Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-255-448/2025
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.9.4.1; 21.8.1; 21.10.4; 21.11.1; 21.10.4; 21.10.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 2 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-5724-2025.
Teismas
n u s t a t ė :
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-5724-2025 (toliau – Nutarimas) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025 m. rugsėjo 18 d. 14 val. 57 min. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,560 km, vairuodama automobilį Ford Focus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, kirsdama siaurą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.7 punkto reikalavimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B., nesutikdama su Institucijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR N-5724-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinę teiseną nutraukti. Jeigu bus atmestas jos skundas ir jo pirmasis reikalavimas, tuomet – pakeisti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR N-5724-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį maksimaliai sutrumpinti.
Skunde E. B. nurodė, jog Institucija Nutarime yra nurodžiusi, kad ji pažeidė KET 140.1 punktą, tačiau galutinai padarė išvadą, kad ji vis tik pažeidė KET 140.7 punktą, todėl jai nėra suprantama, kuriame punkte nurodomą teisės pažeidimą ji padarė. Nagrinėjant administracinį nusižengimą, ji Institucijai paaiškino, kad, išvykusi iš (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) pasivijo kitą transporto priemonę, kuri važiavo labai lėtai (apie 70 km/h greičiu) ir be jokio aiškaus pagrindo trukdė eismui. Kurį laiką ji važiavo paskui šią transporto priemonę, tačiau atsiradus galimybei, tai yra išnykus bet kokiems ribojimams kelyje lenkti, įsitikinusi, kad nėra jokių kliūčių (jokių automobilių už jos ir atvažiuojančių priešinga eismo juosta, juosta yra laisva, lenkiama transporto priemonė neketina atlikti jokių manevrų ir kt.) ir ji nesudarys jokių kliūčių, kad be jokių trukdžių greitai aplenks lėtai važiavusią transporto priemonę ir sugrįš į savo eismo juostą, ji, didindama greitį, ėmė lenkti. Dėl nesuprantamų priežasčių lenkiama transporto priemonė ėmė greitinti savo greitį ir jos tam tikrą laiką važiavo greta, kol ji transporto priemonę galų gale aplenkė, niekam nesukeldama jokio pavojaus, ir į savo juostą jau grįžo kirsdama ištisinę liniją.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos pareigūnai, kurie vertino jos elgesį priimant sprendimą lenkti kitą transporto priemonę, ją vertino iš savo matymo trajektorijos ir stebėjimo vietos, t. y. jie ją matė ir fiksavo atvažiuojančią priešais, neįvertinę tos vietovės ypatumų, t. y. būtent šis kelio ruožas yra labai kalvotas. Iš jos pusės važiuojant jai pakako matomumo įvertinti, kad lenkti yra leidžiama (yra punktyrinė linija ir nėra draudžiančių kitų kelio ženklų), yra saugu, ji puikiai matė, kas vyksta kelyje už jos ir priešais ją, tačiau koks kelio žymėjimas pasibaigia ir prasideda kalvotoje vietovėje daug toliau jai nesimatė. Lenkdama ji buvo įsitikinusi, kad yra visiškai saugu, užbaigė lenkimo manevrą, tačiau jau kirto ištisinę kelio juostą, kurios nematė anksčiau dėl kalvotos vietovės. Kitokio ženklinimo (kelio ženklų) kelyje apie tai, kad tuoj baigsis kelio ruožas, kur lenkti leidžiama ir prasideda vieta, kur jau lenkti draudžiama, nėra, todėl mano, kad esant tokiai situacijai, jos elgesys buvo visiškai paaiškinimas ir logiškas, priimtas atsižvelgiant į objektyviai matomą kelio ruožą bei kelio ženklinimą. Jokių kitų KET taisyklių nepažeidė, nes niekam pavojaus nesukėlė, priešais atvažiuojantį policijos automobilį matė, bet jau baiginėjo lenkimo manevrą ir objektyviai jokių kliūčių ar pavojingos situacijos niekam nesukėlė. Ji ketino užbaigti lenkimo manevrą, nes nematė priekyje prasidedančios ištisinės juostos, nes priešingu atveju, jeigu ji jai būtų matoma, ji būtų priėmusi kitokį sprendimą ir nebūtų pažeidusi KET, t. y. į savo juostą būtų grįžusi iki ištisinės juostos pradžios, kad ir nebaigusi lenkimo. E. B. vertinimu, buvo objektyvios kliūtys matyti ilgą kelio ruožą dėl vietovės kalvotumo, todėl nebuvo objektyvios galimybės įvertinti ir priimti sprendimą nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo juostą iki ištisinės linijos pradžios, kad lenkiama transporto priemonė, jai pradėjus lenkimo manevrą, ėmė greitėti (nors toks elgesys kelyje yra draudžiamas) ir tam tikrą laiką jai trukdė ją aplenkti ir dėl šios priežasties jos lenkimo kelias prailgėjo ir nespėjo užbaigti manevro iki ištisinės kelio juostos pradžios, pareiškėja mano, kad jos kaltės (nei tyčinės, nei neatsargios) dėl to, kad nespėjo sugrįžti į savo juostą iki ištisinės kelio juostos pradžios, nėra. Jeigu jos būtų skundas atmestas ir paliktas galioti Institucijos Nutarimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį maksimaliai sutrumpinti. Nurodė, jog ji yra išsituokusi ir gyvena viena. Dėl savo sveikatos privalo periodiškai, pagal poreikį ir sveikatos būklę, lankytis pas sveikatos specialistus (gydytojus), kurie dirba III lygio gydymo įstaigose (Kaune arba Vilniuje), dėl šio susirgimo turi neįgalumą (jai iki 2036 m. lapkričio 22 d. yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis). Artimųjų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) ir kurie, esant reikalui, galėtų ją nuvežti į gydymo įstaigą kitame mieste, neturi. Taip pat nuo 2001 m. sausio 4 d. nuolat dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione. Dėl savo darbo pobūdžio ji turi nuolat vykti į (duomenys neskelbtini) ir kitas vietoves. Dirbant šį darbą automobilio vairavimas jai yra būtinas, tai yra jos darbo dalis. Ji daug metų vairuoja automobilį, yra pakankamai drausminga vairuotoja, tai atsitiktinis KET pažeidimas. Taigi, teisės vairuoti atėmimas net 3 mėnesiams jai gali tapti didele problema, nes pablogėjus sveikatai, ji negalės nuvykti į gydymo įstaigą kitame mieste. Darbdavys jai paaiškino, kad netekus teisės vairuoti ji bus atleista iš darbo. Be to, ji turi finansinių įsipareigojimų. Pagal 2011 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį (iki 2036 m. balandžio 22 d.) kreditoriui privalo mokėti grąžinamo kredito ir palūkanų (kredito likutis 8 586,05 Eur be palūkanų). Kitų pajamų ji neturi, todėl ir kredito mokėjimas jai taptų didele problema. Galiojančių administracinių nuobaudų ji neturi. Byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Institucija teismui pateikė atsiliepimą į E. B. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą, E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundą nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime nurodoma, jog nustatyta, kad E. B. vairuojamas automobilis Ford Focus lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją. Manevrą baigė esant ištisinei kelio horizontalaus ženklinimo linijai Nr. 1.1., kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją draudžiama kirsti (išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą). Tokiais veiksmais ji neabejotinai pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.7 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 140.7 punktas numato, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. E. B. vairuojamas automobilis po nusižengimo padarymo buvo sustabdytas policijos pareigūnų ekipažo. Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą patvirtina prie administracinio nusižengimo bylos pridėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros. Apie tai, kad lenkiantysis automobilis padidino greitį, ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams E. B. nesakė. Institucija pažymėjo, kad dar prieš pradėdama lenkimo manevrą, ji privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, o tuo pat ir KET reikalavimų, įsitikinti tokio manevro saugumu, tačiau, kaip minėta, E. B. taip nepasielgė. Lenkimo būtinumą sąlygojo iš esmės subjektyvus E. B. suvokimas, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiuoja per lėtai. Priešingai negu nurodoma skunde, ypatingą pavojingumą sukėlė lenkimo manevras kalvotoje vietovėje, kur matomumas yra ribotas. E. B. veiksmais kilo grėsmė eismo saugumui. Nors, kaip paaiškino E. B., ji lenkimo manevrą pradėjo esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, tačiau reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, ar lenkimo manevrą spės užbaigti iki ištisinės kelio ženklinimo linijos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo, pažymėto ištisine kelio ženklinimo linija Nr. 1.1, privalėjo iki jos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
Institucija pažymėjo, kad transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas KET reikalavimų. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nepadarė. Išskirtinių aplinkybių E. B. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, šiuos argumentus bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas jau įvertino priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad E. B. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, Institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors skundu teigiama, kad E. B. atliekant lenkimo manevrą nebuvo kliudoma kitoms transporto priemonėms, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nesudaryta avarinė situacija, tačiau šios aplinkybės visiškai nepateisina E. B. elgesio pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad E. B., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo per ištisinę kelio ženklinimo liniją faktas.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. nurodė, jog lenkiant kitą automobilį, ji baigė lenkti kertant ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją. Paaiškino, jog ji skundžia Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams atėmimo, kadangi netekusi teisės vairuoti, ji neteks darbo. Jos darbas yra susijęs su naujų klientų paieška. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Reikia lankyti klientus visuose miestuose. Įmonė užsiima kilimėlių, drabužių ir higienos nuoma. Be to, ji yra ligota, turi širdies sutrikimų, todėl lankosi pas gydytojus, kurie ją prižiūri, dažniausiai važinėja į (duomenys neskelbtini). Turi neįgaliojo pažymėjimą, kadangi yra turėjusi miokardo infarktą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir nieko nėra, kas galėtų ją nuvežti pas gydytojus. Taip pat ji turi finansinių įsipareigojimų, yra pasiėmusi buto paskolą. Vairuotas Ford Focus automobilis priklauso įmonei, savo automobilio ji neturi. Automobilis yra lizinginis. Nepilnamečių vaikų ji neturi, gyvena viena. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, paskirtą baudą sumokės.
Skundžiamą Nutarimą priėmusiai Institucijai apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, atsiliepime į skundą išreiškė prašymą nagrinėti skundą Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Nutarimas pakeistinas, administracinio poveikio priemonė neskirtina.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad E. B. už tai, kad ji 2025 m. rugsėjo 18 d. 14 val. 57 min. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 0,560 km (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, kirsdama siaurą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją. Institucijos Nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.7 punkto reikalavimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos Nutarimo pirmame puslapyje nurodyta, jog buvo pažeistas KET 140.1 punkto reikalavimas, tačiau iš bylos duomenų ir Institucijos Nutarimo antro puslapio matyti, jog buvo pažeistas KET 140.7 punkto reikalavimas, šis netikslumas laikomas rašymo apsirikimu, kadangi jis nekeičia Nutarimo esmės.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundo turinio ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog nagrinėjamoje byloje ji neneigia, kad, lenkdama kitą transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją. Ji nurodė, jog skirtą baudą sumokės, todėl ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl E. B. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. teismo posėdžio metu kėlė tik Institucijos 2025 m. spalio 21 d. Nutarimu paskirtos administracinės atsakomybės individualizavimo klausimą, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą arba jos neskirti. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako tik dėl administracinio poveikio priemonės.
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY4LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-68-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-68-507/2015">2AT-68-507/2015</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU4LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-58-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-58-697/2017">2AT-58-697/2017</a> ir kt.).
Svarstomo klausimo kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumu pagal padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, todėl teisingumo principas užtikrinamas būtent tinkamu, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, pagrįstu nuobaudos individualizavimu.
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 Eur iki 600 Eur. ANK 420 straipsnio 6 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamu Nutarimu E. B. buvo paskirta minimali 170 Eur bauda bei teisės vairuoti atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryto administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesiu, visuma suteikia pagrindą manyti, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežtas ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.
Teismas visiškai sutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta pozicija, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, tokį vertinimą pagrindžia ir įstatymo leidėjo už šį nusižengimą nustatyta papildoma sankcija – teisės vairuoti atėmimas. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra atskirai išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius minėto straipsnio nuostatos negalėtų būti taikomos, ir tai suponuoja išvadą, kad rūšinis administracinio nusižengimo pavojingumas nėra lemiamas, esminis veiksnys vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Turi būti vertinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma siekiant užtikrinti, kad paskirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus, užtikrintų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties įgyvendinimą (KAT 2021 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI1OS05NjYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-259-966/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-259-966/2021">AN2-259-966/2021</a>).
Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog E. B. įvykdytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta – svetimas turtas nebuvo sugadintas, asmenys nenukentėjo, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Administracinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu E. B. pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikoma jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bylos duomenimis E. B. nėra teista, administracine tvarka bausta, tačiau neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų. Administracinėn atsakomybėn traukiama E. B. dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio automobilio vairavimas jai yra būtinas, tai yra jos darbo dalis. Darbdavio (duomenys neskelbtini) vadovo charakterizuojama teigiamai kaip ypatingai drausminga ilgametė darbuotoja, pažymima, kad ji per 18 metų darbo nėra gavusi jokių nuobaudų, kad teisė vairuoti jai yra būtina sąlyga vykdyti paskirtas užduotis. Darbdavys prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Svarbu paminėti ir tai, kad E. B. turi sveikatos problemų ir jai būtina lankytis gydymo įstaigose, esančiose (duomenys neskelbtini). Be to, E. B. turi kreditorinių įsipareigojimų, o jos turimas darbas yra vienintelis pajamų šaltinis, todėl akivaizdu, kad netekus darbo, kredito mokėjimas jai taptų didele našta. Visų šių duomenų pagrindu daroma išvada, jog teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra būtina atliekant tiesiogines darbines pareigas bei vykstant į gydymo įstaigas. Teismo vertinimu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės bei E. B. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, todėl jai gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu Nutarimu E. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, sankcija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundas tenkinamas, Nutarimas pakeičiamas, neskiriant jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundą tenkinti.
Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-5724-2025, kuriuo E. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti E. B. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Likusią Nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
