Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-15-719/2023
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00643-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 19.28
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. L. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9999-2021 pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nubaustas 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 8 d. 9.50 val. viešoje vietoje – parduotuvėje „Lidl“ adresu: (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė ją dėvėti, taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Operacijų vadovo sprendimas) 2 punkto reikalavimus.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarimu, iš dalies tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. skundą ir panaikinus Institucijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-9999-2021, G. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur dydžio bauda.
3. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarimą ir Institucijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-9999-2021 panaikinti ir perduoti bylą Institucijai administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtiems nutarimams ir nutarčiai priimti.
5.2. Pareiškėjui už ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ir protokolas) su administraciniu nurodymu iki 2021 m. spalio 16 d. geranoriškai į valstybės biudžetą sumokėti pusę už administracinį nusižengimą skirtinos baudos – 250 Eur. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad protokole nurodytas jo neva pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ nenustato reikalavimo asmenims dėvėti kaukes viešosiose vietose, jo veika neatitinka ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, nusprendė administracinio nurodymo nevykdyti.
5.3. Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, iš esmės pakeitė protokole pareiškėjui suformuluotą kaltinimą, nurodydama, kad pareiškėjas pažeidė visai kitą teisės aktą – Operacijų vadovo sprendimo 2 punkto reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, sutikęs su pareiškėjo skundo argumentais, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako tik specialusis subjektas, nors ir panaikino Institucijos nutarimą, tačiau negrąžino bylos Institucijai nagrinėti iš naujo, pats pareiškėjui suformulavo naują kaltinimą dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo.
5.4. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo procesinė teisė žinoti kaltinimo esmę nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento buvo šiurkščiai pažeista. Jeigu pareiškėjo veika nuo pat pradžių būtų buvusi kvalifikuota tinkamai, galimai jis būtų priėmęs sprendimą įvykdyti administracinį nurodymą ir sumokėti 250 Eur vietoj šiuo metu paskirtos net 4 kartus didesnės baudos (1000 Eur).
5.5. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Šiuo atveju pareigūnų nekompetencija, netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas nulėmė tai, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai nevykdė jame įrašyto administracinio nurodymo.
5.6. Atsakomybė už ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų norminių teisės aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kaukės dėvėjimas neeliminuoja pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu pažeidimo nebūtų buvę, t. y. jei pareiškėjas kaukę būtų dėvėjęs, pavojus išplisti užkrečiamajai ligai būtų egzistavęs. Tai savo sprendimais yra pripažinę teismai, nagrinėdami kitas, savo faktinėmis aplinkybėmis panašias administracinių nusižengimų bylas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-988/2022). Taigi, kaukės nedėvintis asmuo, gali būti baudžiamas tik už pažeidimo padarymą, bet ne už tai, kad tas pažeidimas sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai. Be to, daugelis jau esamų mokslinių tyrimų patvirtina, kad kaukės dėvėjimas ne tik nesumažina pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai (jau nekalbant apie visišką pavojaus eliminavimą), bet, priešingai, jį net padidina, nes asmenys, dėvintys kaukę, įgyja apgaulingą saugumo jausmą, kaukės dažnai dėvimos netinkamai (nėra nuolat keičiamos, jos liečiamos rankomis ir panašiai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo veika turi būti perkvalifikuota iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.
6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. prašymą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Žemesniųjų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų. Atsakydamas į argumentus, analogiškus išdėstytiems prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, skundžiamoje nutartyje pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
6.2. Šiaulių apygardos teismas teisingai konstatavo, kad Šiaulių apylinkės teismas, pakeisdamas nuorodą į teisės aktą, kurį pareiškėjas pažeidė, jo procesinių teisių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo teiginys, kad jo veika atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius, yra nepagrįstas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. prašymas atmestinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo
8. Nagrinėjamoje byloje G. L. 2021 m. spalio 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2021 m. liepos 8 d. 9.50 val. viešoje vietoje – parduotuvėje „Lidl“ adresu: (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė ją dėvėti, nors visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios metu jų dėvėjimas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose, uždarose erdvėse, išskyrus atvejus, kai sportuoja, kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, privalomas. Taip G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas). Protokole įrašytas administracinis nurodymas iki 2021 m. spalio 16 d. sumokėti 250 Eur baudą.
9. Pareiškėjas, iki nurodytos datos nesumokėjęs administraciniu nurodymu nustatytos baudos, Institucijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9999-2021 pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 1000 Eur dydžio bauda. Priimtame Institucijos nutarime, be kita ko, patikslintos kaltinimo aplinkybės, nurodant, kad G. L. pirmiau nurodytais veiksmais pažeidė 2021 m. birželio 30 d. Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 2 punkto reikalavimus.
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikacija, Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, be kita ko, nurodydamas, kad jis neatitinka ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjekto, kuris yra specialusis, požymių. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
11. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarimu, iš dalies tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. skundą ir panaikinus Institucijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-9999-2021, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas nesutikimą su Institucijos nustatyta pareiškėjo veiksmų kvalifikacija motyvavo tuo, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas. G. L. nepatenka į civilinės saugos sistemos ar civilinės saugos sistemos pajėgų baigtinį subjektų sąrašą. Byloje nėra jokių duomenų apie jo pareigybes, jo teises ir pareigas bei atsakomybę už jam pavestų įgaliojimų atlikimą. Byloje nesant įrodymų apie G. L. pareigas, pagal kurias jis būtų atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – ir CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, negalima ir jo atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį. Šio teismo vertinimu, G. L. atlikti neteisėti veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
12. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi, pritardamas, be kita ko, pirmosios instancijos teismo G. L. padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikavimui iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį, apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarimą paliko galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą atmetė.
13. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (kad pagal šį straipsnį atsako tik specialusis subjektas), nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų išvadomis dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, konkrečiai su pavojaus išplisti užkrečiamajai COVID-19 ligai kvalifikuojančio požymio inkriminavimu.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, įvertinusi administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir byloje priimtais procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai pažeidėjo atliktus veiksmus materialiųjų normų taikymo aspektu įvertino 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą priėmusi Institucija.
15. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį (2020 m. kovo 31 d. įstatymo redakcija) asmuo atsako už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
16. ANK 45
17. Iš paminėtų blanketinių teisės normų dispozicijų matyti, kad paminėtuose straipsniuose administracinė atsakomybė nustatyta už skirtingos srities norminių teisės aktų pažeidimą (nevykdymą).
18. Nagrinėjamoje byloje tiek Institucijos nutarimu, tiek ir skundžiamais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. 9.50 val., esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai, viešoje vietoje – parduotuvėje „Lidl“ – pareiškėjas nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė ją dėvėti (šių atliktų veiksmų neginčija ir pareiškėjas), taip pažeidė 2021 m. birželio 30 d. Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 2 punkto reikalavimus.
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nusižengimo padarymo metu galiojusi nutarimo redakcija), vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, CSĮ 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsniu, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. birželio 23 d. posėdžio pasiūlymą ir siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis, nustatant, be kita ko, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones.
20. Viena iš tokių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonių buvo ūkinės veiklos apribojimas, nustatant, kad paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus (Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunktis).
21. Atitinkamai pagal nusižengimo padarymo metu galiojusio 2021 m. birželio 30 d. Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 (kuris priimtas vadovaujantis CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunkčiu, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“) 2 punkto reikalavimus asmenys, vyresni nei 6 metų amžiaus, įpareigoti uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikytas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, asmenims, kai jie sportuoja, ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
22. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad G. L. pirmiau paminėtus neteisėtus veiksmus atliko, esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui ir nustatytoms specialioms valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonėms, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjas į pirmiau Operacijų vadovo sprendime nurodytų asmenų, kuriems buvo taikomos išimtys dėl burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių – kaukių – dėvėjimo, sąrašą nepateko. Nusižengimo padarymo metu galiojusios Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 redakcijos 2 punkto reikalavimas uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes pareiškėjui buvo privalomas, tačiau jis, uždaroje paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nedėvėdamas kaukės, sąmoningai demonstravo abejingumą šiam teisės akto reikalavimui.
23. Taigi, toks pareiškėjo padarytas civilinę saugą reglamentuojančiame teisės akte – Operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 2 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi sprendimo redakcija) – nurodyto įpareigojimo pažeidimas Institucijos pagrįstai buvo įvertintas kaip atitinkantis ANK 526 straipsnio 3 dalyje (2020 m. kovo 31 d. įstatymo redakcija) įtvirtinto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Tokios pozicijos yra laikomasi ir šiuo aspektu nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-387/2022, 2AT-83-697/2022, 2AT-84-942/2022).
24. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, skundžiamame nutarime konstatavo, kad pareiškėjas nepatenka tarp subjektų, kuriems gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį. Tam, pakartodamas apylinkės teismo argumentus, pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Su tokia apylinkės teismo išvada ir skundžiamame nutarime išdėstytais ją pagrindžiančiais motyvais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nesutinka.
25. ANK 526 straipsnyje (2020 m. kovo 31 d. įstatymo redakcija) nustatyti administraciniai nusižengimai priskiriami prie nusižengimų, susijusių su valdymo tvarka (ANK XXV skyrius). Šių administracinių nusižengimų pagrindinis objektas yra Civilinės saugos įstatymu ir kitais civilinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta asmenų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje įgyvendinimo tvarka, be kita ko, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai (ANK 526 straipsnio 3 dalis).
26. Pagal Civilinės saugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.) paskirtį šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (CSĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje civilinė sauga apibrėžiama kaip veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Taigi civilinė sauga neapsiriboja civilinės saugos sistemai priskirtų subjektų veikla, ji taip pat apima ir, be kita ko, gyventojams nustatytų pareigų civilinės saugos srityje vykdymą. CSĮ 2 straipsnio 17 punkte gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CSĮ 6 straipsnio 8 punktą vienas iš civilinės saugos sistemos valdymo ir veikimo principų yra visuotinis privalomumas – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. To paties įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, be kita ko, kuriais vadovaujantis buvo priimtas 2021 m. birželio 30 d. Operacijų vadovo sprendimas Nr. V-1563, kurio 2 punkte įtvirtintus įpareigojimus G. L. pažeidė, nustatyta, kad taip pat ir gyventojai privalo rūpintis, jog savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo; privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais.
27. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas, priešingai nei konstatavo žemesniųjų instancijų teismai, yra tinkamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-60-387/2022, 2AT-83-697/2022). Atsižvelgus į tai, kad G. L. veiksmuose nustatyti ir objektyvieji ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymiai, Institucija pagrįstai jį pripažino kaltu ir nubaudė būtent už šio nusižengimo padarymą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, panaikinus žemesniųjų instancijų teismų byloje priimtus procesinius sprendimus ir palikus galioti pareiškėjui priimtą Institucijos nutarimą, jo teisinė padėtis nebus pabloginta. Už ANK 526 straipsnio 3 dalyje ir ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus nustatytos vienodos nuobaudos ir jų dydžiai, be to, pripažinus, kad G. L. padarytas nusižengimas atitinka ANK 526 straipsnio 3 dalį, tampa neaktualus pareiškėjo ginčijamas ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymui reikšmingas požymis – sukėlimas pavojaus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai COVID-19 ligai.
28. Nustačius, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas netinkamai buvo kvalifikuotas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kiti pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai dėl šios materialiosios normos taikymo paliekami nenagrinėti.
Dėl teisės žinoti kaltinimo esmę
29. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną nurodo ir tai, kad jo procesinė teisė žinoti kaltinimo esmę nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento buvo šiurkščiai pažeista. Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos priimtame nutarime buvo nurodyti skirtingi teisės aktai, kuriuos jis neva pažeidė.
30. Iš tikrųjų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, be kita ko, yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo protokolu (ANK 609 straipsnis). Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui (taip pat ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai Institucijai) daryti tam tikra apimtimi korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 617 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Taigi ši norma administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) suteikia teisę pakeisti klaidingai nurodytą administracinę atsakomybę nustatantį teisės aktą. Kartu pažymėtina, kad tiek bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui), tiek teismui naudojantis atitinkamai ANK 617 straipsnio 2 dalyje, 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis teisėmis svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės – teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017).
31. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, G. L. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, t. y. visos administracinio nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos ir administracinio nusižengimo protokole, ir nutarime. Taip pat tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek iš G. L. skundų turinio akivaizdu, kad jis, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę. Vien tai, kad Institucijos priimtame nutarime buvo patikslintas administracinio nusižengimo protokole nurodytas teisės aktas, kurį pareiškėjas savo veiksmais pažeidė, nekeičiant jokių kaltinime nurodytų nusižengimo padarymo aplinkybių, nėra pagrindas teigti, jog buvo pažeista (apribota) G. L. teisė tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, o Institucijos priimtas nutarimas vertinamas kaip siurprizinis. Operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563, kuris priimtas, be kita ko, vadovaujantis administracinio nusižengimo protokole nurodytu Vyriausybės nutarimu, nustatė šio nutarimo įgyvendinimo tvarką, t. y. jį tik papildė.
32. Pažymėtina ir tai, kad šia nutartimi palikus galioti Institucijos G. L. priimtą nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nėra prasmės pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kaltinimo pakeitimu, jo veiką kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarimą bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-9999-2021, kuriuo G. L. pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nubaustas 1000 Eur dydžio bauda, be pakeitimų.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
