Baudžiamoji byla Nr. 2K-514/2008
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G. ir A. S. (A. S.) kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose;
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalis šią bausmę subendrinus su bausme pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. S. ir nuteistojo R. G. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 6 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: nustatyta, kad R. G. ir A. S. nužudė E. Ž. (E. Ž.) tiesiogine neapibrėžta tyčia; pagal BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalis A. S. šiuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, prie kurios, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies pridėjus neatliktą bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendį, A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. G. ir A. S. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d., apie 3.30 val., lauko kavinėje prie degalinės, (duomenys neskelbtini), konflikto metu nužudė E. Ž.: R. G. E. Ž. sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiais į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvą, o A. S. E. Ž. sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiais į galvą ir spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į galvą ir ne mažiau kaip du kartus į liemenį. Nuo galvos sumušimo ir kaukolės skliauto lūžio, kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu ir atsiradus komplikacijoms, E. Ž. ligoninėje mirė.
Kasaciniu skundu R. G. prašo pakeisti teismų sprendimus: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius teigia, kad teismai jam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jis konflikto metu E. Ž. sudavė du smūgius į smakrą norėdamas apraminti jį dėl netinkamo elgesio lauko kavinėje, tokius kasatoriaus veiksmus lėmė provokuojantis E. Ž. elgesys, o šiam pasišalinus iš kavinės kasatorius daugiau jo nemušė. R. G. laiko, kad šie veiksmai nebuvo E. Ž. mirties priežastis, nes jis mirė nuo kito nuteistojo fizinio smurto ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismų išvados dėl kasatoriaus veikos yra neteisingos, nes ji turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. R. G. taip pat teigia, kad teismai neteisingai nurodė, jog jis su kitu nuteistuoju veikė bendrininkų grupe, ir nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes byloje nėra įrodymų, kad jis su kitu nuteistuoju buvo susitarę nužudyti E. Ž..
Kasaciniu skundu A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad teismai jam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, neišsamiai ir šališkai ištyrę bylos aplinkybes, neapklausę visų įvykio vietoje buvusių asmenų, jo veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatorius laiko, kad jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat jam turi būti taikomos BK 28 straipsnio nuostatos, nes jis tyčios nužudyti E. Ž. neturėjo, jam mirtinų smūgių nesudavė, be to, konflikto, kuris įvyko dėl E. Ž. kaltės, metu kasatorius nuo E. Ž. gynėsi ir panaudojo smurtą, nekeliantį grėsmės jo gyvybei. Be to, teismai neteisingai nurodė, jog kasatorius su kitu nuteistuoju veikė bendrininkų grupe, nes byloje nėra įrodymų, kad jis su kitu nuteistuoju buvo susitarę nužudyti E. Ž.. Kasatorius taip pat laiko, kad baudžiamojo proceso metu buvo padaryti BPK 6, 7, 10, 11, 177 straipsnių pažeidimai, ir nurodo šiuos motyvus. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant tyrimo veiksmus ne visais atvejais dalyvavo jo gynėjas. Duoti parodymus prieš kasatorių buvo verčiamas kitas nuteistasis. Teismas, pažeisdamas rungimosi principą, netyrė kasatoriaus nurodomų aplinkybių, neleido jam iki galo pasakyti paskutinio žodžio. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys, susiję su kaltininkais, dar iki bylos nagrinėjimo teisme buvo paskelbti per žiniasklaidą.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
R. G. ir A. S. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jų kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – E. Ž. nužudymą.
Iš šių įrodymų, tarp jų – liudytojų parodymų, specialisto išvadų, matyti, kad konflikto metu R. G. ir A. S. sumušė E. Ž., suduodami jam rankomis ir kojomis smūgius į galvą. Teismai pripažino įrodyta, kad R. G. E. Ž. sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiais į veidą ir spyrė jam ne mažiau kaip tris kartus į galvą, o A. S. E. Ž. į galvą sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris kartus ir spyrė ne mažiau kaip keturis kartus. Nuo galvos sumušimo ir kaukolės skliauto lūžio, kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu ir atsiradus komplikacijoms, E. Ž. ligoninėje mirė. Teismai konstatavo, kad E. Ž. mirė nuo R. G. ir A. S. smurto, nes įvykio metu niekas kitas, išskyrus juos, smurto prieš E. Ž. nenaudojo, o E. Ž. mirtį nulėmė tiek R. G., tiek A. S. suduoti smūgiai jam į galvą. Ši teismų išvada atitinka byloje esančius įrodymus, tarp jų – eksperto paaiškinimus teisme. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp nuteistųjų veikos ir E. Ž. mirties yra priežastinis ryšis.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad nuteistieji nužudė E. Ž. tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Tokia teismo išvada neprieštarauja nuosprendyje aptartiems įrodymams, nes iš jų visumos matyti, kad nuteistieji, suduodami smūgius, tarp jų – kojomis, E. Ž. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suprato, kad kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir juos tenkino bet kokie padariniai. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.
R. G. teiginiai, kad jo veiksmus prieš E. Ž. lėmė provokuojantis E. Ž. elgesys, atmestini. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Šioje byloje nėra duomenų, kad E. Ž. sąmoningai skatino R. G. panaudoti prieš jį fizinį smurtą ir suduoti rankomis bei kojomis smūgius į galvą. Be to, teismai nenustatė, kad įvykio metu E. Ž. būtų pavojingai kėsinęsis į R. G. ir A. S. ar jų artimų žmonių gyvybę ar sveikatą. Todėl atmestini ir A. S. teiginiai dėl BK 28 straipsnio, kurio nuostatos reglamentuoja būtinąją gintį, taikymo. Kasatorių teiginiai dėl bendrininkų grupės yra iš esmės analogiški jų apeliacinių skundų teiginiams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai apsvarstė ir pagrįstai paneigė. Kolegija nuosprendyje teisingai nurodė, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe ir jie buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nes mušė E. Ž. kartu ir abu sudavė smūgius, nulėmusius E. Ž. mirtį. Tai, kad nuteistieji šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kasacinių skundų teiginiai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad R. G. ir A. S. pagrįstai nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tyčinį E. Ž. nužudymą, todėl jų veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą taip, kaip prašo kasatoriai, ir dėl to keisti bausmes nėra pagrindo. Motyvų, susijusių su paskirta bausme ar civiliniu ieškiniu, kasatoriai skunde nenurodo, todėl šie klausimai nutartyje plačiau nenagrinėjami.
Dėl kitų A. S. kasacinio skundo motyvų
A. S. motyvai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, A. S. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus dėl A. S. nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Iš šios bylos matyti, kad A. S. ir jo gynėjo teisės teisme teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nebuvo suvaržytos. Iš bylos taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S., kaip įtariamajam, teisė į gynybą buvo užtikrinta.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. A. S. kasacinio skundo klausimai dėl kito nuteistojo parodymų išgavimo, paskutinio žodžio trukmės bei ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo nebuvo keliami ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų R. G. ir A. S. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Vladislovas Ranonis
Albinas Sirvydis
