Dėl kompensacijos priteisimo priėmimo

Nr. DOK-4806

Civilinė byla Nr. eCIK-1367/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46302-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. K., S. M. K., R. K., E. A. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų K. K., J. K. (teisių perėmėja – S. M. K.), R. K. ir E. A. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Litgrid AB dėl kompensacijos priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovai K. K., J. K., R. K. ir E. A. kreipėsi į teismą, prašydami:

1) priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovams 16 714 Eur piniginę kompensaciją tokiomis dalimis: K. K. – 1856,93 Eur, J. K. – 5570,77 Eur, E. A. – 3713,85 Eur, R. K. – 5572,45 Eur;

2) priteisti iš atsakovės Litgrid AB ieškovams 10 686 Eur dydžio piniginę kompensaciją tokiomis dalimis: K. K. – 1187,22 Eur, J. K. – 3561,64 Eur, E. A. – 2374,43 Eur, R. K. – 3562,71 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių Litgrid AB ir AB,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus, 2019 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pakeitė. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovui K. K. 152,29 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovei S. M. K. – 456,88 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovei E. A. – 304,59 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovui R. K. – 457,01 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas už kiekvienam ieškovui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės Litgrid AB ieškovui K. K. 98,79 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovei S. M. K. – 296,37 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovei E. A. – 197,58 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovui R. K. – 296,46 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas už kiekvienam ieškovui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.

Ieškovai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.

Prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas ir ieškovams priteista kompensacija buvo sumažinta. Apeliacinės instancijos teismas kompensaciją ieškovams paskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos II skyriaus nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą Nr. KT117-N9/2020, kuriuo buvo pripažinta, kad nurodytos metodikos II skyriaus 16 punktas, kurio pagrindu Vilniaus apygardos teismas sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams. Ieškovų teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

k o n s t a t u o j a :

Prašymas atnaujinti procesą turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje, bei CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus prašymo atnaujinti procesą turiniui.

Pagal CPK 369 straipsnį prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 367 straipsnio nuostatas prašymai atnaujinti bylos procesą pateikiami tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tik tuo atveju, jeigu jie grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. jeigu prašymai grindžiami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, taip pat jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Prašymai, grindžiami kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, pateikiami bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Kartu toks reglamentavimas reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti tik tokius prašymus dėl proceso atnaujinimo, kurie grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais.

Ieškovų pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.

Vertindama nurodyto pagrindo aiškinimą ir taikymą, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktas yra blanketinė norma, nukreipianti į Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje, įsigaliojusioje 2019 m. rugsėjo 1 d., įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. CPK 366 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 10 punktu 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2329 (įsigaliojo, kaip ir minėta Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.), siekiant užtikrinti realią asmens, pateikusio individualų konstitucinį skundą, teisių apsaugą tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad teisės aktai, dėl kurių asmuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prieštarauja Konstitucijai. Taigi CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas išimtinai tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo nutarimas dėl akto neatitikties Konstitucijai priimamas išnagrinėjus būtent individualų konstitucinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas tik tos civilinės bylos, kurioje priimtas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, procesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. CIK-1/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eCIK-184/2020).

Ieškovų prašyme nurodomas Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas priimtas sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punkto atitikties Konstitucijai, tačiau ši konstitucinės justicijos byla buvo inicijuota ne Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo. Taigi, ieškovų atžvilgiu šis Konstitucinio Teismo nutarimas nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovų prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju, kai toks prašymas galėtų būti pateikiamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3P-5/2018).

CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą ir nustatęs, jog yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Dėl pirmiau nurodytų motyvų ieškovų pateiktą prašymą atsisakytina priimti.

Už pateiktą prašymą atnaujinti procesą sumokėtas 616 Eur žyminis mokestis, kuris grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieškovų K. K., S. M. K., R. K., E. A. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-891-565/2019.

Grąžinti ieškovei S. M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) už prašymą atnaujinti procesą 2020 m. rugsėjo 9 d. SEB banke sumokėtą 616 (šešių šimtų šešiolikos) Eur žyminį mokestį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas