Baudžiamoji byla Nr. 2K-474/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.5.2.1; 2.1.15.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendis pakeistas: V. V. nusikalstama veika dėl A. P. turto pagrobimo perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Iš V. V. nukentėjusiajam A. P. priteista 475 Lt turtinei, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
V. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 17 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje – turgavietėje, esančioje,,duomenys neskelbtini“, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams: nenustatytam asmeniui iškeikus A. P. necenzūriniais žodžiais, numetus dalį jo parduodamų rūbų ant žemės bei sudavus kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos bei veido sritį, V. V. tyčia kumščiu smogė jam ne mažiau kaip tris kartus į galvos bei veido sritį. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir suklupus nuo vieno iš jų suduoto smūgio į nenustatytą kūno dalį, abu kartu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė A. P. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Taip V. V. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, V. V. nuteistas ir už tai, kad tuo pat metu po A. P. sumušimo iš šio automobilio „Renault Espace“ (valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“) pagrobė 450 Lt vertės automagnetolą „Sony“, o iš palapinės – 25 Lt vertės kombinezoną, taip padarydamas nukentėjusiajam A. P. 475 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, teismų nuosprendžiai šališki, nepagrįsti, priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas. Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius teigia, kad tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaravimų, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą. Be to, įrodymų tyrimas privalėjo būti atliktas dar ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo pastabas dėl posėdžio protokolo, taip pat skundo nagrinėjimo dieną jau buvo nustatytas kartu su juo įvykyje dalyvavęs asmuo – I. R., kuris apklaustas kitoje baudžiamojoje byloje prisipažino vienas sumušęs A. P. ir pagrobęs jo automagnetolą. Kasatoriaus manymu, I. R. apklausa apeliacinės instancijos teisme būtų padėjusi pašalinti abejones dėl jo ir I. R. atliktų veiksmų.
Be to, priteisęs A. P. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas nesilaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų, nes tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, yra neprotingai didelis.
Atsiliepimu į nuteistojo V. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo analogiškus nuteistojo skundo argumentus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo teisme duotais parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Teismas išanalizavo nukentėjusiojo parodymų turinį, palygino juos su liudytojų R. P., V. D. ir J. Š. teisme duotais parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis ir nustatė, kad iš šių šaltinių gauti duomenys iš esmės sutampa ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus tiek dėl prieš jį panaudoto smurto, tiek dėl daiktų pagrobimo. Teismas motyvuotai atmetė nuteistojo teiginius dėl liudytojos R. P. parodymų nenuoseklumo pažymėdamas, kad ši liudytoja teisme kategoriškai patvirtino savo pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Teismas, kitų įrodymų kontekste įvertinęs liudytojų V. D. bei J. Š. parodymus, taip pat motyvuotai pripažino juos nekeliančiais abejonių dėl patikimumo. Taip pat teismas motyvuotai atmetė nuteistojo pateiktą įvykio versiją. Įvertinęs visus bylos įrodymus ir palyginęs juos su skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad V. V. kaltę pažeidus viešąją tvarką ir pagrobus svetimą turtą neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir tinkamai įvertintų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nes šis prašymas, išklausius proceso dalyvių nuomonių, motyvuota nutartimi buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Šių reikalavimų apygardos teismas nepažeidė, nes jokių naujų, neištirtų aplinkybių proceso dalyviai nepateikė, o iš apeliacinio nuosprendžio matyti, kad esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų nenustatyta. Gynėjo pateiktos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo nutartis dėl pastabų nėra pagrindas privalomai atlikti papildomą įrodymų tyrimą. Kadangi apeliaciniame nuosprendyje pasisakyta visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo skunde, o sprendimas pagrįstas motyvuotomis išvadomis, todėl nėra įstatyminio pagrindo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriaus skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio taip pat nepagrįsti ir nemotyvuoti. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad žalos pagrindą sudarė tyčiniai nusikalstami nuteistojo veiksmai, kuriais pasikėsinta į itin saugomą ir sunkiai atkuriamą vertybę – žmogaus sveikatą. Nuteistasis nusikalto dėl menkavertės dingsties, tyčiniais brutaliais veiksmais padarė nukentėjusiajam daugybinius sveikatos sužalojimus, buvo laikinai sutrikdytas jo darbingumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Nukentėjusysis, sumuštas viešoje vietoje, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą, emocinį diskomfortą, nes buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė teisingai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas šios instancijos teisme prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusįjį bei liudytojus, nes: pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jų parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp jų parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu; nepagrįstai atmetė pastabas dėl teismo posėdžio protokolo; nustatytas ir kitoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą apklaustas kartu su nuteistuoju įvykyje dalyvavęs asmuo prisipažino pavogęs automagnetolą, todėl gynėjas prašė iš Šilutės rajono policijos komisariato išreikalauti I. R. baudžiamąją bylą ir joje surinktus duomenis vertinti nagrinėjant V. V. apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo ir jo gynėjo prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo atmetė, nes gynėjo argumentus pripažino nepagrįstais.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde netvirtino, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o tik teigė, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus bei neaptarė prieštaravimų tarp nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nenustatyto asmens, veikusio bendrai su nuteistuoju V. V., Šilutės rajono apylinkės prokuratūra 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimu iš šios baudžiamosios bylos į atskirą ikiteisminį tyrimą atskyrė medžiagą dėl šio asmens padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje bus priimtas atskiras teismo sprendimas. BPK 232 straipsnio 4 punkte ir 254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimo teisme stadijose kelios bylos gali būti sujungtos į vieną. Paprastai sujungiamos tos bylos, kuriose kaltinimai susiję, tačiau tų bylų ikiteisminiai tyrimai turi būti baigti ir jos turi būti perduotos teismui. Šiuo atveju I. R. baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas nebaigtas, todėl gynėjo prašymas išreikalauti šią baudžiamąją bylą ir joje surinktus duomenis vertinti nagrinėjant V. V. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.
BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Taigi tai yra teismo teisė, o ne pareiga atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Jau buvo minėta, kad nuteistasis apeliaciniame skunde netvirtino, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o tik teigė, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus bei neaptarė prieštaravimų tarp nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinio nagrinėjimo ribas nustato apelianto prašymai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs surinktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys (liudytojų R. P., V. D., J. Š. parodymai, specialisto išvada ir kt.), bei aptarė prieštaravimus tarp liudytojų parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Šių įrodymų visuma, kurie vieni kitus papildo, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas esmines aplinkybes, kad nukentėjusįjį mušė du vaikinai ir kad automagnetolą iš automobilio pavogė būtent V. V. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus, teisme perskaitė liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnis). Gynėjo pateiktos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo sprendimas daugumą pastabų (beje, viena pastaba pripažinta teisinga) atmesti nėra pagrindas atlikti papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl V. V. kaltės, tik ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl automagnetolos vagystės kvalifikavimo. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Taigi bylos duomenų įvertinimas negali būti pripažintas šališku vien dėl to, kad jie įvertinti ne taip, kaip siūlė kasatorius. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtame nuosprendyje į esminius apelianto argumentus, kurie, beje, pakartoti ir kasaciniame skunde, yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nagrinėdami šią bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Dėl neturtinės žalos
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kasatorius pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, todėl iš jo CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu ir priteista atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą neturtinę žalą dėl prieš jį panaudoto smurto. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas; be abejo, šie teismai privalo atsižvelgti į susiformavusią neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose teismų praktiką. Kasatorius V. V. savo skundo argumento, kad priteistos neturtinės žalos dydis neprotingai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos, nepagrindė teisminiais precedentais.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų nuosprendžiai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
