Civilinė byla Nr. 3K-3-464/2007
Procesinio sprendimo kategorija 27.3.2.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Nijolei Radevič,
dalyvaujant išieškotojo UAB „Šilda“ atstovams direktoriui E. B., advokatui M. K.,
suinteresuotojo asmens UAB „Investera“ atstovui P. Š.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo UAB „Šilda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 24 d. nutarties ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės D. K. teikimą patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Antstolė teismo prašė patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2006 m. gruodžio 21 d. aktą Nr. 4, kuriuo skolininko pasiūlytam pirkėjui - UAB „Investera“, už 3320 Lt parduodamos UAB „Šilda“ 83 paprastosios vardinės akcijos, priklausančios D. K., kurių kiekvienos nominali vertė 40 Lt.
UAB „Šilda“ nesutiko, kad akcijos būtų parduotos, nes taip būtų pažeista akcininkų pirmumo teisė įgyti akcijas; pati bendrovė pageidauja akcijas įgyti nominalia jų verte.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino 2006 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismai vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymu, kurio 47 straipsnyje reglamentuoti uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai, t. y. akcininko pirmumo teisė įsigyti parduodamas bendrovės akcijas. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, uždarosios akcinės bendrovės akcijas perleidžiant kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, minėtas straipsnis netaikomas.
Nustatyta, kad, remiantis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 14 d. išduotu vykdomuoju raštu baudžiamojoje byloje Nr. 1-466-16, 83 paprastosios vardinės UAB „Šilda“ akcijos 2005 m. gegužės 26 d. areštuotos. Kadangi UAB „Šilda“ akcijų perleidimas siejamas su teismo sprendimo vykdymu, o ne su D. K. ketinimu parduoti akcijas savanoriškai, antstolė pagrįstai vadovavosi CPK normomis, reglamentuojančiomis turto realizavimo tvarką vykdymo metu, o kartu ir CPK 704 straipsniu, leidžiančiu skolininkui iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių išieškotojo teiginį, kad jis 2006 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į antstolę su prašymu perimti skolininkės akcijas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu UAB „Šilda“ prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 24 d. nutartį; atsisakyti tvirtinti antstolės teikimą dėl 2006 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo, laikyti akcijų pardavimą neįvykusiu ir įpareigoti antstolę įvykdyti Akcinių bendrovių 47 straipsnį pasiūlant UAB „Šilda“ akcininkams pirmumo teise įsigyti perleidžiamas skolininkei D. K. priklausančias UAB „Šilda“ 83 paprastąsias vardines akcijas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai išplėtė Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 punkto taikymą ir aiškinimą nurodydamas, kad ši išimtis yra taikoma ir pardavimo sandoriui. Teismai be teisėto pagrindo akcijų pardavimo nelaikė įprastu pirkimu-pardavimu. Būtų galima sutikti su teismų išvada tuo atveju, jeigu akcijos būtų perleistos aukciono būdu, kai prieš akcijų turėtojo valią akcijos priverstinai perleidžiamos varžytynių dalyviui pateikusiam didžiausią kainą. Nagrinėjamu atveju įvyko įprastas akcijų pirkimas-pardavimas akcijų savininkei pačiai pasirinkus pirkėją ir jiems susitarus dėl akcijų kainos. Šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 punkto išimtis neturėjo būti taikoma.
Teismas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje nustatytą išimtinę akcininko teisę, t. y. visi įmonės akcininkai turi pirmumo teisę įgyti akcininko perleidžiamas akcijas tretiesiems asmenims. Bendrovės akcininkai neatsisakė pirmumo teisės pirkti skolininkės akcijas, nes jiems nebuvo pranešta įstatyme nustatyta tvarka, todėl teismui pateiktas prašymas patvirtinti akcijų perleidimą skolininkės pasirinktam pirkėjui iš esmės pažeidžia akcininkų teises ir imperatyvius teisės aktus.
Teismai pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio pagrindus, kurie suteikia teisę bendrovei įsigyti savas akcijas. Tokia teise, remiantis CPK 695 straipsniu, kasatorius bandė pasinaudoti ir kreipėsi į antstolį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB „Investera“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad kasatoriaus teiginys, jog Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalis taikoma tada, kai akcijos perleidžiamos kito nuosavybėn, tačiau toks perleidimas negali būti pardavimo sandoris, yra nepagrįstas. Ginčijamas akcijų perleidimas negali būti tapatinamas su įprastiniu pirkimo-pardavimo sandoriu. Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi įstatymų leidėjas atskyrė įprastą pirkimo-pardavimo sandorį, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkai savo iniciatyva ketina parduoti akcijas laikantis tokio akcijų perleidimo ypatumų.
Kasatoriaus teiginys, kad teismas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje suteikiamą išimtinę akcininko teisę, yra nepagrįstas, nes teismas vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi. Tokiu atveju akcininkams neturėjo būti pranešta apie perleidžiamas akcijas.
Kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 2 dalies. Nors kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasatorius pateikė kaip įrodymą 2006 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl skolininko turto realizavimo būdo, kuris nebuvo pateiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Kasatoriaus atstovas advokatas M. K., prašydamas kasacinį skundą patenkinti, paaiškino, kad teisės taikymo požiūriu prioritetas teikiamas materialiniam teisiniam reguliavimui, todėl CK 4.79 straipsnyje ir Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintos normos prieš CPK 704 straipsnio nuostatos turi prioritetą ir UAB akcininkams suteikiama pirmumo teisė, kaip bendraturčiams, įsigyti teismų sprendimams vykdyti nustatyta tvarka parduodamas UAB akcijas. ABĮ 47 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad akcininkų pirmumo teisė įsigyti UAB parduodamas akcijas netaikoma, jei jos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą, atstovo požiūriu, taikoma tiems atvejams, kai teismo sprendimu yra nusprendžiama dėl UAB akcijų perleidimo, pvz., priverstinio akcijų pardavimo.
Kasatoriaus atstovas E. B. teisinių argumentų dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių neteisėtumo neišdėstė.
Suinteresuotojo asmens UAB „Investera“ atstovas P. Š., palaikydamas atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus argumentus, prašo kasacinį skundą atmesti ir paaiškina, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkė teisėtai suinteresuotam asmeniui pardavė UAB „Šilda“ akcijas. CPK nenumato UAB akcininkų pirmumo teisės įsigyti teismų sprendimams vykdyti nustatyta tvarka perleidžiamų akcijų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į teisminę gynybą, kuri inter alia apima teismo priimtų sprendimų įgyvendinimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). EŽTT praktika patvirtina, kad galutinio teismo sprendimo įgyvendinimui negali būti užkirstas kelias, jis negali būti pripažintas negaliojančiu ar nepagrįstai uždelstas jo vykdymas (Hornsby v. Greece, p. 510-11, par. 40, Burdov v. Russia, no. 59498/00, par. 34, J. v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo privalomumą, o CPK 583 straipsnio blanketinė norma nustato vykdymo proceso teisinio reglamentavimo šaltinius. Normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, tinkamas taikymas yra svarbus priimtų sprendimų efektyviam vykdymui ir asmenų civilinių teisių apsaugai, nes šiame procese yra itin svarbi tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Vykdymo proceso svarbą lemia dar ir tai, kad šis procesas glaudžiai siejasi su dviem materialinės teisės institutais: prievoline bei daiktine teise. Šio proceso metu yra priverstinai įvykdoma skolininko prievolė kreditoriui, taip pat įvyksta daiktinių teisių perleidimas, todėl yra svarbu, kad procesas vyktų ne tik operatyviai, bet ir teisėtai.
Šioje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti turto (UAB akcijų) pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (CPK 704 straipsnio 3 dalis) ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas UAB “Šilda” atskirasis skundas dėl, kasatoriaus manymu, neteisingo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (interpretavimo) – kasatorius mano, kad teismo sprendimo vykdymo pagrindu UAB akcijų perleidimo atvejais, kai skolininkas suranda pirkėją pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį, turi būti taikoma taisyklė pirmiausia pasiūlyti UAB akcijas pirkti kitiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams.
Vertybinių popierių realizavimo ypatumus nustato CPK L skyrius, kuriame inkorporuotame 729 straipsnyje numatyta, kad vertybiniai popieriai, neįtraukti į vertybinių popierių biržos sąrašus, realizuojami varžytinėse bendra tvarka. Parduodant iš varžytynių uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų skaičius taip apskaičiuojant, jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai, nebūtų pažeistas įstatymų nustatytas akcininkų skaičius (CPK 729 straipsnio 3 dalis). Atžsižvelgiant į tokį uždarųjų akcinių bendrovių akcijų realizavimo teismų sprendimams vykdyti nustatyta tvarka teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad realizuojant tokį turtą taikytinos turto realizavimo bendrosios tvarkos taisyklės, kurių sudėtine dalimi yra ir įtvirtintosios CPK 704 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki varžytynių skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Turto pardavimas skolininko pasirinktam pirkėjui, remiantis CPK 700 straipsniu, yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Pažymėtina, kad CPK sprendimų vykdymo procesą reglamentuojančios normos nenustato uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų pirmumo teisės pirkti CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu parduodamas bendrovės akcijas. Normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, tinkamas taikymas, minėta, yra svarbus priimtų sprendimų efektyviam vykdymui ir asmenų civilinių teisių apsaugai - šiame procese yra itin svarbi tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Todėl CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. UAB akcininkų pirmumo teisė įsigyti ne varžytynių metu parduodamas bendrovės akcijas negali būti paneigta vien teismo sprendimo vykdymo procesinių veiksmų atlikimo faktu. Antstolio procesinių veiksmų vykdant teismo sprendimus tikslas yra patenkinti išieškotojo turtinį interesą. Šiam tikslui CPK nustatytais pagrindais ir tvarka iš varžytynių parduodamas skolininko turtas, o gautos lėšos panaudojamos įsiskolinimo sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jau minėta, kad CPK 704 straipsnyje numatyta galimybė pačiam skolininkui pasirūpinti savo turtu ir parduoti jį pasirinktam pirkėjui iki varžytynių. CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokio pardavimo sąlygos – į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios turi būti sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Vertinant tokį teisinį reguliavimą, tampa akivaizdu, kad teismo sprendimo įvykdymo požiūriu nėra reikšminga, kas kiti UAB akcininkai, ar skolininko surastas pirkėjas, - sumokės įsiskolinimo sumą ir vykdymo išlaidas (CPK 704 straipsnio 2 dalis), tačiau UAB akcininkų teisių apsaugos, o neretai veiklos garantijų požiūriu yra reikšminga, ar perleidžiamos CPK nustatyta tvarka iki viešųjų varžytynių UAB akcijos pereis nuosavybėn tretiesiems asmenims, ne UAB akcininkams, ar CPK 704 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis atiteks UAB akcininkams. Teismo sprendimų vykdymo tikslai ir UAB bei jų akcininkų teisių apsauga taikant proporcingumo principą turi koreliuoti, o šių teisės saugomų vertybių supriešinimas nepateisinamas, todėl teisingumo tikslus atitinka toks teisės aiškinimas, pagal kurį UAB akcininkai netenka pirmumo teisės įgyti CPK nustatyta tvarka parduodamas UAB akcijas tik viešųjų varžytynių metu. Tačiau tais atvejais, kai skolininkas naudojasi jam CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, UAB akcininkų pirmumo teisė išlieka, t. y. skolininkui (jokiu būdu ne antstoliui) tenka pareiga CPK 704 straipsnyje numatytu būdu parduodamas UAB akcijas pirmiausia siūlyti UAB akcininkams remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi (2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 redakcija). Anksčiau nurodytų teisės interpretavimo argumentų pagrindu ABĮ 47 straipsnio 8 dalies nuostata: „Jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos (...) vykdant teismo sprendimą, šis straipsnis netaikomas“, - aiškintina kaip taisyklė, pagal kurią kitų UAB akcininkų pirmumo teisės pirkti vykdant teismo sprendimus parduodamas UAB akcijas pabaigos momentas yra varžytynių pradžia, nustatyta skelbime apie varžytynes (CPK 707 straipsnio 4 punktas). Be to, pažymėtina, kad nepagrįstas yra kasatoriaus atstovo pateikiamas cituojamos normos aiškinimas kaip taisyklės, taikytinos tik tais atvejais, kai teismo sprendimu nusprendžiama dėl UAB akcijų perleidimo. Lingvistinę normos konstrukciją „perleidžiamos (...) vykdant teismo sprendimą“ aiškinant taip, kaip tai daro kasatorius, be teisėto pagrindo būtų siaurinamas normos taikymas, todėl kolegija prieina prie išvados, kad cituojamoje normoje įtvirtinta taisyklė taikytina teismų sprendimų vykdymo procesui, o akcininkų pirmumo teisės įsigyti CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu parduodamas UAB akcijas pasibaigimo momentas, minėta, yra varžytynių pradžia, nustatyta skelbime apie varžytynes. Nepagrįsti yra ir kasatoriaus argumentai, kad UAB akcijų pardavimui CPK 704 straipsnio pagrindu taikytinas CK 4.79 straipsnyje nustatytas bendraturčių teisių apsaugos mechanizmas. Šioje byloje nenustatyta, kad skolininkės akcijos yra bendroji dalinė jos ir kito asmens ar asmenų nuosavybė. Taip pat nėra teisinio pagrindo UAB akcininkus vertinti kaip akcijų bendraturčius. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnį akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų; kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą bendrovės akcijų nuosavybės teisė nesukuria akcininkui bendraturčio teisinio statuso, todėl akcijų pardavimui CK 4.79 straipsnis netaikomas. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamas bendrovės akcijas yra įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje ir ši teisė nėra kildinama iš bendraturtystės CK 4.72, 4.73, 4.79. Tokia teisė pagal ABĮ sietina su UAB veiklos ypatumais, suponuotais šios teisinės formos įmonių steigimo, valdymo, veiklos, akcininkų teisių ir pareigų teisiniu reglamentavimu.
Pripažinus, kad UAB akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti UAB akcijas, parduodamas CPK 704 straipsnio 1 dalies pagrindu, aptartina ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. UAB akcininkų pirmumo teisės įsigyti parduodamas akcijas įgyvendinimo tvarka nustatyta ABĮ 47 straipsnyje. Tačiau ji netaikytina atsižvelgiant į tai, kad turtas yra realizuojamas specialia procesine turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), kai prasidėjusios turto pardavimo iš varžytynių procedūros, kurioms teiktinas prioritetas CPK 700 straipsnio pagrindu. Todėl skolininkui, siekiančiam įgyvendinti CPK 704 straipsnyje jam suteiktą teisę parduoti turtą jo surastam pirkėjui šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, tenka pareiga raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie akcijų pardavimą, nurodyti perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą, taip pat nustatyti protingą terminą, per kurį turi būti pareikštas pageidavimas pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, ir protingą terminą, per kurį po pageidavimo pirkti akcijas pareiškimo į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokėtos CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos. Visais atvejais turi būti veikiama taip, kad visi pirmenybės teisės įgyvendinimui skirti veiksmai nepaneigtų tokios teisės, t. y. nustatant teisės įgyvendinimo terminus turi būti sąžiningai siekiama, kad būtų reali galimybė CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti iki varžytynių pradžios. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo taisyklės kasacinio teismo apibrėžiamos remiantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi taikant bendruosius teisės principus ir įgyvendinant kasacinio teismo kompetenciją aiškinti (interpretuoti) teisę (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 1, 2 dalys).
Nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai, kad skolininkės akcijas bendrovei antstolis turėjo perduoti remiantis bendrovės prašymu dėl skolininko turto realizavimo būdo remiantis CPK 695 straipsniu (b. l. 54).
CPK 695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal šį kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Jau minėta, UAB akcijos realizuojamos varžytynėse bendra tvarka (CPK 729 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, kad kitokių šio turto realizavimo būdų CPK nenumato, todėl išieškotojo prašymas nepagrįstas iš esmės ir nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Dėl nurodytų argumentų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys panaikinamos ir atsisakoma tvirtinti 2006 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 24 d. nutartį ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti.
Atsisakyti tvirtinti 2006 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo skolininko D. K. pasiūlytam pirkėjui UAB „Investera“ aktą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Gintaras Kryževičius
