Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2201-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04956-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 41 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (skundą padavusi institucija) skundą pareiškėjai viešajai įstaigai „Limeza“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

atsakovė (skundą padavusi institucija) Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir UŽT) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21R-764 (AG-680/05-2021) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria panaikintos UŽT Vilniaus klientų aptarnavimo departamento 2021 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4468 (toliau – Įsakymas 1) ir 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-4460 (toliau – Įsakymas 2) dalys, UŽT 2021 m. spalio 15 d. pretenzija (toliau – Pretenzija) ir UŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti VšĮ „Limeza“ 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. registruotus prašymus bei priimti naujus teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus dėl subsidijų skyrimo pareiškėjai nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjos VšĮ „Limeza“ skundą atmesti.

Skundą padavusi institucija nurodo, kad palaiko savo 2021 m. spalio 26 d. atsiliepime Nr. SD(19.1)-14774 „Atsiliepimas į 2021 m. spalio 18 d. patikslintą skundą“ išdėstytus argumentus, todėl teismui paduotame skunde jų nekartoja ir akcentuoja tik LAGK Sprendime išdėstytų teiginių nepagrįstumą.

Atsakovė, nesutikdama su LAGK skundžiamo Sprendimo dalimi teigia, kad pareiga pranešti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) paskelbtas prastovas, darbdaviams nėra nauja, šią tvarką, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuris galioja nuo 2020 m. balandžio 8 d., t. y. daugiau nei metus, o įgyvendinant šią DK nuostatą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus buvo patvirtintas VDI aprašas, kuris nustato konkrečius reikalavimus, susijusius su pranešimuose dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos teikiamais duomenimis (be kita ko, keliamas reikalavimas nurodyti ir paskelbtos prastovos laikotarpį), kurie yra būtini prastovų kontrolei užtikrinti bei siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo paskelbtomis prastovomis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ir valstybės mokamomis subsidijomis darbo užmokesčiui.

Teigia, jog sistemiškai taikant teisinio reglamentavimo bei Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto (toliau – ir Aiškinamasis raštas) parengiamosios medžiagos nuostatas, galima daryti išvadą, kad ne visi darbdaviai tinkamai vykdė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus ir įstatymo leidėjas, įtvirtindamas minėto straipsnio pakeitimus, siekė aiškiai nustatyti (sugriežtinti reikalavimus darbdaviams siekiantiems gauti subsidiją), jog teisę į subsidiją darbo užmokesčiui prastovų, paskelbtų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, laikotarpiu, įgyja asmuo (darbdavys), Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino metu išlaikantis darbo vietą, nustatyta tvarka paskelbęs prastovą ir nuo 2021 m. liepos 1 d. kartu su prašymu dėl subsidijos už prastovą skyrimo pateikęs duomenis, įrodančius, jog asmuo apie paskelbtą prastovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais informavo VDI.

Užimtumo tarnyba nurodo, kad kaip viešojo administravimo subjektas nepažeidė gero viešojo administravimo bei proporcingumo principų. Pažymi, kad tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines aplinkybes. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje ne tik nėra įtvirtintos galimybės, jog subsidija būtų mokama darbdaviui pavėluotai pateikus pranešimą VDI apie prastovos paskelbimą, tačiau nenustatyta ir tai, jog subsidija mokama nuo pranešimo apie prastovos paskelbimą pateikimo VDI dienos.

Atsakovė teigia, jog LAGK vertino tik pareiškėjos pateiktus argumentus, tačiau neįsigilino į byloje esančių aplinkybių visumą, aplinkybes, susijusias su pareiškėjos 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimais dėl paskelbtos prastovos pateikimo VDI, informuojant šią instituciją apie dalinę darbuotojų prastovą vertino atsietai nuo pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. įsakymo, kuriuo buvo priimtas sprendimas skelbti dalinę prastovą darbuotojams nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir 2021 m. liepos 30 d. įsakymo, kuriuo buvo priimtas sprendimas skelbti dalinę prastovą darbuotojams nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Nurodo, kad pareiškėja apie priimtą 2021 m. liepos 1 d. įsakymą VDI privalėjo informuoti vėliausiai per vieną darbo dieną, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad pranešimą VDI pareiškėja pateikė tik 2021 m. liepos 8 d. Pareiškėja VDI taip pat pavėluotai (tik 2021 m. rugpjūčio 12 d.) pranešė apie 2021 m. liepos 30 d. įsakymą dėl prastovų pratęsimo. Pareiškėja pranešimus apie prastovas pateikė nesilaikydama DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Teisės aktuose nenustatyta išimčių, kad subsidija gal būti mokama, kaip darbdavys pavėluotai praneša apie paskelbtas prastovas VDI ir/ar subsidija mokama nuo pranešimo VDI apie prastovos paskelbimą pateikimo dienos. UŽT yra viešojo administravimo subjektas ir yra saistoma teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės nuomone, jos priimti Įsakymas 1, Įsakymas 2 ir Pretenzija yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja atsiliepime su atsakovės skundu nesutinka, prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja teigia, kad DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis, nes šį terminą praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti VDI. Tai, jog įsakymas dėl prastovos priimtas anksčiau nei VDI pranešta apie prastovą darbuotojams, pareiškėjos manymu, negali reikšti, jog darbdaviui subsidija apskritai neturi būti skiriama.

Pažymi, jog procedūrinio termino praleidimas negali visiškai paneigti materialiosios teisės į subsidiją už darbuotojų prastovas. Pareiškėja neginčija, jog prastovų už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius tinkamą įforminimą atliko 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešusi apie prastovas VDI, todėl mano, kad nuo šių datų visos sąlygos subsidijai gauti buvo įvykdytos, todėl už darbuotojus, buvusius prastovoje nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. turi būti skiriama subsidija. Teigia, kad kitoks vertinimas prieštarautų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies paskirčiai, protingumo ir proporcingumo principams, nepagrįstai paneigtų darbo rinkoje užimtų asmenų papildomo rėmimo garantijas.

Teigia, kad UŽT priimti Įsakymai 1 ir 2 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes atsakovė netinkamai ir neišsamiai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą proporcingumo principą, todėl yra nepagrįsti ir naikintini.

Pareiškėja akcentuoja, kad yra neįgaliųjų socialinė įmonė, kurioje dirba daugiau kaip šimtų darbuotojų (tam tikrais periodais nuo 100 iki 110 darbuotojų). Iš jų, 98 procentai darbuotojų turi didelę negalią (fizinę arba protinę). Įstaigos direktorius taip pat turi labai sunkią negalią, turi 65 procentų nedarbingumą. Visi įstaigos darbuotojai tiek teikiantys paslaugas, tiek vykdantys įmonės administracines užduotis maksimaliai, kartais net virš savo galimybių ribas, atsiduoda darbui. Prastova 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais buvo paskelbta labai mažai daliai darbuotojų - t. y. tik keliems darbuotojams (vadybininkai, vairuotojai) iš 100 darbuotojų. Pareiškėja teigia nesuprantanti dėl kokių priežasčių UŽT reiškia perteklinį susidomėjimą dėl įstaigos 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais paskelbtų prastovų keliems darbuotojams.

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK 2021 m. lapkričio 23 d. Sprendimo dalies, kuria panaikintos UŽT Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Įsakymų 1, 2 dalys ir Pretenzija, teisėtumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš nagrinėjamos ir LAGK bylų medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. birželio 1 d. įsakymu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. šešiems įstaigos darbuotojams paskelbė pastovą (LAGK II t., b. l. 1). Pareiškėja 2021 m. liepos 1 d. įsakymu tiems patiems darbuotojams paskelbtą prastovą pratęsė nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (LAGK I t. b. l. 141).

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. UŽT pateikė pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimui bei su pasiūlymo įgyvendinimu susijusius dokumentus, įskaitant ir 2021 m. liepos 8 d. pranešimą VDI dėl paklebtos prastovos (LAGK I t., b. l. 140-155). UŽT Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V1(19.1)-3904 (toliau - Įsakymas skirti subsidiją) pareiškėjai paskirta ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 3 466,80 Eur subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovose buvusius darbuotojus (LAGK I t., b. l. 178-181, 2 t., b. l. 2-4).

Pareiškėja 2021 m. liepos 30 d. įsakymu tiems patiems darbuotojams paskelbtą prastovą pratęsė nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., o 2021 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į UŽT dėl subsidijos darbo užmokesčiui (LAGK I t., b. l. 156-170). UŽT 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė Įsakymą 1, kurio 1.3 papunkčiu ir juo patvirtinto 3 priedo „Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ pareiškėjai neskyrė subsidijos darbo užmokesčiui (LAGK I t., b. l. 60-63, 172-174). UŽT 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė Įsakymą 2, kuriuo pripažino netekusiu galios Įsakymo skirti subsidiją 1 priedo 1-6 eilutes (LAGK I t., b. l. 103-105), t. y. priedą, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta subsidija darbo užmokesčiui už liepos mėnesį prastovose buvusius darbuotojus ir 2021 m. spalio 14 d. Pretenzija pareikalavo pareiškėjos grąžinti nepagrįstai gautą subsidiją (LAGK I t., b. l. 106-108).

Nesutikdama su UŽT Įsakymo 1, Įsakymo 2 dalimis ir Pretenzija, pareiškėja su skundu kreipėsi į LAGK, prašydama juos panaikinti. LAGK Sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Įsakymo 1 dalį, kuria VšĮ „Limeza“ neskiriama subsidija už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus (1.3 papunkčiu patvirtinto 3 priedo „Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 1-12 eilutės), Įsakymo 2 4 punktą, kuriuo pripažįstama netekus galios 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V1 (19.1)-3904 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 1-6 eilutės, Pretenziją bei įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. prašymus ir priimti naujus teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus dėl subsidijų skyrimo pareiškėjai nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Skundą padavusi institucija su LAGK Sprendimu nesutinka. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja VDI pranešimus dėl prastovų darbuotojams paskelbimo pateikė pavėluotai, t. y. nesilaikydama DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl subsidija darbo užmokesčiui už liepos-rugpjūčio mėnesiais prastovose buvusius darbuotojus pareiškėjai negali būti skiriama. Atsakovė taip pat nesutinka su LAGK padaryta išvada, jog pareiškėjai subsidija turi būti apskaičiuota nuo VDI pranešimų apie paskelbtas prastovas pateikimo dienos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.), Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. vasario 1 d.; toliau – Aprašas).

Vadovaujantis DK 47 straipsnio 2 dalimi, darbdavys gali paskelbti pastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Darbdavys, paskelbęs prastovą minėtu pagrindu, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui (DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). DK 47 straipsnio 2 dalies pagrindu prastovą paskelbęs darbdavys prastovos laikotarpiu darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, siekdamas įgyti teisę į subsidiją, privalo atitikti dvi būtinas sąlygas, t. y. išlaikyti darbo vietas ir apie prastovos paskelbimą informuoti VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Aprašo V1 skyrius. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, galutinį sprendimą dėl subsidijos, darbdaviui pateikus pasiūlymą ir prašymą bei patikrinus ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas, priima UŽT Klientų aptarnavimo departamento direktorius (Aprašo 201,207punktai, 205.1, 205.2 papunkčiai). Aprašo 2011 punkte nustatyta, kad subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas atsiradus bent vienam iš Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 51 dalyje nustatytų pagrindų apie tai raštu informuojant darbdavį. Nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, išmokėta subsidija darbo užmokesčiui išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 2012 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja pranešimus apie 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais darbuotojams paskelbtas prastovas VDI pranešė pavėluotai, nėra. Teismas, sistemiškai įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, iš esmės pritaria LAGK padarytai išvadai, kad DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienos darbo dienos terminas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis nėra naikinamasis (DK 16 straipsnio 3 dalis), nes šį terminą praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti VDI. Praleidus procedūrinio pobūdžio terminą, ištaisius neišviešinimo klaidą, nuo išviešinimo momento pareiškėja atitiko teisės aktų reikalavimus (paskelbė prastovą ir apie tai nustatyta tvarka pranešė VDI).

Teismo vertinimu, teisės aktų pakeitimai dėl prastovos išviešinimo VDI turi aiškų tikslą: siekiama išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, siekiant gauti subsidijas, pvz., formaliai surašant įsakymą dėl prastovos, tačiau faktiškai jos neskelbiant, darbuotojams dirbant, o darbdaviui papildomai gaunant ir subsidijas. Pareiškėjai išviešinus duomenis apie darbuotojams 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais paskelbtas prastovas buvo pasiektas Užimtumo įstatymo pakeitimų tikslas – sudaryti galimybes VDI tikrinti situaciją dėl pareiškėjos paskelbtų prastovų. Byloje nėra duomenų, kad paskelbtos prastovos buvo fiktyvios ir darbuotojai nebuvo prastovose. Duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi suklaidinti atsakovę ir ar teikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje taip pat nėra.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja teikdama pasiūlymą skirti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovose buvusius darbuotojus kartu pateikė iš duomenis, iš kurių buvo aiškiai matyti, kad VDI pranešimas dėl prastovos pateiktas 2021 m. liepos 8 d., tačiau atsakovė šios aplinkybės nelaikė kliūtimi ir priėmė Įsakymą skirti subsidiją. Iš nors minėtą įsakymą vėliau (2022 m. rugsėjo 29 d.) pripažino netekusiu galios, tačiau pareiškėjai galėjo susidaryti įspūdis, jog pavėluotas pranešimo VDI pateikimas nelaikytinas teisės gauti subsidiją praradimu.

Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų formalų požiūrį į viešąjį administravimą ir pažeistų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus). Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja nors ir pavėluotai, tačiau VDI pranešimus apie 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais paskelbtas prastovas pateikė (2021 m. liepos 8 d. (LAGK 1 t., b. 1. 141, 150-154) ir 2021 m. rugpjūčio 12 d.; (LAGK I t., b. l. 122-126, 156-171), todėl nuo nurodytų datų pareiškėja atitiko sąlygas subsidijai gauti, todėl už darbuotojus, buvusius prastovoje nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai turėtų būti skiriama subsidija. Kitoks vertinimas (subsidijos už liepos ir rugpjūčio mėnesius neskyrimas apskritai) šiuo atveju prieštarautų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies paskirčiai bei protingumo ir proporcingumo principams, nepagrįstai paneigtų darbo rinkoje užimtų asmenų papildomo rėmimo garantijas.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad LAGK nevertino atsakovės argumentų, palaikė tik pareiškėją. Ginčijamas Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame nuosekliai ir logiškai paaiškinami Sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai motyvai. Tai, kad skundą padavusi institucija nesutinka su LAGK pateikta teisės aktų interpretacija ir faktinės situacijos, nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nedaro Sprendimo nemotyvuoto, neteisėto ir nepagrįsto.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji veiktų ultra vires (lot. viršydama įgaliojimus), jei skirtų subsidiją subjektui, pažeidusiam Užimtumo įstatymo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų viešojo administravimo principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus (žr., pvz., 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-819/2014 ir kt.).

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad LAGK skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl UŽT skundas negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, UŽT Įsakymo 1 dalis, ta apimtimi, kuria 1.3. papunkčiu VšĮ „Limeza“ neskirta subsidija už 2021 m. rugpjūčio mėnesį, Įsakymo 2 dalis, kurios 4 punktu negaliojančia pripažinta Įsakymo skirti subsidiją VšĮ „Lmeza“ dalis ir Pretenzija pareiškėjai dėl visos 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusiems darbuotojams išmokėtos subsidijos grąžinimo yra neteisėtos ir nesuderinamos su proporcingumo principu. Atitinkamai, ginčijamo Sprendimo dalimi atsakovė pagrįstai įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl subsidijos skyrimo už 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesius ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus. Esant šioms aplinkybėms atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (skundą padavusi institucija) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė