Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-1214-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03467-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Dianos Butrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Agentūra) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. BRK-10673 (toliau ir – Sprendimas); 2) jeigu Agentūros sprendimas nebūtų panaikintas, pakeisti Sprendimą ir sumažinti Sprendime nurodytą sankcijos sumą, proporcingai nepasiektiems rezultatams; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas paremtas atsakovės subjektyviu ir fragmentišku faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo vertinimu, teigia, kad jam negali būti taikoma jokia sankcija už „neva padarytus pažeidimus“.

3. Pareiškėjas remiasi stichinės sausros (force majeure) aplinkybėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 69 punktu ir teigia, kad buvo force majeure aplinkybės, todėl sankcija pareiškėjui negali būti taikoma. Nurodo, kad force majeure, t. y. stichinės sausros aplinkybes, patvirtina Zarasų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. birželio 28 d. pažyma Nr. SD-63 „Dėl įsipareigojimų vykdymo“, su kuria Agentūra supažindinta tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d. Tai, kad sklype medelių mažesnis tankis nei numatyta programoje, priklausė ne nuo pareiškėjo veiksmu, o nuo pasireiškusios sausros stichijos (force majeure); apie force majeure aplinkybes atsakovė buvo laiku informuota.

4. Teigia, kad force majeure aplinkybė patvirtina ir staigų, per vienerius metus, gyvybingų medelių tankumo padidėjimą – mažėjant stichinės sausros padariniams, medelių tankumas padidėjo per metus netgi dvigubai, t. y. nuo 800 iki 1580, o pasiekus 1800 medelių kiekį, laikoma, jog pareiškėjas programą įgyvendina tinkamai.

5. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. 3IN-463, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo“, Valstybinės miškų tarnybos (toliau ir – VMT) 2021 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R2(MŪPS)-187, kuriame nurodyta, kad dalis sklype esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrelių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl galima daryti prielaidą, kad šiame sklype želdiniai žuvo dėl žvėrelių pažeidimų ir sausros.

6. Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūra nevertino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 1 d. rašte Nr. 3IN-463, VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-187, pareiškėjo rašte nurodytų aplinkybių.

7. Pareiškėjas nurodo, kad net jeigu būtų vertinama, kad jam galėtų būti taikoma sankcija, Sprendime nurodyta 9 704,39 Eur suma, sudaranti 100 proc. išmokėtos miško sodinimo ir priežiūros paramos pareiškėjui, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra visiškai neproporcinga sankcija. Todėl turėtų būti taikoma proporcinga pažeidimo mastui sankcija. Atsižvelgiant į tai, kad dėl stichinės sausros padarinių, medelių tankumas septintais metais buvo 800, tačiau aštuntais metais, mažėjant sausros stichijos padariniams, medelių tankumas padidėjo iki 1580 (padidėjo netgi dvigubai), skiriant sankciją iš esmės atsižvelgtina į tai, jog medelių kiekis yra 1 580 vnt., o iki tinkamo programos rezultatų vertinimo, tikslas pasiekti 1800 vnt., trūksta 220 medelių, todėl sankcija galėtų būti skiriama nebent tik už 220 medelių neatitikimą, t. y. proporcingai. Pareiškėjas teigia, kad ginčytiname žemės plote miškas nėra žuvęs.

8. Pareiškėjas teigia, kad jis tinkamai vykdė įsipareigojimus; tik medelių mažesnis tankis nulėmė bendrą neigiamą VMT vertinimą; sklype Nr. 1 auga ne mažiau kaip 2500 vnt. ąžuolo medelių, (sodinta 4166 vnt), tačiau laukinių žvėrelių ir sausros padarinių visuma sąlygojo tikslinių medelių (tinkamų įtraukti į apskaitą) sumažėjimą sklype Nr. 1 dėl stichinės sausros Zarasų raj. (2018 ir 2019 metais paskelbta ekstremali situacija).

9. Paaiškina, kad įvykdžius reikalavimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, kuriame nurodyta grąžinti visą 100% miškui įveisti skirtą paramą, miškas praranda įstatymu numatytą apsaugą.

10. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visos 100% paramos sugrąžinimas už sklype įveistą mišką, panaikina jo įsipareigojimus 15 metų prižiūrėti mišką ir atsiranda būtinybė šiame sklype tęsti žemės ūkio veiklą, siekiant grąžinti susidariusią skolą Agentūrai. Pažymi, kad paramos lėšos panaudotos tinkamai - sodinukų pirkimui, medelių apsaugoms, sodinimo ir priežiūros darbams. Mano, jog tokiu būdu būtų pažeidžiamas viešasis interesas dėl miško išlikimo.

11. Pareiškėjas remiasi konstituciniu proporcingumo principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 146-533/2013, 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTg5LTQxNS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2189-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2189-415/2020">A-2189-415/2020</a>.

12. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. patikros rezultatai rodo, kad miškas nėra žuvęs, jame auga tiksliniai medžiai, miškas yra prižiūrimas, kokybiniai parametrai gerėja, o nepasiektas rezultatas nėra ženklus ir tiesiogiai susijęs su nenugalima jėga – ilgalaikiu sausros poveikiu ir laukinių žvėrelių daroma žala, nepriklausančia nuo pareiškėjo valios.

13. Atsakovė Agentūra nesutinka su pareiškėjo skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Pastebi, kad pareiškėjas mišką įveisė 2013 m. rudenį, todėl VMT Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą atliko septintaisiais metais po miško įveisimo, t. y. 2020 m. ir išdavė pareiškėjui VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą.

15. Teigia, kad VMT, vadovaudamasi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedų reikalavimais, nustatė, jog septintaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis 1,0 ha želdinamame sklype buvo „blogas“, projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis nustatytas 0,8 tūkst. vnt./ha (projektuota reikalaujama reikšmė, tūkst. vnt./ ha 2,0 (geri)/ 1,8 (patenkinami)), nuspręsta paramos mokėjimą nutraukti ir susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą už ploto dalį, kuriame nustatyti pažeidimai.

16. Nurodo, jog VMT 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliko miško želdinių, žėlinių kokybės aštuntaisiais jų augimo metais vertinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) Zarasų r., kad Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmame želdintame sklype (želdintas plotas – 1,00 ha) nustatė bendrą želdinių vertinimą „blogai“. Teigia, kad pirmame želdintame sklype buvo nustatyta tik 1,58 tūkst. vnt./ha ąžuolo gyvybingų želdinių, kai bent patenkinamam vertinimui reikėtų mažiausiai 1,8 tūkst. vnt./ha ąžuolo gyvybingų želdinių.

17. Atsižvelgiant į tai pastebi, kad pagal VMT pateiktas pažymas matyti, jog pareiškėjo ginčo sklype tiek septintaisiais, tiek aštuntaisiais miško želdinių/žėlinių kokybės augimo metais želdinių vertinimas yra „blogas“. Todėl nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog miškas nėra žuvęs, jis auga, yra tinkamai prižiūrimas ir yra reikalaujamo tankio,yra nepagrįsti bei turėtų būti atmesti.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kuriuose teigiama, kad Agentūra nevertino aplinkybių, jog medeliai galimai žuvo dėl žvėriškų pažeidimų ir sausos, Agentūra nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką paramai gauti, prisiėmė savo rizika įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti galimas grėsmes. Pažymi, jog tuo labiau pareiškėjas iki skundžiamo Sprendimo nesikreipė į Agentūrą ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas netinkamai auga (dėl stichinės sausros ir pan.).

19. Nurodo, kad pareiškėjas skunde akcentuoja, jog 2018 ir 2019 metais buvo paskelbta ekstremali situacija, kas sąlygojo tikslinių medelių sumažėjimą ginčo sklype, skunde teigia, jog apie sausros padarinius jis 2018 m. birželio 28 d. pranešimu informavo Agentūrą. Agentūra, atsakydama į tai, paaiškina, kad pareiškėjo siųstas 2018 m. birželio 28 d. pranešimas buvo teiktas pagal 2018 m. gegužės 24 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenas bei gyvulius pateiktą paraišką (toliau – 2018 m. TI Paraiška). Pateiktu pranešimu pareiškėjas prašė netaikyti sankcijų ekologiniams uogynams (šaltalankiams), kurie yra deklaruoti 2018 m. TI Paraiškoje, tačiau neteikė prašymo pagal prisiimtus įsipareigojimus apželdintuose žemės sklypuose, todėl mano, kad šiuo atveju pareiškėjo argumentas dėl tinkamo Agentūros informavimo nėra pagrįstas.

20. Pažymi, kad pareiškėjo žemės sklypas apželdinamas mišku buvo ne 2018 m. ir 2019 m., nes miškas buvo pradėtas veisti dar 2012 m. Akcentuoja, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti force majeure aplinkybes, pats turėjo kreiptis į Agentūrą 2017 m., 2018 m., 2019 m., kaip tą nustato Taisyklių 69 punktas, per įtvirtintą terminą (15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti), tačiau pats pareiškėjas sąmoningai Agentūros neinformavo apie nenugalimos jėgos (force majeure) atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, kuris suponuoja, kad asmuo turi elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Nurodo, kad pareiškėjas turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai bei tinkamai rūpintis sodinukais, pamatęs, kad įsipareigojimų tinkamai negali vykdyti, kreiptis į Agentūrą ir apie tai informuoti. Šiuo atveju pareiškėjo neveikimas negali būti suprantamas ir pateisinamas, todėl nepritariama pareiškėjo teiginiams, kad paskelbus apie sausrą ar lietų, tokios aplinkybės tampa iš karto neįrodinėtinomis. Teisės akte nustatyta pareiga pareiškėjams informuoti Agentūrą apie tokių aplinkybių atsitikimą. Taip nesielgiant, pareiškėjas neturi teisės remtis force majeure aplinkybėmis, kadangi pats pareiškėjas, visų pirma, turėjo būti aktyvus, pamatęs, kad didžioji jo veisiamo miško dalis žuvusi, kreiptis į Agentūrą, o ne tikėtis, kad ir toliau sėkmingai gaus paramą, kadangi parama skiriama 15 metų laikotarpiui. Akivaizdu, kad laikyti, jog projektas įgyvendinamas tinkamai, tikrai negalima. Tai, kad Agentūra gavo informaciją iš VMT neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės laikytis reikalavimų. Pareiškėjas gavo VMT pažymas, taigi jam buvo žinomas jų turinys dėl vertinamų žuvusių želdinių, tačiau vis tiek jokių aktyvių veiksmų pareiškėjas dėl to nerodė. Pažymi, kad pažymos, kaip individualaus teisės taikymo aktai, taip pat galėjo būti skundžiamos teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėjas nesutiko dėl faktų (želdinių kokybės) įvertinimo.

21. Pažymi, kad pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, todėl vadovautis vien jo žodiniu ar rašytiniu aplinkybių paaiškinimu, nesant tas aplinkybes konkrečių pagrindžiančių įrodymų, negalima, nes tai pažeidžia objektyvumo ir teisingumo principus. Atkreipia dėmesį, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

22. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTg5LTQxNS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2189-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2189-415/2020">A-2189-415/2020</a>, 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-115438/2020.

23. Akcentuoja, jog Taisyklių 69 punkte numatyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus pareiškėjas privalo informuoti Agentūrą per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Taip pat pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnį, miško savininko pareiga nuolat rūpintis mišku bei jį saugoti nuo neigiamų veiksmų visą laiką, t. y. nustatyta pareiga būti apdairiam ir rūpestingam vadovaujantis miško priežiūros ir saugojimo gerąją praktiką. Todėl daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus vykdydamas miško įveisimo projektą pagal paraišką, nes nepasiekė numatytų projekto rodiklių. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, dėl kurių poveikio priemonių taikymas negalimas.

24. Paaiškino, kad Agentūra yra akredituota institucija, kuriai suteikta teisė vertinti pažeidimus ir spręsti dėl sankcijos ir jos dydžio, todėl ŽŪM 2021 m. liepos 1 d. rašte Nr. 3IN-463 pateikta pozicija vertintina kaip išsakyta nuomonė, tačiau galutinį sprendimą priima Agentūra, nes teisės aktais tik Agentūrai yra pavesta vertinti paraiškas, priimti sprendimus dėl mokėtinos paramos sumos ir išmokėti (šiuo atveju susigrąžinti) paramą tik tada, kai pareiškėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų.

25. Nesutinka su pareiškėjo dėstomais argumentais, jog taikoma sankcija yra neproporcinga. Pastebi, kad šiuo atveju Taisyklės numato konkrečią sankciją, t. y. susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai, kuri yra nei didesnė ar mažesnė. Aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai. Pažeidimo pasekmės yra tos, kad pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas padarė neigiamą poveikį visam projektui, todėl šiuo atveju visų išmokų grąžinimas už plotą su pažeidimu, yra teisėta, pagrįsta bei proporcinga sankcija. Teigia, kad paskirta sankcija, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti, t. y. susigrąžinti išmokėtą paramą.

26. Nurodo, jog ne sausra ir ne žvėreliai buvo pagrindinė sodinukų žūties priežastis, o pačio pareiškėjo neveikimas/netinkamas veikimas, kadangi jis, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėjo dėti pastangas, kad būtų išsaugoti sodinukai. Vis dėlto, dėl pareiškėjo neveikimo/netinkamo veikimo, neapdairumo, sodinukai žuvo, o ginčo sklypas nebuvo apželdintas mišku, t. y. nebuvo pasiekti projekto tikslai. Mano, kad jeigu būtų remiamasi skundo teiginiais, susidarytų ydingos situacijos, kuomet pareiškėjai, gavę paramos lėšas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų, neprivalėtų atlikti prisiimtų įsipareigojimų, juos vykdytų aplaidžiai, o Agentūra negalėtų susigrąžinti išmokėtos paramos už neįvykdytą projektą, remiantis tik nepagrįstais pareiškėjų samprotavimais, taip pažeidžiant tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos finansinius interesus.

27. Pažymi, kad paraiškų teikimas Agentūrai yra savanoriško pobūdžio, jis nėra privalomas, o kiekvienas pareiškėjas pats įsivertina galimybes įgyvendinti projektą bei pasiekti projekto tikslus – šiuo atveju tikslas buvo sklypų apželdinimas mišku, kas akivaizdu, nebuvo padaryta. Be to nurodo, kad pareiškėjas galėjo kreiptis pagalbos į miškininkystės specialistus, kurie būtų patarę kitą tinkamesnę medžių rūšį atsodinimui. Tačiau pareiškėjas, net ir akivaizdžiai matydamas nykstančius ir žūvančius sodinukus, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir leido susidaryti esamai situacijai. Toks neveikimas tikrai neprisidėjo prie tinkamo projekto vykdymo, todėl teigia, kad pareiškėjas turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokių savo veiksmų (neveikimo) teisinio vertinimo.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija (toliau ir – ŽŪM) teismo prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti savo nuožiūra.

29. ŽŪM nurodo, jog sutinka, kad Agentūra Sprendime nevertino nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių (žvėrelių poveikis, sausra), galimai turėjusių įtakos įveisto miško būklės pablogėjimui, ir nepagrindė pritaikytos sankcijos proporcingumo.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMT nesutinka su pareiškėjo skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

31. Nurodo, jog, VMT nuomone, viena iš želdinių žuvimo, pareiškėjo žemės sklype (duomenys neskelbtini) Zarasų r., kad Nr. (duomenys neskelbtini), 1 želdintame sklype (želdintas plotas – 1,00 ha) priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka. Teigia, kad galimai pareiškėjas nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nešalino aukštos, vešlios žolinės augalijos, nenaudojo pakankamai repelentų, kas galimai sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą.

32. Mano, jog vertinant sankcijos pagrįstumą, proporcingumą ir individualizavimą, reiktų įvertinti tai, kad ši Agentūros pareiškėjui taikyta sankcija nėra nei administracinė nuobauda, nei bausmė, nei žalos atlyginimas, nei kažkokių teisių praradimas, o tik finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas nepasiekus to tikslo, kuriam ir buvo skirta ta finansinė parama.

33. VMT nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Taisyklėse nustatyti finansinės paramos tikslai nėra pasiekti, Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti finansinę paramą skirtą aukščiau nurodytiems tikslams pasiekti.

konstatuoja:

34. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą 9 704,39 Eur paramos sumą teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog 2012 m. vasario 27 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką Nr. 2ŽM-KU-12-1-001743-PR001 paramai gauti (toliau ir – Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles.

36. 2012 m. liepos 13 d. pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą (žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), miško želdinimo ir žėlimo projektas (11,50 ha veisiamo miško ploto, iš kurio 9,60 ha želdinamas plotas).

37. Iš byloje esančio pareiškėjo 2012 m. sausio 24 d. parengto Miško želdinimo ir žėlimo projekto matyti, kad miško želdinimo ir žėlimo vieta – Zarasų rajonas, (duomenys neskelbtini), sklypo kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); miškas veisiamas 4 sklypuose: sklypas Nr. 1 (želdinamas plotas 1.0 ha), sklypas Nr. 2 (želdinamas plotas 3.0 ha), sklypas Nr. 3 (želdinamas plotas 0,30 ha) ir sklypas Nr. 4 (želdinamas plotas 5,30 ha). Ginčas kilęs dėl sklypo Nr. 1. Pagal parengtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, miškas nurodytuose sklypuose veisiamas pirmą kartą, sodinami medžiai – paprastasis ąžuolas. Projekte numatytos apsaugos priemonės: 1) ąžuolams naudoti individualias apsaugas, kurios efektyviai apsaugotų nuo pelinių graužikų, kiškių, stirnų, elnių; naudoti apsaugas, skirtas individuliai medelių apsaugai, kurių aukštis ne mažiau kaip 1.00-1.50 m, o peraugus apsaugos aukštį, pasibaigus vegetacijai, visas viršūnes tepti repilentais kiekvieną rudenį, vieną kartą, esant sausiems orams (laikantis konkretaus gamintojo repilentų naudojimo instrukcijos reikalavimų), pilnai apsaugant nuo žvėrių pažeidimų; apsaugas tvirtinti ant kuoliuko pagal gamintojo reikalavimus; 2) reikalui esant (apsaugai nuo šernų, kanopinių, bebrų) naudoti garsines baidykles arba želdinius tverti tvora, kurios aukštis ne mažiau kaip 2,5 m., akučių dydis ne didesnis kaip 40 mm x 40 mm (aptvėrus tvora repilentų ir garsinių baidyklių naudoti nereikia); 3) želdiniai turi būti saugomi nuo bebrų, briedžių, elnių, stirnų, šernų, kiškių, pelinių graužikų; 4) reikalui esanti naudoti rotendicitus prieš pelinius graužikus.

38. Agentūra 2013 m. birželio 12 d. pranešė pareiškėjui, kad jis yra patvirtintas paramos gavėju, kad parama bus mokama pagal miško želdinių rūšinės sudėties kategoriją, miško želdinių rūšinės sudėties kategorija – ąžuolų želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų.

39. 2013 m. rudenį pareiškėjas įveisė mišką.

40. 2020 m. lapkričio 23 d. Agentūra gavo VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą Nr. A-7K-05-07-41 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (toliau ir – VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažyma), kurioje nurodyta, kad vertinant septintaisiais jų augimo metais miško želdinių ir žėlinių tankį 1,0 ha sklype Nr. 1 nustatytas projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis – 800 vnt./ha, o projektuota reikalaujama reikšmė yra 2000 vnt./ha (geri), 1800 vnt./ha (patenkinai), todėl miško želdinių ir žėlinių tankis minėtame sklype įvertintas „blogi“ ir bendras vertinimas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) buvo „blogi“ (sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Zarasų r. sav.). Nors šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl sklypų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymoje miško želdinių ir žėlinių tankis šiuose sklypuose įvertintas „geri“, bendras vertinimas irgi „geri“.

41. Agentūra, įvertinusi VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą, 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. KU-06-04 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ susigrąžinti 9704,39 Eur išmokėtą paramos sumą už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal Paraišką (kuris pareiškėjui buvo pateiktas Agentūros 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. BRK-7428 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“).

42. Pareiškėjas, komentuodamas VMT 2020 m. lapkričio 17 d. pažymą, 2021 m. balandžio 1 d. raštu pateikė Agentūrai informaciją, kad 1,0 ha sklype Nr. 1 yra ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo medelių su individualiomis apsaugomis, iš kurių 800 vnt./ha įvertinti gerai, likusi medelių dalis septintaisiais augimo metais nepasiekė vertinimui tinkamos minimalios 1,2 m. ribos dėl lėto augimo, kurį sąlygojo drėgmės trūkumas (2018-2019 Zarasų rajone registruoti stichinės sausros atvejai); paaiškino, kad sklype miškas auga, yra reguliariai prižiūrimas, šalinama nepageidaujama augmenija, kad medeliai reikiamą aukštį, tinkamą tankio vertinimui, pasieks artimiausiu metu.

43. Agentūra 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. BRK-3670 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją, 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. BRK-3648 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VMT, prašydama raštu pateikti informaciją, kokios priežastys buvo lemiančios pagrindinių želdinių žuvimą 1.0 ha sklype Nr. 1.

44. VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-187 nurodė, kad kadangi želdinių kokybė vertinama septintais jų augimo metais, tiksliai nustatyti sodmenų žuvimo priežastis, kai dalis žuvusių medelių neišlikę, nėra galimybės; kad dalis sklype esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl galima daryti prielaidą, kad šiam sklype želdiniai žuvo dėl žvėrių pažeidimų ir sausros.

45. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2021 m. birželio 4 d. sprendimu, 2021 m. birželio 15 d. pateikė skundą ŽŪM. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad 1.0 ha sklypas Nr. 1 yra pietinėje pusėje ir Zarasų rajone skelbtos stichinės sausros 2018 m. ir 2019 m. ąžuolų augimas buvo sulėtėjęs ir vertinimo metu nesiekė 1,2 metro aukščio.

46. ŽŪM 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. 3IN-463 „Dėl skundo“ informavo, jog Agentūra turėtų įvertinti nuo pareiškėjo valios nepriklausančius veiksnius (žvėrelių poveikis, sausra), turėjusius įtakos įveisto miško būklės pablogėjimui, ir spręsti dėl pritaikytos sankcijos proporcingumo.

47. Agentūra 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. BRK-9142 (10.6.1) „Dėl įveisto miško želdinių, žėlinių priežiūros darbų patikros užsakymo“ kreipėsi į VMT, prašydama pateikti naują pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Zarasų raj, kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

48. 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo gauta VMT 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažyma Nr. A-7K-02-04-01 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ (toliau ir – VMT 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažyma), kurioje nurodyta, kad vertinant aštuntaisiais augimo metais miško želdinių ir žėlinių tankį 1,0 ha sklype Nr. 1 nustatytas projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis – 1580 vnt./ha, o projektuota reikalaujama reikšmė yra 2000 vnt./ha (geri), 1800 vnt./ha (patenkinai), todėl miško želdinių ir žėlinių tankis minėtame sklype įvertintas „blogi“ ir bendras vertinimas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) buvo „blogi“ (sklypas kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Zarasų r. sav.).

49. Pažymėtina, kad pareiškėjas Agentūrai 2018 m. birželio 28 d. pateikė prašymą „Dėl sankcijų netaikymo“, kuriame prašė netaikyti sankcijų prašyme nurodytuose laukuose auginamiems ekologiniams uogynams dėl stichinės sausros 2018 m., taip pat dėl 2017 m rajone paskelbtos ekstremalios situacijos, dėl didelių liūčių ir žemės mirkimo; nurodė, kad dėl minėtų ekstremalių gamtinių sąlygų dalyje uogyno 2018 m. birželio 25 d. pastebėtas medelių džiūvimas ir sunki vegetacija.

50. Zarasų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija Agentūrai 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. SD-63 „Dėl įsipareigojimų“ nurodė, kad pareiškėjo paraiškoje deklaruotų šaltalankių uogynų dėl nepalankių gamtinių sąlygų (sausros) ženkli dalis yra išdžiūvę, sunykę ir pareiškėjas negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

51. Agentūra Sprendime rėmėsi Taisyklių 12, 52, 69 punktais, 69.6.2, 69.13 papunkčiais; Lietuvos kaimo plėtros 2007-0213 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau ir – Administravimo taisyklės) 197, 256 punktais; Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau ir – Grąžintinų lėšų taisyklės), 7.1.1. ir 7.1.3 papunkčiais.

52. Taisyklėse (redakcijoje, galiojusioje nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) buvo nustatyta:

52.1. paramos gavėjai įsipareigoja 15 metų vykdyti kartu su Paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis nuostatomis (12 punktas);

52.2. šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnai atliks įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą (52 punktas);

52.3. paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus), taikomos šios sankcijos (69 punktas): <...> sankcijos taikomos paramos sumai, apskaičiuotai remiantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte pateiktais duomenimis (Paramos paraiškoms, pateiktoms iki 2009 m. rugpjūčio 6 d., Taisyklių 69.6.1–69.6.5 punktuose nurodytos sankcijos taikomos paramos sumai, apskaičiuotai remiantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte/projektuose pateikta informacija, kadastrinio sklypo lygiu veisiamiems miško sklypams) (69.6 papunktis): <...> kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai; kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos bei prarastųjų pajamų kompensavimo išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai (69.6.2 papunktis); <...> paaiškėjus faktui, kad iki įsipareigojimų pabaigos (15 metų) miškas žuvo ne dėl force majeure, Agentūra susigrąžina visą suteiktą paramą (69.13 papunktis); jei Agentūra nustato aplaidumo, Miško želdinimo ir žėlimo projekto ir (arba) Paramos paraiškos reikalavimų nesilaikymo atvejį ar apie tokį atvejį sužino iš kitų šaltinių, Agentūra turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą ir (arba) reikalauti grąžinti visą arba dalį suteiktos paramos (69.14 papunktis).

53. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“, (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.) (toliau ir – Miško nuostatai), nustatyta:

53.1. miško atkūrimas, įveisimas, miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama rudenį, vadovaujantis Miško nuostatų 11, 35, 36 ir 38 punktais, 7 ir 9 priedais: želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas,?– septintaisiais želdinių augimo metais, žėlinių,?atkuriant mišką plynose kirtavietėse, – septintaisiais metais po jų apskaitos; jeigu baigus neplynuosius kirtimus žėlinių vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 0,5 m ir jie atitinka Miško nuostatų 38 punkto reikalavimus, žėlinių kokybė nevertinama, – nustatomi miško nuostatų 35 punkte nurodytų rodiklių dydžiai ir būtinosios ūkinės priemonės (34 punktas).

53.2. Miško želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį (11 punktas).

53.3. Miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas, vertinami projektuotų, žėliniuose – tikslinių (vadovaujantis Miško nuostatų 11 punktu) rūšių medžiai pagal šiuos rodiklius (35 punktas): medžių tankį 1 ha pagal rūšis, vadovaujantis Miško nuostatų 9 priedu (35.1 papunktis); medžių vidutinį aukštį, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, vadovaujantis Miško nuostatų 9 priedu (35.2 papunktis); nepageidaujamų (neprojektuotų, netikslinių ir (ar) stelbiančių viena kitą) rūšių medžių ir krūmų vidutinį aukštį: geros kokybės želdiniuose ir (ar) žėliniuose medžiai ir krūmai neturi stelbti vienas kitą; patenkinamos kokybės?– nepageidaujamų rūšių medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi būti 1,5 karto didesnis už stelbiamų rūšių medžių vidutinį aukštį, išskyrus pušis ir ąžuolus, kurie neturi būti stelbiami (35.3 papunktis); rūšinę sudėtį <...> (35.4 papunktis); jeigu bent vienas iš 4 kokybės rodiklių neatitinka 35.1–35.4 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, želdinių ir (ar) žėlinių kokybė vertinama nepatenkinamai (35.5 papunktis).

53.4. Želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma Miško nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais; bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą (36 punktas).

53.5. Miškas laikomas atkurtu ar įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Miško nuostatų 11 punktą yra didesnis arba lygus: <...> ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, <...> (38 punktas).

54. Administravimo taisyklėse (redakcijoje, galiojusioje nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. spalio 7 d., taigi ir Sprendimo priėmimo metu) nustatyta:

54.1. pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 punktas);

54.2. jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (256 punktas).

55. Grąžintinų lėšų taisyklėse (redakcijoje, galiojančioje nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki dabar, taigi galiojusioje ir Sprendimo priėmimo metu) nustatyta: Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 papunktis); gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 papunktis).

56. Pareiškėjas teigia, kad Agentūros Sprendimas yra neteisėtas, iš pareiškėjo negali būti reikalaujama sugrąžinti visą suteiktą paramą, nes sklype Nr. 1 mažesnis medelis tankis nei numatyta programoje priklausė ne nuo pareiškėjo veiksmų, o buvo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės – stichinė sausra, žvėrelių poveikis – kurios nepriklausė nuo pareiškėjo.

57. Kaip minėta, Taisyklių 69 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, taikomos Taisyklių 69 punkte nustatytos sankcijos, išskyrus, jeigu pareiškėjas prisiimtus įsipareigojimus pažeidė, jų nesilaikė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Taisyklių 69 punkte nustatyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

58. Pareiškėjas teigia, kad jis pareigą informuoti Agentūra apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes įvykdė tinkamai, laiku – tai yra Zarasų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. birželio 28 d. pažymą Nr. SD-63 „Dėl įsipareigojimų vykdymo“ (kuria, anot pareiškėjo, patvirtinamos force majeure – stichinės sausros aplinkybės) Agentūrai pateikė tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d., t. y. per Taisyklių 69 punkte nustatytą 15 darbo dienų terminą.

59. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįvykdė pareigos laiku ir tinkamai (pagal Taisyklių reikalavimus) informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, nes iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. birželio 28 d. pažymos Nr. SD-63 „Dėl įsipareigojimų vykdymo“ matyti, kad pareiškėjas Agentūrai 2018 m. birželio 28 d. pateikė prašymą „Dėl sankcijų netaikymo“, kuriame prašė netaikyti sankcijų prašyme nurodytuose laukuose auginamiems ekologiniams uogynams dėl stichinės sausros 2018 m., taip pat dėl 2017 m rajone paskelbtos ekstremalios situacijos, dėl didelių liūčių ir žemės mirkimo; nurodė, kad dėl minėtų ekstremalių gamtinių sąlygų dalyje uogyno 2018 m. birželio 25 d. pastebėtas medelių džiūvimas ir sunki vegetacija; Zarasų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija Agentūrai 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. SD-63 „Dėl įsipareigojimų“ nurodė, kad pareiškėjo paraiškoje deklaruotų šaltalankių uogynų dėl nepalankių gamtinių sąlygų (sausros) ženkli dalis yra išdžiūvę, sunykę ir pareiškėjas negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl sutiktina su Agentūros pozicija, kad pareiškėjo siųstu 2018 m. birželio 28 d. prašymu „Dėl sankcijų netaikymo“, minėta seniūnijos pažyma buvo prašoma netaikyti sankcijų pagal kitą paraišką, kurioje pareiškėjas buvo prisiėmęs įsipareigojimus šaltalankių uogynams, o ne dėl šioje byloje vykstančio ginčo, susijusio su sklypo Nr. 1 apželdinimu ąžuolais.

60. Agentūra atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas neturi teisės remtis force majeure aplinkybėmis, kadangi pats pareiškėjas turėjo būti aktyvus, pamatęs, kad didžioji jo veisiamo miško dalis žuvo, kreiptis į Agentūrą, bet to nepadarė; Agentūra atsiliepime akcentuoja, kad tai jog Agentūra gavo iš VMT informaciją, neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės laikytis reikalavimų. Dėl pareiškėjo teiginių, kuriuose teigiama, kad Agentūra nevertino aplinkybių, jog medeliai galimai žuvo dėl žvėrelių pažeidimų ir sausros, Agentūra nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką paramai gauti, prisiėmė savo rizika įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti galimas grėsmes. Agentūra pažymi, jog pareiškėjas iki skundžiamo Sprendimo nesikreipė į Agentūrą ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas netinkamai auga (dėl stichinės sausros ir pan.). Agentūra atsiliepime nurodo, kad ne sausra ir ne žvėreliai buvo pagrindinė sodinukų žūties priežastis, o paties pareiškėjo neveikimas/netinkamas veikimas, kadangi jis, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėjo dėti pastangas, kad būtų išsaugoti sodinukai, kad dėl pareiškėjo neveikimo/netinkamo veikimo, neapdairumo, sodinukai žuvo, o ginčo sklypas nebuvo apželdintas mišku, t. y. nebuvo pasiekti projekto tikslai. Agentūra atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, kad aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai.

61. Sutiktina su Agentūros pozicija, kad pareiškėjas turėjo būti aktyvesnis, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas dar iki Sprendimo priėmimo 2021 m. balandžio 1 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, kad medelių dalis sklype Nr. 1 septintaisiais augimo metais nepasiekė vertinimui tinkamos minimalios 1,2 m. ribos dėl lėto augimo, kurį sąlygojo drėgmės trūkumas (2018-2019 Zarasų rajone registruoti stichinės sausros atvejai), Agentūra dar iki Sprendimo priėmimo buvo gavusi VMT 2021 m. balandžio 7 d. raštą Nr. R2(MŪPS)-187, kuriame buvo nurodyta, kad dalis sklype esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl VMT darė prielaidą, kad pareiškėjo sklype Nr. 1 želdiniai žuvo dėl žvėrelių pažeidimų ir sausros, Agentūra iki Sprendimo priėmimo buvo gavusi ir ŽŪM 2021 m. liepos 1 d. raštą, kuriame ŽŪM išreiškė poziciją, kad Agentūra turėtų įvertinti nuo pareiškėjo valios nepriklausančius veiksnius (žvėrelių poveikis, sausra), turėjusius įtakos įveisto miško būklės pablogėjimui.

62. Todėl jau iki Sprendimo priėmimo kilus abejonių ir nesutarimų dėl aplinkybių, galimai turėjusių įtakos medelių tankiui sklype Nr. 1, t. y. sausros ir žvėrelių poveikio, ir apie tokias aplinkybes Agentūra žinant, Agentūra jas turėjo nurodyti ir įvertinti Sprendime. Tai, kad kilus ginčui dar iki Sprendimo priėmimo Agentūra gavo iš VMT, o ne iš pareiškėjo informaciją, kuri buvo aktuali Sprendimo priėmimui, neeliminuoja Agentūros pareigos tokią informaciją nurodyti ir ją įvertinti Sprendime, nes VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-187 pateikta informacija, jos vertinimas buvo tiesiogiai susijęs priežastimis, dėl kurių nebuvo pasiekti projekto rezultatai pareiškėjo sklype Nr. 1.

63. Agentūra Sprendime nurodė, kad ji nėra gavusi dokumentų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kad nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes; kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašas (jas nurodė), paaiškino, kad jei pažeidimo priežastis nėra minėto Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktame pavyzdiniame force majeure aplinkybių sąraše, tuomet vertinama, ar priežastis galėtų atitikti visus 4 Lietuvos teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Taigi Agentūros Sprendime pateikta bendro pobūdžio informacija dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, bendro pobūdžio konstatavimas, kad Agentūra nėra gavusi dokumentų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kad nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, tačiau Agentūra Sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-187 pateiktos konkrečios informacijos, kad pareiškėjo sklype Nr. 1 dalis esančių medelių yra stipriai pažeisti žvėrių, dalis apdžiūvę arba visai sausi, todėl galima būtų daryti prielaidą, kad sklype želdiniai žuvo dėl žvėrių pažeidimų ir sausros. VMT 2021 m. balandžio 7 d. raštą Nr. R2(MŪPS)-187 Agentūra gavo iki Sprendimo priėmimo, todėl neaišku, kodėl ji šiame rašte pateiktos informacijos Sprendime nevertino. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš byloje esančio pareiškėjo 2012 m. sausio 24 d. parengto Miško želdinimo ir žėlimo projekto matyti, kad projekte buvo numatytos apsaugos priemonės, įskaitant sodinamų ąžuolų apsaugą nuo skirtingų rūšių žvėrelių, Miško nuostatų 20-21 punktuose įtvirtintos nuostatos, susijusios su miško želdinių ir žėlinių priežiūra ir apsauga, todėl Sprendime nenurodžius ir nevertinus minėtame VMT rašte nurodytų aplinkybių, lieka neaišku, ar pareiškėjo sklype Nr. 1 reikiamas medelių tankis nebuvo pasiektas dėl to, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Miško želdinimo ir žėlimo projekte, Miško nuostatų 20-21 punktuose, ar dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

64. Teismui pateiktame atsiliepime VMT pateikė nuomonę, kad viena iš želdinių žuvimo pareiškėjo želdintame žemės sklype Nr. 1 (želdintas plotas – 1,00 ha) priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka; atsiliepime VMT teigia, kad galimai pareiškėjas nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nešalino aukštos, vešlios žolinės augalijos, nenaudojo pakankamai repelentų, kas galimai sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia priežastis - nepakankamai rūpestingas veisiamo miško priežiūros vykdymas nebuvo paminėta VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-187. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VMT atsiliepime nurodo, kad viena iš želdinių žuvimo, pareiškėjo žemės sklype Nr. 1 (želdintas plotas – 1,00 ha) priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka, tai suponuoja išvadą, kad buvo arba galėjo būti ir kitų priežasčių.

65. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas kaip nepagrįstas. Atsakovė, priimdama naują sprendimą, turi įvertinti VMT 2021 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-187 pateiktą informaciją, kad pareiškėjo sklype Nr. 1 želdiniai žuvo dėl žvėrių pažeidimų ir sausros.

66. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, sprendžiamas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

67. Pareiškėjas byloje patyrė 1089 Eur teisinių paslaugų (už advokato teisinę pagalbą) išlaidų. Prašymas pagrįstas sudaryta atstovavimo sutartimi, išrašytomis sąskaitomis faktūromis, apmokėjimo dokumentais.

68. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

69. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

70. Patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės atlyginimą, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistina 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. N. skundą tenkinti – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. BRK-10673.

Priteisti pareiškėjui M. N. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Diana Butrimienė

Indrė Pukanasytė-Biekšė