Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-191/2012

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01471-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 23; 34.5(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., V. K. ir A. F. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad 1997 m. liepos 9 d. mirė K. K. Jo turtą paveldėjo sutuoktinė A. K., kuriai išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai į žemės sklypus, pajinį įnašą, piniginius indėlius, kompensaciją už žemę. A. K. mirė 2007 m. spalio 18 d.; po jos mirties atsiradusį palikimą – pinigus – paveldėjo jos vaikai V. K., V. K. ir A. F. 2010 m. rugpjūčio 30 d. išduoti papildomi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kuriuose nurodyta, kad A. K. turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir viename iš jų esančius gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus po 1/3 dalį paveldėjo jos vaikai V. K., V. K. ir A. F. Taip pat nurodyta, kad paveldimi pastatai priklausė K. K., kurio palikimą A. K. priėmė, bet savo teisių neįteisino.

Pareiškėjas R. K. 2010 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Jis nurodė, kad K. K. ir A. K. buvo jo seneliai, tėvo V. K. tėvai. Senelė A. K. prieš savo mirtį apie 2004–2005 metus perdavė pareiškėjui senelio K. K. sudarytą ir 1997 m. birželio 7 d. Prienų rajono Balbieriškio seniūnijos seniūno patvirtintą testamentą, kuriuo testatorius visą savo turtą paliko vaikaičiui pareiškėjui. Dėl to, pareiškėjo nuomone, jis yra įpėdinis pagal testamentą ir turi teisę paveldėti po senelio mirties atsiradusį palikimą (CK 5.1, 5.2, 5.5 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti pagal 1997 m. birželio 7 d. K. K. testamentą. Pareiškėjo teigimu, terminą palikimui priimti jis praleido dėl svarbių priežasčių, nes tuo momentu, kai senelė jam perdavė senelio testamentą, jis buvo 12 ar 13 metų amžiaus ir, būdamas mažametis, negalėjo pats kreiptis dėl paveldėjimo, o tėvai jokių pastangų įforminti paveldėjimą nedėjo. 2008 m. birželio mėn. pareiškėjas išvyko užsidirbti į Angliją. 2010 m. vasario 12 d. jam sukako 18 metų, todėl jis 2010 m. kovo mėnesį grįžo į Lietuvą ir pradėjo tvarkytis paveldėti reikalingus dokumentus: kreipėsi į notarą, sutvarkė visus reikiamus seneliui priklausiusių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų nuosavybės dokumentus, statinius įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir trijų mėnesių laikotarpiui atnaujino R. K. praleistą įstatyme nustatytą terminą po senelio mirties atsiradusiam palikimui pagal 1997 m. birželio 7 d. Prienų rajono Balbieriškio seniūnijos seniūno patvirtintą K. K. testamentą priimti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), nes apie senelio testamentą ir jo turinį sužinojo tik 2004–2005 metais, kai testamentą jam perdavė senelė A. K., tačiau negalėjo savarankiškai ginti savo teisių priimti palikimą, nes tebuvo 12–13 metų amžiaus. Be to, suinteresuoti asmenys nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių termino praleidimo priežastys galėtų būti pripažintos nesvarbiomis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės ir pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad po K. K. mirties 1997 m. liepos 9 d. likusį palikimą per 6 mėnesių terminą priėmė jo sutuoktinė A. K. ir palikimo teisės kitiems įpėdiniams neperėjo (1964 m. CK 587 straipsnis). Po A. K. mirties 2007 m. spalio 18 d. likusį palikimą priėmė jos vaikai V. K., A. F. ir pareiškėjo tėvas V. K. (atstovavęs pareiškėjo ir kitų mažamečių vaikų interesams), todėl pareiškėjas šiuo momentu nebuvo aktyvus palikimo priėmimo paveldėjimo procese dalyvis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino svarbiomis priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, t. y. neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas po to, kai 2010 m. vasario 12 d. sulaukė pilnametystės, praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2010 m. lapkričio 30 d. Kolegijos teigimu, būtina išlaikyti pareiškėjo veiksmų ir palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgti į tai, kad pareiškime nurodomas paveldėjimo objektu galėjęs būti turtas yra valdomas sąžiningų suinteresuotų asmenų.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir paikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 5.50, 5.57 straipsnius, 1964 m. CK 587, 588 straipsnius ir nepagrįstai sprendė, kad po K. K. mirties likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė ir palikimo teisės kitiems įpėdiniams neperėjo. Testatorius K. K. savo valią dėl turto paveldėjimo išreiškė testamente; testatoriaus valia turi būti gerbiama ir vykdoma. Be to, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad pareiškėjo tėvas būtų atstovavęs pareiškėjo interesams paveldėjimo procese. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino terminą palikimui priimti praleistu be svarbių priežasčių, pažeidė CK 5.57 straipsnio 1 dalį ir CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neatsižvelgė į tai, kad tiek po mirusiojo testatoriaus, tiek po jo sutuoktinės mirties pareiškėjas buvo nepilnametis ir savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą. Sulaukęs pilnametystės, pareiškėjas iš karto atliko visus paveldėti būtinus veiksmus: 2010 m. kovo mėnesį kreipėsi į notarų biurą, 2010 m. gegužės 10 d. gavo liudijimą, kuris pareiškėjui suteikė teisę iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų gauti paveldėjimui būtinus dokumentus, 2010 m. gegužės mėnesį surinko reikalingus dokumentus ir 2010 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas jų pašalinti, t. y. surinkti papildomų duomenų apie mirusiojo turėtą nekilnojamąjį turtą, nespėjo ir pareiškimas buvo jam grąžintas. Pareiškėjas surinko papildomus dokumentus bei duomenis, sudarė sutartį su advokatu ir 2010 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui naują pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Vien tai, kad pareiškėjas teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikė praėjus keliems mėnesiams nuo jo tapimo pilnamečiu, nesudaro įstatyme nustatytų sąlygų prašymui atmesti.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad notaras neatliko CK 5.33 straipsnyje nustatytos pareigos. Palikimo atsiradimo vietos notarui apie 1997 m. birželio 7 d. testamentą buvo žinoma jau 2010 m. kovo mėnesį, kai į notarą kreipėsi pareiškėjas. Apie testamentą notaras privalėjo pranešti žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau to nepadarė, neteisėtai įpėdiniams pagal įstatymą išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į testatoriaus turtą.

Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui, atsiradusiam pagal senelio 1997 m. birželio 7 d. testamentą, priimti, tačiau sprendžiamas klausimas, ar šio termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas terminą pratęsti. Taigi teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako, kokiomis sąlygomis yra pagrindas laikyti terminą palikimui priimti praleistu dėl svarbių priežasčių.

Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo

Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie senelio testamentą sužinojo būdamas nepilnametis, todėl laikytina, jog, iki pilnametystės negalėdamas savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjas dėl svarbių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintą terminą palikimui po senelio mirties 1997 m. priimti. Pilnamečiu pareiškėjas tapo 2010 m. vasario 12 d., tačiau į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2010 m. lapkričio 30 d. Dėl to nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar dėl svarbių priežasčių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti po to, kai sulaukė pilnametystės. Grįsdamas teiginius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. kovo mėnesį grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, ėmė tvarkytis reikiamus dokumentus, pirmą kartą į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2010 m. birželio 9 d., tačiau teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o pareiškėjas to padaryti per nustatytą laikotarpį nespėjo. Taigi iš esmės pagrindinė pareiškėjo nurodoma termino praleidimo priežastis – nespėjimas laiku susitvarkyti reikiamų dokumentų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, testatoriaus turtą paveldėjo kiti asmenys, taip pat ir pareiškėjo tėvas, šių asmenų sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178, 185 straipsniai), be to, trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, o pareiškėjas teismams nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad būtina išlaikyti pareiškėjo veiksmų ir palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog pirmą kartą jis į teismą kreipėsi 2010 m. birželio 9 d., neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl negalima konstatuoti, kad į teismą būtų kreipęsis tinkamai.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos vertinant termino praleidimo priežasčių svarbumą ir termino palikimui priimti atnaujinimo pagrindus, įrodymus įvertino tinkamai, todėl naikinti ar keisti šią nutartį kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas