Baudžiamoji byla Nr. 2K-454/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.7
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei–Lisauskienei,
gynėjui advokatui Ipolitui Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžių.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu G. Č. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 187 straipsnio 3 dalį – trisdešimčiai parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę skiriant laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2007 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir G. Č. nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, G. Č. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
G. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 4 d., apie 9.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti Pakalnės g. pievoje stovėjusį J. R. automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini): aštriu įrankiu sugadino šio automobilio vairuotojo pusės durelių spyną ir variklio užvedimo spynelę, tačiau, nepavykus užvesti automobilio variklio, nusikalstamos veikos nebaigė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio l dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje aštriu įrankiu sugadinęs J. R. automobilio „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių spyną ir įsibrovęs į šį automobilį, jis pagrobė 100 Lt vertės audiomagnetolą „Panasonic“ ir dvi bendros 60 Lt vertės garso kolonėles „Pioneer“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje jis tyčia aštriu įrankiu sugadino J. R. automobilio „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, variklio užvedimo spynelę, vairo kolonėlės plastikinę lentynėlę, esančią po vairu, vairo kolonėlės plastikinę apsaugą; taip padarė nukentėjusiajam J. R. 300 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžius pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, bei bausmę, paskirtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo; šią bausmę, taip pat bausmę, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti su 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu (kuris buvo pakeistas 2008 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu) paskirta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose; kitos nuosprendžių dalies nekeisti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė bausmių bendrinimo taisykles: Kauno rajono apylinkės teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir visas paskirtas bausmes iš dalies sudėjo, nes nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje, palyginus ją su veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai ir kategorijai, labai skiriasi pagal pavojingumą, be to, nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl bausmės, anot kasatoriaus, turėjo būti bendrinamos, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, keisdama Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, nepagrįstai nurodė, kad nuosprendyje minėtas nusikalstamas veikas G. Č. padarė viena tęstine veika esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir už tris padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskyrė subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nekeisdama galutinės paskirtos bausmės. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, G. Č. nusikalstamas veikas traktuodama kaip vieną tęstinį nusikaltimą, netinkamai taikė BK 10, 11 ir 63 straipsnius. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių padarymo G. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas, negali būti laikomos viena tęstine veika, nes, remiantis bylos medžiaga, nėra vieningos nuteistojo tyčios konkrečiam apibrėžtam tikslui pasiekti: G. Č. bandė pagrobti automobilį, tačiau nusikaltimas buvo baigtas pasikėsinimo stadijoje, nes šis neužsivedė; tada kilo naujas nusikalstamas ketinimas pagrobti daiktus iš automobilio ir nusikaltimas buvo įvykdytas. Šiuo atveju tai du atskiri nusikaltimai, nes nusikalstamo sumanymo struktūrą sudarė du nusikalstami ketinimai.
Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies galima spręsti, kad, šio teismo nuomone, nuteistojo G. Č. padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikalstamų veikų daugetą. Bendrinant bausmes buvo vadovautasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, netaikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, tai reiškia, kad konstatuota reali G. Č. padarytų nusikalstamų veikų sutaptis.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad „paskirdamas bausmes apylinkės teismas neteisingai taikė įstatymą dėl bausmių subendrinimo“, tačiau pats iš naujo bendrindamas bausmes aiškiai neišdėstė, kokiais argumentais vadovaudamasis keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmių subendrinimo dalyje, savo nuosprendį grindė prieštaringais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad „paminėtas nusikalstamas veikas G. Č. padarė viena tęstine veika esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.“ Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavęs tik vienos tęstinės veikos padarymą, tame pačiame sakinyje teigia, kad tai nusikalstamų veikų daugetas, nors BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog „nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką“; antra vertus, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų vėlgi galima spręsti, kad iš pirmosios instancijos teismo kvalifikuotų G. Č. padarytų kelių nusikalstamų veikų nė viena nebuvo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi, pripažinta tęstine. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas bausmių apėmimą kaip jų bendrinimo būdą, nurodė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus – taigi tarsi vertino visas tris G. Č. inkriminuotas nusikalstamas veikas kaip padarytas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaip papildomą argumentą bausmių apėmimo būdui taikyti nurodydamas ir tai, kad veika, kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, palyginus su veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, priskiriama skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai ir kategorijai.
Pabrėžtina, kad jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo (BPK 331 straipsnio 4 dalis); apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Rezoliucinė nuosprendžio dalis turi tiksliai atitikti BPK 326 straipsnyje nurodytų sprendimų formuluotes. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis netiksli – neaišku, kuri pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies dalis yra keičiama, nenurodyta, kokia galutinė subendrinta bausmė yra skiriama. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra bendrintos ne tik bausmės, paskirtos už 2006 m. gruodžio 4 d. padarytas veikas, bet ir kitu nuosprendžiu paskirta bausmė. Pagal kelis nuosprendžius skirtos bausmės yra bendrinamos vadovaujantis arba BK 63 straipsnio 9 dalimi, arba BK 64 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismų priimtuose nuosprendžiuose nuorodų į minėtas BK nuostatas nėra. Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies prieštaringumo bei neaiškaus sprendimų formulavimo rezoliucinėje dalyje daroma išvada, kad šis kasacine tvarka apskųstas nuosprendis priimtas padarius esminius BPK pažeidimus, sutrukdžiusius teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 386 straipsnio 2 dalimi, savo nutartyje dėsto privalomus nurodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis šią baudžiamąją bylą, turi aiškiai, nedviprasmiškai ir teisiškai korektiškai pasisakyti tokiais klausimais: 1) ar G. Č. nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, turi būti kvalifikuojamos kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika, ar G. Č. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį; ar G. Č. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį; 2) kokios bausmių, G. Č. paskirtų už jo nusikalstamų veikų padarymą, bendrinimo taisyklės.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-412/2007 pateiktas BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodytos tęstinės veikos išaiškinimas: „pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007)“. Tęstinė veika kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį, įtvirtinantį jos sudėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-649/2006 išaiškinta, jog „...tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – vienas grobiamo turto šaltinis, tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimo atvejų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta ir pan. – nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu, tačiau apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-146/2008, remiantis ankstesne teismų praktika, paaiškinti vagystės tęstinumo požymiai, nurodant, kad tai yra nevienkartinis neteisėtas svetimo turto grobimas iš vieno šaltinio (vieno savininko) tuo pačiu būdu, esant nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų, ir kad pripažinimą tęstine veika paprastai lemia vieningos tyčios buvimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse Nr. 2K-92/2005, 2K-493/2005 pasisakyta ir dėl idealios bei realios nusikalstamų veikų sutapčių, nurodant, kad baudžiamajame įstatyme neatskleistos idealios ir realios sutapties sąvokos ir kad šis klausimas yra teorijos ir įstatymo aiškinimo dalykas; pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
