Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-220/2011

Proceso Nr. 2-57-3-00214-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.4, 45.6, 20.3.3, 35.3.4, 35.3.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių K. B. ir B. M. K. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Eskom“ ieškinį atsakovėms K. B., K. S., B. M. K. P. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: UAB „Baltijos pirkliai“, V. Š., K. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Eskom“ prašė priteisti iš atsakovių: K. B. – 170 571,71 Lt, K. S. – 88 930 Lt, o iš B. M. K. P. – 347 910 Lt skolos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas sudarė su atsakovėmis preliminariąsias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir avansu sumokėjo visą sklypų kainą. Šalys sutarė sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis atkūrus ir įregistravus atsakovių nuosavybės teises į žemės sklypus. Pagrindinės sutartys dėl dalies sklypų nesudarytos iki šiol. Ieškovo nuomone, preliminariosiose sutartyse nenurodytas terminas pagrindinėms sutartims sudaryti, todėl jos turėjo būti sudarytos per CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų naikinamąjį terminą, o jų nesudarius dėl to, kad neįvykdyta sąlyga atkurti ir įregistruoti nuosavybės teises, dalis atsakovių gauto avanso laikomas įgytu be teisinio pagrindo, todėl turi būti grąžintas, tačiau atsakovės atsisako tai padaryti. Byloje kilo šalių ginčas, ar šalys apibrėžė terminą pagrindinėms žemės sklypų sutartimis sudaryti, preliminariųjų sutarčių 3 punkte nurodydamos, kad įsipareigoja pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyti per 5-60 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Eskom“ iš atsakovių: K. B. – 108 934,80 Lt, K. S. – 88 930 Lt, B. M. K. P. – 347 910 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos preliminariąsias žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, nurodžiusios, jog pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudarytos per 5–30 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos, teisių ir prievolių atsiradimą ir pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas. Teismas konstatavo, kad sandoriai sudaryti su naikinamąja sąlyga, nes nežinoma, ar bus, o jei taip, tai kada bus atkurtos nuosavybės teisės natūra į atsakovėms tenkančias paveldimos žemės dalis (CK 1.66 straipsnio 3 dalis). CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai preliminariojoje sutartyje šalys nenurodė, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, tokia sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Nesudarius pagrindinės sutarties per šį terminą, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia. Kadangi atsakovėms avansu sumokėta visa numatytų parduoti žemės sklypų kaina, preliminariosiose sutartyse nustatyta sąlyga dar nėra įvykusi, nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo ir pasibaigimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, tai ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti be pagrindo įgytus pinigus. Atsakydamas į atsakovių argumentus, kad jos negali įvykdyti savo įsipareigojimų dėl to, kad ieškovo iniciatyva atsakovėms nuosavybės teisių atkūrimo procese atstovavęs V. Š. nepasiekė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos, teismas pažymėjo, kad atsakovės, pasirašydamos preliminariąsias sutartis, sutiko su tokiu atstovavimu. Šie atstovavimo santykiai ieškovui negali sukurti jokių teisių ir pareigų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir papildomai pažymėjo, kad sutarties galiojimo susiejimas su įvykiu, kuris gali įvykti arba neįvykti, iš esmės reiškia, kad nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga, sutarties terminas tokiu susitarimu nenustatomas, todėl atmestini atsakovių argumentai, kad terminas, per kurį šalys privalėjo sudaryti pagrindines sutartis, buvo apibrėžtas įvykiu. Šalims per CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų terminą nesudarius pagrindinių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, remiantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, pasibaigė prievolė sudaryti šią sutartį. Prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja, todėl preliminariosios sutarties 10 punkto nuostata, kad sutartis galioja iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo, neturi teisinės reikšmės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovės K. B. ir B. M. K. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl joms pareikštų reikalavimų atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Preliminariosiomis sutartimis šalys sukūrė prievolinius santykius – prievolę ateityje pasirašyti pagrindinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei, atsižvelgdamos į prievolės specifiką, laisva valia nustatė šios prievolės įvykdymo terminą – per 5-60 kalendorinių dienų, kai bus atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į parduodamus žemės sklypus. Prievolės specifika yra ta, kad nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus nuosavybės teisių atkūrimo termino, bet buvo tiksliai žinoma, kad šios teisės bus atkurtos, žemės sklypų plotai, jų vieta. Šalys preliminariosiose sutartyse įtvirtino terminuotą prievolę su atidedamąja sąlyga, nustatė terminą, apibrėžtą įvykiu – nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimu ir įregistravimu. Teismai, nenustatę jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti galimybėmis atkurti nuosavybės teises, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad nežinoma, ar šalių numatytas įvykis apskritai įvyks, ir daryti išvadą, kad šalys, sudarydamos preliminariąsias sutartis, nenurodė jų galiojimo termino. Skundžiami teismų sprendimai užkirto galimybę kasatoriams įvykdyti preliminariosiose sutartyse nustatytą prievolę sudaryti pagrindines sutartis, nors sutartyse nurodytas įvykis yra įvykęs.

2. Su preliminariosiose sutartyse 3 punkte nurodytu įvykiu susietas pareigų atsiradimas, o ne pasibaigimas, kaip nurodė teismai. Dėl to sutartyje įtvirtinta teisinė situacija atitinka CK 1.66 straipsnio 2, o ne 3 dalyje nustatytus pagrindus.

3. Teismai nevertino šalių sąžiningumo ginčo santykiuose. Ieškovas, būdamas verslininkas, turėdamas nekilnojamojo turto sandorių praktikos, rengęs visas preliminariąsias sutartis, sugebėjo pasiekti susitarimą su atsakovėmis, kad joms nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese atstovautų tarpininkas. Teismai netyrė ir nepasisakė dėl atsakovių iškelto klausimo, kokią įtaką jų teisėms turėjo tai, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese V. Š. atstovavo joms ir tuo pat metu, kaip UAB „Baltijos pirkliai“ direktorius – ieškovui.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma,,Akvariumas”, bylos Nr. 3K-3-22/2009, nes joje spręstas ginčas ne dėl preliminariosios, bet dėl nuomos sutarties galiojimo termino ir naikinamosios sąlygos, taigi skiriasi bylų ratio decidendi.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės iš ieškovo be pagrindo įgijo avanso dalį, nes šių pinigų gavimo iš ieškovo pagrindas yra sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatorių kasacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. Pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti apibrėžta konkrečiu terminu, nes ji negali egzistuoti amžinai – tai varžytų sutarties šalių laisvę ir pažeistų jų interesus (šalys apibrėžtą laikotarpį negalėtų ieškoti kitų kontrahentų ir sudaryti sutarčių su kitais asmenimis). Pagal CK 1.117 straipsnio 2 dalies nuostatas sandorių nustatytas terminas gali būti apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Preliminariųjų sutarčių 3 ir 10 punktai negali būti laikomi įtvirtinančiais sutarčių galiojimo terminą pagrindinėms sutartims sudaryti, nes ieškovas negalėjo būti tikras, ar atsakovėms bus atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į planuojamus įsigyti žemės sklypus, juolab numatyti, kada tai įvyks. Tai reiškia, kad preliminariosiose sutartyse nenustatytas terminas pagrindinėms sutartims sudaryti, todėl jos turėjo būti sudarytos per CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų naikinamąjį terminą.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. M. v. UAB „Hanner“, bylos Nr. 3K-3-515/2005, konstatavo, kad jeigu sutartyje numatytas įvykis ar veiksmas ateityje, kuris objektyviai galimas, tačiau nėra aišku, ar jis įvyks arba bus atliktas, tokia prievolė pripažintina sąlygine prievole (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Kadangi šioje byloje nustatyta tik atidedamoji sąlyga, o sutarties galiojimo terminas nenustatytas, būtina remtis įstatyminiu vienerių metų terminu, tai sąlygai neįvykus per šį terminą, ieškovas įgijo teisę reikalauti pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą grąžinti kaip nepagrįstai įgytą turtą.

3. Kasatorės su kasaciniu skundu pateikė dokumentus, kuriais įrodinėjamas nuosavybės teisų į žemę atkūrimas, tačiau šie dokumentai pateikti praleidus įstatyme nustatytus terminus, be to, jie neįrodo nuosavybės teisių atkūrimo ir įregistravimo, kaip to reikalaujama preliminariųjų sutarčių 3 punkte. Taip pat nepateikta argumentų, kodėl ieškovas turėtų būti išlaikęs verslo interesą pirkti sklypus po penkerių metų.

4. Ieškovas sutinka su teismų išreikšta pozicija, kad atsakovių ir UAB „Baltijos pirkliai“ ar šios įmonės vadovo V. Š., kaip fizinio asmens, teisiniai atstovavimo santykiai neturi įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, šiam reikalaujant grąžinti be pagrindo įgytą turtą, todėl šioje byloje neaktualūs.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl preliminariųjų sutarčių aiškinimo

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje šalys įpareigojamos preliminariojoje sutartyje nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, prievolė ją sudaryti pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys sudarytomis preliminariosiomis sutartimis įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyti per 5-60 kalendorinių dienų, kai į žemę bus atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės. Teismai sprendė, kad sutartyje nurodytas nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę yra įvykis, kuris gali įvykti arba neįvykti, sutarties galiojimo susiejimas su tokiu įvykiu reiškia, kad nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga, o pagrindinės sutarties sudarymo terminas tokiu susitarimu nenustatomas, todėl taikė įstatyminį naikinamąjį terminą. Teismai, padarydami išvadą, kad ginčo preliminariosiose sutartyse numatytas nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę yra įvykis, kuris gali įvykti arba neįvykti (pagal CK 1.66 straipsnyje vartojamą formuluotę - aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas), nesilaikydami CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų, neargumentavo, kodėl būtent taip vertino šią sutartyse numatytą aplinkybę. Pagrindą tokiam teismo vertinimui sudarantys įrodymai ir argumentai yra labai svarbūs, nes nurodyta teismų padaryta išvada lėmė kitas išvadas ir ginčo išsprendimą. Teismai taip pat neargumentavo, kodėl padarė išvadą, kad įvykio, kuris gali įvykti arba neįvykti, nurodymas sutartyje reiškia, jog nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga, įtvirtinta CK 1.66 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad naikinamąja vadinama sąlyga, nuo kurios atsiradimo priklauso teisių ir pareigų pasibaigimas, o sąlyga, nuo kurios atsiradimo priklauso teisių ir pareigų pagal sutartį atsiradimas, vadinama atidedamąja (CK 1.66 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartyse su nuosavybės teisių atkūrimu susietas pareigos sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimas, o ne pasibaigimas, todėl, vertinant, kad sutartyje nenustatytas terminas, bet nustatyta sąlyga, ją reikėtų vertinti kaip atidedamąją. Negalėjimas apibrėžti, kada numatytas įvykis įvyks, nėra pagrindas jį kvalifikuoti kaip nežinomą CK 1.66 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje terminai gali būti ne tik aiškiai apibrėžti, bet ir neapibrėžti, taip pat sutartyje aiškiai neišreikšti, bet numanomi. Jei teisinių padarinių atsiradimas sutartyje susietas su neabejotinai vyksiančiu įvykiu, tačiau nežinomas tik jo momentas, su tokiu įvykiu susietas terminas vadinamas neapibrėžtu. Taigi terminas yra apibrėžtas ar neapibrėžtas laikas, kuris siejamas su anksčiau ar vėliau neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu; sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar ginčo sutartyse šalys siekė įtvirtinti neapibrėžtą terminą ar atidedamąją sąlygą.

Terminas gali būti nustatytas įstatymų, sandorių arba paskiriamas teismo (CK 1.117 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda). Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011).

Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtinausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005 ir kt.). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (sutarties sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyminių sutarties aiškinimo kriterijų taikymu. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyminėmis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma,,Akvariumas”, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; kt.).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal išvardytus kriterijus iš esmės nevertino aplinkybių, reikšmingų aiškinant ginčo preliminariąsias sutartis, atskleidžiant jų sudarymo metu buvusius šalių tikruosius ketinimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir jam atstovavęs trečiasis asmuo UAB „Baltijos pirkliai“ yra verslo subjektai, kuriems teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis keliami didesni reikalavimai, verslo subjektai paprastai turi daug didesnę sutarčių sudarymo patirtį nei fiziniai asmenys. Ieškovas ir jam atstovavęs trečiasis asmuo UAB „Baltijos pirkliai“, būdami verslo subjektai, dėl savo veiklos dažnai sudarydami sandorius, siekdami įsigyti žemės sklypus, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės ir sudarydami preliminariąsias tokių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo žinoti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas trunka ilgai, paprastai ilgiau kaip CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas, todėl, svarstytina, ar ginčo preliminariųjų sutarčių sudarymo metu jie galėjo turėti pagrįstą teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypus bus atkurtos per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties pasirašymo. Tuo atveju, jei ieškovas siekė įgyti žemės sklypus tik su sąlyga, kad tai pavyks padaryti per vienerius metus, jis šią sąlygą atsakovėms turėjo išreikšti aiškiai. Turi būti įvertinti bylos duomenys, patvirtinantys šalių veiksmus vykdant ginčo sutartis vienerių metų laikotarpiu po jų sudarymo ir šiam laikotarpiui pasibaigus. Juos išanalizavus ir įvertinus, spręstina, ar ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad turi būti taikomas naikinamasis vienerių metų įstatyminis terminas pagrindinėms sutartims sudaryti, ar nuosekli buvo atsakovių pozicija. Sprendžiant, ar ginčo sutartyse numatant pagrindinių sutarčių sudarymą, nustatytas neapibrėžtas terminas ar atidedamoji sąlyga, būtina įvertinti: ar konkrečiu atveju nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemės sklypus šalys vertino kaip neabejotinai įvyksiantį, ar tokia galimybė joms buvo tikrai nežinoma; kaip šalių poziciją dėl numatomo nuosavybės teisių atkūrimo galimumo atskleidžia byloje nustatyti faktai, jog pirkėjas avansu sumokėjo visą kainą. Be išvardytų aplinkybių, turi būti išanalizuotos ir įvertintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės atskleidžiant ginčo sutarčių turinį, tikruosius šalių ketinimus pagal pirmiau išdėstytus kriterijus. Kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, o faktinių aplinkybių nenustatinėja, todėl nurodytos aplinkybės turi būti nustatytos ir įvertintos nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisminio precedento taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė išvadą, kad terminas nenustatytas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimą 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma,,Akvariumas”, bylos Nr. 3K-3-22/2009. Šioje nutartyje nurodyta: „Iš termino, kaip civilinio teisinio instituto, esmės išplaukia, kad jis negali būti apibrėžiamas įvykiu, kuris nėra neišvengiamas (gali įvykti arba neįvykti iš viso), nes tokiu būdu neapibrėžiamas termino, kaip laikotarpio, pabaigos momentas. Sutarties galiojimo susiejimas su įvykiu, kuris gali įvykti arba neįvykti, iš esmės reiškia, kad nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga (CK 1.66 straipsnio 3 dalis), sutarties terminas tokiu susitarimu nenustatomas“. Šioje nutartyje pasisakyta dėl nuomos sutarties galiojimo termino, atribojant jį nuo CK 1.66 straipsnyje apibrėžto sąlyginio sandorio sąlygos. Priimdama šią nutartį kolegija atsižvelgė į bylos kontekstą, nustatytas aplinkybes – nuomos sutarties terminas nustatytas kalendorine data, kartu nustatant sąlygą, jog sutartis galioja ne ilgiau kaip iki objekto įtraukimo į privatizavimo programą.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas taikė kasacinio teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą, nemotyvuodamas jo taikymo pagrįstumo, neanalizuodamas nagrinėjamos ir cituojamos bylos esminių faktinių aplinkybių panašumo, neatsižvelgdamas į tai, kad išaiškinimas suformuluotas kitai teisinei situacijai, byloje, kurioje nustatytos esminės faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje, kvalifikuojant kitomis sąlygomis pasižyminčią sutartį, t. y. teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę bei CK 1.66 straipsnio 3 dalį taikė a priori.

Dėl išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas turėjo 119,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 28 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Zigmas Levickis