant kratos sankcionavimo teisėtumą neturi. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria leista atlikti kratą A. M. gyvenamojoje vietoje, buvo aiškiai nustatyta, kur konkrečiai, t. y. nurodytuose gyvenamojoje vietoje, name, pagalbinėse patalpose automobiliuose, leidžiama atlikti kratą ir kokius konkrečiai daiktus ir dokumentus siekiama surasti ir paimti, t. y. šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, civilinėje apyvartoje uždraustus daiktus. Daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, nėra teisinio pagrindo. Krata sankcionuota teisėtai, nepažeidžiant BPK 145 straipsnio reikalavimų, todėl jos metu gautus duomenis teismas pagrįstai pripažino įrodymais.
Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK pažeidimų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį
13. Kasatorius teigia, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Teismas nepagrįstai nustatė, kad A. M. veiksmuose yra tyčinės kaltės požymių, kad jam buvo žinomi pasikeitę ginklų deaktyvacijos reikalavimai, taip pat kad jo laikomi šaunamieji ginklai nėra tinkamai deaktyvuoti ir kad liko nepaneigti A. M. parodymai, jog jis nesiekė kelti grėsmės visuomenės saugumui.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas, be kita ko, išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, patikrino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. M., aprašomojoje dalyje išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, t. y. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymo), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme apibrėžto leidimo, laikė šaunamuosius ginklus, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC04OTUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-895/2017">2K-4-895/2017</a>, 2K-77-489/2022 ir kt.).?
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. M. veikė tiesiogine tyčia, taigi nustatė visus nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymius. Apeliacinės instancijos teismas A. M. kaltę pagrįstai grindė byloje surinktų ir įvertintų įrodymų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokolo, specialisto A. Oleko paaiškinimų protokolo, šio specialisto paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atliktos 2021 m. lapkričio 22 d. teismo balistinės ekspertizės akto, taip pat A. M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kurių teisingumas patikrintas palyginus juos su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, visuma. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tokių parodymų perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino atskirus, iš konteksto paimtus, A. M. teiginius, nevertino jo duotų parodymų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pažymėdamas, kad, duodamas parodymus apie ginklų būklę įsigijimo metu, šių ginklų laikymui taikomus reikalavimus, jis nebuvo nuoseklus (teisme tvirtino, kad ginklus pardavęs asmuo sakė, jog ginklai yra perdaryti taip, kad jiems laikyti leidimas nereikalingas, o ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ginklus pats papildomai deaktyvavo). Iš A. M. duotų parodymų (kad jis pats deaktyvavo Norvegijoje įsigytus ginklus) apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jis žinojo šaunamųjų ginklų deaktyvacijos reikalavimus, suprato, kurios šaunamojo ginklo dalys yra pagrindinės ir turi būti deaktyvuotos. Be to, pirmosios instancijos teisme A. M. parodė, kad daugiau nei 20 metų domisi ginklais, o 1999 metais buvo teistas už neteisėtą šaudmenų laikymą, pripažino žinojęs apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir reikalavimą gauti leidimą laikyti turimus šaunamuosius ginklus, bet dėl leidimo sąmoningai nesikreipė į kompetentingas institucijas. Kaip minėta, A. M. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertino kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste.
19. Be kita ko, pirmosios instancijos teisme apklaustas šaunamųjų ginklų apžiūrą atlikęs specialistas A. Olekas paaiškino, kad B kategorijos ginklui, kaip koviniam ginklui, visada reikėjo turėti leidimą, o dujiniams ginklams (kaip priskirtiems C kategorijai) legalizuoti buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2014 metų. Be to, kaip paaiškinime nurodė specialistas, minėtuose A. M. neteisėtai laikytuose šaunamuosiuose ginkluose esantys perdirbimai neatitiko 2018 m. kovo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/337 I priede nustatytų techninių šaunamųjų ginklų deaktyvacijos reikalavimų, taip pat ir šiuo reglamentu pakeistų 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede nurodytų šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninių specifikacijų.
20. Be to, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus, apeliacinės instancijos teismas tam, kad būtų pašalinti neaiškumai dėl galimybės panaudoti ginklus (jų veikiančias pagrindines dalis), 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskyrė teismo balistinę ekspertizę. Atlikus tyrimą 2021 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akte Nr. 140-IS1-185(8.1) patvirtinta, kad dujinį pistoletą „Ekol&Voltran mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, pistoletą „Mauser Mod. 1914“ Nr. 88326 ir dujinį revolverį „Umarex Mod. Python“ Nr. 227674 galima padaryti vėl tinkamus šaudyti, atlikus tam tikrus nurodomus veiksmus (pvz., pakeitus vamzdį, pašalinus vamzdžio kanale esančią užlieją ir kt.); dujiniame pistolete yra likusi neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, o dujiniame revolveryje – būgnelis, kurie neturi kokių nors pažeidimų ar defektų, trukdančių juos panaudoti pagal tiesioginę paskirtį kitame to paties modelio ginkle ir atlikti jam pagrindinę savo funkciją; pistolete „Mauser Mod. 1914“ yra likusi neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas. Tyrimo metu atlikus eksperimentą nustatyta, kad pistoleto „Mauser Mod. 1914“ užraktą, neatlikus pagerinimo darbų (nepašalinus rūdžių ir pan.), galima panaudoti kitame to paties modelio ginkle ir jis gali atlikti savo tiesioginę funkciją. Priešingai nei nurodo kasatorius, specialisto A. Oleko paaiškinimai, specialisto išvada ir teismo balistinės ekspertizės akto išvados patvirtino, kad minėti šaunamieji ginklai nebuvo tinkamai deaktyvuoti.
21. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą ir tinkamai įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai nusprendė, kad A. M. suvokė laikąs tinkamai nedeaktyvuotus šaunamuosius ginklus, kurių atskiros pagrindinės dalys yra nesugadintos, todėl tokiems ginklams laikyti reikalingas leidimas, bet sąmoningai nesiėmė veiksmų teisės aktų reikalavimams įvykdyti ir toliau neteisėtai laikė tris šaunamuosius ginklus (jų nesugadintas pagrindines dalis) neturėdamas leidimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, ir jo veika atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, byloje nenustatyta.
Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)
22. Kasatorius taip pat teigia, kad, įvertinus visas veikos, kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, aplinkybes, nusikalstama veika laikytina mažareikšme ir taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos.
23. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-942/2016">2K-153-942/2016</a>, 2K-77-489/2022).
24. Pagal teismų praktiką laikomasi pozicijos, kad BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541/2011, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017, 2K-86-628/2020).
25. BK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimu laikoma pavojinga, šiame kodekse uždrausta veika, už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.???2K-261-677/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-942/2016">2K-153-942/2016</a>, 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017, 2K-1-303/2022).
26. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl A. M. padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pavojingumo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25 punkte. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), be to, negali būti laikoma nepavojinga veika dėl šaunamųjų ginklų (pistoleto, dujinio pistoleto ir dujinio revolverio) neteisėto laikymo, šia veika kėsinamasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų disponavimo. Nors nustatyta, kad šaunamieji ginklai buvo neveikiantys, tačiau juose buvo paliktos neperdirbtos pagrindinės dalys (du užraktai ir būgnelis), kurie neturi kokių nors pažeidimų ar defektų, trukdančių juos panaudoti pagal tiesioginę paskirtį kitame to paties modelio ginkle, be to, buvo galima šiuos ginklus padaryti vėl tinkamus šaudyti, atlikus tam tikrus veiksmus. Šaunamieji ginklai gana ilgą laiką (kelerius metus) buvo laikomi pakabinti matomoje vietoje garaže, į kurį galėjo patekti ir kiti asmenys. Nagrinėjamu atveju nepašalinta galimybė ginklams su nesugadintomis ginklų dalimis patekti kitiems žmonėms, ieškantiems ginklų dalių neveikiančiam ginklui ar norintiems surinkti ginklą iš dalių ir jį panaudoti. Nors A. M. išmanė reikalavimus, susijusius su šaunamųjų ginklų laikymu, bet sąmoningai nesiekė gauti leidimo laikyti tokius ginklus, dėl tokių A. M. veiksmų kilo reali grėsmė visuomenės saugumui, nes neabejotinai nustatyta, kad tie ginklai gali būti veikiantys, pakeitus tam tikras jų detales kitomis.
27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais aplinkybes ir į tai, kad veiksmais buvo realizuota (įgyvendinta) kvalifikuota sunkaus nusikaltimo sudėtis, padarytas nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika pagal savo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, ji negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką.
28. Kasatoriaus nurodomos kasacinės nutartys buvo priimtos baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-942/2016">2K-153-942/2016</a>, 2K-202-489/2018, 2K-278-697/2019, 2K-186-689/2020, kuriose taikytos BK 37 straipsnio nuostatos asmenims, nuteistiems už BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, šiose bylose nustatytos faktinės veikos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, todėl gynybos nurodyta teismų praktika nėra pagrindo vadovautis.
29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (nepritaikius BK 37 straipsnio nuostatų), dėl ko reikėtų pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo kasacinį skundą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
Algimantas Valantinas
