Dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-183/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.9.6.2; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Atstata“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2004 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta ieškovo G. G. ir trečiojo asmens UAB „Atstata“, kuriai 2006 m. liepos 13 d. iškelta bankroto byla, rangos sutartis dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos. Darbai buvo atlikti netinkamai, ekspertai nustatė konkrečius dėl trečiojo asmens kaltės atsiradusius namo defektus. Dėl to 2005 m. lapkričio 28 d. ieškovas su atsakovu R. B. ir trečiuoju asmeniu pasirašė susitarimą dėl kompensacijos sumokėjimo (toliau – ir Susitarimas). Pagal Susitarimą trečiasis asmuo (rangovas) įsipareigojo sumokėti ieškovui (užsakovui) 100 000 Lt kompensacijos už netinkamai ir ne laiku pagal rangos sutartį atliktus darbus, o Susitarimo 8 punkte nurodyta, kad atsakovas visu savo turtu asmeniškai laiduoja už trečiojo asmens piniginių prievolių įvykdymą; laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į konkretų rangovo turtą.

Nurodydamas, kad dalis (10 000 Lt) Susitarime nurodytos kompensacijos buvo sumokėta, likusi jos dalis – sumažinta, nes trečiasis asmuo ištaisė dalį atliktų statybos darbų trūkumų, tačiau atsakovas kaip laiduotojas likusios kompensacijos dalies nesumokėjo, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 69 970,34 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinyje atsakovas prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. lapkričio 28 d. susitarimo dėl kompensacijos sumokėjimo 8 punktą. Šiam prašymui pagrįsti atsakovas nurodė, kad: laidavimo sutartis privalo būti rašytinės formos, šalių pasirašyta, rašytinės formos nesilaikymas daro laidavimo sutartį negaliojančią (CK 6.79 straipsnis); jis, dirbęs UAB „Atstata“ vadybininku, Susitarimo nepasirašė, apie jo buvimą sužinojo tik 2007 m. sausio mėnesį, Susitarimo sudarymo aplinkybės jam nežinomos; dalį (10 000 Lt) kompensacijos sumokėjo ne jis, o trečiasis asmuo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašymu šioje byloje teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė; ekspertams pavesta nustatyti, ar 2005 m. lapkričio 28 d. susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo kaip laiduotojas pasirašė atsakovas R. B. ar kitas asmuo; ieškovo prašymu teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi skirta pakartotinė, o 2008 m. vasario 13 d. nutartimi – komisijinė rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. spalio 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-1719 (07), 2008 m. sausio 10 d. ekspertizės akto Nr. 11-3677 (07) duomenimis, R. B. vardu 2005 m. lapkričio 28 d. susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo, skiltyje „Laiduotojas“ pasirašė ne R. B., o kitas asmuo. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. liepos 29 d. ekspertizės akte Nr. 140-(1093)-IS1-5830 konstatuota, kad 2005 m. lapkričio 28 d. susitarimo dėl kompensacijos sumokėjimo grafoje „Laiduotojas“ tikriausiai pasirašė ne R. B., o kitas asmuo. Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad atsakovas nėra laidavimo sutarties, kuri turi būti rašytinė (CK 6.77, 6.79 straipsniai), šalis ir negali būti atsakingas kito asmens – UAB „Atstata“ – kreditoriui. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas buvo faktinis (šešėlinis) UAB „Atstata“ savininkas; taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tuometis UAB „Atstata“ direktorius R. R. patvirtino aplinkybes, jog atsakovas palikdavo bendrovėje savo parašus ant tuščių lapų ir tuo buvo pasinaudota surašant už atsakovą atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame atsakovas pripažįsta pasirašęs laidavimo sutartį. Nustatęs, kad Susitarime kaip laiduotojas pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo, teismas sprendė, jog atsakovo prašymo pripažinti Susitarimo 8 punktą negaliojančiu tenkinimas nesukeltų atsakovui jokių teisinių padarinių. Teismo nuomone, šis Susitarimo punktas gali turėti teisinės reikšmės kaip laiduotojui kitam asmeniui, pasirašiusiam Susitarimą, todėl, pripažinus Susitarimo 8 punktą negaliojančiu, ieškovas netektų galimybės reikalauti atlyginti jam padarytą žalą iš asmens, faktiškai pasirašiusio kaip laiduotojo 2005 m. lapkričio 28 d. susitarimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priteista valstybei iš ieškovo 70,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikino ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 69 970,34 Lt skolos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. liepos 29 d. ekspertizės akte padarytos išvados, jog Susitarimo grafoje „Laiduotojas“ tikriausiai pasirašė ne R. B., o kitas asmuo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši ekspertizė buvo paskirta teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartimi, motyvuojant tuo, jog naujai skiriamai pakartotinei ekspertizei ieškovas turi teisę pateikti papildomų įrodymų aplinkybei, kad jis ir jo atstovas matė, kaip Susitarimą pasirašė atsakovas, įrodyti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog Susitarimas suklastotas, nes: (1) vienoje iš ekspertizių, teigiant, kad tikriausiai pasirašė ne R. B., nėra konkrečios išvados, jog Susitarime pasirašė ne jis, ir, be to, (2) byloje yra kitų įrodymų dėl aplinkybės, kad Susitarimą pasirašė atsakovas. Pripažinusi ginčo Susitarimą įrodymu, įvertindama šį įrodymą pagal vidinį įsitikinimą, kartu atsižvelgdama į tai, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog Susitarimo apskritai nebūtų pasirašęs, jeigu būtų žinojęs tikrąją padėtį, teisėjų kolegija pripažino ieškinį įrodytu, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl netinkamo įrodymų įvertinimo). Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, priešieškinyje teigdamas, jog nepasirašė Susitarimo, o atsiliepimą į ieškinį jo vardu sukūrė R. Ragelskis su teisininku be jo žinios, nes, išvykdamas į komandiruotes, jis palikdavo tuščių lapų su savo parašais, pareiškė apie jo pasirašyto atsiliepimo suklastojimą, tačiau neprašė teismo nevertinti šio procesinio dokumento kaip įrodymo (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalies paaiškinimai yra įrodymas byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesant asmens, pareiškusio apie dokumento suklastojimą, prašymo nepripažinti jo įrodinėjimo priemone, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti jame išdėstytas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad, liudytojui R. R. teismo posėdyje nurodžius, jog jis teikė teismui atsiliepimą atsakovo vardu, nes jo nebuvę, atsiliepimą kūrė advokatas D. A., advokato surašytas tekstas buvo atspausdintas ant atsakovo palikto tuščio blanko su parašu, atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus (ekspertų išvadas) šioms aplinkybėms pagrįsti, įrodyti, koks asmuo atliko šį klastojimą; atsakovui paaiškinus, kad atsiliepimo pateikimo momentu (2008 m. rugpjūčio 18 d.) jis buvo išvykęs, jis turėjo tai įrodyti, nurodydamas konkrečią buvimo vietą, išvykimo tikslą ir laikotarpį, taip pagrįsdamas, jog negalėjo pats pasirašyti ant procesinio dokumento. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų, taip pat įrodymų, kurie leistų pripažinti pagrįstu jo paaiškinimą, jog jam, dirbusiam vadybininku, buvo būtina palikti tuščių lapų su jo parašais, kad jo nebuvimas darbe netrukdytų dirbti, atsakovas nepateikė. Pažymėjusi, kad ginčo šalies nepasinaudojimas teise teikti teismui įrodymus, kuriuos ji turėjo galimybę pateikti, leidžia vertinti bylos duomenis kitos šalies naudai, teisėjų kolegija sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pats nurodė aplinkybes, patvirtinančias ieškovo teiginį, jog Susitarime kaip laiduotojas pasirašė atsakovas. Įvertinusi ieškovo paaiškinimus apie Susitarimo surašymo aplinkybes (derybose dėl kompensavimo įvyko septyni susitikimai; juose dalyvavo atsakovas, prisistatęs kaip UAB „Atstata“ akcininkas, jis atsinešė sutartį ir, dalyvaujant advokatui, ieškovo akivaizdoje pasirašė arba imitavo parašą, galbūt atsinešė sutartį su suklastotu parašu), teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant prieštaringiems bylos duomenims dėl aplinkybės, ar atsakovas pasirašė Susitarimą kaip laiduotojas, pripažinus, jog ieškovo paaiškinimai – nuoseklūs, ir nesant pagrindo juos atmesti, darytina išvada, kad atsakovas įsipareigojo laiduoti už UAB „Atstata“ piniginių prievolių nevykdymą ieškovui, todėl ieškinys tenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas (atstovavęs UAB „Atstata“ ir buvęs atsakingas už ieškovo užsakymo – namo statybos – vykdymą, netinkamai atlikęs pareigas ir taip padaręs ieškovui žalos), pasirašydamas kaip laiduotojas, galėjo, siekdamas išvengti atsakomybės, sąmoningai pakeisti savo įprastą parašą, todėl rašysenos ekspertizės išvados negali būti lemiantis įrodymas šioje byloje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiam prašymui pagrįsti kasatorius nurodo, kad visų byloje atliktų rašysenos ekspertizių duomenimis, R. B. (kasatoriaus) vardu 2005 m. lapkričio 28 d. susitarime dėl kompensacijos sumokėjimo, skiltyje „Laiduotojas“ pasirašė ne R. B., o kitas asmuo. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas atvežė jam į jo darbo vietą asmeninius 10 000 Lt ir taip pripažino savo kaip laiduotojo prievolę, klaidina teismą. Kasatoriaus teigimu, kaip liudytojas apklaustas UAB „Atstata“ direktorius R. R. patvirtino, kad ieškovui buvo perduoti bendrovės pinigai ir, be to, direktoriaus pavedimu; tuo metu, kai buvo pasirašomas Susitarimas, atsakovo nebuvo ir su juo šis susitarimas nebuvo derintas. Kasatoriaus nuomone, esant tokiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį Susitarimo šalimi – laiduotoju ir tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti iš jo 69 970,34 Lt, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį; apskųstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimuose į kasacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: kasatoriaus argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriame atsižvelgta į nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai įvertinti visi bylos duomenys; byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Susitarime pasirašė kasatorius; kasaciniame skunde dėstomi paaiškinimai, kad kasatoriaus ieškovui sumokėta 10 000 Lt suma buvo UAB „Atstata“ perduoti pinigai, negrindžiami leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis); byloje pateiktos ekspertų išvados yra prieštaringos, kasatorius atsiliepime į ieškinį pripažino, kad pasirašė Susitarime, ir, sumokėdamas ieškovui 10 000 Lt, jį vykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, o ne suteikęs lemiamą reikšmę kasatoriui palankioms ekspertizių išvadoms, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovo (kasatoriaus) kaip laiduotojo solidarios (Susitarimo 8 punktas) pareigos sumokėti ieškovui į bylą pateiktame Susitarime nurodytą kompensaciją už netinkamai pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą rangos sutartį atliktus darbus: ieškovo teigimu, Susitarime kaip trečiojo asmens laiduotojas pasirašęs atsakovas privalo sumokėti jam sutartą kompensaciją už trečiojo asmens netinkamai atliktus rangos darbus; atsakovo tvirtinimu, jis Susitarimo nepasirašė, todėl nėra laidavimo sutarties šalis ir nėra atsakingas kaip laiduotojas trečiojo asmens kreditoriui (ieškovui).

Ar ginčo Susitarime kaip laiduotojas pasirašė kasatorius, yra fakto klausimas ir tai nėra kasacinio teismo kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako tik dėl to, ar apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas faktinius bylos duomenis (tarp jų – rašysenos ekspertizių išvadų teiginius) ir spręsdamas, kad kasatorius laidavo ginčo Susitarime už trečiojo asmens UAB „Atstata“ piniginės prievolės įvykdymą ieškovui, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių – kasaciniame skunde įvardytų CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat eksperto išvados įvertinimą reglamentuojančio CPK 218 straipsnio reikalavimų.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismui, įvertinusiam bylos faktinių duomenų visumą, susiformavo įsitikinimas dėl konkrečiu atveju įrodinėjimo dalyką sudarančio fakto buvimo ar nebuvimo.

Atsakovo kasaciniame skunde abstrakčiai nurodoma, kad apskųstą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – CPK 185 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai pripažino jį ginčo Susitarimo šalimi – laiduotoju. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius šiuos argumentus grindžia netinkamu konkrečių įrodymų vertinimu, t. y. teigia, jog teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: joje atliktų ekspertizių išvadas; kasatoriaus paaiškinimus ir kaip liudytojo apklausto UAB „Atstata“ direktoriaus R. R. parodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pirma, taip teigdamas, kasatorius, klaidingai interpretuoja apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, iš kurio matyti, kad teismas, sprendime atkreipdamas dėmesį į tai, jog vienoje iš ekspertizių, teigiant, kad tikriausiai pasirašė ne R. B., nėra konkrečios išvados, jog Susitarime pasirašė ne jis, vertindamas, kad byloje yra kitų įrodymų dėl aplinkybės, jog Susitarimą pasirašė atsakovas, bei aptardamas šiuos faktinius bylos duomenis: kasatoriaus paaiškinimus ir kaip liudytojo apklausto UAB „Atstata“ direktoriaus R. R. parodymus dėl kasatoriaus 2006 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimo į ieškinį (kuriame jis pripažįsta, kad pasirašė Susitarime) pateikimo teismui aplinkybių, tačiau kartu – kasatoriaus elgesį neginčijant šio dokumento kaip įrodymo, nesiimant priemonių ir neteikiant teismui duomenų tiek jo suklastojimui, tiek nurodomoms jo pasirašymo ir pateikimo teismui aplinkybėms pagrįsti; ieškovo paaiškinimus apie Susitarimo pasirašymo aplinkybes (kasatoriaus, prisistačiusio kaip UAB „Atstata“ akcininko, dalyvavimą derybose, Susitarimo teksto atsinešimą ir pasirašymą jame ieškovo akivaizdoje), kitus, tarp jų – ir kasaciniame skunde vardijamus, faktinius bylos duomenis, tyrė bei vertino visus byloje pateiktus įrodymus, reikšmingus faktui, ar ginčo Susitarime kaip laiduotojas pasirašė kasatorius, nustatyti, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, pakankamumo, įrodomosios reikšmės ir jais patvirtinamų aplinkybių.

Antra, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su teismo atliktu išvardytų įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, jų vertinimo ir šio pagrindu darytinų išvadų. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas, minėta, nagrinėja tik teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant klausimų dėl teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio ir neteikia pagrindo abejoti apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumu.

Trečia, pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Congestum group“ v. UAB,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepripažino byloje atliktų ekspertizių išvadų vienareikšmiškai privalomomis teismui, o vertino šiuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tiek prieštaraujančiais, tiek patvirtinančiais ekspertų išvadų teiginius, ir sprendė, jog rašysenos ekspertizių išvados nesudaro viseto su kitais bylos įrodymais ir jais remiantis nustatytomis aplinkybėmis, nes prieštarauja kitiems su faktu, kad Susitarimą apsirašė kasatorius, susijusiems faktiniams bylos duomenims, kurie, teismo vertinimu, nuoseklūs, leistini, patikimi ir jų pakanka teismo įsitikinimui, jog kasatorius laidavo už trečiojo asmens UAB „Atstata“ piniginės prievolės įvykdymą ieškovui, susiformuoti. Taigi apskųsto teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi pirmiau aptartų ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo taisyklių, tarp jų – jog eksperto išvada turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. galutinė teismo išvada turi būti daroma nustačius ir įvertinus iš įvairių įrodinėjimo priemonių gautą informaciją. Byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, esant jų prieštaringumui, pagrįstai teikė pagrindą apeliacinės instancijos teismui suabejoti ekspertizių išvados, kad 2005 m. lapkričio 28 d. susitarimo dėl kompensacijos sumokėjimo grafoje „Laiduotojas“ (tikriausiai) pasirašė ne R. B., o kitas asmuo, patikimumu, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl šio fakto buvimo ar nebuvimo sprendė ištyręs iš visų įrodinėjimo šaltinių gautą informaciją ir įvertinęs įrodymų visetą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti CPK 218 straipsnio pažeidimo.

Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus; bylos duomenys patvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas (kasatorius) laidavo ginčo Susitarime už trečiojo asmens UAB „Atstata“ piniginės prievolės įvykdymą ieškovui, rėmėsi byloje pateiktų ir šalių ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų visuma (kuri, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai negu viso bylos nagrinėjimo metu teigė kasatorius, patvirtina, be kita ko, akivaizdų jo daugiau kaip darbuotojo (vadybininko) ryšį su 2005 m. lapkričio 28 d. susitarimą dėl kompensacijos sumokėjimo sudariusiu trečiuoju asmeniu – UAB „Atstata“), todėl procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) nepažeidė.

Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pagal atsakovo kasacinio skundo motyvus naikinti ar keisti šį teismo procesinį sprendimą, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 36,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 36,50 Lt (trisdešimt šešis litus 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė