Civilinė byla Nr. 3K-3-572/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.5.2.5; 124.2.9; 124.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutarties, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1099-623/2006, iškeltoje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Bylos ginčas yra dėl proceso atnaujinimo kasacinio teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nurodydamas teisės taikymo klaidą kasacinio teismo nutartyje.
Ieškovas V. G. ieškiniu prašė teismo iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 131 414 Lt turtinės žalos, 667 920 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 8 662 Lt valstybinio socialinio draudimo mokesčio, mokėtino į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; ieškinį grindė tuo, kad žalą patyrė dėl neteisėtų tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, atliktų baudžiamojoje byloje ieškovui taikant kardomąjį kalinimą – suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 31 119 Lt turtinės žalos bei 101 325 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 8 662 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sumažino pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteistas pinigų sumas: turtinės žalos atlyginimą iki 1939,05 Lt, neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokas iki 866,20 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį ir konstatavo, kad teisėsaugos institucijų veiksmai ieškovo atžvilgiu vykdant baudžiamąjį persekiojimą neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, tačiau ieškovo elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo.
2008 m. gruodžio 10 d. prašymu Vilniaus apygardos teismui ieškovas (pareiškėjas) prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, bylą išnagrinėti pakartotinai, panaikinti byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Pareiškėjo teigimu, teismui kilus pagrįstų abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintų sąlygų konstitucingumo, jis turi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ši proceso teisės norma ta apimtimi, kuria nesuteikia proceso dalyviams, kurių byla išnagrinėta kasacine tvarka, teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo, jei kasacinio teismo ar apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo arba fakto klaida, arba yra aiškiai pažeista asmens nekaltumo prezumpcija, jo teisė į teisingą teismą bei Konstitucijos garantuotos asmens kitos teisės ir laisvės, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės ir teisinio nuoseklumo principams.
Pareiškėjas teigė, kad apeliacinės instancijos teismas ir kasacinis teismas nutartyse nurodė, jog ieškovas padarė mažiausiai tris veikas, turinčias baudžiamajame įstatyme numatytų veikų požymius: neteisėtos operacijos su užsienio valiuta, poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, revizoriui bei fizinių asmenų turto pasisavinimas stambiu mastu. Pareiškėjo nuomone, kad jis būtų laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus su užsienio valiuta tik tuo atveju, jei būtų abi šios sąlygos; 1) jei kasacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje paduotus kasacinius skundus būtų išnagrinėjęs iki įstatymo dėl šios veikos dekriminalizavimo įsigaliojimo momento; 2) jei kasacinis teismas byloje 2003 m. balandžio 17 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį būtų pripažinęs teisėtu ir palikęs galioti. Teismai, konstatuodami, kad ieškovas skolinosi kaip asmuo iš kitų asmenų pinigus, vėliau dalies jų negrąžindamas, darė poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, revizoriui, pažeidė ieškovo teisę į nekaltumo prezumpciją.
Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovo teisę į žalos atlyginimą už visą kardomojo kalinimo suėmimo laikotarpį, taikė nuostolių mažinimo doktriną, nurodydamas, kad dėl atsiradusios žalos daugiausia kaltas pats ieškovas. Tuo tarpu atsakovui dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų tenka tik viena dešimtoji dalis civilinės atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, taikant nuostolių mažinimo doktriną turėjo būti išanalizuota ir įrodyta, kokie konkretūs ieškovo veiksmai ir kokiu mastu, kokiomis proporcijomis darė įtaką pareigūnų padarytiems baudžiamojo proceso įstatymo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, kuo tai reiškėsi, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.
Pareiškėjo vertinimu, kasacinio teismo teisėjų kolegija, turėdama pareigą ne tik pašalinti šį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, bet ir išaiškinti nuostolių mažinimo doktrinos taikymo teisę, šių veiksmų, taigi, ir savo konstitucinės pareigos neatliko. Dėl to byloje neatsakyta į klausimą, kuo reiškiasi ieškovo kaltė, kad valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kokius veiksmus atliko ieškovas, kurie turėjo įtakos šiems pareigūnų veiksmams, neatsakyta, kodėl beveik visa civilinė atsakomybė už akivaizdžiai neteisėtus pareigūnų veiksmus buvo perkelta ieškovui. V. G. teigimu, baudžiamojoje byloje nustatytas konkretus faktas – 1996 m. gegužės 13 d. kaltinimas, kuriuo ieškovas buvo apkaltintas fizinių asmenų turto pasisavinimu, yra neteisėtas nuo jo priėmimo momento. Byloje nebuvo teisinių prielaidų skirti ieškovo suėmimą.
Šių reikšmingų aplinkybių netyrė nei apeliacinės instancijos, nei kasacinis teismas. Be to, kasacinio teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir palikta galioti ir dėl to, kad dėl kasaciniame skunde iškeltų teisės taikymo ir aiškinimo problemų kasacinis teismas byloje priimtoje 2008 m. liepos 8 d. nutartyje nepasisakė.
Pareiškėjas pažymėjo, kad bylą nagrinėję aukštesnės pakopos teismai padarė ir materialiosios teisės normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos ir kasacinis teismas ieškovą nepagrįstai sutapatino su juridiniu asmeniu UAB,,Naujapilė“, kurios vadovu jis yra buvęs. Tai, kad ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis (narys) bei jo valdymo organų nariai nesutampa su juridiniu asmeniu, yra įtvirtinta CK antrosios knygos II dalyje. Šis teismų padarytas teisės pažeidimas negali būti pašalintas neatnaujinus bylos nagrinėjimo.
V. G. prašyme atnaujinti procesą atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl 1996 m. gegužės 13 d. jam pateikto kaltinimo pagrįstumo ir teisėtumo pagrįstumo pasisakė baudžiamąją bylą nagrinėjęs kasacinis teismas, kuris 2003 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, jog šis kaltinimas ieškovui buvo pareikštas nesant tam jokių teisinių prielaidų. Tuo tarpu civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėję teismai klaidingai sutapatino du faktinėmis aplinkybėmis skirtingus, skirtingu laiku ieškovui baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus ir padarė klaidingą išvadą, kad procesiniuose dokumentuose nekonstatuota, kad baudžiamoji byla ieškovui buvo iškelta neteisėtai ir kad pagrindas skirti suėmimą ieškovui už BK 275 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą tikrai egzistavo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
Teismas nurodė, kad procesas užbaigtoje byloje gali būti atnaujintas tik tada, jeigu, kai tokį prašymą pateikė suinteresuotas asmuo, egzistuoja konkretų proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės ir nepraleistas terminas tokiam prašymui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios CPK 366 straipsnyje neįvardytos kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Konstitucinis Teismas ne kuria naujas teisės normas, o vertina jų konstitucingumą, taigi pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad CPK nenustatyta pareiškėjo pageidaujamo proceso atnaujinimo pagrindo, yra teisiškai nepagrįstas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais asmenys turi teisę kreiptis į kasacinį teismą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas bent vienu iš CPK 366 straipsnyje įvardytų proceso atnaujinimo pagrindų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas, kuriuo nustatyta prašymų atnaujinti procesą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, prieštarautų pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos 109 straipsniui, teisinės valstybės, asmenų lygybės ir teisingumo principams. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2008 m. gruodžio 10 d. dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutarties, dėl to konstatavo, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti ir nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių bent vieną iš įstatyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo V. G. atskirasis skundas atmestas ir nutarta palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.
Jeigu kasacinis teismas civilinėje byloje iš tiesų padarė aiškią, lengvai suprantamą teisės taikymo klaidą ir ši klaida lėmė bylos baigtį, o byla turi viešąjį interesą, galėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punktą atnaujinti procesą, o ne vien formaliai atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokia teisėjų kolegijos nuomonė atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią nėra ir negali būti svarbesnio tikslo teismui už teisingumo akto, pagrįsto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamu jų teisiniu kvalifikavimu, priėmimą. Tačiau, kad susidarytų tokia situacija, turi būti išskirtinės aplinkybės, kasacinio teismo klaida turi būti akivaizdi ir suprantama kiekvienam teisininkui, byla turi turėti neginčijamą viešąjį interesą, o asmuo turi būti silpnesnioji šalis ir neturėti jokių teisinių galimybių apginti savo subjektines teises kitais įstatymuose įtvirtintais teisėtais būdais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra tokios išskirtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti procesą dėl kasacinio teismo padarytų teisės taikymo aiškių klaidų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus dėl faktinių ir teisinių ieškinio aplinkybių pareiškėjas išdėstė bylą sprendžiant pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Dar kartą pakartotinai tirti ir vertinti apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo ištirtas ir įvertintas faktines aplinkybes dėl Vyto Girdausko suėmimo pagrįstumo baudžiamojoje byloje, teismų atlikto išteisinimo baudžiamojoje dalyje teisinio įvertinimo civiline tvarka, taip pat pervertinti teismų teiginių dėl paskolas gavusio teisės subjekto, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Pagal analogiją negali būti taikomos bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios teisės normos (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Kadangi CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o šios dalies 9 punkte nustatyti specialūs ribojimai asmenims kreiptis į teismą proceso atnaujinimo forma, pagal analogiją negali būti taikomi administracinius ar baudžiamuosius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Tačiau nėra pagrindo neatnaujinti pareiškėjui praleisto termino. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grįstas ne tik civilinio proceso įstatymu, bet ir įstatymo bei teisės analogija. Dėl šių priežasčių jis buvo paduotas tiesiogiai kasaciniam teismui per įstatyme nustatytą terminą, kasacinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis išsiųsta pareiškėjui kitą dieną po jos priėmimo, o 2008 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį bei atnaujinti procesą byloje. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Teismai civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, padarė esminių fakto ir teisės klaidų, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, jų neištaisė. Kasatoriaus teigimu, jam pritaikytas tardytojo 1996 m. gegužės 13 d. nutarimu suėmimas, esant pareikštam įtarimui dėl 1961 m. BK 275 straipsnio 3 dalyje nustatyto turto pasisavinimo padarymo, buvo neteisėtas, nes neegzistavo esminė suėmimo taikymo sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas (suėmimas), yra padaręs sunkų nusikaltimą. Teisinėje valstybėje asmuo negali būti suimtas vien dėl to, kad jo vadovaujama įmonė laiku neįvykdė skolinių įsipareigojimų. Tačiau teismai civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje, kuri iškelta ir vyko joje tyrimas dėl negrąžintų skolų, suėmimui skirti egzistavo teisėtas pagrindas. Tai konstatuodami teismai padarė akivaizdžią esminę materialiosios teisės klaidą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartį grindė netikru faktu, kad ieškovas (V. G.) skolinosi iš daugelio asmenų lėšas. Tačiau baudžiamojoje byloje priimtame teismo nuosprendyje konstatuota, kad pinigus iš asmenų skolinosi ne V. G., o UAB,,Naujapilė“. Dėl to nurodytoje kasacinio teismo nutartyje padaryta akivaizdi materialiosios teisės klaida (CK 2.33, 2.45, 2.50, 2.74, 2.81, 2.82 straipsniai). Baudžiamojoje byloje vyko tyrimas ne dėl skolinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, o dėl kaltinimų operacijų su užsienio valiuta tvarkos pažeidimu, turto pasisavinimu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartį grindė klaidingu faktu, kad būtinybė ieškovui paskirti suėmimą tardytojo nutarime buvo motyvuojama ir tuo, jog būdamas laisvėje ieškovas gali trukdyti nustatyti tiesą ir išnagrinėti bylą objektyviai. Tardytojo 1996 m. gegužės 13 d. nutarime ir byloje dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad suėmimas buvo paskirtas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įvykdė ypač sunkius nusikaltimus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 1961 m. BK 275 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis priskirta sunkių, bet ne ypač sunkių nusikaltimų rūšiai.
2. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad kasatoriui kaltinimas dėl 1961 m. BK 329 straipsnio (operacijų su užsienio valiuta pažeidimas) buvo pareikštas pagrįstai ir kad iš tikrųjų buvo neteisėtų operacijų su užsienio valiuta faktas. Jei įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas neteisėtos operacijos su užsienio valiuta faktas, tai juo teismų sprendimai negali būti grindžiami. Civilinėje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad kasatorius pažeidė įstatyminį draudimą atlikti finansines operacijas su užsienio valiuta, taip teismas padarė fakto ir teisės klaidą, nes pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, išteisinus pareiškėją, nėra paneigti; ieškovas išteisintas pagrindais, kurie nepaneigia faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti. Tačiau baudžiamojoje byloje priimtuose teismų aktuose konstatuota priešingai, t. y. kad kasatoriaus (pareiškėjo) faktiniai veiksmai nesudarė teisinių prielaidų baudžiamajam persekiojimui inicijuoti, kaltinimas bendrovės turto pasisavinimu nepagrįstas bylos medžiaga. Byloje pareiškėjo veikla neįvertinta kaip neteisėta jam einant bendrovės vadovo pareigas.
3. Atsisakydami priteisti visišką žalos, susidedančią ir iš darbo užmokesčio, apmokamų atostogų praradimo, infliacijos ir kt., atlyginimą teismai pažeidė nuostolių visiško atlyginimo principą.
4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, netyrė pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų fakto ir teisės klaidų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta apeliacinės instancijos teismo pareiga išanalizuoti ir apsvarstyti kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, į juos atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis G. L. v. UAB,,Kaišiadorių žalvarnis“ byloje Nr. 3K-3-974/2003 ir kt.). Skundžiamas nutartis teismai grindė ir tuo, kad įstatymuose nėra konkretaus ginčo išsprendimo teisinio reglamentavimo, t. y. konkretaus suformuluoto proceso atnaujinimo pagrindo. Kasatoriaus teigimu, teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą tampa pareiga, jei paaiškėja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia teismui įvykdyti teisingumo.
5. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad byloje padarytų esminių klaidų neištaisymas, padarytas neatnaujinant proceso esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, tiesiogiai pažeistų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02).
Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Kasatorius prašymo dėl proceso atnaujinimo negrindė nė vienu įstatyme nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo priimti pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Atsakovas sutinka, kad nurodytus išaiškinimus atitinka byloje priimtos ir kasacine tvarka skundžiamos nutartys.
Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo ir kasaciniame skunde nenurodė nė vieno CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, teigė, kad išnagrinėtoje byloje yra padaryta akivaizdžių fakto ir teisės klaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiški teisės normos taikymo klaida suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005).
2. Tardymo ir prokuratūros pareigūnų atlikti veiksmai – 1996 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas paskirti kardomąją priemonę suėmimą, kurį sankcionavo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas - yra teisėti ir pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis (įrodymais). Skiriant kardomąją priemonę suėmimą, buvo sprendžiama, ar yra BPK 104 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1996 m. gegužės 28 d.) išdėstyti suėmimo pagrindai. BPK 104 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad bylose dėl nusikaltimų, numatytų [...] 275 straipsnio 3 dalyje [...], suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas vien tik dėl nusikaltimų pavojingumo. Pareiškėjui kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 275 straipsnio 3 dalyje, galimo įvykdymo buvo pareikštas 1996 m. gegužės 13 d. Šios priemonės taikymo esminė sąlyga - pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Baudžiamoji byla pagal BK 329 straipsnį buvo nutraukta dekriminalizavus šioje teisės normoje numatytą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką suėmimas yra teisėtas, kai jis grindžiamas procesiniu sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs nusikaltimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindai taikyti suėmimą, tačiau tai buvo įgyvendinta pažeidžiant (daugeliu atvejų - formaliai) BPK nuostatas, todėl taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, nepadarydamas teisės taikymo klaidos.
Atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Išnagrinėtoje civilinėje byloje kasatoriui žala atlyginta. Siekdamas atnaujinti procesą ir peržiūrėti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria atlyginta žala, kasatorius reikalauja visiško savo interesų patenkinimo arba žalos atlyginimo didesne apimtimi. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neprivalo atlikti išsamios visų bylos aplinkybių analizės, kurią teismas turėtų atlikti tik priėmęs sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Kasatoriaus skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išnagrinėjus pareiškėjo argumentus yra motyvuota, kad byloje nėra išskirtinės situacijos, dėl kurios reikėtų atnaujinti procesą. Taigi tiek atnaujinti procesą, tiek pakartotinai vertinti byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo. Į kasatoriaus nurodytus iš esmės tuos pačius argumentus yra atsakyta išnagrinėtoje civilinėje byloje visų instancijų teismuose.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje, pareiškėjui remiantis
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis Vokietijos draudimo kompanija “DA – Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2007 m. vasario 20 d. nutartis UAB,,Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis UAB,,Serfas“ v. AB,,Dara“ byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis UAB,,Baltijos žuvys“ v. AB,,Senoji Baltija“ byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis UAB,,Lietgalis“ v. B. Jankausko įmonė,,Kruna“ byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis pagal J. M. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis E. A. v. R. V. byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia,,Tikėjimo žodis“ byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylos nagrinėjimui iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Brum?rescu prieš Rumuniją (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007).
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje grindė aplinkybėmis, kurios, pareiškėjo manymu, reiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, pagal kurį procesas atnaujinamas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Taigi pirmoji ir būtina nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo sąlyga – tokios klaidos padarymas siekiant proceso atnaujinimo kvestionuojamame teismo sprendime (sprendimuose).
Aiškindama CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 28 d. nutartyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartyje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. spalio 30 d. nutartyje UAB,,Serfas“ v. AB,,Dara“ byloje Nr. 3K-3-451/2007, konstatavo, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo teisės taikymo klaida įsiteisėjusiame teismo sprendime, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą byloje, turi būti ne tik aiški, bet ir esminė. Klaida laikoma esmine, kai ji gali daryti sprendimą (nutartį) neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje pagal I. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 3K-3-403/2008 išaiškino, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas.
CPK 370 straipsnyje yra reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą teismo posėdyje, išnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą klausimą, inter alia nustatyti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs su įrodinėjamu faktu, ar jis tiek patikimai patvirtintas, kad sukeltų pagrįstų abejonių (t. y. rodytų būtinumą peržiūrėti teismų jau nustatytas aplinkybes). Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamos bylos atveju teismo yra vertinamas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje dėl žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ir padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesuteikia teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės keltų pagrįstų abejonių įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir kad jas reikėtų dar kartą įvertinti atnaujinus procesą byloje. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą išdėstytos aplinkybės dėl pareiškėjo suėmimo baudžiamojoje byloje pagrįstumo, dėl pareiškėjo kaip asmens, vadovavusio bendrovei, ėmusiai paskolas, dėl ko buvo pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje ir kitos susijusios aplinkybės yra įvertintos užbaigtoje civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas siekia atnaujinti, priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes galėjo pateikti ir jos pagal surinktus bylos įrodymus buvo įvertintos užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose.
Prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl būtinumo atnaujinti procesą byloje. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, kurios, kaip pirmiau nurodyta, nėra išskirtinės, taip pat jau yra teismų teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą.
Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu dėl būtinumo teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad būtų patikrintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos konstitucingumas, t. y. ar šios normos reglamentavimo apimtis, nustatanti pagrindą atnaujinti procesą dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos teisės klaidos, neužkerta kelio asmeniui kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl teisės taikymo klaidos, padarytos įsiteisėjusiame apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo sprendime. Atsakydama į šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija nurodo, kad instancinė bylų peržiūrėjimo tvarka skirta tam, kad, peržiūrėjus bylą aukštesnės instancijos teisme, būtų pašalintos faktinės ar teisinės klaidos, jeigu jų nustatoma. CPK 366 straipsnyje įstatymo leidėjo yra įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, reiškiantis išsamų teisinį reguliavimą atvejų, kuriems esant proceso atnaujinimas yra galimas. Kasatoriui keliant klausimą dėl naujų proceso atnaujinimo pagrindų sukūrimo (tokių pagrindų sąrašo išplėtimo), nėra būtinumo inicijuoti konstitucingumo patikrinimo dėl esamų įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Todėl nagrinėjamoje byloje kasaciniam teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo konstitucingumo.
Dėl kasacinio skundo argumento, kad byloje padarytų esminių klaidų neištaisymas, padarytas neatnaujinant proceso esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, tiesiogiai pažeistų kasatoriaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo argumentu kasatorius sau palankiai interpretuoja kasaciniame skunde nurodytas Konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatas. Kolegijos nuomone, kasatoriaus pateikta interpretacija nepagrįsta. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde ji grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kuriuose nustatyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai dėl netinkamo proceso atnaujinimo pažeidžiant teisinio tikrumo principą. Kita vertus, kai kuriose bylose, kuriose, remiantis Konvencijos 6 straipsniu, skųstasi dėl to, kad procesas buvo atnaujintas, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, jog proceso atnaujinimas nurodytos Konvencijos nuostatos nepažeidė, nes buvo pagrįstas aplinkybėmis, kurios pateisino galutinio sprendimo panaikinimą (žr., pvz., Protsenko prieš Rusiją (Protsenko v. Russia, no. 13151/04, judgement of 31 July 2008); Tishkevich prieš Rusiją (Tishkevich v. Russia, no. 2202/05, judgement of 4 December 2008). Tačiau ir šiais atvejais, nors iš esmės pripažįstant tai, kad proceso atnaujinimas gali būti leidžiamas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nepasisakoma dėl jo privalomumo bei atitinkamos asmens teisės į proceso atnaujinimą. Priešingai, iki šiol Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Konvencijos ir jos protokolų nuostatos, be kita ko ir Konvencijos 6 straipsnis, iš esmės negarantuoja teisės į proceso, kuriame priimtas galutinis sprendimas, atnaujinimą (žr., pvz., Komanick? prieš Slovakiją (Komanick? v. Slovakia, no. 13677/03, decision of 1 March 2005; Miedzyzakładowa Spółdzielnia Mieszkaniowa Warszawscy Budowlani prieš Lenkiją (Miedzyzakładowa Spółdzielnia Mieszkaniowa Warszawscy Budowlani v. Poland, no. 13990/04, decision of 26 October 2004). Pažymėtina, kad, skirtingai negu išaiškinta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 2 dalyje iš esmės reglamentuojamas baudžiamojo proceso atnaujinimo santykis su non bis in idem principu, t. y. nustatyta, jog šis principas nedraudžia esant pagrindui (be kita ko, ir esminėms ankstesnio proceso klaidoms), atnaujinti tokio proceso. Šioje nuostatoje nėra valstybės pareigos atnaujinti baudžiamąjį, juolab civilinį procesą.
Taigi atsisakymas atnaujinti procesą civilinėje byloje savaime nereiškia nesuderinamumo su Konvencijoje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir jos garantijomis. Dėl to nurodyto kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija nepripažįsta esant teisiškai pagrįstu. Kita vertus, proceso atnaujinimas tuo atveju, kai nenustatoma būtinų proceso atnaujinimo sąlygų, t. y. esant paduotam nepagrįstam prašymui atnaujinti procesą, keltų pavojų teisinio tikrumo principui, ginamam pagal Konvencijos 6 straipsnį.
Teisėjų kolegija įvertina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų ir įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl pagrindo atnaujinti procesą byloje buvimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo įvertinimo. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, padarytų išvadų dėl atsisakymo atnaujinti procesą ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Iš pareiškėjo priteistina 76,55 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. G. (duomenys neskelbtini) valstybei 76,55 Lt (septyniasdešimt šešis litus 55 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
