V. S. pagal BK 182 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-350/2023

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00320-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.10.1; 1.1.18.4; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4.; 2.4.7; 2.5.17.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj,

nuteistiesiems E. P., R. J., K. J., V. S.,

gynėjams advokatams Muradui Bakanui, Rolandui Tamašauskui, Raimondui Kivyliui, Antanui Cemnolonskui,

nukentėjusiosios O. J. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj (toliau – Prokuroras), nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 4 metų laisvės atėmimu.

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką R. J. įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. liepos 15 d.

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką A. P. įskaitytas laikas išbūtas suėmime pagal Europos Arešto Orderį laikino perdavimo Lietuvos Respublikai metu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 25 d.

K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme.

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje J. P. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

R. P.

O. D., kaltinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. J., kaltinama pagal BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo V. R. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. P. ir E. P. nukentėjusiajam V. R. 16 219 Eur turtinės žalos.

Uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos šilas“ pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. P., K. J. ir E. P. uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos šilas“ 83 077,50 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusiosios O. J. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai O. J. 85 344,44 Eur turtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Bylos esmė

1. R. J.

1.1. Ne vėliau kaip 2008-08-04, V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkininku, dėl savo užimamų pareigų turėdamas galimybę disponuoti neišspręstais prašymais grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), laikomais (duomenys neskelbtini), 1992-04-07 S. O. prašyme (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją) savo ranka grafoje „asmens pavardė, vardas, tėvo vardas“, virš S. O. rašytų rankraštinių įrašų parašydamas įrašus „N. G.“ ir grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“ ištaisydamas S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“ ir viršuje prirašydamas skaitmeninius įrašus „64,98“, bei kitoje prašymo pusėje grafose „kur šiuo metu gyvena“ ir „plote (ha)“ ištaisydamas S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“, suklastojo tikrą dokumentą – 1992-04-07 S. O. prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją), po ko, šį suklastotą prašymą panaudojo E. P. pateikiant jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto parengimui bei tolimesniam nuo-savybės teisės atstatymo procesui inicijuoti.

1.2. Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastojo S. O. ir N. G. giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, t. y. A. P. melagingai liudijant (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigui D. Ž. surašytame 2008-08-02 liudijime Nr. 132 ir jame nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. O. tėvas, yra pakrikštytas (duomenys neskelbtini), kad K. P. tėvai A. P. ir N. G., nors tikrovėje tokių faktų nebuvo, po ko, šio melagingo liudijimo pagrindu (duomenys neskelbtini) parapijos kunigas D. Ž. išdavė A. P. suklastotą 2008-08-02 krikšto liudijimą Nr. 24, po ko, A. P. pateikė šį suklastotą krikšto liudijimą Nr. 24 (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui.

1.3. Tęsdami nusikalstamus veiksmus A. P. suklastojo 2008-08-04 S. O. prašymą atkurti nuosavybės teises į 64,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 64,9 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nors S. O. tokios teisės neturėjo, bei suklastojus S. O. parašą, pateikė šį prašymą (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui.

1.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ne vėliau nei 2008-08-04, V. S. 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780 nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pagal pilietės S. O. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko N. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 63,20 ha žemės ir 1,78 ha vandens telkinio ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio, nors S. O. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisę į N. G. valdytą žemės sklypą ir nepateikė giminystės ryšio su N. G. pagrindžiančių dokumentų, tuo pačiu patvirtindamas pridedamo suklastoto dokumento – 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) išduoto krikšto liudijimo Nr. 24 tikrumą ir pakankamumą padaryti išvadai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, taip V. S. kartu su E. P. pagamino netikrą dokumentą, po ko šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo E. P. pateikiant jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto parengimui bei tolimesniam nuosavybės teisės atstatymo procesui inicijuoti.

1.5. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus į (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3195 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93933 litų vertės), 2,40 ha miško (1606 litų vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors S. O. tokios teisės neturėjo ir dėl nuosavybės teisės atkūrimo į N. G. priklausiusį turtą nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir nenustatytiems asmenims suklastotą išvadą Nr. 3195 perdavus į (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, šią išvadą panaudojo.

1.6. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus į (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos viršininko tariamai patvirtintą išvadą Nr. 3195, dubliuojančią 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3195, persiunčiamą į (duomenys neskelbtini) seniūniją, su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93933 litų vertės), 2,40 ha miško (1606 litų vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors S. O. tokios teisės neturėjo ir dėl nuosavybės teisės atkūrimo į N. G. priklausiusį turtą nesikreipė, E. P. padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą pilietei S. O. žemės ir miško sklypas (duomenys neskelbtini) nesuprojektuotas ir nesuteiktas, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3195 suklastotu E. P. pasirašytu 2010-01-19 raštu Nr. SD-21 išsiuntus į (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

1.7. Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, kadangi suklastotos 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. 3195 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, persiųstos į (duomenys neskelbtini) seniūniją, pagrindu, neteisėtai 2009-06-08 (duomenys neskelbtini) viršininko sprendimu Nr. 71-19802-20679 S. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 60,80 ha žemės sklypą bei perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 72,00 ha, didelės – 93933 litų vertės valstybės žemės sklypas, taip pat didelės turtinės žalos patyrė L. S., per du kartus, t. y. 2010-02-08 ir kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, sumokėjęs K. J. ir R. J. grynais bendrai 117000 eurų (pagal fiksuotą Lietuvos banko lito ir euro kursą tai sudaro 403977,60 litus) už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. 3195) bei I. K. ir J. K. (pagal išvadą Nr. 5565), dėl kurių veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą.

2. Be to, R. J., A. P., K. J. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, padedant E. P. ir V. S., laikotarpyje nuo 2008-08-02 iki 2010-02-08 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusios savininkės N. G. turtą – 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2.1. R. J.

2.2. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus A. P. apgaule įkalbėjus S. O. 2008-08-13 (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pas notarą G. P. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 3195, persiunčiamą į (duomenys neskelbtini) seniūniją, šią išvadą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui, V. K. 2008-09-18 pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos pervedus V. K. priklausančius 392200 litų į A. P. tėvo A. J. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų 292200 litų sumokėjus už S. O. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės 292200 litų turtą. Po to, V. K. baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą bei 2009-06-08 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. O. atkūrus nuosavybės teises į 60,80 ha žemės sklypą bei perdavus jai neatlygintinai 72,00 ha, didelės – 93933 litų valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 722 ir Nr. 723 (duomenys neskelbtini) kaimuose, po ko, V. K. 2009-07-15 S. O. vardu įregistravo minėtus žemės sklypus VĮ „Registrų centras“, po ko, A. P. prašymu V. K. surašius 2009-06-05 prašymą (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui iškelti išvados likutį 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių ir 2009-06-25 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-807-(1.15) persiuntus 2008-08-04 išvadą Nr. 3195 į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-12-04 pasirašyti įgaliojimą Nr. 3557 S. K. jos vardu tvarkyti klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 išvadą Nr. 3195 į 2,40 ha miško, už šios turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą S. K. pažadėjus A. P. sumokėti 1500 litų, pasikėsino įgyti svetimą – S. K. priklausantį turtą – 1500 litų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi S. K. nespėjus pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises žemės reformos žemėtvarkos projekto pasirinktoje kadastrinėje vietovėje galiojimo metu ir nerealizavus šios išvados, S. K. pinigų – 1500 litų nesumokėjo. Taip pat A. P. apgaule įkalbėjus S. O. (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-12-04 pasirašyti įgaliojimą Nr. 3556 R. K. jos vardu tvarkyti klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 išvadą Nr. 3195 į 1,78 ha vandens telkinio, už šios turtinės teisės perleidimą R. K. ir būsimą vandens telkinio pardavimą R. S. davus grynaisiais A. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, apie 30000 litų, pinigų sumą, neteisėtai įgijo svetimą, R. S. priklausantį tiksliai nenustatytos vertės turtą.Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2010-01-19 E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotą į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko tariamai patvirtintą išvadą Nr. 3195, dubliuojančią 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3195, persiunčiamą į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93933 litų vertės), 2,40 ha miško (1606 litų vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors S. O. tokios teisės neturėjo, neteisėtai kito asmens, t. y. S. O. naudai, jai apie tai nežinant, jos vardu įgijo svetimą, S. O. nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius buvusio savininko N. G. turėtiems, bendros 96696 litų vertės žemės ir miško sklypus bei vandens telkinį.

2.3. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus A. P. apgaule įkalbėjus S. O. (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-12-04 pasirašyti įgaliojimą Nr. 3562 A. P. jos vardu tvarkyti klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 išvadą Nr. 3195 (sudubliuota), po to, nenustatytam asmeniui į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamos 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko tariamai patvirtintos išvados Nr. 3195 antrame lape padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą pilietei S. O. žemės ir miško sklypas (duomenys neskelbtini) rajone nesuprojektuotas ir nesuteiktas, A. P. 2010-01-18 parašius prašymą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą) persiųsti į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, šį prašymą 2010-01-19 pateikus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui, po to, E. P. 2010-01-19 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2010-01-19 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-21 išsiuntus suklastotą išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, po to, A. P. 2010-01-26 (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J., veikdamas pagal 2009-12-04 S. O. įgaliojimą Nr. 3562, pasirašė perįgaliojimą Nr. 336 L. S. jo vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą), L. S. pastebėjus įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 3195 ir paprašius šį įgaliojimą panaikinti, po to, R. J. ir A. P. prašymu V. K. 2010-02-08 (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure parašius pareiškimą dėl įgaliojimo Nr. 658 atsisakymo, kuriuo V. K. atsisakė S. O. išduoto 2008-08-13 įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), K. J. ir R. J. per du kartus, t. y. 2010-02-08 ir kitą tyrimo metu nenustatytą dieną, iš L. S. gavus grynais bendrai 117000 eurų už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. 3195) bei I. K. ir J. K. (pagal išvadą Nr. 5565), dėl kurių veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą, taip apgaule įgijo svetimą, L. S. priklausantį didelės vertės – 117000 eurų turtą.

3. Be to, R. J., A. P., K. J., E. P. nuteisti už tai, kad jie, J. P. ir asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (R. R.), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010-01-25 suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. J., A. P., K. J. ir asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), E. P., J. P. ir kitiems nenustatytiems asmenims surašius, atspausdinus, pasirašius ir patvirtinus antspaudais, t. y.

3.1. Ne vėliau nei 2008-12-15 J. P. I. V. B. vardu raštu užpildžius tariamai 1998 m. rugpjūčio 11 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. B. 138,32 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. yra buvusio šios žemės savininko J. B. įpėdinė, R. J. apgaule įkalbėtai I. V. B. pasirašius šį prašymą, pagamino netikrą dokumentą ir panaudojo suklastotą dokumentą J. P. pateikus jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

3.2. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau nei 2008-12-15, J. P. 2008 m. gruodžio 15 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054 nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pagal pilietės I. V. B. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime 138,32 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 138,32 ha žemės, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, J. P. kartu su asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054, po ko šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo pateikdami VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto parengimui bei tolimesniam nuosavybės teisės atstatymo procesui inicijuoti.

3.3. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau nei 2008-12-15 A. P. surašius 2008-12-12 I. V. B. prašymą „Dėl žemės susigrąžinimo“, kuriuo prašoma atkurti nuosavybės teises į lygiavertį žemės plotą 138,32 ha Pažižmėlių k., parengti išvadą į (duomenys neskelbtini), nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, R. J. apgaule įkalbėtai I. V. B. pasirašius šį prašymą, pagamino netikrą dokumentą, po ko, šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo tyrimo nenustatytam asmeniui pateikus jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

3.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamoje 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintoje išvadoje Nr. 5581 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. 138,32 ha žemės (179279 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, suklastotu 2008-12-22 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu raštu Nr. S-2257-(1.9) išsiuntus išvadą Nr. 5581 į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių, taip suklastojo ir panaudojo suklastotą išvadą Nr. 5581.

3.5. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus į (duomenys neskelbtini) persiunčiamoje 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintoje išvadoje Nr. 5561 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (dubliuojančioje suklastotą 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5581), nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. 138,32 ha žemės (179279 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009-10-09 raštu Nr. S-1557-(19.) dėl 2009-08-19 išvados Nr. 5561 persiuntimo į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių perdavus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, taip suklastojo ir panaudojo suklastotą išvadą Nr. 5561.

3.6. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus 2010-01-25 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo skyriaus departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus rašto SD-39, kuriuo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui persiunčiama 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtinta išvada Nr. 5561, tikrumą, taip suklastojo ir panaudojo suklastotą 2010-01-25 raštą SD-39 ir suklastotą išvadą Nr. 5561 persiuntus šiuos suklastotus dokumentus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

3.7. Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, kadangi suklastotos 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. 5581 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu, neteisėtai 2009-12-23 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.6-81-22073 I. V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą, bei perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 105,20 ha, didelės – 179279 litų (51922,79 Eur) vertės valstybės žemės sklypas, taip pat didelės turtinės žalos patyrė V. K. sumokėjęs A. P. 100000 litų (28962 Eur) avansą ir R. J. 97000 litų (28093,14 Eur) avansą už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, taip pat didelės turtinės žalos patyrė R. J. pagal su įgaliotu asmeniu K. J. pasirašytą preliminarią sutartį per V. K. A. P. sumokėjęs 286850 litų (83077,50 Eur), už būsimą I. V. B. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą.

4. Be to, R. J., A. P., K. J. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedant asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), E. P. ir J. P., laikotarpyje nuo 2008-12-12 iki 2010-03-09 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. B. turtą – 138,32 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

4.1. R. J.

4.2. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. 2008-12-23 (duomenys neskelbtini) rajono 4-tajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašyti įgaliojimą Nr. 7659 V. K. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 5581, bei pasirašyti testamentą Nr. 7660 V. K., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2008-12-23 V. K. R. J. į jo nurodytą L. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 97000 litų (28093,14 Eur) avansą už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, taip pat prieš tai V. K. 2008-09-18 pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedus V. K. priklausančius 392200 litų (113588,97 Eur) į A. P. tėvo A. J. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų 100000 litų (28962 Eur) avansą sumokėjus A. P. už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės 197000 litų (57055,14 Eur) turtą.

4.3. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. 2009-03-25 (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę R. P. parašyti pareiškimus dėl įgaliojimo Nr. 7659 ir testamento Nr. 7660 V. K. panaikinimo, pasirašyti įgaliojimą Nr. R-1396 L. V. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 5581, bei pasirašyti testamentą Nr. R-1398 L. V., kuriuo jai paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat R. J. apgaule įkalbėjus L. V. priimti I. V. B. įgaliojimą ir testamentą, po to, V. K., nežinojusiam apie įgaliojimo Nr. 7659 ir testamento Nr. 7660 panaikinimą, baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą bei 2009-12-23 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. B. atkūrus nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą bei perdavus neatlygintinai tariamai turėtajam lygiavertį 105,20 ha, didelės – 179279 litų vertės žemės (duomenys neskelbtini), po to, R. J. nurodymu L. V. 2010-02-03 kreipusis į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių ir VĮ „Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filiale patekus prašymą įregistruoti suteiktus sklypus I. V. B. vardu ir išėmus nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. 44/1346549, 44/1346540, 44/1346533, I. V. B. vardu neteisėtai apgaule įgijo svetimą – valstybei priklausantį didelės vertės turtą – 179279 litų (51922,79 Eur) vertės žemės sklypus, po to, R. J. nurodymu L. V. atstovaujant I. V. B. pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaudojus I. V. B. nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, 2010-03-02 (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę R. P. R. J. nurodymu L. V. pasirašė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R-734, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš I. V. B. už 495000 litų (143361,91 Eur) nupirko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): žemės sklypą kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip neteisėtai apgaule įgijo didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 495000 litų (143361,91 Eur).

4.4. Taip pat, tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-08-19 asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu suderinus suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. 5561 (dubliuojančią 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5581) dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimo į 138,32 ha žemės buvusius (duomenys neskelbtini, I. V. B. vardu neteisėtai įgijo svetimą, I. V. B. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius 179279 litų vertės žemės ir miško sklypus.

4.5. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-10-16 tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. 5561 į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. 2009-09-03 (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. 2540 K. J. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 5561, po ko, R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., 2009-10-11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu direktoriumi E. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį siekiant parengti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal 2009-08-19 išvadą Nr. 5561 ir, atkūrus nuosavybės teisę į 138,32 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), sudaryti prielaidas žemės sklypų pardavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn už 300000 litų, po to, K. J. pateikus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui 2009-11-16 prašymą pagal eilę suklastotų išvadų, tame tarpe ir pagal (duomenys neskelbtini) persiųstą suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. 5561, atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), taip pasikėsino apgaule įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 300000 litų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi (duomenys neskelbtini) neliko tinkamo žemės sklypo šiai išvadai realizuoti, po to, 2010-01-05 ir 2010-01-14 R. J. prašymu R. Š. už K. J. parašius prašymus išsiųsti 2009-08-19 išvadą Nr. 5561 į (duomenys neskelbtini), 2010-01-15 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus 2009-08-19 išvadą Nr. 5561 į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, kur 2010-01-25 R. J. K. J. vardu surašius prašymą išsiųsti šią išvadą į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, E. P. 2010-01-25 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2010-01-25 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-39 išsiuntė suklastotą išvadą Nr. 5561 į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, po to, K. J. 2010-01-26 (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J., veikdamas pagal 2009-09-03 I. V. B. įgaliojimą Nr. 2540, pasirašė perįgaliojimą Nr. 328 R. J. I. V. B. vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu į 138,32 ha žemės sklypą pagal 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 5561, bei veikdamas pagal 2009-09-03 I. V. B. įgaliojimą Nr. 2540, 2010-03-09 sudarė su R. J. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į J. B. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodant 286950 litų turto pardavimo kainą, iš kurių 286850 litų grynais V. K. sumokėjo A. P., po ko, įgaliotas asmuo R. J. pateikė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui 2010-04-09 prašymą pagal suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. 5561 I. V. B. vardu atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau nuosavybė atkurta nebuvo, kadangi buvo pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikrinimas dėl išvados parengimo teisėtumo. Taip bendrais veiksmais įgijo svetimą – R. J. priklausantį didelės vertės turtą – 286850 litų.

5. Be to, R. J., A. P. nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (V. V.), ir E. P., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2009-09-18, suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. R. J., A. P., E. P., R. P., O. D., V. G. ir kitiems nenustatytiems asmenims surašius, atspausdinus, pasirašius ir patvirtinus antspaudais, t. y.:

5.1. A. P. R. P. vardu užpildė ir taip suklastojo tariamai 2000 m. lapkričio 16 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko R. S. 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini), nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad P. R. yra buvusio savininko R. S. įpėdinė, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

5.2. Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastojo R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) tariamai 1997-10-10 išduotą pažymą apie S. R. krikštą, pasirašytą (duomenys neskelbtini) parapijos klebono V. G.; R. G., J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. R., R., gimusios (duomenys neskelbtini), tariamai 1940-02-18 (duomenys neskelbtini) bažnyčioje įregistruoto sutuoktuvių liudijimo ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; R. R., G., gimimo liudijimo ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1951-01-10 (duomenys neskelbtini) rajono CBAĮ biure kopiją, grafoje „Motina“ melagingai įrašant R. R. tėvavardį „R.“, po ko asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pateikė šiuos suklastotus dokumentus (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

5.3. A. P. suklastojus 2009-04-16 R. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 26,88 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

5.4. A. P. suklastojus 2009-04-16 R. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą Kruopių seniūnijoje Bambalų kaime ir 14,1 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

5.5. A. P. suklastojus 2009-04-16 R. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 13,54 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

5.6. O. D. 2010 metais E. P. prašymu, jai jau nebedirbant (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje, ant 2000-11-16 R. P. vardu užpildyto prašymo blanko grąžinti buvusio savininko R. S. 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini), užrašė tikrovės neatitinkančią gavimo datą ir žymą „Gauta 2000-11-16“ ir savo parašu patvirtindama šio dokumento gavimo laiką (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnyboje, taip neturėdama tyčios suklastoti suklastojo šį prašymą, nenustatytam asmeniui priėmus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tris 2009-04-16 R. P. prašymus atkurti nuosavybę į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai 26,88 ha, 14,1 ha, 13,54 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), po to, parengė 2009-04-16 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 4792, joje nurodydama, kad pagal R. P. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko R. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 51,52 ha žemės, 3 ha miško ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 51,52 ha žemės, 3 ha miško; po ko, šią parengtą 2009-04-16 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 4792 savo parašu patvirtino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P..

5.7. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) persiunčiamą 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3233 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 2,81 ha žemės (4153 litų vertės) ir 11,29 ha miško (15847 litų vertės), turėtų (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė ir taip panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3233 į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

5.8. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 13,54 ha žemės (20012 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu 2009-04-16 E. P. pasirašytu raštu Nr. SD-223 išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

5.9. E. P. 2009-04-16 savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) persiunčiamą 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 26,88 ha žemės (39730 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu 2009-04-16 E. P. pasirašytu raštu Nr. SD-225 išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių.

5.10. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) persiunčiamą, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. 3234 dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-06-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 13,54 ha žemės (20013 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu 2009-09-18 E. P. pasirašytu raštu Nr. SD-548 išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių.

5.11. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) persiunčiamą, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. 3235 dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-06-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 26,88 ha žemės (39730 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu 2009-09-11 E. P. pasirašytu raštu Nr. SD-537 išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių.

5.12. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) persiunčiamą (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. 3234 dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-08-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 13,54 ha žemės (20013 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu 2009-09-11 E. P. pasirašytu raštu Nr. SD-537 išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių.

5.13. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) persiunčiamą (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. 3235 dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-08-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 26,88 ha žemės (39730 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu 2009-09-11 E. P. pasirašytu raštu Nr. SD-537 išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių.

5.14. Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, kadangi suklastotos 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu, neteisėtai 2010-06-28 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. 16312 R. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 26,88 ha žemės sklypą bei perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 34,30 ha, didelės – 39730 litų vertės valstybės žemės sklypas, taip pat didelės turtinės žalos patyrė V. A., sumokėjęs grynais 40000 litų avansą A. P. ir R. J. už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą; V. B., sumokėjęs grynais 50000 litų avansą R. J. už būsimą R. P. ir J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir jiems perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą; V. R., sumokėjęs grynais 56000 litų D. V. (kuris yra miręs) už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą; R. Š., sumokėjęs grynais 99000 litų R. J. ir A. P. už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą.

6. Be to, R. J., A. P. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedant E. P., asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009-04-16 iki 2010-12-06 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusio savininko R. S. turtą – 51,52 ha žemės ir 3 ha miško, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nusikalstamai įgytų turtinių teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

6.1. R. J.

6.2. Tęsdami nusikalstamus veiksmus 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. 3233 tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių bei 2009-04-17 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono 4-tajame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašius įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 3233, bei testamentą Nr. 1837 V. B., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2009-05-08 R. J. parašius avanso lapelį ir iš V. B. gavus grynais 50000 litų už apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. B. priklausantį didelės vertės turtą – 50000 litų.

6.3. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-223 išsiuntus suklastotą 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. 3234 į U(duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių bei 2009-04-17 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono 4-tajame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašius įgaliojimą Nr. 1834 V. R. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 3234, bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) V. R., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą gavus grynais 56000 litų iš D. V., kuris už būsimą žemės pardavimą 56000 litų prieš tai gavo iš V. R., taip bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą – V. R. priklausantį didelės vertės turtą – 56000 litų.

6.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-225 išsiuntus suklastotą 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. 3235 į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių bei 2009-04-17 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono 4-ajame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašius įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 3235, bei testamentą Nr. 1838 R. Š., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2009-04-17 R. P. pasirašius preliminariąją sutartį su R. Š., o R. J. ir A. P. iš R. Š. gavus grynais 99000 litų už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, taip bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą – R. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 99000 litų.

6.5. Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastotos 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu, 2010-06-28 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. 16312, neteisėtai R. P. atkūrus nuosavybės teisės į 26,88 ha žemės sklypą bei perdavus neatlygintinai lygiavertį tariamai turėtajam 34,30 ha, didelės – 39730 litų vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2010-06-26 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymu Nr. 16312 neteisėtai atkūrus nuosavybės teises R. P. į žemę (duomenys neskelbtini) suteikus žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. 2010-09-16 įregistravus R. P. vardu minėtus žemės sklypus VĮ „Registrų centras“ bei išėmus nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. neteisėtai įgijo svetimą, valstybei priklausantį didelės vertės turtą – 39730 litų vertės žemės sklypus. Po to, R. P. 2010-12-06 (duomenys neskelbtini) rajono 3-jo notaro biure pas notarą G. P., adresu (duomenys neskelbtini), pasirašydama žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), perleido nuosavybės teisę į šiuos sklypus B. M., kuris dėl sandorio susitarė su R. Š., 2009-04-17 už 99000 litų įgijusiu R. P. tariamai priklausančią turtinę teisę atkurti nuosavybę.

6.6. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-09-11, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotas 2009-06-16 tariamai (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintas išvadas Nr. 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), R. P. vardu neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 59743 litų vertės žemės sklypus.

6.7. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-09-11 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-09-11 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-537 išsiuntus suklastotą tariamai 2009-06-16 patvirtintą išvadą Nr. 3235 bei 2009-09-18 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-09-18 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-548 išsiuntus suklastotą tariamai 2009-06-16 patvirtintą išvadą Nr. 3234 į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, R. P. (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-09-22 pasirašius įgaliojimą Nr. 3731 K. J. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-06-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas Nr. 3234, 3235, po ko, R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., 2009-10-11 su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovaujančiu direktoriumi E. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį siekiant parengti nuosavybės teises į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal tariamai 2009-06-16 patvirtintas išvadas Nr. 3234, 3235 ir, atkūrus nuosavybės teisę į 40,42 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), sudaryti prielaidas žemės sklypų pardavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn už 119486 litų, po to, K. J. pateikus (duomenys neskelbtini)rajono žemėtvarkos skyriui 2009-11-16 prašymą pagal eilę suklastotų išvadų, tame tarpe ir pagal (duomenys neskelbtini) persiųstas suklastotas tariamai 2009-06-16 patvirtintas išvadas Nr. 3234, 3235, atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), taip pasikėsino apgaule įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 119486 litų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo R. P. nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) nebuvo atkurta.

6.8. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-09-11, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotas 2009-08-16 tariamai (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintas išvadas Nr. 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 59743 litų vertės žemės sklypus.

6.9. Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-09-11 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-09-11 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD-537 išsiuntus suklastotas tariamai 2009-08-16 patvirtintas išvadas Nr. 3234, 3235 į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių bei 2009-09-22 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-09-22 pasirašius įgaliojimą Nr. 3731 D. S. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-08-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas Nr. 3234, 3235, bei testamentą Nr. 3736 D. S., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendrai veikusiems R. J. arba A. P. iš V. A. gavus grynais 40000 litų avansą už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. A. priklausantį didelės vertės turtą – 40000 litų.

7. Be to, R. J. ir A. P. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010-03-17, suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. J., A. P., ir kitiems nenustatytiems asmenims surašius, atspausdinus, pasirašius ir patvirtinus antspaudais, t. y.:

7.1. Tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu užpildžius, suklastojo tariamai 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. D. 66,7 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini), nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad O. J. yra buvusio savininko J. D. įpėdinė, po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

7.2. Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastojo O. J. ir J. D. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. pagamino netikrą D. E., J., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą ШЮ Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1955-02-09 (duomenys neskelbtini) rajono CBAĮ biuro, kuriame grafoje „Tėvas“ įrašyti įrašai „D. J.“; pagamino netikrą K. L., A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. D., J., gimusios (duomenys neskelbtini), sutuoktuvių liudijimą ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1950-06-01 (duomenys neskelbtini) CBKĮ biuro; pagamino netikrą K. O., L., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1958-02-09 (duomenys neskelbtini) RKB CBAĮ, Respublikos archyvo, kuriame grafoje „Motina“ įrašyti įrašai „K. D., E.“; suklastojo tikrą K. E. mirties liudijimą Ш-OK Nr. (duomenys neskelbtini), liudijime melagingai nurodant tėvavardį „J.“, po ko, tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė šiuos suklastotus dokumentus (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

7.3. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu užpildžius, suklastojo 2010-02-25 O. J. prašymą atkurti nuosavybės teises į 66,75 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini), pageidaujant gauti žemės (miško) sklypą 54,75 ha (duomenys neskelbtini), po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

7.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu užpildžius, suklastojo 2010-02-25 O. J. prašymą atkurti nuosavybės teises į 66,75 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini), pageidaujant gauti žemės (miško) sklypą 1 ha (duomenys neskelbtini), po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

7.5. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu raštu užpildžius, suklastojo 2010-02-25 O. J. prašymą atkurti nuosavybės teises į 66,75 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini), pageidaujant gauti žemės (miško) sklypą 11 ha (duomenys neskelbtini), po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.

7.6. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę persiunčiamą 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5611 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. 11 ha žemės (23177 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors O. J. tokios teisės neturėjo, po to, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 5611, 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S-513-(1.9) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

7.7. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajoną persiunčiamą 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5612 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. 1 ha žemės (2107 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors O. J. tokios teisės neturėjo, po to, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 5612, 2010-03-17 R. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S-513-(1.9) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

7.8. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5613 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. 51,75 ha žemės ir 3 ha miško, iš kurių 47,09 ha priskirta valstybės išperkamai žemei (99267 litų vertės) ir 7,66 ha valstybės išperkamam miškui (9822 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini), nors O. J. tokios teisės neturėjo, po to, panaudojo suklastotą išvadą Nr. 5613 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S-514-(1.9) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

7.9. Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko didelės turtinės žalos patyrė V. K., pagal 2010-03-19 preliminariąją sutartį, pasirašytą su O. J., sumokėjęs A. P. grynais 217900 litų ir K. Š., pagal 2010-04-28 preliminariąją sutartį, pasirašytą su O. J. įgaliotu asmeniu A. P., sumokėjęs A. P. grynais 49900 litų, už žemės sklypų, kurie bus grąžinti O. J. atkūrus nuosavybes teises, būsimą pardavimą.

8. Be to, R. J. ir A. P. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedant asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2010-02-25 iki 2010-04-28 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. D. turtą – 63,75 ha žemės ir 3 ha miško, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

8.1. R. J.

8.2. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S-513-(1.9) išsiuntus suklastotą 2010-03-16 patvirtintą išvadą Nr. 5611 į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, iš kur ši išvada 2010-03-24 raštu persiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. 2010-03-19 (duomenys neskelbtini) rajono 2-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1156 K. Š. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1155 A. P., jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 5611, bei testamentą Nr. 1160 K. Š., kuriuo jam palieka jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atstatytos pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 išvadą Nr. 5611, po to, A. P., veikiančiam pagal 2010-03-19 O. J. įgaliojimą Nr. 1155, 2010-04-28 sudarius su K. Š. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 5611), A. P. iš K. Š. gavus grynais 49900 litų, bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą – K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 49900 litų.

8.3. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S-513-(1.9) išsiuntus suklastotą 2010-03-16 patvirtintą išvadą Nr. 5612 į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. 2010-03-19 (duomenys neskelbtini) rajono 2-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1157 A. P. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1158 T. S., jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 5612, bei testamentą Nr. 1161 T. S., kuriuo jam palieka jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atstatytos pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 išvadą Nr. 5612, po to, už šios turtinės teisės perleidimą D. D. tyrimo metu nenustatytam asmeniui sumokėjus grynais 2000 litų, bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą – D. D. priklausantį turtą – 2000 litų.

8.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S-514-(1.9) išsiuntus suklastotą 2010-03-16 patvirtintą išvadą Nr. 5613 į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. 2010-03-19 (duomenys neskelbtini) rajono 2-ame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1154 V. K. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1159 A. P., jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. 5613, bei testamentą Nr. 1162 V. K., kuriuo jam palieka jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atstatytos pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 išvadą Nr. 5613, po to, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. su V. K. pasirašyti 2010-03-19 preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 5613), A. P. iš V. K. pagal šią sutartį gavus grynais 217900 litų, bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės turtą – 217900 litų.

9. E. P. nuteistas ir už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas ir pagal šios pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. P-15, 6 p. nuostatas koordinuodamas ir organizuodamas žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą; 11 p. – nagrinėdamas dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, rengdamas ir pateikdamas Apskrities viršininkui dokumentus sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę mišką vandens telkinius atkūrimui bei žemės suteikimui; 25.1 p. ir 25.3 p. – būdamas atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių savalaikį ir kokybišką įvykdymą, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymą bei taip pažeisdamas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (nuo 2004-10-12 galiojusi straipsnio redakcija, Nr. IX-2490, Žin., 2004, Nr. 156-5695) 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, šio įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, kad „nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.“ ir to pačio įstatymo 10 str. 4 d. nuostatas, kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., teismui neatnaujinus praleistų terminų, duodamas neteisėtus nurodymus dėl dokumentų pildymo ir registracijos (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui V. S., savo parašu neteisėtai patvirtindamas ir taip suklastodamas pažymas 2008-08-04 Nr. 4780 ir 2009-04-16 Nr. 4792 dėl suklastotų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pateikdamas suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini) “ išvadoms dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektams parengti, savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtindamas suklastotas ir sudubliuotas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas – dvi 2008-08-04 išvadas Nr. 3195, 2009-04-16 išvadas Nr. 3233, 3234, 3235, 2009-06-16 išvadas Nr. 3234, 3235, 2009-08-16 išvadas Nr. 3234, 3235, suklastotas išvadas paties suklastotais raštais išsiuntęs į žemėtvarkos skyrius – suklastotą išvadą Nr. 3195 suklastotu E. P. pasirašytu 2010-01-19 raštu Nr. SD-21 išsiuntęs į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. 5561 suklastotu E. P. pasirašytu 2010-01-25 raštu SD-39 išsiuntęs į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu E. P. pasirašytu 2009-04-16 raštu Nr. SD-223 išsiuntus į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009-04-16 raštu Nr. SD-225 išsiuntus į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu E. P. pasirašytu 2009-09-18 raštu Nr. SD-548 išsiuntus į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009-09-11 raštu Nr. SD-537 išsiuntus į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, suklastotas išvadas Nr. 3234, 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009-09-11 raštu Nr. SD-537 išsiuntus į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, taip padėdamas R. J., K. J. ir A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą, E. P. taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, taip pat didelės turtinės žalos patyrė valstybė, nes dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, prarado bendros 133663 Lt (38711,48 Eur) vertės žemės sklypus, taip pat didelės turtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 1058128 Lt (306455,05 Eur), taip pat didelės neturtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas.

10. V. S. nuteistas ir už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, eidamas ((duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2002-06-21 įsakymu Nr. 167-K patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigybių aprašymo 6 p., 13 p. numatytas funkcijas, kad žemėtvarkininkas „Ruošia dokumentus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, asmenims, padavusiems prašymus gauti žemę arba kompensaciją“, „<...> Patikrina, registruoja pateiktus žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir kartografinėje medžiagoje pažymi subjektų deklaruojamų sklypų ribas. Patikrina ar paraiška užpildyta teisingai <...>„, tyčia pažeisdamas aprašymo 19 p., 20 p., 21 p., 23 p., numatančius, kad žemėtvarkininkas atsako „už prašymų priėmimą“, „už nuosavybę įrodančių dokumentų paiešką“, „už nuosavybės juridinių dokumentų bylų komplektavimą“, „už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų patikrinimą, pateiktų žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų registravimą ir subjektų deklaruojamų sklypų ribų pažymėjimą kartografinėje medžiagoje“, pažeisdamas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (nuo 2004-10-12 galiojusi straipsnio redakcija, Nr. IX-2490, Žin., 2004, Nr. 156-5695) 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, šio įstatymo 10 str. 4 dalies nuostatas, kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai galėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., teismui neatnaujinus praleisto termino, neteisėtai priimdamas 2008-08-02 (duomenys neskelbtini) vyskupijos (duomenys neskelbtini) parapijos krikšto liudijimą Nr. 132, išduotą remiantis liudijimu, tuo pačiu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, kadangi giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu laikomas išrašas iš bažnytinės knygos, pakeisdamas įrašus ir taip suklastodamas 1992-04-07 S. O. prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją), surašydamas 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780 ir nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, taip padėdamas R. J., K. J. ir A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą, V. S. taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, taip pat didelės turtinės žalos patyrė valstybė, nes dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, valstybė prarado 93933 Lt (27204,87 Eur) vertės žemės sklypus, taip pat didelės turtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 726178 Lt (210315,68 Eur), taip pat didelės neturtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas.

II. Apeliacinio skundu argumentai

11. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems R. J., K. J., E. P. ir V. S. paskirtų bausmių ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

R. J.:

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

K. J.:

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

E. P.:

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę, (tuo pačiu ištaisant galimą rašymo apsirikimą, 2018-04-12 nuosprendžiu pripažinus E. P. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį);

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

V. S.:

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, subendrintą bausmę paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Taip pat prokuroras apeliaciniu skundu prašo, teismui priėmus sprendimą, kad bausmės vykdymas E. P. ir V. S. gali būti atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. P. ir V. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, atėmimą dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad, skundžia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalį dėl nepagrįstai mažesnių bausmių, nei tai numatyta BK ir nei juo vadovaudamasis siūlė valstybinis kaltintojas, paskyrimo kaltinamiesiems R. J., K. J., E. P., V. S., taip pat dėl V. S. neskirtos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat dėl galimo rašymo apsirikimo, nuosprendžiu pripažinus E. P. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nors jo veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

11.2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad yra kaltinamųjų R. J., K. J., E. P., V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nenustatęs kitų pagrindų bausmės dydžių mažinimui, tačiau nustatęs jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, paskirdamas jiems per mažas bausmes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir neteisingai paskyrė bausmes. Teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas kaltinamųjų pozicijas jiems pareikštų kaltinimų atžvilgiu, aiškiai pasisakė, kad kaltinamieji R. J., K. J., V. S. ir E. P. savo kaltės nepripažino, bet jų kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei kaltinamojo A. P. parodymais, kuris savo kaltę pripažino pilnai (nuosprendžio 19 p.). Tačiau, prieštaraudamas šiai savo išvadai, toliau nuosprendyje teismas nurodo, kad kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino dalinai (nuosprendžio 23 p.), kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino iš dalies (nuosprendžio 24 p.). Apeliantas pažymi, kad vertinant E. P. ir V. S. išreikštas pozicijas ir duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, akivaizdu, kad E. P. ir V. S. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) kaltais neprisipažino, nors apklausiami ir pareiškė, kad dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais prisipažįsta iš dalies. Apklausų metu, nagrinėjant bylą teisme ir bandant išsiaiškinti, kokią kaltinimo dalį šie kaltinamieji pripažįstą, dėl kokių savo veiksmų jaučiasi kaltais, jie nesugebėjo suprantamai to paaiškinti, kaltinamiesiems atstovavę gynėjai nei apklausų metu, nei per baigiamąsias kalbas, taip pat nesugebėjo įnešti teisinio aiškumo šiuo klausimu. Apklausiami E. P. ir V. S. ne vieną kartą pakartojo, kad kažko nesuprato, nežinojo jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepastebėjo dokumentų datos, praleisto termino, suklydo. Kaltinamasis E. P., paaiškindamas dėl nustatytų jo neteisėtų veiksmų, teigė, kad sudubliuotos O. išvados atveju jam buvo problemų su sveikata, buvo blogai su širdimi, gal ir išgaravo iš atminties, kad viena išvada jau buvo parengta; kitu atveju, kai buvo sudubliuotos jau keturios P. išvados, tuo metu jam buvo užtemimas, jis tikėjosi, kad išvados sugrįš. Analogiškos pozicijos laikėsi ir kaltinamasis V. S.. Apgailestavimą dėl jų padarytų veiksmų jie siejo tik su tuo, kad galimai netinkamai, nedėmesingai atliko savo pareigas. Taip savo neteisėtus veiksmus bandė paaiškinti apie 20 metų žemės tvarkymo srityje išdirbę profesionalai, vienas iš kurių buvo teritorinės įstaigos vadovas. Prokuroro nuomone, jų dalinis kaltės pripažinimas yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio. Tokia V. S. ir E. P. pozicija negali būti vertinama kitaip, nei bandymas savo tyčinius nusikalstamus veiksmus pridengti tariama nekompetencija ir, nesitikint visiško reabilitavimo, bent tokiu būdu išvengti bausmės, viliantis, kad jų veiksmai bus įvertinti kaip mažiau sunki nusikalstama veika, kuriai jau bus suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Apelianto įsitikinimu, pažeidimai jų darbinėje veikloje nebuvo atsitiktinumas, o priešingai - tai gerai suplanuota ir organizuota sisteminė veikla, padedant grobti valstybės turtą. Atmetus visus sveikai logikai ir byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančius V. S. ir E. P. parodymus, įvertinus jų didelę darbinę patirtį ir pareigą žinoti bei vykdyti jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, būtina konstatuoti, kad jie tiesiogines savo darbines funkcijas nukreipė ne teisės aktuose numatytų pareigų tinkamam atlikimui, o nusikalstamų veikų darymui ir padėjimui kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas. Ir būtent jų veiksmai yra tiesioginė padarytos didelės turtinės žalos viena iš priežasčių.

11.3. Prokuroras tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje visiškai teisingai pažymėjo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji E. P. ir V. S. kategoriškai neigė, kad jų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo atvejais buvo apgalvoti ir tyčiniai, o tokia jų pozicija jokiu būdu negali būti vertinama kaip visiškas ar dalinis prisipažinimas, nes jie buvo kaltinami ir teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę visas kaltinamajame akte nurodytas jiems inkriminuotas tyčines nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo E. P. parodymai ir jo pasirinkta gynybinė taktika prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie akivaizdžiai patvirtina jo aktyvius veiksmus sudėtingame sukčiavimo mechanizme, neteisėtai atkuriant nuosavybės teises. Kaltinamojo V. S. veiksmai taip pat nebuvo atsitiktiniai, jis, suvokdamas savo neteisėtus veiksmus, veikė priešingai tarnybos interesams ir taip prisidėjo prie dokumentų klastojimo ir sudėtingo kaltinamųjų R. J., A. P. ir E. P. vykdomo sukčiavimo mechanizmo (nuosprendžio 373, 374 p.).

11.4. Prokuroras nurodo, kad E. P. ir V. S. atveju, nenustatęs jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jiems skirtinas laisvės atėmimas, bausmės dydžiai nustatytini artimi vidurkiui (nuosprendžio 391, 395 p.). Apeliantas pažymi, kad V. S. faktiškai skirtos bausmės (pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. - 2 metai laisvės atėmimo; pagal BK 300 str. 3 d. - 2 metai laisvės atėmimo; pagal BK 228 str. 2 d.- 2 metai laisvės atėmimo) labai skiriasi nuo įstatymo numatytų bausmių dydžių vidurkių, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį V. S. paskirta net dvigubai už patį bausmės vidurkį mažesnė bausmė. Tiek E. P., tiek V. S. atveju, pirmos instancijos teismas, nustatęs galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat nustatęs, kad abu nurodyti kaltinamieji BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė pasinaudodami savo tiesioginėmis pareigomis valstybės tarnyboje ir toliau dirba susijusį darbą, nepagrįstai nevienodai pritaikė jų atžvilgiu BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 68² straipsnį, t. y. E. P. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, o V. S. atveju tokio draudimo nuosprendyje nenurodė.

11.5. Prokuroro teigimu, spręsdamas dėl R. J. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, teismas nuosprendyje pasisakė, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jam skiriamos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas vidurkis (nuosprendžio 375 p.). BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo. Pirmos instancijos teismas, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, padarymą paskirdamas R. J. tik 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą skirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę, prieštaraudamas savo paties nuostatai (nuosprendžio 375 p.), faktiškai paskyrė mažesnes už vidurkį bausmes, ir tai po bausmių subendrinimo nepagrįstai teismui leido pritaikyti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę pagal BK 75 straipsnį. Teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl svarbių teisingumo įgyvendinimo ir bausmės skyrimo principų (nuosprendžio 376 p.), visiškai ignoravo tą faktą, kad kaltinamasis R. J. absoliučiai nepripažino padaręs jam inkriminuojamus sunkius nusikaltimus, jis taip pat nepripažino labai didelės turtinės žalos valstybei ir fiziniams asmenims padarymo ir logiška, kad nesiėmė jokių priemonių siekiant šią žalą atlyginti ar kaip nors sumažinti. Todėl nesuprantama, kokių interesų pusiausvyros buvo siekta, dirbtinai mažinant laisvės atėmimo bausmės laiką ir dėl to neskiriant paskirtos bausmės realaus atlikimo, kuomet kaltinamasis nesutinka pripažinti kaltės dėl jo tiesiogine tyčia padarytų pavojingų veikų ir atlyginti labai didelės padarytos žalos.

11.6. Prokuroro tvirtinimu, skirdamas bausmę K. J., teismas nuosprendyje nurodė, kad jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, nors jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra sunkinančių. Be to, prokuroras pažymi, kad, skirdamas R. J., K. J., E. P. ir V. S. nepagrįstai švelnias bausmes bei atidėdamas jų vykdymą, pirmos instancijos teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), kurioje pažymėta, kad praėjus dideliam laiko tarpui, realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais (nuosprendžio 379 p.), ir nusprendė, kad tiek kaltinamajam R. J., tiek kitiems kaltinamiesiems taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2017-10-06, ir bausmės vykdymas atidėtinas (nuosprendžio 380 p.). Tačiau R. J. ir kitų kaltinamųjų (K. J., E. P.. V. S.) padarytos nusikalstamos veikos yra ne ekonominio, bet aiškiai turtinio pobūdžio, visas draudžiamos kaltininkų veiklos mechanizmas klastojant dokumentus ir sukčiaujant buvo nukreiptas į vieną savanaudišką tikslą - apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą. Be to, E. P. ir V. S., be dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti, padarė korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, nesuteikia pagrindo vertinti kaltinamųjų veiksmus ir už jas skirtinas bausmes taip siaurai ir švelniai, kaip tai padarė pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo konkrečiu atveju visiškai netinkančia teismų praktika.

11.7. Prokuroro įsitikinimu, R. J., K. J., E. P. ir V. S. teismo nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai akivaizdžiai neproporcingi jų padarytoms nusikalstamoms veikoms, prieštarauja BK 41 straipsnyje nurodytai bausmės paskirčiai (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), prieštarauja BK 54 straipsnyje nurodytiems bendriems bausmės skyrimo pagrindams ir BK 61 straipsnyje nurodytam bausmės skyrimui, kai yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. R. J., K. J., E. P. ir V. S. įvykdė daug nusikaltimų, tarp kurių yra sunkūs nusikaltimai, t. y. padarė padidinto pavojingumo įstatymo uždraustą veiką, nusikaltimus padarė tiesiogine ir apibrėžta tyčia, t. y. aiškiai suprasdami savo neteisėtų veiksmų ir siekiamų tikslų esmę, nusikaltimai padaryti turint kaltinamųjų aiškiai suvokiamą savanaudišką tikslą - apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padarytos veikos yra baigti nusikaltimai. Pagrindinis kaltinamuosius charakterizuojantis požymis, galintis turėti reikšmės skiriamai bausmei, yra tai, kad jie ankščiau neteisti, tačiau šis požymis neturi reikšmės, kai įstatymas nenumato alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Kiti kaltinamuosius charakterizuojantys duomenys yra neutralaus pobūdžio ir nesuteikia pagrindo jų asmenybes vertinti išskirtinai teigiamai ar neigiamai. Kaltinamieji jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose dalyvavo kaip bendrų nusikalstamų veikų vykdytojai bei padėjėjai sukčiaujant (E. P. ir V. S. atveju), tai nesuteikia galimybės jų veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus arba antraeilius. Kaltinamųjų R. J., K. J., E. P. ir V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus neatitinka aktyvios atgailos požymių, kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie vykdė bendrininkų grupėje. Tokiu būdu, nuosekliai ir išsamiai įvertinus BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus R. J., K. J., E. P. ir V. S. bei jų padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, nenustatyta jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų skirti jiems švelnesnes bausmes ar kitaip lengvinti jų padėtį. R. J., K. J., E. P. ir V. S. neprisipažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesigailėjo padarę nusikaltimus, per ilgą laiką nuo nusikaltimų padarymo neatlygino ir neketina atlyginti jų veiksmais padarytos žalos (R. J., K. J., E. P.), byloje nėra ir kitų jų atsakomybę galinčių lengvinti aplinkybių, todėl teismo nuosprendžiu jiems paskirtos bausmės yra per švelnios ir nepagrįstos.

11.8. Prokuroras nurodo, kad iš to, jog teismas nesugebėjo nuosprendyje nurodyti aiškių, išsamių ir pagrįstų savo sprendimo argumentų dėl švelnesnių už įstatymo numatytas bausmes skyrimo, akivaizdžiai matyti išankstinė teismo nuostata laisvės atėmimo bausmių dydžius kaltinamiesiems dirbtinai parinkti būtent tokius, kad jie atitiktų BK 75 straipsnio nuostatas ir būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. R. J., K. J., E. P. ir V. S. paskyrus pirmos instancijos 2018-04-12 nuosprendyje nurodytas bausmes, už savo padarytas nusikalstamas veikas jie faktiškai lieka nenubausti, nes formaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą, niekaip nepakeis jų gyvenimo bei neprivers neigiamai vertinti savo padarytus neteisėtus veiksmus, kurių jie net nepripažino.

12. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas R. K. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir V. S. išteisinti, nepadarius veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje.

12.1. Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu kaltės dėl jam reiškiamų kaltinimų nepripažino, nes veikų, už kurias nuteistas, jis nepadarė, jo veiksmuose nėra nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių visumos. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esantiems liudytojų parodymams bei kitiems bylos duomenims, tai lėmė nepagrįstą V. S. nuteisimą.

12.2. Apelianto teigimu, V. S. apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl to, kad suklastojo S. O. 1992-04-07 prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją), t. y. virš S. O. rašytų įrašų „P. K. A.“ parašydamas įrašus „N. G.“ ir grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“ ištaisydamas S. O. parašytą skaičių 13 į skaičių 63 ir viršuje prirašydamas skaitmeninius įrašus 64,98, taip nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kartu su E. P. pagamino žinomai netikrą dokumentą. Byloje nustatyta, kad 1992-04-04 S. O. buvo pateikusi (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui prašymą grąžinti jos tėvo K.F A. P. turėtą žemę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtas prašymas buvo netenkintas, kadangi nepakako duomenų tokiam prašymui patenkinti. 2008 m. V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininku, gavo kitą S. O. prašymą, kurio pagrindu papildė S. O. 1992 m. prašyme nurodytus duomenis, t. y. virš S. O. darytų rankraštinių įrašų parašė įrašus „N. G.“ ir grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“ ištaisė parašytą skaičių 13 į skaičių 63 ir viršuje prirašydamas skaitmeninius įrašus 64,98. Kaip nurodė pats V. S., tuo metu dirbant jam žemėtvarkoje, buvo tokia praktika, jog asmeniui pateikus dokumentus dėl žemės grąžinimo ir vėliau pateikus papildomą informaciją, naujas prašymas nebuvo rašomas, buvo papildomas pirminis ranka rašytas prašymas. Minėtą aplinkybę nurodė ir teismo proceso metu apklausiamas E. P., kuris teigė, jog tuo metu buvo tokia praktika, kadangi asmuo pradinėje stadijoje kreipdamasis dėl nuosavybės atkūrimo dažnai ir nežinodavo tiksliai visos informacijos, kiek žemės, kur ta žemė, todėl ji buvo tikslinama pačiame prašyme. Apeliantas tvirtina, kad V. S. 1992-04-04 S. O. prašyme kaltinime nurodytus įrašus padarė, gavęs kitą/naują 2008-08-04 S. O. prašymą atkurti N. G. turėtą žemę. Tai, kad 2008-08-04 S. O. prašymas buvo suklastotas, V. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, o nuosprendyje ši aplinkybė visiškai nebuvo analizuojama, teismas dėl to nepasisakė.

12.3. Apeliantas pažymi, kad V. S. nėra teisininkas, nėra ekspertas ir neturi specialių žinių, kurios jam leistų gavus prašymą nustatyti, ar dokumentas ir jame esantys duomenys ir/ar parašas yra tikri ar netikri. Teismas neanalizavo ir nenustatė, jog V. S. suvokė ar galėjo suvokti, jog priima netikrą, suklastotą dokumentą (2008 m. S. O. prašymą), kurio pagrindu atliko pirminio S. O. prašymo atkurti nuosavybę patikslinimą, ir ar suvokė, jog atlikdamas taisymus nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją. V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, neneigė atlikęs duomenų papildymą pirminiame S. O. prašyme, tačiau teismas nuosprendyje klaidingai ir nepagrįstai tai vertino kaip V. S. dalinį prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų. Padaryti įrašai - tai atlikti patikslinimai pagal papildomai pateiktus S. O. dokumentus, o ne klastojimas. Darydamas patikslinimus 1992 m. S. O. prašyme, V. S. nebandė šių duomenų paslėpti, užmaskuoti, užtušuoti. Taisymai buvo atlikti atvirai, t. y. nebandant nuslėpti, paslėpti, neslepiant autentiškų duomenų, nebuvo bandoma imituoti kito asmens rašto, parašo, kas parodo, jog V. S. nesiekė nusikalstamų tikslų. V. S. prisipažįsta (tačiau ne kaip nusikaltimą), tai, kad norėdamas tik gero, palengvinti pretendentui išvengti biurokratinių procedūrų, atliko duomenų papildymą/patikslinimą.

12.4. Apelianto nuomone, teismas nevertino ir aplinkybės, jog piliečių nuosavybės atkūrimo dokumentų rengimas (žemėtvarkos skyriuose) prieš daugiau nei dešimt metų nebuvo tinkamai reglamentuotas, kaltinamasis E. P., tuo metu buvęs V. S. tiesioginiu vadovu, teisininkas, patvirtino, jog egzistavo tokia praktika, kai piliečių prašymai vėliau buvo tikslinami, kadangi asmuo pradinėje stadijoje, kreipdamasis dėl nuosavybės atkūrimo, dažnai ir nežinodavo tiksliai visos informacijos, kiek žemės, kur ta žemė, todėl ji buvo tikslinama pačiame prašyme padarant taisymus.

12.5. Apelianto tvirtinimu, nenustačius V. S. veiksmuose būtinojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, kaip asmens santykio su subjektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, negalima konstatuoti asmens atsakomybės dėl jam pareikštų kaltinimų. Teismas, priimdamas nuosprendį, neanalizavo, nevertino ir visiškai nepasisakė dėl BK 300 straipsnio 3 dalies sudėties būtinųjų požymių - kaltės, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. teismas nenustatė, kad V. S. tyčia, sąmoningai įrašė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat nenustatė, jog jis suvokė, kad šis dokumentas yra žinomai suklastotas ir juo labiau, kad dėl to bus padaryta didelė žala, todėl V. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai.

12.6. Apeliantas nurodo, kad V. S. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniu, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, neteisėtai priėmė 2008-08-02 (duomenys neskelbtini) parapijos krikšto liudijimą Nr. 132, išduotą remiantis liudijimu, tuo pačiu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, kadangi giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu laikomas išrašas iš bažnytinės knygos. Tačiau šioje byloje taip ir liko nenustatyta, kaip ir kokiomis aplinkybėmis minėta pažyma buvo priimta, kas ją įdėjo į bylą. V. S., įvertinant praėjusį laikotarpį, darbų krūvį ir apimtį, negalėjo nurodyti, kaip ji buvo pateikta, kas ją pateikė, ir kokiomis aplinkybėmis ji atsirado byloje. Šios aplinkybės teismas nuosprendyje nenustatinėjo. Byloje apklaustas E. P. nurodė, kad V. S. buvo ne vienintelis, kuris galėjo prieiti prie bylos, disponuoti ja, kadangi tuo metu jis savo kabinetu dalijosi su kitais matininkais, kurie tam tikromis dienomis ir tam tikromis valandomis naudodavosi bendra patalpa, kabinetu ir buvo toks susitarimas, kad jei kas atneštų kokį dokumentą, tai jie paimdavo ir padėdavo. V. S. yra žemėtvarkininkas ir jis dažnai nebūdavo kabinete, kadangi būdavo išvykęs atlikti žemės matavimų. E. P., kaip V. S. vadovas, patvirtino, kad V. S. nebuvo vienintelis žemėtvarkininkas, kuris galėjo disponuoti nuosavybės teisių atkūrimo bylomis. Jo atostogų, ligos metu, jį pavaduodavo kiti kolegos, o juolab „O. byla“ nebuvo konkrečiai V. S. priskirta įsakymu ar kitokiu dokumentu. Be to, bažnytinė pažyma yra dokumentas, todėl V. S. pagal savo pareigas, radęs šią pažymą byloje, negalėjo jos nei išimti, nei išmesti.

12.7. Apelianto teigimu, V. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus eilinio žemėtvarkininko pareigas ir buvo atsakingas už prašymų priėmimą, už nuosavybę įrodančių dokumentų paiešką, už nuosavybės juridinių dokumentų bylų komplektavimą. Jo pareiga priimti dokumentus, o jei bažnytinė pažyma yra dokumentas, jos priėmimas negali būti laikomas neteisėtu. Juo labiau dokumento priėmimas, jo buvimas byloje nesukelia absoliučiai jokių pasekmių, pasekmes sukelia šio dokumento įvertinimas ir juridinės reikšmės jam suteikimas. V. S. tokių įgaliojimų neturėjo, jo pareigos nebuvo susijusios su pretendentų pateikiamų dokumentų vertinimu, jis neturėjo teisės nuspręsti nepriimti pateikiamo dokumento. Be to, V. S. nėra teisininkas ir neturi specialių teisinių žinių įvertinti, ar pateikta kunigo išduota bažnytinė pažyma yra tikra, teisėta ar neteisėta, t. y. ar ji atitinka šiam dokumentui keliamus reikalavimus. Dokumentų turinio vertinimo V. S. nebuvo įgaliotas atlikti, tam neturėjo ir kompetencijos. Byloje yra duomenys, jog V. S. kreipėsi į savo vadovą - žemėtvarkos skyriaus vadovą E. P., klausdamas, ar ši pažyma yra tinkama. E. P. teisme patvirtino, jog ir pats kreipėsi į apskrities administracijos teisininkus su prašymu išaiškinti, ar tokia pažyma yra tinkama. E. P., tiesioginis V. S. vadovas, turintis teisinį išsilavinimą, atsiklausęs, kaip jis nurodė apskrities administracijos teisininkų, ir gavęs jų patikinimą, jog tokia pažyma yra tinkama, nurodė V. S. ją pridėti prie bylos. Taigi minėtos pažymos teisinis vertinimas nebuvo V. S. kompetencija ir funkcija pagal tuo metu atliekamas pareigas, šią funkcija atliko skyriaus vedėjas E. P., atitinkamai prisiimdamas to teisines pasekmes. Tad akivaizdu, kad V. S. negalėjo nepriimti bažnytinės pažymos, negalėjo nustatyti, ar ši pažyma turinio prasme yra tikra (nesuklastota) ir negalėjo pagal savo einamas pareigas ir žinias nustatyti, ar pažyma teisiškai tinkama. Jis nepriėmė sprendimo, jis vadovavosi vadovo tiesioginiu nurodymu, jog tokia pažyma įdėtina į bylą. Tiesioginiam vadovui nurodžius, V. S. pridėjo ją prie bylos, vadovo nurodymu surašė 2008-08-04 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tačiau šios pažymos nepasirašė ir negalėjo pasirašyti, šią pažymą pasirašė skyriaus vedėjas E. P., kurio pareigos tai numato ir būtent jis neša visą atsakomybę už jos turinį. V. S. inkriminuojami veiksmai - bažnytinės pažymos priėmimas bei 2008-08-04 pažymos užpildymas nėra neteisėti ir nesukelia ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių. Vedėjo E. P. nepasirašyta pažyma net nelaikytina dokumentu, kol joje nėra atsakingo asmens parašo bei įstaigos spaudo, o prieš pasirašant šią pažymą E. P., vykdydamas savo pareigas, turėjo įsitikinti šios pažymos turinio teisingumu. Tik pasirašytas dokumentas tampa oficialiu, tik tada jis gali sukurti, pakeisti ar panaikinti tam tikrus juridinius faktus.

12.8. Apeliantas pažymi, kad nurodyta bažnytinė pažyma yra tikra, ji nėra ir nebuvo suklastota, kunigas tikrai ją pasirašė, joje yra tikras bažnyčios antspaudas, dokumento tikrumas dėl joje nurodyto fakto patvirtinimo V. S. nesukėlė jokių abejonių, nes normalus žmogus nedrįstų abejoti kunigo fakto tvirtinimu. Pažymos tekste esantis kunigo rašytas žodis „...liudiju...“ tik patvirtino, kad tai yra tinkamas dokumentas, bent jau tiek, kiek V. S. pagal savo žinias, išsilavinimą, kompetenciją ir funkcijas galėjo suvokti kaip tinkamą dokumentą. Taigi aplinkybės, jog jis įdėjo į bylą bažnytinę pažymą, po to kai jam skyriaus vedėjas patvirtino ir nurodė tai atlikti, neleidžia teigti, jog V. S. veiksmuose yra nusikaltimo požymių.

12.9. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. S. dalyje dėl bendrininkavimo, nurodė, jog kaltinamojo V. S. kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei kaltinamojo A. P. parodymais, kuris savo kaltę pripažino pilnai. Tačiau teismas nuteisė V. S. remdamasis vien tik prielaida, padaryta iš A. P. nurodytos frazės „Tame procese jam (A. P.) teko bendrauti su V. S.“. Šioje byloje teismas neanalizavo ir nenustatė jokių duomenų apie susitarimo buvimą, apie vaidmenų pasiskirstymą, apie V. S. naudos gavimą, interesą, neanalizavo teismas, ar yra ryšys tarp bendrininkų - tiesioginis ar netiesioginis (per kitus asmenis), dėl jų visiškai nepasisakė, tiesiog nuosprendyje pasirėmė valstybinio kaltintojo pateiktomis prielaidomis, o tokiomis prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Taigi teismas pripažino V. S. kaltu pasiremdamas vienintele A. P. fraze „Tame procese jam (A. P.) teko bendrauti su V. S.“, ir tai, anot teismo, yra tas ryšys, siejantis kaltinamuosius baudžiamosios teisės požiūriu.

12.10. Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu apklausiamas A. P. nurodė, jog „2008 m. pradėjau užsiiminėti nedidelių žemės sklypų atstatymu ir tada jie visi buvo teisėti ir teisingi“ (2017 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 8.55 min). A. P. vykdant teisėtą ir teisingą nedidelių žemės sklypų atstatymo veiklą, neabejotinai tokia veikla buvo susijusi su žemėtvarkos skyriais ir juose dirbančiais žmonėmis. Apklausos metu A. P., paklaustas, „Ar teko bendrauti su žemėtvarkos darbuotojais, tame tarpe ir su V. S.?“, atsakė, kad „daug tų bendravimų buvo, todėl neišskirsiu aš kiekvieno, manau, kad teko“ (garso įrašo 23 min). Apelianto nuomone, teismas rėmėsi vieninteliu iš konteksto paimtu sakiniu, kad „Susipažino su S.“, ir nepagrįstai sprendė, kad tokia pažintis yra nusikalstama ir duoda pagrindo išvadai apie bendrininkavimą. Nuteistasis A. P., sutikęs bendradarbiauti su kaltintoju ir pateikęs visą jam žinomą informaciją apie vykdytą veiklą, apklausiamas teismo posėdžio metu nenurodė jokių kitų aplinkybių, susijusių su S. O. nuosavybės atstatymo aplinkybėmis, kurios vienaip ar kitaip galėtų būti siejamos su V. S. nusikalstamu bendrininkavimu. Į klausimą, „Kas jums žinoma dėl padidintų skaičių iš 13 į 63 O. prašyme dėl nuosavybės atkūrimo?“ – A. P. atsakė „nieko nežinau“. A. P. nurodė, kad žinojo, jog bus atkuriama O. žemė per G., o kas pataisė O. prašymą - nieko nežino (garso įrašo 25 min). Paklausus „2008 m. prašymas atkurti O. žemes kur buvo pateiktas?“ - nurodė, kad „...nežinau, gal į (duomenys neskelbtini) skyrių, gal į (duomenys neskelbtini)...“ (27 min 50 sek.), į klausimą „Iš kur jūs sužinodavot apie išvadas, jų numerius, kad įrašyti į įgaliojimus?“ - A. P. nurodė, kad jis nežinojo, R. J. sužinodavo (3 val. 26 min. 15 sek.). Taigi nurodyti A. P. parodymai visiškai nepatvirtina jokio susitarimo su V. S. buvimo, taip pat visiškai nepatvirtina V. S. kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias V. S. yra nuteistas, o teismo padaryta išvada, jog V. S. kaltę neva patvirtina A. P. parodymai, tėra prielaida, paremta iš konteksto paimtu sakiniu.

12.11. Apelianto tvirtinimu, kaltinamieji R. J., K. J., kurie nuteisti kaip V. S. bendrininkai, apklausiami teismo posėdžio metu nurodė, kad V. S. nepažinojo, nė vienas nenurodė, jog turėjo kokių nors ryšių, sąsajų su V. S.. Šioje byloje buvo taip pat apklausta kelios dešimtys liudytojų ir nė vienas nenurodė, jog buvo apskritai koks nors susitarimas su V. S., kad V. S. suprato, jog veikė bendrai su kitais kaltinamaisiais ir to norėjo. Apelianto įsitikinimu, minėtos aplinkybės aiškiai parodo, jog nebuvo jokio bendradarbiavimo tarp V. S. ir A. P. ar kitų kaltinamųjų, nes tai, kad kaltinamasis, kuris bendradarbiaudamas su kaltintoju ir sutikęs atskleisti visą jam žinomą informaciją, nežinojo visų aplinkybių, aiškiai rodo, kad jis nebendravo su V. S. nusikalstamos veikos kontekste. Teismas pripažindamas V. S. kaltu nesiaiškino ir neanalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. P. susipažino su V. S., kokie santykiai juos siejo, kaip tai susiję konkrečiai O. epizode ir t. t.

12.12. Apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas V. S. kaltu, turėjo nurodyti, kokios konkrečiai aplinkybės ir įrodymai patvirtina kiekvieno iš bendrininkų grupės funkciją, indėlį į bendrą nusikaltimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį, t. y. kiekvieno bendrininko norą veikti kartu su kitais, siekiant suvienyti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Aplinkybė, kad V. S. atsiklausė E. P., kaip savo tiesioginio vadovo, dėl bažnytinės pažymos O. nuosavybės atkūrimo procese, nenustačius jokių bendrininkavimo sudėties elementų, negali būti pareziumuojama ir konstatuojama, jog jie susitarę kartu su E. P. ar kitais kaltinamaisiais veikė bendrininkų grupėje bei kartu su jais siekė apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. S. veiksmuose nenustatyta būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, neatskleistas kaltinamųjų veikos bendrumas, priežastinis ryšys tarp kiekvieno iš bendrininkų atliktų veiksmų ir kilusių nusikalstamų padarinių, susitarimas. Todėl V. S. negali būti pripažįstamas bendrininku (padėjėju), padariusiu nusikalstamą veiką, ir V. S. nuteisimas dėl to, kad jis iš anksto neva susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. padėjo R. J., K. J. ir A. P. apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusios savininkės N. G. turtą, taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikytinas visiškai nepagrįstu ir neįrodytu.

13. Apeliaciniais skundais nuteistieji R. J. ir K. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018-04-12 nuosprendį ir priimti jų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo apeliacinio skundo nagrinėjimo metu priimti įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalis (kur numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais), 276 straipsnio 1 dalis (kur numatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai), 276 straipsnio 4 dalis (kur numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai) ta apimtimi, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymus ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas - tik kitiems įrodymams patikrinti, tuo pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo sekantį rungimosi principą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), 30 straipsnio 1 daliai (kur numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą), 31 straipsnio 2 daliai (kur numatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas), 31 straipsnio 6 daliai (kur numatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir turėti advokatą), taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams.

13.1. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. J. ir K. J. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

13.2. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, jog jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybes ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sudarė situaciją, kurioje proceso dalyviams sukėlė abejonę dėl teismo šališkumo, nes nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, suvaržė jų teises. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, nes valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras A. Mirnyj, kuriam dalyvauti procese draudė imperatyvios teisės normos, teisėjas savo elgesiu nevykdydamas imperatyvių normų nustatytų pareigų proceso metu atsisakė svarstyti prašymus ir nušalinimus ir dėl jų nepriėmė sprendimo, taip pat nagrinėdamas baudžiamąją bylą galimai pats padarė nusikaltimą.

13.3. Nuteistieji R. J. ir K. J. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos užduotys ir gautos specialisto išvados 2013-11-22 Nr. 11Š-164 (13), 2014-10-28 Nr. 11Š-154(14), 2014-10-07 Nr. 11Š-153(14), 2014-12-22 Nr. 11Š-184(14), kurias pateikė specialistė ekspertė E. M.. E. M. yra ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro A. Mirnyj motina. BPK 57 straipsnio 2 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje yra teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Nagrinėjamu atveju specialistė yra ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro artimoji giminaitė. Tai sudarė pagrindą nušalinti specialistę E. M. nuo išvados teikimo šiame ikiteisminiame tyrime, tačiau nepaisant to specialistė E. M. išvadas šiame ikiteisminiame tyrime teikė keleto metų laikotarpyje. Dėl paminėtų aplinkybių ikiteisminis tyrimas užsitęsė, atsirado pagrindas proceso veiksmus, kuriuose dalyvavo specialistė E. M., atlikti iš naujo. Apeliantų nuomone, dėl padarytų BPK pažeidimų kyla ir prokuroro atsakomybės klausimas, todėl prokurorui toliau dalyvaujant procese kilo pagrįstų abejonių, ar tuo pasinaudojant nebus siekiama nuslėpti padarytus pažeidimus.

13.4. Apeliantų tvirtinimu, teismui buvo pateiktas 2017-12-13 prašymas skirti teismo rašysenos ekspertizę, nes neteisėtai baudžiamajame procese dalyvavusios valstybinį kaltinimą palaikančio ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. M. mamos, ekspertės E. M., pateiktos specialisto išvados, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, negali būti pripažįstamos įrodymu. Tačiau teismo pareiškimas, kad šios išvados gali būti vertinamos kaip įrodymas ir dėl to prašymas paskirti teismo rašysenos ekspertizę atmetamas, kadangi išvadas pasirašė dvi specialistės, o ne tik E. M., prilyginamas teismo viešam pareiškimui, kad teismas neketina laikytis įstatymų ir konkrečiai BPK 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi specialisto išvadose nenurodyta, kurią tyrimo dalį ir kuri specialistė atliko.

13.5. Apeliantai teigia, kad teismas vykdė įrodymų tyrimą liudytojų apklausą 2017-10-16, 2017-10-18 teismo posėdyje, nedalyvaujant R. P. gynėjui advokatui R. B., nors R. P. nesupranta vykstančio teismo proceso ir jai pateiktų kaltinimų esmės ir nesugeba atsakyti į teismo klausimus. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu R. P. nustatyti riboto pakaltinamumo požymiai. Tuo buvo pažeistos ir nuteistųjų R. J. ir K. J. teisė į gynybą, kadangi baudžiamajame procese buvo neteisėtai tiriami įrodymai ir gauti neteisėti šio tyrimo rezultatai. Be to, teismui buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų - kasos orderių kopijos, iš kurių matyti baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų L. V., J. K., I. K., R. Š. atlikti mokėjimai, susiję su kaltinime nurodytomis išvadomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pagrindžiami apeliantų argumentai dėl šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi ir jų nekaltumo dėl kaltinime nurodytų veiksmų, kadangi šiuos veiksmus atliko minėti asmenys, o ne apeliantai. Nors šie dokumentai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su baudžiamąja byla. ir dokumentų prijungimui prie bylos pritarė prokuroras, teismas dokumentus pridėti atsisakė, nenurodydamas motyvų. Šiais savo veiksmais teismas deklaravo, kad jis nesivadovauja ir neketina vadovautis įstatymu, ignoruoja imperatyvias Konstitucijos ir BPK normas, todėl, apeliantų nuomone, tai sudaro pagrindą manyti, kad teisėjas yra subjektyviai ir objektyviai suinteresuotas bylos baigtimi.

13.6. Apeliantai nurodo, kad teismui buvo pareikštas nušalinimas ir dėl to, kad neteisėtai buvo pakeista R. J. paskirta kardomoji priemonė. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-02-15 nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, kuris buvo vykdomas jo atžvilgiu nuo 2018-02-27 20 val. iki 2018-03-01 11 val. Šią nutartį apskundus aukštesniajam (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, teisėjų kolegija konstatavo, kad nebuvo pagrindo R. J. skirti kardomąją priemonę - suėmimą, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-02-15 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas buvo panaikinta. Vykdant šią neteisėtą nutartį R. J. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018-04-27 raštu Nr. (1.35.)7R-2932 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ sutiko atlyginti. Tačiau teisėjas M. K. atsisakė išnagrinėti pareikštą nušalinimą, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato galimybės pareikšti nušalinimą baigiamųjų kalbų metu.

13.7. Apeliantai pažymi, kad teisėjas M. K. palaikė draugiškus santykius su advokatu G. G., kuris atstovavo vieno iš kaltinamųjų - A. P. interesus kitoje nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys kaltinamieji, apklausinėjo advokatą G. G. liudytoju, tačiau privačių draugiškų santykių su advokatu G. G. nedeklaravo savo privačių interesų deklaracijoje. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpyje paties teisėjo M. K. veiksmų teisėtumas buvo vertinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorų - tų pačių teisėtvarkos padalinių, kurių atliktus tyrimo veiksmus teisėjas M. K. privalėjo įvertinti, priimdamas skundžiamą nuosprendį. Todėl teisėjas negalėjo nešališkai vertinti jį patį įvertinti privalančių pareigūnų ir institucijų darbo rezultatų šioje baudžiamojoje byloje.

13.8. Apeliantų teigimu, kaltinamajam E. P. po atliktos širdies operacijos ir gydymo stacionare tęsiant gydymą namuose teisėjas M. K. priėmė nutartį atvesdinti E. P. į teismą, nors E. P. pateikė nustatytos formos pažymą apie negalėjimą atvykti į teismą. Neteisėtai taikydamas prievartos priemones, teismas pažeidė ne tik Lietuvos teisės, bet ir tarptautinių dokumentų nustatytą draudimą nežmoniškai elgtis, draudimą kankinti (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 str.), t. y. tokiais demonstratyviais veiksmais teisėjas M. K. siekė įbauginti kaltinamuosius ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.

13.9. Apeliantų nuomone, teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kur numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat surašant teismo nuosprendį keliami reikalavimai, kad išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina ar paneigia vieną ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Aprašant dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybės. Aprašant procesinį veiksmą, nurodomas ne tik jo pavadinimas, bet ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6. p.). Apeliantų teigimu, teismo posėdžiuose buvo apklausta daug asmenų, kurie davė reikšmingus R. J. ir K. J., jų kaltę paneigiančius parodymus. Taip pat R. J.. K. J. pateikė konkrečius savo veiksmų ir motyvų paaiškinimus. Tačiau teismas asmenų parodymų nuosprendyje neaprašė, nenurodė, kaip išsprendžia prieštaravimus tarp šių parodymų ir nuosprendyje aprašytų kitų įrodymų. Nuosprendyje teismas nemotyvavo, kuo vadovaudamasis išsprendžia prieštaravimus tarp įrodymų, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Tokiais teismo veiksmais buvo pažeista apeliantų teisė į gynybą, nes jie neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentus.

13.10. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK normų pažeidimą, nes nevykdė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad „kaltinamųjų R. J., A. P. ir K. J. veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, kaltinamojo E. P. - nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, kaltinamojo V. S. - nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, kaltinamojo J. P. - nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Jų kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų schema gana sudėtinga, kuri niekaip negalėjo būti įvykdyta be (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P., kurio parašas buvo pagrindinis, prieš išvadą patvirtinant apskrities viršininkui“. Minėta pastraipa nuosprendžio motyvavimas apsiriboja. Tačiau, apeliantų manymu, turėjo būti pateikti tiek faktiniai, tiek teisiniai motyvai, kadangi baudžiamojoje byloje apklausta daug asmenų, kurie atliko identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams - rašėsi įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimą (V. K., O. J., I. V. B., L. S., L. V., J. K., I. K., R. Š. ir kt.). Bylos aplinkybių kontekste buvo reikšminga, kodėl vienų asmenų identiški veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų asmenų - ne. Taip pat turėjo būti pateikti motyvai, kodėl vienų asmenų parodymai laikomi labiau patikimais, negu kitų. Byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl esminių aplinkybių tarp O. J. ir A. P. parodymų dėl aplinkybės, ar A. P. O. J. turtinę teisę pardavė ir gavo iš A. P. pinigus. Taip pat nebuvo išspręstas prieštaravimas dėl to, kad I. V. B. turtinę teisę pardavė ir gavo turtinės teisės kainą. Taip pat nebuvo pateikti motyvai, kodėl teismas vadovaujasi kaip patikimais L. V., I. K., A. P. parodymais, nors bylos duomenimis L. V., I. K. yra atlikusios identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmus. L. V. yra įgijusi didelės vertės butą (duomenys neskelbtini) mieste, iš prekybos teise į nuosavybės atkūrimą gavo pajamas. I. K. nuosavybės teises, kurių atkūrimas buvo įvertintas kaip neteisėtas, atkūrė savo vardu. Apie A. P. byloje yra duomenys, kad nuosavybės teisių atkūrimui jis tarpininkavo iki susipažįstant su R. J. ir K. J., šią veiklą vykdė savarankiškai, o A. P. parodymų, kad neva viską sutvarkydavo R. J. byloje daugiau jokios aplinkybės nepatvirtina. Pats A. P. pripažino, kad su žemės sklypus supirkinėjančiu V. K. buvo pažįstamas nuo 2000 m., juos siejo bendra prekybos mediena veikla. Byloje nustatyta, kad V. K. buvo įgijęs išvadą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ta pačia data, tuo pačiu numeriu ir du kartus ją panaudojo atkurti nuosavybės teises. Pinigus už įgytą teisę atkurti nuosavybę. V. K. pervedė A. P. tėvui, t. y. nesant jokio ryšio nei su R. J., nei su K. J..

13.11. Apeliantų teigimu, išsamus nuosprendžio motyvavimas buvo būtinas ir dėl to, kad kaltinamajame akte nebuvo konkrečiai nurodyti asmenys, kurie atliko veiksmus, su kokiais konkrečiais dokumentais. Kaltinamajame akte visais atvejais, kai kalbama apie dokumentų suklastojimą, apgaulės panaudojimą nurodyta, kad tai padarė nenustatytas asmuo, nenustatytu laiku ir vietoje. Kaltinamajame akte nenurodyti jokie jų (R. J., K. J.) veiksmai, sudarantys nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, t. y. nenurodyta, kad jie (R. J., K. J.) būtų įrašę neteisingus duomenis į kokį nors dokumentą, pakeitę tikro dokumento turinį, pagaminę netikrą dokumentą. Taip pat kaltinamajame akte nenurodyta, kad jie (R. J., K. J.) būtų ką nors suklaidinę, pateikę tikrovės neatitinkančią informaciją, tam kad įgytų svetimą turtinę teisę arba turtą, t. y. jie (R. J., K. J.) neatliko veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos vykdymas. Teisė į nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta nei R. J., nei K. J., todėl kaltinimas svetimos turtinės teisės neteisėtu įgijimu neįrodytas. Taip pat jie (R. J., K. J.) nekaltinami tuo, kad būtų kam nors padėję padaryti nusikalstamą veiką ar organizavę nusikalstamos veikos padarymą. Taigi skundžiamu nuosprendžiu visiškai nebuvo įvykdytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas pateikti išvadas ir motyvus dėl bylos faktų.

13.12. Apeliantai nurodo, kad susipažinus su skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 apkaltinamuoju nuosprendžiu ir jo punktus vertinant sistemiškai, nuosekliai dėl atitikimo byloje nustatytoms ir faktinėms aplinkybėms, apeliantų nuomone, jis yra neteisėtas, naikintinas, prieštaraujantis faktinėms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismui padarius grubius ir esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus. Nuosprendžio 6.2. punkte nurodyta, kad per R. P. išvados pardavimą - 2009-05-08 R. J. pasirašius avanso lapelį ir už apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą - V. B. priklausantį didelės vertės turtą - 50000 litų. Tačiau apeliantai pažymi, kad dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tyrimas yra baigtas ir byla yra nagrinėjama teisme, taip pat R. P. išvados R. J. nepardavinėjo ir jokių pinigų iš V. B. už ją negavo, nevedė jokių derybų dėl išvados pardavimo. Nuosprendžio 6.9. punkte nurodyta, kad taip pat 40000 avansą gavus iš V. A. už G. P. išvados pardavimą, tačiau byla yra teisme ir joks ikiteisminis tyrimas neatliekamas nuosprendžio priėmimo dienai. Už R. P. išvadą R. J. ar kitas asmuo jokių pinigų iš V. A. negavo, nesiderėjo ir veiksmų neatliko. Nuosprendžio 19 punkte nurodyta, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei kaltinamojo A. P. parodymais, kuris savo kaltę pripažino pilnai. Tačiau, apeliantų nuomone, išvada dėl A. P. kaltės pripažinimo ir parodymų yra nepatikima, nes nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių ir neatskleidžia faktų, o tik nurodo, kad jis bendravo su nukentėjusiais ir klastojo dokumentus, o R. J. reikalas buvo bendrauti su žemėtvarka, tačiau jis tame bendravime nedalyvavo ir pats nematė, todėl tai tik prielaida. O kokie kiti konkrečiai įrodymai nuosprendyje nenurodoma.

13.13. Dėl S. O. nuosavybės teisių atkūrimo apeliantai pažymi, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama A. P. parodymais, kuris 2017-06-28 teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis, niekeno neprašomas, susirado O. ir su ja susitarė atkurti jai nuosavybės teises į žemę, iš jo pusės buvo susikalbėta su O., o iš R. J. - su žemėtvarka. Tačiau A. P. nenurodo, kad taip veikti su R. J. buvo koks nors susitarimas ir kad jis matytų apie R. J. atliktus tokius veiksmus ar dalyvautų juos jam atliekant (27 t. 5-9 b. l.). Nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama be jų pačių dalinio prisipažinimo, dar ir NŽT raštais. Tačiau šie raštai tik patvirtina, kad buvo pažeidimai nuosavybės atkūrimo procese, kurį vykdė ir buvo atsakingi žemėtvarkos darbuotojai, o jie (kaltinamieji R. J. ir K. J.) jokių veiksmų tokiame procese neatlikinėjo ir neinicijavo (1 t. 40-46 b. l.). Nuosprendyje nurodyta, kad S. O. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų suklastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo faktus įrodo 2014-10-27 specialisto išvada, tačiau 2014-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-236(14), 11Š-238(14) nurodomas suklastojimo būdas, bet ne veiksmus atlikęs asmuo (2 t. 32-34 b. l.). 2015-02-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-237(14) nurodoma, kad įrašus padarė ir pasirašė E. P., tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė. (2 t. 39-41 b. l.). 2011-02-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-225(11) nurodoma suklastojimo būdas, bet ne šį veiksmą atlikęs asmuo (2 t. 48-53 b. l.). 2013-11-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-164(13) nurodoma, kad įrašus padarė ne E. L., o kitas asmuo, tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 57-61 b. l.). 2014-10-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-154(15) nurodoma, kad įrašus padarė ne E. L.. o kitas asmuo, o pasirašė E. L., E. P., A. P. ir nenustatytas asmuo, tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 83 b. l.). 2015-03-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-210(15), Nr. 11Š-54(15) nurodoma, kad įrašus padarė ir pasirašė A. P., tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (5 t. 177 b. l.). 2014-10-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-153(14) nurodoma, kad pasirašė E. P., bet apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 75-76 b. l.). Nuosprendyje nurodoma, kad 2010-02-08 pasirašytu grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktu tarp L. S. ir K. J., kuris patvirtina, kad L. S. perdavė, o K. J. priėmė 50000 eurų dydžio grynųjų pinigų sumą, kuri laikoma daliniu atsiskaitymu už J. K. išvadą, dėl kurio epizodo byloje tyrimo nebuvo, kas neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis R. J. aktyviai dalyvavo procese pats ir įtraukė savo tėvą. o ne veikė prašomas savo darbdavio ar kitų asmenų, kaip teigė savo parodymuose teisme. Tačiau, apeliantų tvirtinimu, toks vertinimas yra klaidingas, kadangi atlikti veiksmai visiškai neprieštarauja R. J. parodymams, kad pardavinėjo J. K. išvadą prašomas J. K. dukros L. V. (2 t. 77 b. l.). 2015-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-7(15) nurodoma, kad grynųjų pinigų priėmimo kvite pasirašė K. J., tačiau tai atitinka kaltinamųjų parodymus bei nėra nusikalstamas veiksmas (2 t. 81-82 b. l.). Apeliantų teigimu, S. O. savo parodymuose nurodo, kad dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir dokumentų pateikimo iki paties nuosavybės atkūrimo realizavimo iš kaltinamųjų ji bendravo ir kalbėjosi tik su A. P. (7 t. 154-157 b. l.). Liudytojo L. S. parodymai apie J. K. ir S. O. išvadų pirkimą ir dalies pinigų - t. y. 50000 eurų perdavimą K. J. neprieštarauja kaitinamųjų K. J. ir R. J. parodymams (8 t. 24-25 b. l.).

13.14. Dėl I. V. B. nuosavybės teisių atkūrimo apeliantai nurodo, kad kaltinimas grindžiamas duomenimis, kuriais kaltinimą grindžia prokuroras. Apeliantų teigimu, kaltinimas grindžiamas kaltinamojo A. P. parodymais teisme, kur jis nenurodydamas konkrečių aplinkybių ar neįvardindamas konkrečių veiksmų, nenurodydamas iš kur jis tai žino, ar buvo koks susitarimas veikti, ar matė, ar girdėjo, o tik pasakė savo apibendrinimą, kad su B. visus klausimus sprendė R. J. (27 t. 8-9 b. l.). Kaltinamasis J. P. savo parodymuose nenurodo, kad jam kas nors yra žinoma apie kokius nors kaltinamojo R. J. ar K. J. veiksmus atkūrinėjant nuosavybės teisę B.. Nuosprendyje nurodytas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-03-02 raštas Nr. R4-467, kuriame nurodyta, kad I. V. B. negali būti atkurta nuosavybės teisė, buvo parašytas ir išsiųstas į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarką jau atkūrus nuosavybės teisę, o šį raštą gavusi mirusi R. R. jo niekam neperdavė ir jo nevykdė, todėl kaltinamieji nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuosavybės teisės atkūrimo neteisėtumą. 2012-09-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-88(12) nurodoma, kokiu būdu tiriami dokumentai parašyti ir kad šiuo metu nėra moksliškai pagrįstų technologijų, leidžiančių teigti, kad įrašai padaryti ne dokumente nurodyta data, o kokiu nors kitu laiku (2 t. 115-119 b. l.). 2012-09-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-86(12) nurodoma kokiais antspaudais suantspauduoti dokumentai, tačiau nenurodoma, koks asmuo tai atliko. (2 t. 107-113 b. l.). 2012-10-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-85(12) nurodoma, kad pasirašė E. P., R. R., I. V. B., A. P. ir kitas asmuo, tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 123-130 b. l.). 2014-07-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-155(14) nurodoma, kokiu tušinuku buvo padaryti įrašai, nenurodant juos atlikusio asmens (2 t. 134-136 b. l.). 2014-11-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-180(14) nurodoma, kad pasirašė V. J., tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 145-147 b. l.). 2014-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-220(14) nurodoma, kad pasirašė R. R., bet apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 145-147 b. l.). 2015-01-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-218(14) nurodoma, kad pasirašė I. V. B., tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 1 73-175 b. l.). 2014-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-38(14) nurodoma, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu sutartį pasirašė už nurodytą K. J. R. J., tačiau tai visiškai atitinka ir patvirtina jų (R. ir K.) parodymus ir nurodytas aplinkybes (3 t. 106-108 b. l.). 2014-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-179(14) nurodoma, kad prašymą (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui dėl parengtos ir gautos į žemėtvarką išvados tolimesnio persiuntimo, pasirašė ne K. J., o jo vardu R. J., tai visiškai atitinka K. J. ir neprieštarauja R. J. parodymams (2 t. 158-160, 154 b. l.). 2014-12-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-181(14) nurodoma, kad pasirašė I. V. B., tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 165-168 b. l.). 2015-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-239(14) nurodoma, kad atskirame, nesusegtame sutarties lape po savo pavarde pasirašė K. J., tai atitinka kaltinamųjų parodymus ir nurodytas aplinkybes (2 t. 183-184 b. l.). Apeliantų teigimu, 2015-01-28 buvo paskirta atlikti užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui, tačiau tik teismo posėdžio metu baigiant nagrinėti bylą. t. y. 2018-01-18, prokuroras A. M. pateikė kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią 2015-07-20 specialisto išvadą. Nr. 118-25(14), kuri nebuvo pateikta kaltinamiesiems ir teismui iki nurodyto teismo posėdžio ir kurioje nurodoma, kad pas I. V. B. galimai rastą ir jos tyrėjai N. L., kuri teismo posėdyje apklausta nebuvo, perduotą R. J. rašytą raštelį su savo kontaktais, parašė R. J., tai visiškai neprieštarauja ir patvirtina kaltinamojo R. J. parodymus (29 t. 52-53, 60 b. l.).

13.15. Apeliantai teigia, kad nuosprendyje prie duomenų, kuriais grindžiamas prokuroro kaltinimas kaltinamiesiems, nurodyti L. V., kuriai dėl nusikalstamų veikų šiame epizode buvo pareikšti įtarimai, vėliau, neteisėtai prokuroro nutarimu nutraukti visiškai nepaneigus įtariamosios atliktų veiksmų neteisėtumo, teisme apklaustos kaip liudytoja, parodymai. Ši liudytoja, nors ir dirbusi bei dirbdama teisinį darbą teisėsaugos statutinėje tarnyboje, turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą, parodė, kad atliko neteisėtus veiksmus, tačiau surašė ir suklastojo dokumentą, nesuvokdama savo veiksmų esmės, elgėsi, anot jos, kaip jos prašė kaltinamasis R. J. ir juo pasitikėjo, kad nedaro nieko neteisėto. Apeliantai pažymi, kad teismui apklausiant šį asmenį kaip liudytoją, jai nebuvo išaiškinta jos teisė neliudyti prieš save ir prieš asmenis, su kuriais ją sieja giminystės ryšys - su kaltinamuoju R. J. augina du bendrus vaikus, o kaltinamasis K. J. yra jos veikų senelis, nors tokį prašymą prieš apklausiant liudytoją kaltinamasis R. J. teismui pateikė, tačiau teismas tokio prašymo net nesvarstė ir jį ignoravo (12 t. 85-91 b. l.). Taip pat teismas neišnagrinėjo ir atsisakė prijungti R. J. pateiktus dokumentus ir jų kopijas, patvirtinančias, kad L. V. pati iki susipažįstant su kaltinamuoju R. J. 2008 metais aktyviai dalyvaudavo padedant ir tarpininkaujant asmenims atsikurti nuosavybės teisę, o būtent - dirbdama (duomenys neskelbtini) greitosios med. pagalbos brigadoje savo darbe ieškodavo senų, pagyvenusių asmenų, kuriems iškvietimuose suteikdama pagalbą kaip felčerė, su jais išsikalbėdavo, jų klausinėdama apie atsikurtą nuosavybę, ir siūlydavo savo arba A. P. pagalbą, padedant ją atsikurti. R. J. pradėjus su ja bendrauti, ji yra siūliusi užsidirbti padedant atkurti jos tėvo vardu nuosavybės teisę ir tarpininkaujant šių ir kitų išvadų pardavime. Iš šios veiklos L. V. uždirbo dideles sumas pinigų, kuriuos naudojo savo ir savo šeimos narių vardu perkant nekilnojamąjį turtą (žemes) (duomenys neskelbtini) rajone ir (butą bei namą) Vilniuje ir (duomenys neskelbtini) rajone bei už palūkanas skolinant pinigus kitiems asmenims. L. V. bendraudavo ir turėjo verslo reikalų su byloje minimais asmenimis - R. Š., V. K., taip pat su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitais.

13.16. Apeliantų tvirtinimu, teismo posėdyje liudytoja apklausta I. K., tačiau teismas prieš apklausą teismo posėdyje neinformavo šios liudytojos, kad ji bus apklausinėjama specialiąja liudytoja ir neišaiškino jai teisės atsisakyti duoti parodymus. Teismo nuosprendyje remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais specialiosios liudytojos parodymais (8 t. 55-62, 63-65, 154 b. l.).

13.17. Apeliantų įsitikinimu, bylos išnagrinėjimui labai svarbius parodymus turėjo duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris A. K., kuris apklaustas tik ikiteisminiame tyrime, tačiau kaltinamiesiems prašant jį apklausti teisme ir užduoti konkrečius klausimus, teismas atsisakė patenkinti tokį prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal A. K. teismui atsiustą pranešimą jis yra Norvegijoje ir bus Lietuvoje tik nuo 2017-12-24, o teismas negali laukti mėnesį laiko liudytojo, nes užsitęs bylos nagrinėjimas. Apeliantų teigimu, liudytojo A. K. apklausa teisme yra esminė, įrodinėjant pinigų mokėjimą L. V. už I. V. B. žemę bei paneigiant pačios L. V. parodymus. Teismas savo nuosprendį grindžia tik A. K. parodymais, gautais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra netikslūs ir neišsamūs, todėl klaidina teismą (8 t. 164-166, 165-166).

13.18. Apeliantai teigia, kad teismas, nors nuosprendyje ir nenurodo, jog liudytojo R. Š. parodymai yra patikimi ir kad jie yra kaltinamųjų kaltės įrodymas, visgi nevertino liudytojo patikimumo ir jo parodymų patikimumo ir tikslumo. Kaltinamasis R. J. nurodė teismui aplinkybes svarbias vertinant liudytojo R. Š. parodymus ir teikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas tokius dokumentus atsisakė priimti. R. Š. parodė, kad jis nemokėjo už žemės sklypų projektavimo darbus ir tokių paslaugų neužsakinėjo, tačiau nurodė, kad teikė prašymus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui paprašytas K. J. ir todėl pasirašė dokumentuose K. J. vardu. Apeliantų nuomone, aplinkybė, kad R. Š. ne tik pasirašė dokumentuose, bet ir mokėjo už žemėtvarkos projekto parengimą, parodo, kad R. Š. buvo asmeniškai materialiai suinteresuotas įgyti žemės sklypus ir veikė savarankiškai. Asmuo už K. J. pasirašė parašu, kuris vizualiai yra labai panašus į byloje esančius R. Š. parašus, todėl įrodymų tyrimui buvo tikslinga skirti tokią rašysenos ekspertizę. Toks prašymas paskirti ekspertizę teismui buvo pateiktas, tačiau patenkintas nebuvo.

13.19. Dėl R. P. nuosavybės teisės atkūrimo apeliantai nurodo, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama duomenimis, o ne ištirtais ir pripažintais tinkamais įrodymais. Tokiais duomenimis teismas nuosprendyje nurodo kaltinamojo A. P. parodymus, tačiau jis nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių ir neatskleidžia faktų, o tik nurodo, kad jis bendravo su R. P. ir kad jiems su R. J. reikėjo susieti giminystės ryšį. A. P. tokio reikėjimo nepaaiškina kažkokiais susitarimais su R. J. ar R. J. atliktais nusikalstamais veiksmais. A. P. taip pat nurodo, kad jis nematė raštelio, duoto R. J. V. B., kuriame nurodyta, kad R. J. iš V. B. už. J. U. išvadą paima 50000 litų. A. P. taip pat nepaaiškino, kaip toks raštelis ir jo turinys apie J. U. išvadą ir pinigus susijęs su nuosavybės teisės atkūrimu R. P. (27 t. 9-12 b. l.). Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamiesiems kaltinimai grindžiami ir NŽT 2011-05-27 raštu Nr. 1SD-(7.3)-3796, tačiau jis visiškai neįrodo kaltinamųjų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ar kaltinamojo R. J. žinojimą apie nusikalstamą kaltinamųjų veiką, o tik pagrindžia pažeidimus nuosavybės teisės atkūrimo procese, už kurį atsakingi buvo žemėtvarkos darbuotojai, su kuriais kaltinamasis šiais klausimais nebendravo. Tą patvirtina ir patys žemėtvarkos darbuotojai. Nuosprendyje taip pat nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai bei nurodyti žemėtvarkos darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės R. P., tačiau su šiais veiksmais ir jų atlikimu kaltinamasis R. J. niekaip nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo.

13.20. Apeliantų teigimu, 2014-05-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-171(11) nurodoma, kad pasirašė ne R. J., o kitas asmuo, apie kurį kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 16-20 b. l.). 2011-09-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-85(12) nurodoma, kokiu būdu buvo padaryti spaudai dokumentuose, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 32-35 b. l.). 2011-11-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-220(1 1) nurodoma, kokiu būdu uždėti spaudai dokumentuose, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 40-44 b. l.). 2013-03-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-43(13) nurodoma, kokiu būdu uždėti spaudai klastotuose dokumentuose, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 47-48 b. l.). 2013-11-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-164(13) nurodoma, kad pasirašė ne R. D., o kitas asmuo, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 52-56 b. l.). 2014-09-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-149(14) nurodoma, kad pasirašė ne R. D., o A. P., E. P. ir kitas asmuo, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 60-66 b. l.). 2012-09-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-182(12) nurodoma, kokiu būdu uždėti dokumentuose spaudai, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 80-83 b. l.). 2013-12-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-230(13) nurodoma, kad pasirašė E. P., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 85-86 b. l.). 2014-09-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-150(14) nurodoma, kad pasirašė E. P.. apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 90-92 b. l.). 2014-06-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 118-43(14) nurodoma, kad ant raštelio, duoto R. J. V. B., kuriame nurodyta, kad R. J. iš V. B. už J. U. išvadą paima 50000 litų. Įrašus padarė R. J., kas ir atitinka kaltinamojo R. J. parodymus, tačiau raštelio turinys yra apie J. U. išvadą ir pinigus už tokią išvadą (3 t. 96-97, 93 b. l.). Tokių santykių buvimą ir nurodo kaltinamasis R. J., tačiau tai niekaip neparodo santykių tęstinumo su R. P. išvada, nes ši aplinkybė visiškai niekaip nesusijusi su R. P. nuosavybės teisių atkūrimu, neparodo jokio nusikalstamo veiksmų pobūdžio, nes nusikalstami veiksmai dėl J. U. išvados pardavimo nėra pripažinti nusikalstamais, todėl tokia teismo prielaida ir teiginys nuosprendyje yra visiškai nepagrįsti. 2014-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-38(14) nurodoma, kad pasirašė ne nurodytas K. J., o jo vardu R. J., kas patvirtina abiejų kaltinamųjų parodymus ir atitinka jų nurodytas aplinkybes (3 t. 98-100, 143-145, 106-108 b. l.). 2014-12-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-166(14) nurodoma, kad pasirašė R. P., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 130-132 b. l.). 2014-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-235(14) nurodoma, kad pasirašė R. P., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 137-139, 133 b. l.).

13.21. Apeliantai pažymi, kad nuosprendyje teismas remiasi įtariamosios R. P. dar ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių ji teismo posėdyje duoti negalėjo ir teismo pripažinta ribotai pakaltinama, kad ji viską darė ir visur pasirašinėjo, kur jai liepė A. P. (13 t. 181-183, 197 b. l.). Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nuosprendyje remiasi ir liudytojo V. A. parodymais, kuriais jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis derėjosi dėl R. P. ir dėl Z. M. pirkimo su kaltinamuoju R. J. bei kaltinamuoju A. P.. Su kuriuo, dėl kurios išvados derėjosi, jis nenurodė, taip pat nurodydamas, kad sumokėjo 40000 litų avansą, jis nenurodė, kuriam iš kaltinamųjų ir už kurią išvadą sumokėjo. Nenustačius šių aplinkybių teismas nepaneigė kaltinamojo R. J. nurodytų aplinkybių, kad su V. A. jis bendravo tik dėl Z. M. išvados pardavimo (9 t. 122-123, 127-125 b. l.). Teismas nuosprendyje kaltinamųjų kaltę grindžia ir liudytojo E. R. parodymais, kuriais jis paneigia iš dalies liudytojo R. Š. parodymus, teigiančio, kad jis veiksmus atliko įpareigotas direktoriaus E. R., kai tuo tarpu liudytojas E. R. teigia, kad R. Š. neįpareigojo ir neįgaliojo atlikti kokius nors veiksmus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių pirkti žemę ar išvadas derybų ir sudarymo. Apskritai liudytojas E. R. nurodo, kad už sutartis jokie mokėjimai nebuvo atlikti, sutartys įvykdytos nebuvo, atskirai sutartys nebuvo ir nutrauktos, nes įmonė jas laiko niekinėmis - t. y. nesukėlusiomis ir negalinčiomis sukelti jokių teisinių pasekmių nuo jų pasirašymo momento, kas atitinka kaltinamojo R. J. parodymus ir nurodytas aplinkybes. (9 t. 150 b. 1.).

13.22. Dėl O. J. epizodo apeliantai nurodo, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama duomenimis, o ne ištirtais ir pripažintais tinkamais įrodymais. Tokiais duomenimis teismas nuosprendyje nurodo kaltinamojo A. P. parodymus, kur jis pasakoja apie savo bendravimą su O. J., kaip ją įkalbėjo atkurti nuosavybės teisę, kaip ir kokius dokumentus iš jos gavo bei kaip pardavus išvadą jau atkūrus nuosavybės teisę gavo pinigus, tokiu būdu užvaldė svetimą turtą. Šiuose savo parodymuose A. P., norėdamas gauti švelnesnę bausmę, patvirtindamas prokuroro kaltinime nurodytas aplinkybes, melagingai teigia, kad dokumentų originalus atidavė kaltinamajam R. J., o užvaldęs svetimą turtą - gavęs pinigus, juos pasidalijo su R. J.. Kaltinamasis A. P. šiais savo teiginiais nenurodo, ar buvo tarp jo ir kaltinamojo R. J. susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką, koks tas susitarimas buvo ir kaip jis pasireiškė, taip pat nenurodo ir pinigų sumos, kurią perdavė kaip pasidalintą atlygį su R. J., todėl tokie kaltinamojo teiginiai yra vertintini kaip gynybos taktika asmens, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi (27 t. 12-13 b. l.). Nuosprendyje nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai bei nurodyti žemėtvarkos darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. J., tačiau su šiais veiksmais ir jų atlikimu kaltinamasis R. J. niekaip nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo. 2012-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-124(12) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne O. J., o kiti asmenys, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 146-148 b. l.). 2012-10-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-214(14) nurodoma, kokiu būdu ir kokiu šratinuku padaryti dokumento įrašai, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 151-154 b. l.). 2012-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-127(12) nurodoma, kokiu būdu ir kokiais antspaudais antspauduoti dokumentai, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 165-167 b. l.). 2014-12-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-215(14) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne R. J., o kiti asmenys, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 157-159 b. l.). 2015-01-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-229(14) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė R. R., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 172-174 b. l.). 2014-12-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-241(14) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė R. R., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 180-181 b. l.). 2014-04-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-92(14) nurodoma, kokiu tušinuku ir kaip atlikti įrašai dokumente, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 196-199 b. l.). 2014-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-124(12) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne O. J., o kiti asmenys, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (4 t. 5-10 b. l.). 2014-06-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-113(14) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė O. J., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (4 t. 14-15 b. l.).

13.23. Apeliantų teigimu, nuosprendyje teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos O. J. parodymais, kuriuose ji nurodo, kad bendravo dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik su A. P., o kaltinamojo R. J. nepažįsta, jį mačiusi tik kaip A. P. vairuotoją, kuris pokalbiuose nedalyvavo (10 t. 25-30 b. l.), o vėliau, kai buvo pripažinta nukentėjusiąją ir civiline ieškove, savo parodymus papildė ir nurodė, kad matė R. J. jau atkūrus nuosavybę ir prasidėjus tyrimui dėl neteisėto nuosavybės atkūrimo, kurį pristatė kaltinamasis A. P. kaip teisininką, galintį pakonsultuoti teisiniu klausimu (10 t. 45-50, 52-55 b. l.).

13.24. Apeliantai taip pat tvirtina, kad nuosprendyje nurodyti apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu liudytojai parodė, jog iki nuosavybės teisės atkūrimo O. J. dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir O. J. išvados pirkimo jie bendravo ir derėjosi su kaltinamuoju A. P., o kaltinamojo R. J. arba nematė, arba nepažinojo, arba nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu liudytojomis apklaustos notarės O. J. ir R. P. nurodė, kad dėl notaro veiksmų, susijusių su O. J. nuosavybės teisių atkūrimu ar išvadų pardavimu, pas jas lankėsi ir dalyvavo tokiame veiksmų atlikime tik kaltinamasis A. P., o R. J. arba nebuvo, arba atlikinėjo kitus, su šia byla nesusijusius, asmeninio pobūdžio notarinius veiksmus.

13.25. Apeliantai pažymi, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai į bausmės laiką kaltinamajam R. J. neįskaitė suėmime išbūto laiko nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 1 d.

13.26. Apibendrindami savo apeliacinių skundų argumentus apeliantai nurodo, kad nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad R. J., K. J. būtų parengę dokumentus, kurie sudaro pagrindą atkurti arba inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimą. A. P. nurodė, kad tokius dokumentus pagamindavo jis ir juos paduodavo R. J., tačiau nežino, kas su jais toliau buvo daroma. Tai atitinka ne dokumento suklastojimo, bet suklastoto dokumento gabenimo ir realizavimo požymius, tačiau A. P. nenurodo konkrečių dokumentų, kuriuos būtų perdavęs R. J.. Be to, A. P. parodymų daugiau jokie įrodymai nepatvirtina, jis yra suinteresuotas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę ir baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad visus veiksmus, kuriuos A. P. nurodo kaip atliktus R. J., A. P. turėjo didesnes galimybes atlikti pats. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinime nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo R. J., K. J. bendravo su R. R., E. P., J. P., O. D., V. S.. Priešingai, visus šiuos asmenis pažinojo ir pripažino bendravęs A. P.. A. P. pripažino, kad iki susipažindamas su R. J., jis užsiėmė nuosavybės teisių atkūrimu į mažesnio ploto žemės sklypus. Be to, A. P. asmeniškai gavo pinigus ir sudarė sandorius su visais kaltinime nurodytų nuosavybės teisių pirkėjais K. Š., V. K., R. Š., V. A., R. S.. A. P. pripažįsta, kad pažinojo V. K. daug seniau, nei susipažino su R. J.. V. K. apklausiamas teisme pripažino, kad yra įsigijęs nuosavybės teises pagal identiškos vertės išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir bandęs jas realizuoti pagal vienodus numerius turinčias išvadas. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. P. tikrieji susitarimai su V. K. yra neatskleisti ir šių asmenų parodymus pripažinti patikimais nėra pagrindo. K. J. nepripažino pasirašęs kaltinamajame akte nurodytu jo vardu sudarytų dokumentų. Šie K. J. parodymai nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais. A. P., L. V. nurodė, kad jiems nežinoma, kad K. J. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. 2009-11-16 K. J. prašymo kopija, 2010-01-14 prašymai K. J. vardu pasirašyti ne K. J.. Nėra jokių duomenų, kad K. J. žinojo apie 2009-11-16 ir 2010-01-14 prašymus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui. Taip pat K. J. neigė davęs sutikimą R. Š. pasirašinėti dokumentus K. J. vardu. K. J. neigė pasirašęs 2010-03-09 Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį su R. J.. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sutartyje yra K. J. parašas, tačiau sutartyje yra rankraštiniai įrašai, kurie parašyti ne K. J. ir jo nepasirašyti. Be to, R. J. patvirtino, kad K. J. pinigų nemokėjo ir su juo susitikęs nebuvo. Nebuvo paneigti R. J. parodymai, kad pinigus 50000 eurų iš L. S. jis gavo už J. K. atkurtas nuosavybės teises ir perdavė šiuos pinigus L. V.. Surinkti įrodymai nepatvirtina, kad R. J. gavo pinigus iš L. S. daugiau nei vieną kartą ir, kad pinigai buvo mokami būtent už I. V. B. atkuriamą nuosavybės teisę. Liudytojo R. P. parodymus yra pagrindas vertinti kritiškai, kadangi jis pats siekė įgyti teisę atkurti nuosavybę bei dėl vykdytos bendros ūkinės veiklos buvo susijęs su L. S., todėl teikia palankius tik jam parodymus, kurių neįmanoma patikrinti kitais tyrimo veiksmais.

13.27. Apeliantų įsitikinimu, baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.). Kaltinamajame akte nebuvo nurodyti jokie R. J., K. J. veiksmai, kuriais būtų tiesiogiai realizuota nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė, tačiau R. J., K. J. veiksmai kvalifikuojami kaip vykdytojų. Kuo pasireiškė ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitarimas su kitais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis, akte nebuvo nurodyta. Todėl iš kaltinamojo akto negalima spręsti, kokių konkrečiai objektyvių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis atliktų padarymu yra kaltinami R. J., K. J.. Ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi asmenys (V. S., L. P., O. D., V. J., J. P.), kurių veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti pagal susitarimą su R. J., K. J., tokias aplinkybes neigia.

13.28. Apeliantai nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino įrodymais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti įrodymais I. V. B. parodymai, nors ji nei karto nebuvo apklausta teisme, o apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ji sirgo liga, dėl kurios negalėjo duoti teisingų parodymų. Taip pat įrodymais skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti L. V., I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantai mano, kad iš jų (R. J., K. J.) buvo atimta Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė apklausti kaltinimo liudytojus tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams (EŽTK 6 str. 3 d. „d“ p.), taip pat buvo pažeista jų teisė į gynybą ir teisė į teisingą ir nešališką teismą.

13.29. Apeliantų teigimu, sandoriai su atkurtomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą yra atliekami po to, kai tokios teisės yra įgytos ir sukčiavimas yra baigtas. Šiuo atveju asmuo įgyja atkuriamą teisę į nuosavybę nuo pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašymo momento ir gali ja disponuoti ją perleisdamas kitiems asmenims. Sukčiavimo įgyjant atkuriamas nuosavybės teises baigtumo momentas yra pažymų apie nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus surašymo momentas. Kaltinime nurodytos pažymos dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų surašytos 2008-08-04, 2008-12-15, 2009-04-16, 2010-03-08. Sudarant tolimesnius sandorius su atkuriamos nuosavybės teisės perleidimu, apgaulė atkuriamą nuosavybės teisę suteikiančio asmens atžvilgiu nėra naudojama ir nuosavybės teisė kaskart pakartotinai nėra vėl įgyjama iš naujo, todėl vėlesni sandoriai su atkurtomis nuosavybės teisėmis neatitinka sukčiavimo sudėties. Kadangi nei R. J., nei K. J. neatkūrė nuosavybės teisių savo vardu, turtinė teisė apgaule nebuvo įgyta. Tarpininkavimas perparduodant teisę i nuosavybės atkūrimą, veikimas pagal įgaliojimą neturi apgaulės požymių ir negali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas.

13.30. Apeliantų įsitikinimu, O. J. neturėjo teisės reikšti ieškinį už kitą asmenį, neturėdama tai patvirtinančio įgaliojimo. Nors ieškinyje teigiama, kad nustatoma sprendimo vykdymo tvarka, tačiau teismo nuosprendžiu priteisiama turtinė teisė gali būti vykdoma įstatymo nustatyta tvarka ir su tokia vykdymo tvarka gali nesutikti asmuo, kurio naudai vykdomas teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio. Todėl O. J. ieškiniu prašoma ne nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, bet priteisti pinigų sumą kitam asmeniui. Civilinio ieškinio dalyje sprendimas būtų sąlyginis, kadangi priklausytų nuo to, ar asmuo, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, priims jo įvykdymą iš asmens, iš kurio jis neprašė nieko priteisti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnis imperatyviai draudžia priimti sąlyginius sprendimus, todėl O. J. ieškinys negali būti nagrinėjamas.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, bei priteista solidariai su kitais kaltinamaisiais iš jo turtinės žalos atlyginimas pagal V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius, panaikinti ir jį išteisinti, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti bei civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti.

14.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. nurodo, kad, jo įsitikinimu, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalis dėl jo (E. P.) pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį bei V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių priteisimo iš jo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis – jis (E. P.) išteisintinas, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas ir V. R. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu atmestini.

14.2. Apelianto nuomone, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnyje, 302 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ suformuotų reikalavimų nuosprendžio surašymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nurodoma, jog nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. Visos jo dalys turi būti suderintos. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, turi sudaryti logišką visumą. 3 punkte numatyta, jog aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). 3.1.4. punkte nurodoma, jog motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (BPK 305 str. 1 d. 2 p.) teismas pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. 3.1.5. punkte nurodoma, jog nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodytų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. 3.1.6. punkte nurodoma, jog aprašant dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybės. Aprašant procesinį veiksmą, nurodomas ne tik jo pavadinimas, bei ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumų, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. 3.1.8. punkte nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. 3.1.9. punkte nurodoma, jog tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pripažįstami kaltais padarę kelias nusikalstamas veikas, teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, jas patvirtinantys įrodymai paprastai išdėstomi pagal kiekvieną veiką atskirai chronologine ar kitokia patogia tvarka. 3.1.10. punkte nurodoma, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 str.), bendrininkavimo formos (BK 25 str.) ir bendrininkų rūšies (BK 24 str.), o prireikus - ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius (didelė žala, įsibrovimas į patalpas ir pan.), nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. Šių reikalavimų, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, surašydamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė. Esant akivaizdiems teismo nuosprendžio trūkumams, nėra galimybės išsamiai pasisakyti dėl nuosprendžio, nes teismas įrodymų iš esmės neanalizavo ir nevertino, o nusikalstamų veikų požymių buvimas ar nebuvimas net neanalizuotas.

14.3. Apeliantas pažymi, kad jam kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog jam inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalis. Tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jam inkriminuoto BK 24 straipsnio 6 dalies buvimo ar nebuvo ir jo kaip bendrininkavimo formos ir rūšies. Todėl iš nuosprendžio apskritai neaišku, kokiu pagrindu teismas pripažino, jog jis (E. P.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

14.4. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino jį (E. P.) kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau nuosprendyje nekonstatavo, kokius konkrečiai BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus veiksmus jis atliko ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Apeliantas pažymi, kad ši veika yra tyčinė, o byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti ir/ar būtų susitaręs suklastoti arba pats tyčia suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus. Taip pat teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino jį (E. P.) kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau nuosprendyje nekonstatavo, kokius konkrečiai BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus veiksmus jis atliko ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Ši veika taip pat yra tyčinė, o byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti ir/ar būtų susitaręs suklastoti arba pats suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus ir šių dokumentų dėka tyčia siekęs arba padėjęs kitiems užvaldyti valstybės ar kitų asmenų turtą.

14.5. Apelianto tvirtinimu, jokio išankstinio tarpusavio susitarimo su jo kaltinime nurodytais asmenimis bei bendrų tyčinių veiksmų nebuvo. Susitarimo klastoti pažymas, išvadas, dubliuoti išvadas lydraščius jam nebuvo ir tokių įrodymų byloje nėra. Apie kažkokį išankstinį susitarimą su juo (E. P.), apie dokumentų klastojimą, išvadų dubliavimą, kad jam (E. P.) buvo žinoma apie tai, jog dokumentai bus klastojami teisme nepasakė ir kaltinamasis A. P., kuris kaltę pripažino, taip pat nukentėjusieji bei liudytojai, tarp jų ir tie, kurie pirko išvadas, vienaip ar kitaip dalyvavę nuosavybės teisių atkūrime.

14.6. Apeliantas nurodo, kad teismas, nuosprendyje pripažinęs jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nekonstatavo, kokius konkrečiai BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus požymius atitinka jo (E. P.) kokie nors konkretūs veiksmai ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Apelianto nuomone, byloje nėra net užuominos, nekalbant apie tai, kad tokių įrodymų apskritai nėra, apie tai, kad jis būtų siekęs turtinės arba turėjęs asmeninės naudos. Ši nusikalstama veika yra tyčinė ir turėjo būti nurodyta, jog arba jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, arba viršijo savo įgaliojimus ir kuo konkrečiai tokie jo veiksmai pasireiškė.

14.7. Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje nurodė tik vieną motyvą – jog neva kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų schema gana sudėtinga, kuri niekaip negalėjo būti įvykdyta be jo - (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo (E. P.), kurio parašas buvo pagrindinis, prieš išvadą patvirtinant apskrities viršininkui. Kokiu įrodymų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, nuosprendyje teismas nenurodė ir to nemotyvavo. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog jo (E. P.) parodymai ir jo pasirinkta gynybos taktika prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie neva akivaizdžiai patvirtinta jo aktyvius veiksmus šiame sudėtingame sukčiavimo mechanizme, neteisėtai atkuriant nuosavybės teises. Tačiau teismas nuosprendyje nenurodė, kokiems konkrečiai byloje surinktiems įrodymams prieštarauja jo (E. P.) duoti parodymai. Teismas nuosprendyje perrašė kaltinamojo akto duomenis, liudytojų ir kaltinamųjų duotus parodymus, byloje esančių dokumentų turinį, tačiau visiškai nevertino šių įrodymų ir nepasisakė dėl jų reikšmės, vertinant E. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų požiūriu. Apelianto nuomone, teismas, nesant byloje jo (E. P.) kaltę pagrindžiančių objektyvių įrodymų, turėjo jį išteisinti ir baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti.

14.8. Apeliantas pažymi, kad teismas grindžia nuosprendį specialistės E. M., kaip specialistės išvadomis. Tačiau byloje buvo nustatyta, jog ši specialistė yra ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir byloje dalyvavusio prokuroro A. M. motina. Teismas pripažino, jog paaiškėjus šiai aplinkybei specialistei E. M. užduotys išvadai pateikti nebebuvo teikiamos, nes tokiu atveju turėjo būti šalinama specialistė. Taigi teismas pripažino, jog specialistė E. M. galimai buvo šališka. Tačiau prokuroro nuo bylos nenušalino, o specialistės E. M. išvadoms patikrinti jokių veiksmų nesiėmė. Apelianto nuomone, teismas nuosprendį pagrindė šališkos specialistės išvadomis.

14.9. Nuteistasis E. P. tvirtina, kad jis, apklausiamas teisme, parodė, jog prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, darbo krūvis buvo labai didelis. Nuteistasis A. P. jam yra pažįstamas, nes kaimynai, jis ateidavo į žemėtvarką pakalbėti įvairiomis temomis. Visas atkūrimo bylas tikrindavo V. V., viskas ėjo per jo rankas. Papasakojo apie atkūrimo etapus, kaip jis vyksta, kokie darbuotojai renka dokumentus, kas tikrina. Dėl jam užduotų konkrečių klausimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo daug pasakyti negalėjo. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo O., pasakė, kad jam skambino S., klausė, ar tinka bažnytinė pažyma, nustatant giminystės santykius. Kaip pamena, jis (E. P.) skambino į apskritį, klausė, jam atsakė, kad tinka, nepamena, su kuo kalbėjo - su departamento direktoriumi arba žemės tvarkymo departamento darbuotojais. Su R. J. daugiau bendravo dėl teismų. Negalėjo atsakyti į teismo klausimą, kas taisė O. atkūrimo dokumentus, bet nurodė, kad greičiausiai S.. Jis pats irgi tikrino O. atkūrimo bylą, jokių pataisymų nepastebėjo. Apelianto teigimu, jis pripažino, kad praleistą atkūrimo terminą pražiūrėjo, nepastebėjo, kad reikėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, taip pat pripažino, kad ant išvadų jo parašas bei antspaudas. Kada jos buvo pasirašytos, nežino. Jam nuolat skambinėjo V. V., ragindavo kuo greičiau tvarkyti žemės atkūrimo dokumentus. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. jis (E. P.) nieko negalėjo pasakyti. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. jis (E. P.) nurodė, kad jo prašė taip padaryti V., kad neva, išvados turėjo būti gražintos. Išvadų numerių netikrino, neprisimena, ar buvo dar išvadų, galėjo būti, kad pasirašydavo išvadas būdamas (duomenys neskelbtini), o išvados numerio paprašydavo telefonu.

14.10. E. P. nurodo, kad O. D. iš esmės patvirtino jo žodžius, kad kai jis jai į laukus atvežė R. P. prašymą su kitais dokumentais, ji suprato, kad jis surašytas 2010 metais, bet ant prašymo dėl kompensacijos buvo nurodyta data, gavimo datą tą ir uždėjo 2009-04-16, paruošė pažymą ir ją pasirašė. Bylą ruošė V. dar 2009 metais, byloje esančios giminystės santykius patvirtinančių dokumentų kopijos jau buvo patvirtintos. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo jai atvežė P., gavimo datą ant jų uždėjo 2009-04-16. Jokios naudos ji negavo, nesuprato, kad dedant žymę, daro blogai. Prisimena, kad kai dirbo, buvo vedėjo skambutis, jog nevilkintų dokumentų, kad paruoštų greičiau. Apie tai, kad kažkas nori sukčiauti, nežinojo.

14.11. Nuteistojo E. P. nuomone, kaltinamasis A. P., kuris kaltę nors ir pripažino, gana abstrakčiai pasakojo apie savo bei kitų asmenų veiksmus. Kalbėdamas apie jį (E. P.), kuris epizoduose su O., B. bei P. kaltinamas tuo, kad „padėjo“ jam, A. P., bei kitiems kaltinime išvardintiems asmenims padaryti nusikalstamas veikas, pasakė, kad jis (E. P.) jo kaimynas, todėl jį pažįsta. A. P. žinojo, kad jis žemėtvarkos skyriaus viršininkas, sužinojo apie tai tada, kai pradėjo bendrauti su R. J., apie jo (E. P.) surinktus parašus nieko nežino, kiek iš viso buvo išvadų, nežino, nes R. J. jam apie tai nepasakojo. A. P. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog išvados bus dubliuojamos ir papasakojo, kuris iš kaltinamųjų tai labai paprastai darydavo, kad visus dublius, kaip jis išsireiškė, darydavo R. J., su kuriuo tarpusavyje derindavosi, kad išvadų bus ne viena, vykdė, ką jis liepdavo. Patvirtino, kad J. „gamino“ išvadas, o kaip jos buvo pasirašomos, nežino. Apie tai, kad klastojami dokumentai, E. P. nebuvo sakęs.

14.12. Apelianto teigimu, kaltinamoji V. J. patvirtino, kad darbo krūvis buvo išties didelis, todėl visų bylų nebuvo galimybės patikrinti. Kaltinamasis K. J. kaltės nepripažino, taigi, logiška, būtų galima sakyti, kad nepripažįsta ir išankstinio susitarimo bei bendrininkavimo su juo (E. P.). Kaltinamasis/nuteistasis R. J. kaltės nepripažino, jokių dokumentų jis neklastojo. Kalbant apie jį (E. P.), R. J. pareiškė, kad jį pažįsta iš darbo apskrityje, prisimena, dėl to, kad pas jį skyriuje buvo daugiausiai bylų teismuose, jis tose bylose dalyvavo kaip teisininkas, rašė atsiliepimus. Kitais klausimais jis su juo (E. P.) nebendravo, apie jo (E. P.) veiksmus jam nėra žinoma, nežinoma ir apie veiksmus ruošiant išvadas ir siunčiant į kitus rajonus. Jis nei vieno dokumento, susijusio su išvada Nr. 3195 neklastojo. Apie išvadas O. nieko nėra žinoma. Apie atkūrimą B. - nieko nežino. V. V. nepažinojo, nors kartu dirbo administracijoje, S. taip pat nepažinojo. Atsakinėdamas į jam užduotus klausimus, pasakė, kad išvadų su A. P. nederino, P. nepažįsta.

14.13. Nuteistasis E. P. pažymi, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, jog neva jis pažeidė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. P-15 patvirtintų nuostatų 6 p. – koordinuoti ir organizuoti žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą. Tačiau konkrečiai, ko jis nekoordinavo ir ko neorganizavo žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbe nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodoma. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, jog neva jis pažeidė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. P-15 patvirtintų nuostatų 11 p. - nagrinėti dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo rengti ir pateikti Apskrities viršininkui dokumentus sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimui bei žemės suteikimui. Tačiau konkrečiai, koks buvo šio nuostatų punkto neva jo padarytas pažeidimas ir kuo jis pasireiškė nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, jog neva jis pažeidė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. P-15 patvirtintų nuostatų 25.1. p. ir 25.3. p. - atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių savalaikį ir kokybišką įvykdymą, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą. Tačiau konkrečiai, koks buvo šių nuostatų punktų neva jo padarytas pažeidimas ir kuo jis pasireiškė nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta.

14.14. E. P. nurodo, kad jis buvo kaltinamas ir buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas ir pagal šios pareigybės aprašymo, koordinuodamas ir organizuodamas žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą: - nagrinėdamas dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, rengdamas ir pateikdamas Apskrities viršininkui dokumentus sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę mišką vandens telkinius atkūrimui bei žemės suteikimui; - būdamas atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių savalaikį ir kokybišką įvykdymą, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymo bei taip pažeisdamas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, savo parašu neteisėtai patvirtindamas ir taip suklastodamas pažymas dėl suklastotų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pateikdamas suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini) “ išvadoms dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektams parengti, savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtindamas suklastotas ir sudubliuotas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas, suklastotas išvadas paties suklastotais raštais išsiuntęs į žemėtvarkos skyrius - suklastotą išvadą, taip padėdamas R. J., K. J., A. P. ir R. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą, jis (E. P.) taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus ir valstybė, taip pat didelės turtinės žalos patyrė valstybė, nes dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, prarado bendros 133663 Lt vertės žemės sklypus, taip pat didelės turtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 1058128 Lt, taip pat didelės neturtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas.

14.15. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į jo (E. P.) užimtą poziciją šioje byloje, darytina išvada, jog galimai jo veiksmuose jam inkriminuojamuose epizoduose gali būti ne BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, o BK 229 straipsnyje (epizodai su O. ir B.), nes jis, kaip valstybės tarnautojas galimai tinkamai neatliko savo pareigų, veikdamas netyčia, per neatsargumą, per didelį darbo krūvį, nors dėl jo veiksmų juridiniai ir fiziniai asmenys ir patyrė didelės žalos. Jis asmeniškai neturėjo jokios materialinės naudos (teisme nei vienas iš kaltinamųjų, nei vienas iš liudytojų bei nukentėjusiųjų nepasakė, kad už netinkamą jo pareigų atlikimą jam buvo atlyginta), nebuvo jokio jo asmeninio suinteresuotumo. Išankstinis kaltinamųjų susitarimas veikti tyčia bendrai su kitais asmenimis nėra įrodytas. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie kitų asmenų sumanymą bendrai tyčia veikti neteisėtai, siekiant turtinės naudos sau ar kitiems. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kaip renkami kandidatai į pretendentus dėl nekilnojamojo turto atkūrimo, kaip su jais kalbama, kokių dokumentų reikalaujama, kas jiems žadama, kokie veiksmai yra atliekami, su pretendentais ir notarais jis niekada neturėjo nieko bendro, apie išvadų pirkimą, kitų sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymą su juo niekas nekalbėjo ir neinformavo. Taigi, apelianto nuomone, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 229 straipsnio 1 dalį. Kadangi pagal BK 229 straipsnį jau suėjo senaties terminas, teismui nusprendus jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį, prašo taikyti senatį ir baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti.

14.16. Apeliantas pažymi, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jis (E. P.) yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis nesutinka su paskirtu bausmės dydžiu - keturiais metais laisvės atėmimo, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nustatytą neįgalumą, į tai, jog jis iš dalies pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Mano, kad teismas galėjo ir turėjo pripažinti šias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis ir dėl šių priežasčių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas turėjo būti sutrumpintas. Taip pat, E. P. įsitikinimu, jam nepagrįstai paskirtos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes jis buvo ir yra dirbantis, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra susijusios su smurtiniais nusikaltimais, plėšimu, narkotikų prekyba ar pan., t. y. su tais, kurie dažniausiai vykdomi tamsiu paros metu, taip pat nėra susijusios su kažkokiomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su judėjimu Lietuvoje ar užsienyje. Juo labiau, kad miesto ir rajono ribos yra skirtingos.

15. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė D. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir nukentėjusiosios O. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Taip pat prašo priteisti iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos nukentėjusiajai O. J. 847,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

15.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė nurodo, kad nukentėjusiosios O. J. pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir priteisėjai solidariai iš R. J. ir A. P. 85 344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė.

15.2. Apeliantė teigia, kad byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, atsižvelgiant į R. J. ir A. P. pareikštus kaltinimus, o būtent, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami grupėje su (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., O. J. prašė priteisti solidariai iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos 85 344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos, nustatant tokią nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje vykdymo tvarką: 1) 3673,83 Eur bei 5 % metines palūkanas išieškoti O. J. naudai, 17 786,52 Eur bei 5 % metines palūkanas išieškoti K. Š. naudai, 63 884,09 Eur bei 5 % metines palūkanas išieškoti V. K. naudai, o taip pat solidariai iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos. O. J. civilinio ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad A. P., pasinaudodamas apgaule gautu O. J. įgaliojimu, su K. Š. sudarė 2011-04-28 Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra O. J. atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) (pagrindas - 2010-03-16 Apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 5611), gavo 49 900,00 litų avansą, bet pagrindinės sutarties nesudarius dėl paaiškėjusio dokumentų klastojimo, K. Š. kreipėsi į teismą ir 2014-05-14 sprendimu (Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) priteista iš O. J., kaip iš įgaliotojos, K. Š. 49 900,00 litų avansas, 10 000,00 Lt netesybų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 513,30 Lt bylinėjimosi išlaidų (sprendimas dar neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nagrinėjama (duomenys neskelbtini) apygardos teisme (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-03-27 nutartimi sustabdyta iki įsiteisės baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas). Apgaulės pasėkoje O. J. pasirašė Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra jai atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) (pagrindas - 2010-03-16 Apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 5613), pardavimo V. K., joje nurodyta, kad V. K. sumokėjo 217 900,00 litų avansą, šį avansą gavo A. P., bet, pagrindinės sutarties nesudarius dėl paaiškėjusio dokumentų klastojimo, V. K. pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka dėl 217 900.00 litų avanso prisiteisimo iš O. J. (civilinė byla nagrinėjama pirmąja instancija (duomenys neskelbtini) apygardos teisme). Dėl paminėtų aplinkybių, O. J. yra įtraukta į teismų procesus, kurių metu iš jos reikalaujama pinigų, kuriuos realiai pasisavino kaltinamieji ir jų mirusi bendrininkė. O. J. patyrė bylinėjimosi išlaidas, areštuotas jos turtas, nukentėjusioji patiria psichologinę įtampą ir nežinią dėl savo ateities, sutriko sveikata. O. J. manymu, baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius turėjo reikšti ir K. Š. bei V. K., pinigus atidavę A. P., tačiau to nepadarė, todėl, atsižvelgiant į pačios O. J. patirtą turtinę žalą (3673,83 Eur) ir jai civilinio proceso tvarka pareikštus ieškinius, prašydama priteisti turtinę žalą, vadovaujantis CPK 271 straipsniu, prašė nustatyti nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo vykdymo tvarką - 17 786,52 Eur bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinės palūkanos išieškotini K. Š. naudai (14452,04 Eur avansas, 2 896,20 Eur netesybos, 438,28 Eur bylinėjimosi išlaidos), 63 884,09 Eur (63 108,20 Eur avansas, 775,89 Eur bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos) išieškotini V. K. naudai. Taip pat O. J. prašė priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl kaltininkų veiksmų, atlyginimui. Civiliniame ieškinyje buvo argumentuojama, kad R. J. ir A. P. nebūtų galėję įgyvendinti savo nusikalstamų tikslų be R. R., valstybės tarnautojos, turėjusios valstybės suteiktus įgaliojimus žemėtvarkos srityje, neteisėto veikimo, piktnaudžiaujant valstybės suteiktais įgaliojimais, todėl dėl jų nusikalstamų veiksmų pasėkoje atsiradusios žalos atsakinga ir valstybė (CK 6.271 str.).

15.3. Apeliantė tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl O. J. civilinio ieškinio, teismas pasisakė, jog turtinės žalos priteisimas iš valstybės dėl mirusios R. R. veiksmų, negalimas, kadangi žala iš esmės atsirado dėl grupės fizinių asmenų veiksmų, todėl valstybė nėra ir negali būti atsakinga už visų jų neteisėtus veiksmus, nukreipus išieškojimą į valstybę, kiti kaltinamieji nepagrįstai atsidurtų geresnėje padėtyje. Dėl prašytos nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje vykdymo tvarkos teismas iš viso nepasisakė, bet prašymo netenkino. Neturtinės žalos teismas nepriteisė motyvuodamas tuo, kad jos pačios veiksmai lėmė tai, kad ji, tikėdamasi įgyti žemės, surašė įgaliojimus visiškai svetimiems asmenims, taip suteikdama jiems plačias teises veikti jos vardu (sudaryti sutartis, priimti pinigus už parduotiną žemę), todėl turi prisiimti kilusią riziką. Su tokiais itin formaliais ir nepagrįstais teismo motyvais bei nuosprendžiu civilinio ieškinio dalyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. J. nesutinka.

15.4. Apeliantė pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytame nusikalstamos veikos aprašyme dalyje dėl O. J. yra nurodyta, kad R. J. ir A. P. suklastotus dokumentus su žinomai melagingais duomenimis savo parašu ir vardiniu antspaudu tvirtino, išvadas su jose nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. žemę, siuntinėjo, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą padėjo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, kuri mirė (duomenys neskelbtini), arba R. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), arba asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje esančiame 2015-01-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (11 t., 133-142 b. l.) nurodyta, kad R. J. ir A. P. bendrininkė, klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, padėjėja, užvaldant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, buvo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), todėl ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jos atžvilgiu atsisakyta pradėti.

15.5. Apeliantė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R. su nuteistaisiais R. J. ir A. P. bendrininkavo būdama valstybės tarnautoja, jos vaidmuo R. J. ir A. P. nusikalstamoje veikoje O. J. atžvilgiu buvo esminis, nes ji buvo atsakinga už duomenų tikrumą ir turėjo įgaliojimus tvirtinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išvadų projektus (R. R. pareigybės aprašymas 11 t., 118-119 b. l.), prieš jas patvirtinant apskrities viršininkui, kurio parašas tebuvo formalumas, be R. R. dalyvavimo R. J. ir A. P. nebūtų galėję įgyvendinti savo nusikalstamų tikslų.

15.6. Apeliantės įsitikinimu, O. J. civiliniame ieškinyje ir Telšių apylinkės teismo 2018-04-12 nuosprendyje nurodytos aplinkybės patvirtina valstybės tarnautojos R. R. bendrininkavimą nusikalstamose veikose, dėl to atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nors R. R. ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn jai mirus, tai nešalina valstybės civilinės atsakomybės, todėl taikytina kaltinamųjų ir valstybės solidarioji atsakomybė už O. J. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, pasisakęs, kad nėra pagrindo valstybės solidariajai atsakomybei, nesprendė ir dėl dalinės valstybės atsakomybės, dėl atsakomybės proporcijų nustatymo. Todėl visiškas valstybės atleidimas nuo atsakomybės už valstybės tarnautojos (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R. veiksmais padarytą žalą yra nepagrįstas.

15.7. Apeliantės teigimu, dėl neteisėtų kaltininkų veiksmų nukentėjusioji O. J. patyrė didelę neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus dėl įtraukimo į civilinių bylų procesus ir didžiulių jai pareikštų ieškinių sumų, prarado pasitikėjimą žmonių sąžiningumu, prarado pasitikėjimą ne tik valstybės tarnautojais, bet pačiomis valstybės institucijomis, atsirado netikrumas dėl ateities, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad O. J. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes pati surašė įgaliojimus visiškai svetimiems asmenims, todėl turi prisiimti kilusią riziką. O. J. iš anksčiau nepažinoto A. P. pirko malkas ir su juo įsikalbėjo apie tai, kad gerai tiems, kurie turi savo miško, gali pasiruošti malkų. A. P. O. J. pradėjo aiškinti, kad jis turi patirties nuosavybės atkūrimo klausimais, kad būna, jog žmonės net nežino apie giminaičių seniai turėtą nuosavybę, kad jis turi pažinčių ir galėtų pasidomėti, ar jos tėvai ar seneliai neturėjo daugiau žemės, nei O. J. jau buvo grąžinta. Tai, kad O. J. buvo pasiūlyta pasidomėti jos galimybėmis atkurti nuosavybės teises į jos tėvų ar senelių galimai turėtą žemę, nėra nei neteisėta, nei kaip nors smerktina. A. P. pasakojimas pasirodė įtikinamas, jis neprašė jokio atlygio, tik O. J. asmens duomenų. Po kiek laiko A. P. O. J. pranešė, kad rado kažkokių duomenų apie jos artimųjų turėtą nuosavybę, tačiau jiems oficialiai gauti jam reikia įgaliojimo, nurodė, kad įgaliojimą O. J. turi pasirašyti (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure. O. J. kaip tik važiavo aplankyti artimųjų kapų Pakruojyje ir A. P. nurodymu nuėjo į notarų biurą, kur jau buvo paruošti pasirašymui dokumentai, O. J. supratimu, - įgaliojimas A. P. ieškoti dokumentų apie galimas O. J. teises į jos protėvių žemę. Notarų biure O. J. buvo paduoti pasirašyti dokumentai, neaiškinant jų turinio, O. J., neturėdama akinių, jų neperskaitė, tik pasirašė nurodytose vietose, pasirašyti dokumentai jai nebuvo įteikti - jie liko notaro kontoroje. Daugiau A. P. O. J. nieko neprašė, nieko jai nepranešė apie nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų tvarkymo eigą ar rezultatus, o 2012-06-01 O. J. iš Mažeikių rajono apylinkės teismo gavo K. Š. pareikštą ieškinį dėl 49 900,00 litų avanso ir dalies baudos priteisimo. Iš ieškinio turinio tapo aišku, kad K. Š. iš O. J. reikalauja avanso, kurį jis sumokėjo A. P., veikusiam pagal O. J. įgaliojimą, jiems sudarius Preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra O. J. atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) (pagrindas - 2010 m. kovo 16 d. Apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 5611). Dėl jos atžvilgiu panaudotos apgaulės O. J. 2013-03-01 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą, jos pareiškimas buvo prijungtas prie šios baudžiamosios bylos. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajam notarų biurui pateiktu 2013-03-21 pareiškimu O. J. panaikino visus skundžiamus įgaliojimus ir kreipėsi į tuometinį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kaip sudarytų dėl apgaulės (CK 1.91 str.) (civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla).

15.8. Apeliantė pažymi, kad O. J. pasirašyti įgaliojimai aiškiai neatitiko jos valios ir interesų, nes ji tik dėl suklaidinimo ir apgaulės, įgaliojimus pasirašydama suteikė teisę disponuoti turtu - žeme, kurią, turėdami aiškiai nusikalstamą tikslą, suklastotų dokumentų pagrindu siekė jos vardu gauti ir parduoti bendrininkų grupė - A. P., R. J. ir R. R., o įsigyti K. Š., V. K. ir T. S.. Akivaizdu, kad įgaliotieji nesiekė vykdyti kokius nors pavedimus O. J. interesais, jie veikė išimtinai savo interesais, pasinaudodami O. J. garbingu amžiumi, teisinių reikalų neišmanymu ir pasitikėjimu.

16. Atsiliepimu į apeliacinius skundus prokuroras A. Mirnyj prašo V. S. gynėjo advokato R. K., R. J., K. J. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio atmesti.

17. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų R. J. K. J., V. S. gynėjo advokato R. K. ir E. P. apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė D. B. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas advokatas prašė R. J. ir K. J. apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. P. ir jo gynėjas advokatas prašė E. P. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo V. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti ir V. S. išteisinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Prokuroro Andrej Mirnij, nuteistojo V. S. gynėjo advokato R. K. ir nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės apeliaciniai skundai atmestini. R. J. ir E. P., apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. K. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama šių skundų ribų.

20. Nuteistųjų E. P., R. J., K. J. ir V. S. gynėjo apeliaciniais skundais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su nuteistųjų E. P., R. J., K. J. ir V. S. nuteisimu, ir juos išteisinti. Iš nuteistųjų E. P., R. J., K. J. ir nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų turinio matyti, kad esminiai jų skundų argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, nuteistųjų veikų kvalifikavimu ir skundžiamo nuosprendžio motyvavimu.

21. Kadangi nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliamas įrodymų vertinimo klausimas, pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir būtent tuo turi būti argumentuojami sprendimai.

22. Šiuo pagrindu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinių skundų argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. S., R. J. ir iš dalies E. P. pagrįstai pripažino kaltais dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl K. J. ir iš dalies E. P. kaltės (I. V. B. epizode) bei O. J. pareikšto civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Be kita ko, R. J., E. P. ir V. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuojama, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pakeitimus.

Dėl V. S. gynėjo advokato R. K. apeliacinio skundo

23. Apeliaciniu skundu V. S. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esantiems liudytojų parodymams bei kitiems bylos duomenimis. V. S. gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė V. S. veiksmuose būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, neatskleistas kaltinamųjų veikos bendrumas, priežastinis ryšys tarp kiekvieno iš bendrininkų atliktų veiksmų.

24. V. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2008 m. V. S. gavo naują S. O. prašymą atkurti nuosavybę, todėl šiuo pagrindu ir papildė S. O. 1992 m. prašyme nurodytus duomenis, šalia S. O. rankraštinių įrašų įrašydamas kaip buvusią žemės savininkę N. G., į kurios nuosavybės atstatymą pagal šį naują prašymą neva pretenduoja S. O., ir tuo pačiu ištaisė pirminiame prašyme nurodytą žemės plotą, skaičių 13 ištaisydamas į 63 ir viršuje prirašydamas įrašą 64,98. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad V. S. neturėjo teisės nepriimti pateikto dokumento – K. P. krikšto liudijimo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais visiškai nesutinka, nes jie prieštarauja bylos įrodymų visetui.

25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuosavybės teisė S. O. į N. G. iki nacionalizacijos turėtą turtą buvo atkurta S. O. 1992 m. balandžio 7 d. pateikto prašymo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pagrindu, kuriuo S. O. prašė jai atkurti nuosavybės teisę į jos mirusio tėvo K. P., A. 13 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurią jis buvo gavęs dovanų iš G.. Išnagrinėjęs šį prašymą, V. S. savo pasirašytu dar 2003 m. balandžio 28 d. pranešimu S. O. pranešė, kad pagal jos prašymą nuosavybės teisių atkurti negalima, nes nėra K. P. nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų. Po to, ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d. V. S. tame pačiame S. O. prašyme padarė įrašus, iš esmės pakeičiančius S. O. prašymo turinį – kad pastaroji prašo atkurti jai nuosavybės teises į N. G. turėtą žymiai didesnio ploto žemę.

26. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymą nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti atkuriama tik tokią teisę turintiems asmenims ir tik į tokį konkretų turtą, dėl kurio atgavimo jie kreipėsi. Tai reiškia, jog kreipimasis dėl nuosavybės teisės atstatymo yra išimtinė asmens, kuris turi teisę į nuosavybės atkūrimą, teisė, kuria jis gali pasinaudoti pateikdamas šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyto turinio prašymą, kuriame, be kita ko, turi nurodyti išlikusio nekilnojamojo turto savininko duomenis, taip pat nuosavybės teisių į šį turtą pagrindą. Taip pat asmuo, nors ir žinantis, jog jam nuosavybės teisė gali būti atkurta, gali šia teise nesinaudoti ir nesikreipti dėl nuosavybės teisės į turtą atstatymo.

27. Iš išdėstyto akivaizdu, kad S. O., tik iš tėvo K. P. pasakojimų turėdama informacijos, kad jos tėvas iš G. buvo gavęs dovanų apie 13 ha žemės, bet neturėdama jokių tai patvirtinančių įrodymų, 1992 m. kreipėsi būtent dėl tokios tėvui galimai priklausiusios žemės grąžinimo. Tačiau, V. S. prieš tai S. O. savo paties raštu informavęs, jog nėra jos tėvo nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų, po kelerių metų pakeitė S. O. prašyme įrašytą žemės savininką, į kurio galimai turėtą nuosavybės teisę kaip paveldėtoja S. O. pretendavo, o kaip buvusią žemės savininkę, kurios nuosavybės teisę į žemę jau pagal V. S. padarytą įrašą S. O. neva turėjo paveldėti, nurodė N. G., kuri pagal išlikusius dokumentus tikrai turėjo grąžintinos žemės.

28. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad, sutinkamai su minėto įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus asmenys bendra tvarka galėjo pateikti tik iki 2003 m. gruodžio 31 d., o praleidus šį terminą jis galėjo būti atnaujintas tik teismo. Tai reiškia, kad S. O. 2008 metų prašymo, kurį, kaip neginčijamai nustatyta byloje, surašė A. P., atkurti jai nuosavybės teisę į visiškai kitą, nei jos 1992 m. balandžio 7 d. prašyme nurodytą nuosavybę, nei neva S. O. giminystės ryšį su N. G. įrodančios bažnytinės pažymos, nesant teismo sprendimo atnaujinti tokio prašymo ir giminystės ryšį įrodančio dokumento padavimo termino V. S. negalėjo priimti ir vertinti kaip juridinę reikšmę turinčių dokumentų, ir, juo labiau, jis neturėjo jokio teisėto pagrindo esmingai keisti 1992 m. balandžio 7 d. S. O. prašymo turinį.

29. Byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis A. P., melagingai paliudijęs (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigui D. Ž., iš šio gavo 2008 m. rugpjūčio 2 d. surašytą, išimtinai A. P. žodžiais paremtą liudijimą, kad K. P. buvo pakrikštytas (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir, kad jo tėvai buvo A. P. ir N. G.. Kad šiame liudijime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės byloje įrodyta neginčijamai.

30. Šis liudijimas ir 2008 metų S. O. prašymas byloje (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje, V. S. žinioje atsirado nenustatytomis aplinkybėmis.

31. Kaip minėta, savo 1992 m. balandžio 7 d. prašyme S. O. N. G. buvo nurodžiusi kaip asmenį, jos tėvui padovanojusį žemę ir nenurodžiusi jokių dovanotojos giminystės ryšių nei su ja, nei su jos tėvu, tačiau po V. S. padarytų pataisymų S. O. prašyme, G. (N.) tapo S. O. tėvo motina, t. y. S. O. senele, nors V. S. turėtoje medžiagoje pagal S. O. prašymą jau buvo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. gruodžio 16 d. pranešimas S. O. apie tai, kad žinių apie K. P. žemės pirkimą iš G. archyvinių fondų dokumentuose nerasta.

32. Visos šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad V. S., tiek darydamas įrašus S. O. 1992 m. balandžio 7 d. prašyme, tiek surašydamas pažymą Nr. 4780, kad S. O. turi teisę į N. G. nuosavybės teisės atstatymą, kurioje V. S. turimos bažnytinės pažymos kaip įrodančios S. O. giminystės ryšį su N. G. net nenurodė, ir kurią 2008 m. rugpjūčio 4 d. patvirtino E. P., veikė tiesiogine tyčia, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi įžūliai klastodamas dokumentus, tuo akivaizdžiai siekdamas, kad be jokio teisinio pagrindo S. O. vardu būtų atkurta nuosavybės teisė į N. G. didelės vertės nekilnojamąjį turtą, jį neteisėtai paimant iš valstybės nuosavybės.

33. Taip V. S. S. O. vardu parengus pažymą Nr. 4780 ir E. P. ją patvirtinus, po to E. P. suderinus dvi analogiškas sudubliuotas išvadas Nr. 3195, buvo akivaizdžiai pažeisti įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimai.

34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas V. S. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl E. P. apeliacinio skundo

35. Nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. P. žinojo, jog jam pateikti dokumentai buvo suklastoti arba pats juos klastojo, padėdamas kitiems užvaldyti valstybės ar kitų asmenų turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Be to, keliamas klausimas ir dėl specialistės E. M. išvadų šališkumo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka tik I. V. B. epizodo dalyje, o kiti skundo argumentai akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymų visetui.

36. Pažymėtina, jog iš byloje esančio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, su kuriuo E. P. pasirašytinai supažindintas, matyti, kad skyriaus vedėjas koordinuoja ir organizuoja žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą; nagrinėja dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, rengia ir pateikia Apskrities viršininkui dokumentus sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę mišką, vandens telkinius atkūrimui bei žemės suteikimui; yra atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių savalaikį ir kokybišką įvykdymą (11 t., b. l. 101-103, 118-119).

37. E. P. pagal užimamas pareigas ir vykdomas funkcijas, buvo atsakingas už sprendimų dėl nuosavybės teisių rengimą ir pateikimą, todėl jam neabejotinai turėjo būti žinomi įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas. Visų pirmą tai, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus bendra tvarka galėjo teikti tik iki 2003 m. gruodžio 31 d. Praleidus šį terminą jis galėjo būti atnaujintas tik teisme.

38. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 88 8, 9, 11 ir 12 punktus, įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška. Dokumentai registruojami dokumentų registracijos žurnaluose vieną kartą: tvarkomieji, siunčiamieji, kiti įstaigoje parengti dokumentai – jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną, gauti – jų gavimo dieną. Kol dokumentas neužregistruotas, jokios tolimesnės procedūros negali būti atliekamos.

39. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. P. suderino ir pasirašė 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, kuri persiųsta į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, persiųstą į (duomenys neskelbtini). Tai, kad S. O. vardu išvados suklastotos ir neatitinka faktinių duomenų, pasisakyta atsakant į V. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, todėl teismas papildomai nesikartoja.

40. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad E. P. žinojo, jog pasirašydamas eilutėje „suderinta“, patvirtina tikrovės neatitinkantį faktą apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko N. G. nekilnojamąjį turtą. Tai, kad išvadas savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus, (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderino ir taip patvirtino jų teisingumą E. P., patvirtina specialistų išvados (2014 m. spalio 28 d. Nr. 11Š-154(14) ir 2014 m. spalio 7 d. Nr. 11Š-153(14) (2 t., b. l. 66-70, 75-76)). Atsižvelgiant į tai, kad specialistų išvadų klausimas buvo keliamas ir ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose, kuris išspręstas neskundžiama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi, detaliau dėl to nepasisakoma.

41. Minėtos specialistų išvados patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje Nr. 3195 (persiųsta į (duomenys neskelbtini)) skirtingai nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (persiųsta į (duomenys neskelbtini) raj.), atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIŲ APSKRITIES VIRŠININKO ADMNISTRACIJA“ yra ne atspaustas antspaudu, o išspausdintas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Be to, 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje Nr. 3195 (persiųsta į (duomenys neskelbtini)) eilutėje „Apskrities viršininko pavaduotoja, pavaduojanti apskrities viršininką“ pasirašė ne E. L., nors išvadoje persiųstoje į Radviliškį – pasirašė E. L..

42. Pažymėtina ir tai, kad E. P. suderino dvi (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadas Nr. 3195, kurios nukreiptos į skirtingus žemėtvarkos skyrius. 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (dėl 60,80 ha žemės ir 2,40 ha miško), persiuntė į (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 18 d. S. O. įgalioto asmens A. P. prašymu 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (dėl 60,80 ha žemės ir 2,40 ha miško) E. P. pasirašytu 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-21 persiųsta į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių. Be to, pats nuteistasis patvirtino, kad, nukreipiant išvadas į (duomenys neskelbtini) apskrities rajonus, išvada galėjo būti be atskiro lydraščio paliekama (duomenys neskelbtini) apskrities administracijoje specialioje tam tikslui skirtoje dėžutėje. Tačiau (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus Išvadų registracijos žurnale ši išvada neregistruota, nors tai privalėjo būti daroma ir už tai atsakingas buvo būtent pats E. P. (1 t., b. l. 80).

43. Visos šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad E. P. pirmiausia žinojo, kad išvada, jog S. O. turi teisę į N. G. nuosavybės teisės atstatymą, parengta pagal V. S. parengtą ir jo (E. P.) pasirašytą pažymą, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o, be to, jis savo parašu suderino net dvi tos pačios dienos ir tuo pačiu numeriu išvadas bei persiuntė jas skirtingiems žemėtvarkos skyriams. Tai neabejotinai įrodo, kad E. P., klastodamas dokumentus ir padėdamas kitiems asmenims daryti tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia.

44. Sprendžiant klausimą dėl E. P. kaltės, atstatant I. V. B. nuosavybės teisę į buvusio savininko J. B. 138,32 ha žemę, sutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais.

45. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtino 2010 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus rašto SD-39, kuriuo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui persiunčiama 2009 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtinta išvada Nr. 5561, tikrumą, taip suklastojo ir panaudojo suklastotą 2010 m. sausio 25 d. raštą SD-39 ir suklastotą išvadą Nr. 5561, persiuntus šiuos suklastotus dokumentus į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

46. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5561 savo parašu ir R. R. vardiniu antspaudu suderino (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., ir ši išvada nebuvo parengta pagal (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą. 2010 m. sausio 25 d. gautas ir užregistruotas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje K. J. prašymas (2 t., b. l. 154). Minėto prašymo pagrindu 2010 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P. pasirašytu raštu Nr. SD-39 2009 m. rugpjūčio 19 išvada Nr. 5561, kuri į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus, buvo persiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, kur išvados gavimas atžymėtas 2010 m. sausio 29 d. ir užregistruotas (2 t., b. l. 95; 6 t., b. l. 44-45).

47. Nesant jokių įrodymų, kad E. P. kokiais nors savo veiksmais būtų prisidėjęs prie I. V. B. vardu išduotos išvados suklastojimo ar būtų žinojęs, jog ši jo persiunčiama 2009 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtinta išvada Nr. 5561 yra suklastota, jis, pagal pateiktą prašymą pasirašydamas tikrą persiuntimo raštą, jokių dokumentų neklastojo, todėl šis kaltinimo epizodas E. P. šalintinas.

48. Skundžiamame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, kad E. P. dėl nuosavybės teisių atstatymo R. P., suderino ir pasirašė:

48.1. 2009 m. balandžio 16 d. Išvadoje Nr. 3233 (kurioje nurodyta, kad Išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvęs žemės savininkas R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Šios Išvados 1 punkte nurodyta, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,81 ha žemės (vertė 4153 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei ir 11,29 ha miško (vertė 15 847 Lt), kuris priskirtas valstybės išperkamam miškui. Pagal turimus dokumentus nenustatyta, kokiu raštu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius šią Išvadą perdavė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui;

48.2. 2009 m. balandžio 16 d. Išvadoje Nr. 3234 (kurioje nurodyta, kad Išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad buvęs žemės savininkas R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Šios Išvados 1 punkte nurodyta, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 13,54 ha žemės (vertė 20 012 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Ši Išvada (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-16 raštu Nr. SD-223 persiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių;

48.3. 2009 m. balandžio 16 d. Išvadoje Nr. 3235 (kurioje nurodyta, kad Išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad buvęs žemės savininkas R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Šios Išvados 1 punkte nurodyta, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 26,88 ha žemės (vertė 39 730 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Pagal turimus dokumentus nenustatyta, kokiu raštu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius šią Išvadą perdavė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui;

48.4. 2009 m. rugpjūčio 16 d. Išvadoje Nr. 3234 (kurioje nurodyta, kad Išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad buvęs žemės savininkas R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Šios Išvados 1 punkte nurodyta, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 13,54 ha žemės (vertė 20 013 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Ši Išvada (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 persiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių;

48.5. 2009 m. rugpjūčio 16 d. Išvadoje Nr. 3235 (kurioje nurodyta, kad Išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad buvęs žemės savininkas R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Šios Išvados 1 punkte nurodyta, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 26,88 ha žemės (vertė 39730 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Ši Išvada (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 persiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių;

48.6. 2009 m. birželio 16 d. Išvadoje Nr. 3234 (kurioje nurodyta, kad Išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad buvęs žemės savininkas R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Šios Išvados 1 punkte nurodyta, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 13,54 ha žemės (vertė 20 013 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Ši Išvada (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD-548 persiųsta į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių;

48.7. 2009 m. birželio 16 d. Išvadoje Nr. 3235 (kurioje nurodyta, kad Išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad buvęs žemės savininkas R. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Šios Išvados 1 punkte nurodyta, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 26,88 ha žemės (vertė 39 730 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Ši Išvada (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 persiųsta į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.

49. Pažymėtina, jog visos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje parengtos ir (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. 3233 (1 vnt.), Nr. 3234 (3 vnt.), Nr. 3235 (3 vnt.) R. P. dėl buvusio savininko R. S. valdyto nekilnojamojo turto yra suklastotos, nes suklastotas R. P. ir R. S. giminystės ryšys, t. y. R. P. nėra R. S. įpėdinė.

50. Tai, kad E. P. suderino net septynias R. P. vardu parengtas išvadas, pažeisdamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus, patvirtina 2011 m. gegužės 27 d. raštas Nr. 1SD-(7.3)-3796, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius suderino septynias R. P. vardu parengtas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurias 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. birželio 16 d. ir 2009 m. rugpjūčio 16 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus Išvadų registracijos žurnalą R. P. vardu užregistruotos tik trys (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2009 m. balandžio 16 d. patvirtintos Išvados Nr. 3233, Nr. 3234 ir Nr. 3235. Vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, kol dokumentas neužregistruotas, jokios tolimesnės procedūros negali būti atliekamos. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius, suderindamas keturias R. P. vardu parengtas Išvadas Nr. 3234 ir Nr. 3235 (po dvi Išvadas tuo pačiu numeriu), kuriose nurodytas bendras žemės plotas 80,84 ha didesnis negu tai įrodo nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai ir kurios buvo pateiktos tuometiniams (duomenys neskelbtini) savivaldybės žemėtvarkos skyriams. Akivaizdu, kad E. P. pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, Tvarkos 105 punktą ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 8, 9, 1 1 ir 12 punktus.

51. Nėra abejonių, jog E. P. žinojo, kad dokumentai, tariamai patvirtinantys R. P. teisę į R. S. nekilnojamąjį turtą, gauti, praleidus įstatymo nustatytą terminą, kadangi jie buvo užregistruoti. 2000 m. lapkričio 16 d. R. P. vardu pateiktas prašymas grąžinti buvusio savininko R. S. žemę, blanko rašte atžymėta, kad prašymas gautas 2000 m. lapkričio 16 d. (3 t., b. l. 1). Taip pat, 2009 m. balandžio 16 d. yra surašyti 3 prašymai R. P. vardu atkurti nuosavybę į 54,63 ha žemės sklypą (13,54 ha; 14,10 ha; 26,88 ha) (3 t., b. l. 3, 4, 5). Pažymėtina, kad minėtuose prašymuose pažymėta, kad jie gauti 2000 m. balandžio 16 d. Liudytoja O. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta parodė, kad E. P. prašymu uždėjo žymą, kad R. P. prašymai gauti 2000 m. balandžio 16 d. Nuteistasis E. P. iš dalies patvirtino minėtas aplinkybes, kad V. V. nurodė, nuvažiuoti pas O. D., nes trūko priėmimo parašo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad dokumentai neva gauti ankščiau nei jie buvo surašyti.

52. Taigi, byloje nustačius, kad 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3233, persiunčiama į (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3234, persiunčiama į (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3235, persiunčiama į (duomenys neskelbtini), yra suklastotos, nes patvirtina tikrovės neatitinkantį faktą apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko R. S. nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. balandžio 16 d. išvadoms Nr. 3234 ir Nr. 3235 pakartotinai suteikiami tie patys registracijos numeriai, kurie, suklastojus (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos atspaudą, bei suklastotais raštais, kurių registracijos numeriai tikrovėje priskirti visiškai kitiems raštams, sąmoningai nukreipti į kitą žemėtvarkos skyrių. Visas šias išvadas ir raštus dėl jų persiuntimo savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus, (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderino ir taip patvirtino jų teisingumą tuometinis (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus E. P..

53. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje už išvadų registraciją atsakingas buvo būtent pats E. P.. Tai patvirtino ir liudytoja D. D., kuri, pateikus susipažinti 2009 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 3233, 3234, 3235, 2009 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, paaiškino, kad iš jai parodytų išvadų, 2009 m. balandžio 16 d. išvados Nr. 3233, 3234, 3235 yra registruotos jos ranka, t. y. užrašyta registracijos data, numeris, vieta – Šiauliai. Likusias keturias išvadas registravo ne ji. Patvirtino ir tai, kad be jos ir E. P. užregistruoti išvadas niekas negalėjo (10 t., b. l. 10; 27 t., b. l. 193-195).

54. Teisėjų kolegijos sprendžia, byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad E. P. suderino ir pasirašė išvadas dėl S. O. ir R. P., žinodamas, kad juose pateikti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, t. y. kad S. O. neturi teisėto pagrindo atstatyti nuosavybės teisių į N. G., o R. P. – R. S., nekilnojamojo turto. Kas rodo, jog E. P., suderindamas kitų kaltinamųjų pateiktas pažymas, veikė tiesiogine tyčia, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi įžūliai klastodamas dokumentus, tuo akivaizdžiai siekdamas, kad be jokio teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teisę į didelės vertės nekilnojamąjį turtą, jį neteisėtai paimant iš valstybės nuosavybės.

55. Nagrinėjamu atveju iš kaltinimo E. P. pašalinus I. V. B. epizodą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimas iš E. P. nepriteistinas.

56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentus dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje buvo pasisakyta dėl šios nuostatos taikymo. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas BK 24 straipsnio 6 dalies, padarė rašymo apsirikimą, todėl ši rašymo klaida ištaisytina.

57. Darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina E. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusių BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Dėl R. J. ir K. J. apeliacinio skundo

58. K. J. ir R. J. apeliaciniame skunde iš esmės ginčijami pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių K. J. ir R. J. veiksmų, sudarančių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė prielaidomis, liudytojų ir vieno iš nuteistųjų, parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Be to, nuteistųjų apeliaciniame skunde keliami klausimai – dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo; dėl prokuroro A. M. šališkumo; dėl specialistės E. M. šališkumo.

59. Dėl teismo nešališkumo pažymėtina, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo šališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

60. Pagal teismų praktiką, teismas pripažįstamas šališku, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų. Teismo šališkumas konstatuojamas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181/648/2019, 2K-5-976/2020). Pažymėtina, jog šalių nuomonės nepakanka konstatuota nešališkumo reikalavimo pažeidimui, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą.

61. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų ir suvaržė jų teises. Teismo šališkumą, apeliantų teigimu, patvirtina ir tai, kad nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, nes valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras A. M., kuriam dalyvauti procese draudė imperatyvios teisės normos, teisėjas savo elgesiu nevykdydamas imperatyvių normų nustatytų pareigų proceso metu atsisakė svarstyti prašymus ir nušalinimus ir dėl jų nepriėmė sprendimo. Pirmosios instancijos teismui 2017 m. gruodžio 13 d. buvo pateiktas prašymas skirti teismo rašysenos ekspertizę, nes prokuroro A. M. mamos, ekspertės E. M., pateiktos specialisto išvados, negali būti pripažintos įrodymu pagal BK 20 straipsnio 4 dalį. Apeliantų teigimu, teismas 2017 m. spalio 16 ir 18 d. teismo posėdžių metu vykdė įrodymų tyrimą, nedalyvaujant R. P. gynėjui advokatui R. B., taip pažeidė nuteistųjų K. J. ir R. J. teisę į gynybą. Kadangi R. P. teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyti riboto pakaltinamumo požymiai, tai, anot nuteistųjų, R. P. neleido suprasti vykstančio teismo proceso, pateiktų klausimų esmės ir atsakyti į juos. Taip pat, teismas, atsisakydamas pridėti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos orderių kopijas), savo sprendimo nemotyvavo. Taip pat apylinkės teismas atsisakė išnagrinėti pareikštą nušalinimą dėl teismo neteisėtai pakeistos R. J. skirtos kardomosios priemonės, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato galimybės pareikšti nušalinimo baigiamųjų kalbų metu. Apeliantai kartu pažymėjo, jog teisėjas M. K. palaikė draugiškus santykius su advokatu G. G., kuris atstovavo A. P. kitoje byloje. Be to, teisminio nagrinėjimo metu teisėjo M. K. veiksmų teisėtumas buvo vertinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorų, kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus teisėjas privalėjo įvertinti, priimdamas nuosprendį. Taip pat, anot apeliantų, teismas siekė įbauginti kaltinamuosius ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis, nes teisėjas priėmė nutartį atvesdinti E. P., nors šis pateikė nustatytos formos pažymą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį.

62. Pažymėtina, jog prokuroro nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas 2015 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 9 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. Panevėžio apygardos teismuose. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra visiškai jokių duomenų, kad prokuroras A. M. būtų objektyviai ar subjektyviai šališkas nuteistojo R. J. atžvilgiu ir dėl to negalėtų dalyvauti procese, todėl šio nuteistojo pareikštas nušalinimas prokurorui netenkintas. Pažymėtina, jog specialisto išvadose yra viena kategoriška išvada tik dėl E. P. parašų, kurios E. P. neginčija, o kitos specialisto išvados jokių asmenų kaltės nei patvirtina, nei paneigia, todėl apygardos teismas nustatė, kad tyrimų kartojimas nesuteiktų jokios įrodomosios reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atsakytas klausimas dėl prokuroro šališkumo ir specialistės E. M. išvadų, todėl plačiau dėl to nepasisakoma ir vertinami kiti nuteistųjų skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo.

63. Dėl pažeistų K. J. ir R. J. teisių į gynybą pažymėtina, jog 2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu buvo suderinta, kad 2017 m. spalio 16 d. ir 18 d. posėdžių metu būtų apklausti liudytojai, kurie nesusiję su R. P. epizodu. Todėl nagrinėjamu atveju nuteistųjų R. J. ir K. J. skundo argumentai, kad buvo pažeistos jų teisės į gynybą, nes posėdyje nedalyvavo R. P. gynėjas, yra visiškai deklaratyvūs.

64. Apeliantai teigia, kad teismas buvo šališkas, nepriimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Apeliantų teiginiai, jog minėti įrodymai patvirtina L. V., J. K., I. K. ir R. Š. atliktus mokėjimus, susijusius su kaltinime nurodytomis išvadomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat, šių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi ir jų (apeliantų) nekaltumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų K. J. ir R. J. prašymo netenkinimas dėl įrodymų neprijungimo, savaime neleidžia daryti išvados dėl teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad, siekiant nepažeisti kaltinamųjų procesinių teisių, sprendžiant klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų prijungimo apeliacinio skundo nagrinėjimo procese, papildomai buvo apklausti liudytojai.

65. Nuteistųjų apeliaciniame skunde teismo šališkumas grindžiamas ir tuo, kad teisėjas M. K. palaiko draugiškus santykius su advokatu G. G., kuris kitoje byloje atstovavo A. P.. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad G. G. apklausė kaip liudytoją ir palaiko draugiškus ryšius su teisėju, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo M. K. nešališkumu, nes nuteistieji nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios egzistuotų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos aplinkybės, nesant kitų įrodymų apie teisėjo ir advokato santykius, nėra savaime pakankamas pagrindas galimam teismo šališkumui konstatuoti. Tai, kad minėto teisėjo atžvilgiu buvo atliekamas jo veiksmų, visiškai nesusijusių su nagrinėjama byla, teisėtumo vertinimas, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti teisėjo šališkumu nagrinėjamoje byloje.

66. Sprendimas dėl E. P. atvesdinimo į 2018 m. vasario 15 d. teismo posėdį niekaip nerodo teisėjo M. K. šališkumo šį klausimą keliančių apeliantų atžvilgiu, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma.

67. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būtų buvęs suinteresuotas priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, todėl nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl K. J. kaltės

68. Teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, joje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl K. J. kaltumo yra pagrįsta, nepakanka. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tiek atskirus bylos įrodymus, tiek jų visumą šio apelianto atžvilgiu vertino selektyviai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl K. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, akivaizdžiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir K. J. atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

69. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, už tai, kad kartu su A. P., R. J., V. S. ir E. P., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010 m. sausio 19 d., suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus (K. J. būtent dėl S. O. ir I. V. B. nuosavybės teisių atstatymo), dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims.

70. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų ir konkrečių įrodymų, kurie pirmos instancijos teismo vertinimu pagrindžia K. J. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tiesiog konstatavo, kad K. J. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Aukštesnės instancijos teismas su tuo nesutinka.

71. K. J. apklausiamas paaiškino, kad R. J. prašymu nuvyko pas L. S. ir R. P., kur jam buvo perduotas 50 000 eurų avansas ir pasirašytas pakvitavimas. Kitą dieną tuos pinigus perdavė R. J. (28 t., b. l. 84-89). Liudytojai L. S. ir R. P. patvirtino, kad minėtus pinigus perdavė kaip avansą už dvi išvadas (Nr. 3195 ir Nr. 5565) (8 t., b. l. 48-49; 27 t., b. l. 170-173; 8 t., b. l. 54; 27 t., b. l. 197). Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. vasario 8 d. buvo pasirašytas grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas, kad L. S. perdavė K. J. 50 000 eurų avansą (2 t., b. l. 77), kurį pasirašė pats K. J., tai patvirtina 2015 m. sausio 28 d. specialisto išvada Nr. 11Š-7 (15) (2 t., b. l. 81-82). Taigi matyti, kad K. J. neneigia, jog iš L. S. paėmė 50 000 eurų ir pasirašė pakvitavimą, t. y. jis tik tarpininkavo, paprašytas R. J., nežinojo, kad yra mokama už suklastotų išvadų pardavimą.

72. K. J. apklaustas taip pat paaiškino, kad R. Š. pavedimu važiavo pasirašyti įgaliojimų ar perįgaliojimų, tačiau tai buvo įprasta įmonės veikos dalis, kadangi atliekant darbines funkcijas dažnai buvo suteikiami įgaliojimai. R. Š. jam padavė preliminarios sutarties šabloną, kuriame rašė tai, ką šis diktavo. Nežinojo, kad jo vardu buvo atliekami veiksmai, jis nesuteikė R. J. jokių įgaliojimų. Kaltinamasis R. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, neklastodamas K. J. parašo, savo parašu pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinės veiklos sutarties. Šias aplinkybes patvirtina 2009 m. spalio 11 d. jungtinės veiklos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią įgaliotojo K. J. vardu pasirašė ne K. J., o R. J. (9 t., b. l. 140-142, 3 t., b. l. 106-108). Kas rodo, jog K. J. nebuvo žinomos minėtos aplinkybės, kadangi visus veiksmus atliko R. J., nors dokumente nurodytas K. J., pastarojo vardu.

73. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kaltinimai K. J. grindžiami tik tuo, kad jis paėmė pinigus, pasirašė įgaliojimus ir 2010 m. kovo 9 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., b. l. 183-184). Nagrinėjamu atveju nėra paneigti K. J. parodymai, kad jam nebuvo žinomo aplinkybės apie išvadas ir jo vardu atliktus veiksmus, kurių nebuvo pavedęs daryti, nei R. J., nei kitiems asmenims. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina K. J. parodymus, jog avansą iš L. S. paėmė R. J. prašymu, o įgaliojimus ir preliminarią sutartį pasirašė, nes buvo įsitikinęs, jog tai susiję su darbine veiklą, nes buvo įprasta praktika UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pasirašė, nesigilindamas į dokumentų turinį ir jų reikšmę.

74. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdama į šioje byloje, kolegijos vertinimu, nuoširdžius ir teisingus parodymus davusio A. P. parodymus, kad K. J. jo su R. J. daromoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, t. y. prie išvadų klastojimo neprisidėjo, į aplinkybę, kad byloje yra duomenų, jog K. J. veikė kaip įgaliotas atstovas ir asmenų, kurie turėjo teisėtai parengtas išvadas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo ir nėra duomenų, kad K. J. bent būtų žinojęs apie R. J. ir kitų šioje byloje kaltais pripažintų asmenų nusikalstamą veiką, vadovaudamasi in dubio pro reo principu daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų K. J. dalyvavimą tyčia darant jam inkriminuotus nusikaltimus. Esant šioms aplinkybėms K. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

75. Atsižvelgiant į tai, kad K. J. išteisintinas, atitinkamai naikintina pirmosios instancijos skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 83 077,50 eurų žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo iš K. J..

76. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodo, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

77. Kadangi nagrinėjamu atveju K. J. išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys K. J. atžvilgiu atmestinas.

Dėl R. J. kaltės

78. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl R. J. kaltės, sprendžia, kad šio nuteistojo argumentai iš esmės yra grindžiami išimtinai subjektyviai interpretuojant ir iškraipant byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes. Tai, kad nuteistasis R. J. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, savaime nesuteikia pagrindo jį keisti ar naikinti.

79. Pažymėtina, nors pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje iš esmės nepasisakė dėl liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų vertinimo, tačiau tai nereiškia, jog baudžiamosios bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama. Kaip minėta, įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo kompetencija.

80. Aukštesnės instancijos teismui įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, atlikus papildomą įrodymų tyrimą, nekyla abejonių, kad R. J. parodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje surinktų įrodymų visumai. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai laikytini R. J. pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

81. Nors, R. J. teigia, kad faktinė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo L. V. ir jis jos pavedimu atliko veiksmus, susijusius su išvadomis ir įmonės veikla, tačiau šias aplinkybes paneigia bylos įrodymų visetas.

82. Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai buvo: nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. vasario 24 d. V. J. (įmonės steigėjas), nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. birželio 16 d. J. K., nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2011 m. birželio 14 d. R. Š., nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2013 m. sausio 31 d. D. I. (8 t., b. l. 165-166).

83. Liudytojas V. J. patvirtino, kad įmonę „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė R. J. pavedimu, vėliau įmonės akcijas kartu su R. J. perrašė ir įmonę perleido (8 t., b. l. 160; 28 t., b. l. 40-41). Liudytoja J. K. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme davė nuoseklius parodymus ir išsamiai paaiškino funkcijas, kurias ji atliko būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. J. K. paaiškino, kad būtent R. J. pasiūlė jai dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o jis pats buvo faktinis įmonės vadovas. J. K. buvo formali įmonės direktorė ir vykdė tik R. J. pavedimus – R. J. pateikdavo jai dokumentus, kuriuos ji turėdavo pasirašyti), nurodydavo kur reikia nuvažiuoti ir kokius darbus atlikti. Tokiu būdu, R. J. pavedimu ji su L. V. sudarė formalią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokie pinigai pagal ją nebuvo sumokėti, pasirašė žemės pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios susitarė R. J., vyko į (duomenys neskelbtini) bažnyčią ir iš kunigo R. J. parvežė voką. Ji pasirašomų dokumentų turinio netikrino, vykdė tik R. J. duodamus nurodymus, nes juo pasitikėjo (8 t., b. l. 154; 75-76; 77-81; 27 t., b. l. 124-125). Liudytojas R. Š. parodė, kad R. J. jam pasiūlė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (8 t., b. l. 170-171; 27 t., b. l. 174-175). Liudytojas D. I. apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pradžioje R. J. pasiūlė dirbti vairuotoju, vėliau R. J. prašymu tapo formaliu įmonės direktoriumi, o faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. J., kuris sprendė visus įmonės veiklos klausimus.

84. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad R. J. buvo faktinis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris duodavo nurodymus tuometiniams įmonės direktoriams, derindavo pirkimus-pardavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog jis įmonę įsteigė norėdamas nuslėpti iš fiktyvių sandorių įgytus pinigus, kad juos galėtų teisėtai realizuoti.

85. Nuteistasis R. J. taip pat nurodo, kad K. J. paimtas avansas 50 000 eurų iš L. S. buvo skirtas L. V., o jis veikė kaip tarpininkas, tačiau ir šie nuteistojo parodymai paneigti liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

86. Kaip jau minėta, šio nuosprendžio dalyje dėl K. J. kaltės, K. J. 50 000 eurų iš L. S. paėmė ir pakvitavimą pasirašė R. J. paprašytas. Tai, kad R. J. buvo skirti pinigai už išvadas, patvirtina liudytojų L. S. ir R. P. parodymai. L. S. apklausų metu paaiškino, kad R. J. pasiūlė pirkti išvadas, dėl kurių pasirašė preliminarias pirkimo sutartis su I. K. ir J. K.. R. J. informavo, kad jos yra išvadų savininkės, su jomis bendravo tik pasirašant sutartis. L. S. nurodė, kad mokėjo už dvi išvadas (Nr. 3195 ir Nr. 5665) (8 t., b. l. 24-25; 48-49; 27 t., b. l. 170-173). Liudytojas R. P. patvirtino, kad buvo dvi išvados, už kurias sumokėjo avansą ir K. J. pasirašė pakvitavimą (8 t., b. l. 54; 27 t., b. l. 197). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2010 m. vasario 8 d. buvo pasirašytas grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas tarp L. S. ir K. J. dėl to, kad L. S. perdavė, o K. J. priėmė 50 000 eurų dydžio grynųjų pinigų sumą, kuri laikoma daliniu atsiskaitymu už žemės sklypus, atkuriant nuosavybės teises pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko išvadą Nr. 3195, 2009 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko išvadą Nr. 5565 (2 t., b. l. 77). Iš 2015 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. 11Š-7(15) matyti, kad ant pinigų priėmimo-perdavimo akto pasirašė K. J. (2 t., b. l. 81-82). Šie įrodymai patvirtina, kad L. S. dėl S. O. išvados tarėsi su R. J., ir už ją sumokėjo pinigus, o R. J. nurodomas tariamas pinigų grąžinimas L. V. vardu tik patvirtina, kad savo neteisėtus veiksmus jis siekė nuslėpti, manipuliuodamas kitais asmenimis.

87. R. J. parodymai, kad jis I. V. B. nepažįsta ir nėra jos matęs, yra visiškai deklaratyvūs.

88. Ši aplinkybė visiškai paneigta pačios I. V. B. parodymais (8 t., b. l. 126-134), juos neginčijamai patvirtina faktas, kad pastaroji pateikė sąsiuvinį, kuriame savo duomenis buvo užrašęs pats R. J. (28 t., b. l. 142-153), taip pat kito nuteistojo A. P. parodymai, liudytojos L. V. parodymai (12 t., b. l. 85-91; 27 t., b. l. 180-183).

89. Nors I. V. B. prašyme grąžinti žemę nurodyta 1998-08-11 data, specialiaisiais tyrimais nustatyta, jog dalis šios rankraštinės datos atspausdinta spausdintuvu bei rašymo priemonės yra tos pačios, kaip ir J. P. surašytoje 2008 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. 1054 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei 2008-12-12 I. V. B. prašyme sugražinti žemę. Šie duomenys, bei tai, kad 1998-08-11 I. V. B. prašymas nebuvo registruotas jokiuose registruose, nebuvo patikrintas giminystės ryšys užklausiant bei gaunant atsakymus iš archyvų (tai buvo padaryta 2009 m. sausio 7 d), įrodo, jog šie dokumentai buvo surašyti vienu metu laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d. ir yra suklastoti (2 t., b. l. 115-119; 134-136). Šie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis R. J. apgaule įkalbėjo I. V. B. pasirašyti J. P. I. V. B. vardu užpildytą tariamai 1998 m. rugpjūčio 11 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. B. 138,32 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. yra buvusi šios žemės savininko J. B. įpėdinė, po ko šis prašymas buvo perduotas žemėtvarkos skyriui.

90. Nors R. J. nurodo, kad A. P. ir L. V. parodymai nėra patikimi ir jais vadovautis nėra pagrindo, kadangi šie asmenys siekia sušvelninti atsakomybę, duodami parodymus jiems palankia linkme, tačiau teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais nesutinka. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad A. P. ar L. V. būtų suinteresuoti apkalbėti R. J. ir duoti jam nepalankius parodymus. Anaiptol, A. P. ir L. V. parodymus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Be to akivaizdu, kad A. P., duodamas parodymus teisme, atskleidė visas jam žinomas nusikaltimo darymo aplinkybes ir atskleidė jame savo vaidmenį, ir nėra jokio logiškai paaiškinamo pagrindo A. P. parodymų apie R. J. vaidmenį vertinti kaip nepatikimų, kadangi jis, duodamas parodymus apie R. J. vaidmenį ir atliktus veiksmus, savo kaltės neneigė, kas reiškia, jog A. P. neturėjo jokio motyvo melagingai liudyti ir apkalbėti R. J.. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti A. P. ir L. V. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina byloje esančių įrodymų visetas.

91. R. J. sąsajas su I. V. B. vardu parengtomis išvadomis patvirtina ir tai, kad būtent R. J. per kitus asmenis buvo pervedami pinigai už šias išvadas. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad pervedė 2008 m. gruodžio 17 d. į V. J. (R. J. brolio) sąskaitą 161 000 litų už jam pažadėtą išvadą, 2008 m. gruodžio 23 d. į L. V. (tuometinės R. J. sugyventinės) sąskaitą už kitą išvadą, kaip dalinius apmokėjimus už žemės sklypus, pervesti pinigus į šias sąskaitas nurodė R. J.. V. J. patvirtino, kad V. K. jam pervedė 161 000 litų, kuriuos jis atidavė R. J. (8 t., b. l. 160; 28 t., b. l. 40-41). Liudytoja I. K. taip pat nurodė, kad R. J. pasiūlė parduoti sodą, V. K. pervedė 98 000 litų į jos sąskaitą, kuriuos nuėmusi atidavė R. J.. Po kurio laiko, R. J. pasakė, kad reikia grąžinti pinigus V. K. ir pasirašė pakvitavimą, nes šis persigalvojo dėl sodo pirkimo. R. J. nepateikė pakvitavimo (8 t., b. l. 55-62; 66-69; 27 t., b. l. 119-122). Byloje esantys pavedimai (9 t., b. l. 21, 22, 73, 75, 75), patvirtina, kad pinigai per tarpininkus buvo perduodami R. J.. Akivaizdu, kad R. J. naudodamasis kitais asmenimis, taip siekdamas nuslėpti savo paties atliekamus veiksmus, per tarpininkus gaudavo pinigus už jo žadamas išvadas, o pasirašydamas pinigų grąžinimo kvitus – pasisavinti turtą, bet ir paneigti pinigų už parduotas išvadas įgijimo faktą.

92. Tai, kad nuteistasis R. J. susijęs su R. P. išvadomis dėl nuosavybės atstatymo į nekilnojamąjį turtą, patvirtina nuteistojo A. P. parodymai, kad prašymą R. P. vardu surašė jis, o pasirašė R. P., tačiau R. J. paėmė iš V. B. 50 000 litų avansą už išvadą. Liudytojas V. A. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad R. J. ir A. P. pažinojo kaip tarpininkus tarp pirkėjų ir išvadų savininkų. Su R. J. ir A. P. dėl R. P. išvados atsiskaitė grynaisiais pinigais, nes tai buvo jų sąlyga. Dėl R. P. parengtos išvados derėjosi V. B. (9 t., b. l. 122-123; 124-125; 27 t., b. l. 85-87). V. B. patvirtino, kad 2009 m. su R. J. ir A. P. sutarė dėl išvados Nr. 3233 R. P. vardu. R. J. perdavė 50 000 litų avansą. 2009 m. balandžio 17 d. buvo parašyti įgaliojimai ir testamentas bei pateiktos išvadų kopijos. Be to, 50 000 litų avansas buvo duotas už abiejų J. U. ir R. P. išvadas, bet R. J. į lapelį įrašė, kad už būsimą J. U. vardu atstatytą žemę. Tai pavirtina 2014 m. birželio 17 d. specialisto išvada, kurio tirtas R. J. vardu parašytas lapelis, kad R. J. iš V. B. paėmė 50 000 litų už būsimą žemės pardavimą V. B. iš J. U. pagal nuosavybės atkūrimą į buvusios savininkės Ž. B. valdytą žemę, kurį parašė R. J. (3 t., b. l. 93, 96-97). Be to, liudytojas nurodė, kad A. P. veikė kartu su R. J., jie patys sakydavo, kad nesvarbu su kuriuo iš jų kalbėti ir skambinti, pvz. pasakant į kokią seniūniją persiuntimui parengti išvadą. R. J. labiau su pinigais tvarkėsi. Taip pat suprato, kad R. J. išmano ir teisinius dalykus, nes, kai įstrigo nuosavybės teisės atkūrimo procesai, kad yra problemų, aiškino R. J.. A. P. atrodė „darbinis arkliukas“ (9 t., b. l. 105-109; 115-117; 28 t., b. l. 42-43). Minėti liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad, nors R. J. tiesiogiai nebendravo su R. P., tačiau jis pardavinėjo jos vardu įgytas išvadas dėl nuosavybės teisės į turtą atstatymo.

93. Bylos įrodymų viseto kontekste R. J. parodymai dėl jo neprisidėjimo prie O. J. vardu nuosavybės teisių atstatymo į nekilnojamąjį turtą, taip pat yra visiškai nepagrįsti. Pirmiausia, nuteistasis A. P. patvirtino, kad O. J. dokumentus surinko ir juos perdavė R. J., po to preliminarios sutarties pagrindu iš K. Š. gautus 49 900 litų su R. J. pasidalino. Nukentėjusioji O. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad dokumentus padavė A. P., vėliau vyko pas notarą. Be to parodė, kad A. P. pas ją buvo atvažiavęs kartu su R. J., kurį atpažino iš pateiktų nuotraukų (10 t., b. l. 25-30; 52-55), kad R. J. pas ją buvo atvažiavęs ir vienas, kai nurodė, kad niekam nerodytų savo turimų dokumentų, kuriuos buvo davusi A. P., nes jai gali grėsti atsakomybė (10 t., b. l. 45-50, 27 t., b. l. 62-65). Taigi, šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad R. J. ne kartą lankėsi pas šią nukentėjusiąją, o tuo pačiu, kad jis yra tiesiogiai susijęs su neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu O. J. vardu.

94. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo R. J. duotus parodymus ir apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, sprendžia, jog šio nuteistojo kaltę dėl visų epizodų patvirtina įrodymų visetas, kurių patikimumas nekelia abejonių. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. J. kaltės yra teisingos, priešingai nei teigia nuteistasis R. J., jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Dėl O. J. atstovės advokatės D. B. apeliacinio skundo

95. Nukentėjusioji O. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 85 344,44 eurų žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, ir prašo nustatyti tokią vykdymo tvarką: 3 673,83 eurų išieškoti O. J. naudai, 17 786,52 eurų – K. Š. naudai, 63 884,09 eurų – V. K. naudai, taip pat prašo priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (26 t., b. l. 89-94).

96. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios O. J. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai O. J. 85 344,44 eurų turtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

97. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikši įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

98. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju O. J. savo veiksmais parodė, kad, tikėdamasi įgyti žemės, surašė įgaliojimus svetimiems asmenims, taip suteikdama jiems plačias teises veikti jos vardu, t. y. sudaryti sutartis, priimti pinigus už parduotiną žemę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiosios O. J. veiksmai laikyti kaip jos įtraukimas į nusikalstamos veikos darymą, tačiau pagal BK nuostatas suaugusio asmens, įtraukimas į nusikalstamos veikos darymą, savaime nėra nusikaltimas. Taigi, nustačius, kad O. J. atžvilgiu nebuvo padaryti nusikalstami veiksmai, jos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

99. Iš nukentėjusiosios civilinio ieškinio matyti, kad prašoma turtinę žalą išieškoti ne tik O. J. naudai, bet K. Š. ir V. K. naudai. Pažymėtina, jog fiziniai asmenys turi teisę pareikšti civilinį ieškinį patys arba per savo atstovus. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su R. J. ir K. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad O. J. neturėjo teisės už minėtus asmenis pareikšti civilinį ieškinį, neturėdama įgaliojimo.

100. Kadangi, civilinis ieškinys byloje paliekamas nenagrinėtu, nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti žalą civilinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties ir nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

101. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirtomis bausmėmis.

102. Nagrinėjamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) BK 182 straipsnio 2 dalies, numačiusios atsakomybę už didelės vertės turto įgijimą apgaule, sankcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, bei tuo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o pagal šiuo metu, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos 190 straipsnį didelės vertės turto sąvoka buvo pakeista ir didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, o už tokios vertės turto įgijimą apgaule atsakomybė numatyta naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taip pat naujos redakcijos BK 190 straipsnyje numatyta nauja labai didelės vertės turto sąvoka, ir labai didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, o už tokios vertės turto įgijimą apgaule atsakomybė numatyta naujos redakcijos BK 182 straipsnio 3 dalyje, kurios sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių šešerių.

103. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus BK pakeitimus akivaizdu, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą baudžiamoji atsakomybė už didelės ir labai didelės vertės turto įgijimą apgaule yra švelnesnė nei nagrinėjamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostata, nuteistųjų veikos turi būti perkvalifikuotos pagal naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 ar 3 dalis.

104. Nagrinėjamų veikų padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 1366 nutarimą „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ 1 MGL buvo lygus 130 litų arba 37,65 euro.

105. V. S. padėjo apgaule užvaldyti 96 696 Lt (pagal fiksuotą Lietuvos banko lito ir euro kursą – 28 005,10 Eur). Ši suma sudaro 743,83 MGL dydžio sumą, t. y. ji yra mažesnė nei 900 MGL, todėl V. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sudėtį.

106. E. P. padėjo apgaule užvaldyti iš viso 176 438 litų, kas atitinka 51 099,98 eurų, t. y. labai didelės vertės, 1357,23 MGL turtą, todėl E. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sudėtį.

107. R. J. apgaule užvaldyto turto vertė yra dar didesnė, todėl ir jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sudėtį.

108. Skirdamas V. S., E. P. ir R. J. bausmes, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš jų vaidmenis nusikaltimų padaryme, į tai, kad jie visi nusikaltimus padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teisti, nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas (išskyrus E. P. ir V. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį) padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visi jų padaryti nusikaltimai tyčiniai, padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Visi nuteistieji buvo tiesioginiai nusikaltimų vykdytojai, o E. P. ir V. S. kartu buvo ir padėjėjai R. J. ir A. P. vykdant sukčiavimą. V. S. padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, E. P. – vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, o R. J. – vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą.

109. Be to, nagrinėjamu atveju skiriant bausmes labai svarbu pažymėti, kad šios baudžiamosios bylos, kuri yra pakankamai didelės apimties ir labai sudėtinga, procesas užtruko labai ilgai ir ne dėl nuteistųjų kaltės.

110. Visos šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 metų, ikiteisminis tyrimas truko beveik ketverius metus (pradėtas 2011 m. liepos 13 d., kaltinamasis aktas surašytas 2015 m. birželio 5 d.). Bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme užtruko beveik trejus metus (apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2018 m. balandžio 12 d.). (duomenys neskelbtini) apygardos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau šio teismo sprendimas (nuosprendis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 16 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, kur byla gauta 2019 m. liepos 8 d., o baigiama išnagrinėti tik šiuo nuosprendžiu.

111. Taigi, nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo, o kartu ir pirmos instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, yra praėję daugiau nei trylika metų. Nors bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme užtruko ir dėl objektyvių priežasčių (karantino, proceso dalyvių ligų, gynėjų užimtumo kitose bylose, teisėjų kolegijos pakeitimo), tačiau tokia pernelyg ilga bylos nagrinėjimo trukmė lėmė ir nuteistųjų ilgalaikes neigiamas emocijas – nežinią dėl savo ateities.

112. Dėl to skirdama nuteistiesiems bausmes kolegija atsižvelgia ir į aukščiau nurodytą aplinkybę.

113. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji būtų darę naujas nusikalstamas veikas po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, jiems skiriamomis bausmėmis nebėra aktualu siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų bausmės paskirčių, išskyrus asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, nubaudimą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

114. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad visiems apeliantams pagal BK 182 straipsnio atitinkamas dalis skirtinos jų sankcijose numatytos baudos bausmės.

115. Skiriamomis bausmėmis siekiant įgyvendinti teisingumo principą pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistųjų darytas dokumentų klastojimas ir jų suklastotų panaudojimas buvo tik priemonė įvykdyti pagrindinį R. J. ir A. P. nusikalstamą sumanymą – apgaule užvaldyti svetimą turtą, o tam tikslui buvo pasitelkti tiesiogiai dokumentus klastoję, o kartu ir piktnaudžiavę tarnyba, valstybės tarnautojai E. P. ir V. S..

116. Nors BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, kitaip nei BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytoji, yra apysunkis, o ne sunkus nusikaltimas, tačiau jos sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju dokumentų klastojimas nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrindiniam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, už veikas pagal BK 300 straipsnį apeliantams skirtinos taip pat baudos bausmės, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, t. y. skiriamos švelnesnės, nei numato BK 300 straipsnio 3 dalies sankcija, bausmės.

117. Taip pat bausme siekiant įgyvendinti teisingumo principą, V. S. ir E. P. ir už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos jos sankcijoje numatytos bausmės – baudos.

118. Kadangi dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo atsiradusių naujų esminių aplinkybių nuteistiesiems skiriamos naujos bausmės, pasisakyti dėl prokuroro apeliaciniame skunde dėstomų pirmos instancijos teismo paskirtų apeliantams bausmių dydžių nebėra jokio pagrindo.

119. Sutinkamai su nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas (2007 m. birželio 28 d. įstatymo X-1233 redakcija) už apysunkį nusikaltimą buvo numatyta iki 200 MGL dydžio bauda (3punktas), o už sunkų nusikaltimą – iki 300 MGL dydžio bauda (4 punktas). Minėta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL buvo lygus 130 Lt arba 37,65 Eur.

120. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) skirtinos baudos bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei vidurkis; E. P. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) skirtinos baudos bausmės, kurių dydžiai nustatytini artimi jų nei vidurkiai; R. J. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) skirtinos baudos bausmė, kurių dydžiai nustatytini didesni nei vidurkis. Skiriamos bausmės visiems nuteistiesiems bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kadangi visos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

121. Kadangi R. J. šioje byloje buvo suimtas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. liepos 15 d. ir nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d., t. y. iš viso 171dieną, šie laikotarpiai įskaitytini jam į bausmę sutinkamai su BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikytina, kad jis bausmę atliko.

122. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. nusikalstamas veikas padarė eidamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, teismas formaliai turėtų pagrindą paskirti BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę– teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą, ko apeliaciniu skundu prašo prokuroras. Tačiau, įvertinus tai, kad šiuo metu pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas V. S. nebegalėtų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl amžiaus cenzo – jis yra vyresnis nei 65 metų amžiaus (šiuo metu jam yra 69 metai), todėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų aiškiai perteklinis ir nagrinėjamu atveju ji neskirtina. Tuo tarpu E. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra visiškai pagrįsta, todėl ji paliktina galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2- 4 punktais, 362¹ straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria K. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – K. J. iš kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Telšių

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 50 MGL (1882,50 eurų) dydžio baudą.

V. S., pripažintam kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, paskirti 50 MGL (1882,50 eurų) dydžio baudą.

V. S., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 50 MGL (1882,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (1882,50 eurų) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Iš E. P. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinto suklastotą 2010-01-25 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. SD-39, kuriuo išsiuntė suklastotą išvadą Nr. 5561 į Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos žemėtvarkos skyrių.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. P. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 150 MGL (5647,5 eurų) dydžio baudą.

E. P., pripažintam kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, paskirti 150 MGL (5647,5 eurų) dydžio baudą.

E. P., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 150 MGL (5647,5 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5647,5 eurų) baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. J. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 250 MGL (9412,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL (9412,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu R. J. į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. liepos 15 d. ir 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d., (viso 171 dieną), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad bausmę jis visiškai atliko.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, patenkinus UAB „Ignalinos šilas“ civilinį ieškinį 83 077,50 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistas solidariai iš K. J..

Nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės D. B. civilinį ieškinį dėl 85344,44 Eur turtinės žalos palikti nenagrinėtu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

O. J.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei.

Teisėjai Algirdas Gaputis

Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė