Dėl teisės normų, reglamentuojančių įgaliotojos ir įgaliotosios perkančiųjų organizacijų procesinę padėtį, automobilių stovėjimo paslaugų teikimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-372-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01784-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės,,Jarinta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oslo namai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei,,Energijos skirstymo operatorius“ (akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ teisių perėmėjai), dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jarinta“ ir uždarajai akcinei bendrovei Verslo aptarnavimo centrui, dėl viešojo pirkimo teisinių santykių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įgaliotojos ir įgaliotosios perkančiųjų organizacijų procesinę padėtį, automobilių stovėjimo paslaugų teikimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB „Oslo namai“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo pripažinti, kad UAB „Jarinta“ (toliau – ir trečiasis asmuo, kasatorė) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pripažinti neteisėtais ir panaikinti trečiojo asmens UAB Verslo aptarnavimo centro (toliau – ir įgaliotoji organizacija, įgaliotinė perkančioji organizacija) 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimus patvirtinti galutinę pasiūlymų eilę, pripažinti UAB „Jarinta“ laimėtoja ir su šia tiekėja sudaryti pirkimo sutartį; įpareigoti atsakovę AB „Lietuvos dujos“ (jos teises vėliau perėmė AB,,Energijos skirstymo operatorius“) (toliau – ir atsakovė, įgaliotoja perkančioji organizacija) sudaryti naują pasiūlymų eilę.

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ įgaliojo UAB Verslo aptarnavimo centrą vykdyti supaprastinto viešojo automobilių parkavimo paslaugų pirkimo (toliau – Pirkimas) procedūras. Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas – automobilių parkavimo paslaugos; Specialiųjų sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 5 punkto nuostatose įtvirtinti reikalavimai dėl pirkimo objekto, šie, inter alia, apima reikalavimus dėl stovėjimo aikštelės (-ių): pavyzdžiui, 5.7 punkte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė turi būti švari ir tvarkinga; 5.11 punkte nustatyta – tiekėjas teikdamas paslaugas privalės užtikrinti, kad jis ir (ar) jo darbuotojai turi visus paslaugų teikimui būtinus leidimus, veiklos pažymas ar lygiaverčius dokumentus, ar kitus dokumentus, kurių reikalaujama pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, leidžiančius užsiimti automobilių parkavimo paslaugomis Vilniaus mieste, o siūloma automobilių parkavimo aikštelė tiekėjui priklauso nuosavybės teise arba nuomojama. Įgaliotoji organizacija UAB „Jarinta“ pasiūlymą įtraukė į pasiūlymų eilę ir šią tiekėją pripažino laimėtoja.

Ieškovė nurodė, kad UAB „Jarinta“ pasiūlymas iš esmės neatitinka Pirkimo sąlygų, nes šio trečiojo asmens nurodytais adresais Mindaugo g. 30 / Aguonų g. 17, Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1), bei Mindaugo g. 42, Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra registruotų automobilių stovėjimo aikštelių kaip statinių, todėl iš esmės UAB „Jarinta“ nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės net neegzistuoja. Be to, nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės neatitinka Techninės specifikacijos 5.7, 5.11 punktų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino, kad UAB „Jarinta“ pasiūlymas neatitinka nustatytų Pirkimo sąlygų; pripažino neteisėtu ir panaikino UAB Verslo aptarnavimo centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą patvirtinti galutinę pasiūlymų eilę, 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Jarinta“ ir su šia tiekėja sudaryti viešojo pirkimo sutartį; Pirkimo procedūras grąžino į pasiūlymų vertinimo stadiją; įpareigojo UAB Verslo aptarnavimo centrą Pirkime sudaryti naują pasiūlymų eilę.

Teismas nustatė, kad vienas iš esminių reikalavimų tiekėjams buvo tas, kad jie pasiūlytų parkavimo paslaugas automobilių stovėjimo aikštelėse. Iš pateiktų į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. rugpjūčio 5 d. išrašų matyti, kad UAB „Jarinta“ nurodytais adresais, nėra registruotų automobilių stovėjimo aikštelių. Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad Pirkime pasiūlytos automobilių stovėjimo aikštelės nėra statiniai ir jų kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų registruoti viešame registre nereikia.

Teismas nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra nesudėtingi inžineriniai ar neypatingi statiniai (priklausomai nuo ploto) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (toliau – STR 1.01.07:2010) (17.1 punktas) prasme, todėl jos kaip nekilnojamieji daiktai privalo būti registruotos Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.253 straipsnis). Ši pozicija išplaukia ir iš teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2607/2012).

Nekilnojamojo turto registro 2015 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis, adresu Aguonų g. 17, Vilniuje, registruotas žemės sklypas, kiti inžineriniai statiniai – tvora, taip pat vandentiekio, šilumos tiekimo, fekalinės kanalizacijos vamzdynai, lietaus kanalizacija, o adresu Mindaugo g. 42, Vilniuje, registruotas tik žemės sklypas. Teismas nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklypuose, esančiuose pirmiau nurodytais adresais, nėra registruotos, todėl sprendė, jog jos teisine prasme neegzistuoja (CK 4.262 straipsnis), t. y. iš esmės nėra duomenų, kad UAB „Jarinta“ gali teikti parkavimo paslaugas automobilių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse.

Teismas nurodė, kad žemės sklypas Nr. 1 trečiajam asmeniui išnuomotas iki 2018 m. kovo 31 d. Žemės sklypas Nr. 2, kuris yra valstybės žemė, valdomas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, iki 2099 m. vasario 7 d. išnuomotas šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui UAB „Vilbeksa“. Pastaroji su trečiuoju asmeniu 2015 m. gegužės 8 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria kartu sutarė, kad UAB „Jarinta“ šios sutarties galiojimu laikotarpiu neatlygintai naudosis žemės sklypu Nr. 2. Taigi žemės sklypą Vilniuje, Mindaugo g. 42, UAB „Jarinta“ valdo ne nuomos, o panaudos teisėmis, taip pat pirmiau nurodytoje sutartyje nėra nustatyta, kokiam terminui šiuo adresu esančios patalpos UAB „Jarinta“ išnuomotos.

Teismas nurodė, kad jei UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ 2015 m. gegužės 8 d. sutartį būtų galima laikyti žemės sklypo dalies nuomos sutartimi, siekiant ją panaudoti prieš trečiuosius asmenis, inter alia, teikti pasiūlymą Pirkime, ji turėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), tačiau ši sutartis registre nėra registruota. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, nėra aktualūs šioje byloje. Teisių nustatymo aplinkybės šioje byloje niekas nekvestionuoja ir ginčo, kad ji galioja jos šalims (UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“), nėra.

Pirmiau nurodytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 5.11 punkto reikalavimo, jog siūloma automobilių parkavimo aikštelė tiekėjui priklausytų nuosavybės teise arba būtų nuomojama.

Teismas kaip neįrodytus atmetė ieškinio argumentus, kad trečiojo asmens UAB „Jarinta“ pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 5.7 punkto reikalavimo, pagal kurį siūloma automobilių parkavimo aikštelė turi būti tvarkinga ir švari.

Teismas nurodė, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, buvo išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl netinkamos šalies pakeitimo kita. Šios nutarties nei trečiasis asmuo, nei įgaliotoja bei įgaliotoji perkančiosios organizacijos neskundė, ji įsiteisėjo, todėl pakartotinai šis reikalavimas nenagrinėtinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiojo asmens UAB,,Jarinta“ apeliacinius skundus, 2016 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti UAB Verslo aptarnavimo centrą Pirkime sudaryti naują pasiūlymų eilę, ir šią ieškinio dalį atmetė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė pakeisti atsakovę AB „Lietuvos dujos“ jos teisių ir pareigų perėmėja AB,,Energijos skirstymo operatorius“.

Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, savo sprendimą motyvavo panašiais motyvais.

Kolegija atmetė apeliacinių skundų argumentus, kad Techninės specifikacijos 5.11 punkte keliami reikalavimai turėjo būti užtikrinti pirkimo sutarties vykdymo, o ne pasiūlymų pateikimo metu. Kolegija sprendė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamu atveju tiekėjai privalėjo pasiūlyti parkavimo paslaugas įrengtose automobilių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse bei pagrįsti pateiktų pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams.

Kolegija, įvertinusi Techninės specifikacijos 5.11 punkto nuostatas, konstatavo, kad trečiasis asmuo byloje neįrodė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 valdymo nuosavybės teise ar nuomos pagrindu fakto.

Kolegija nurodė, kad kiti apeliacinių skundų argumentai bei atsiliepimų į juos atsikirtimai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai nusprendė Pirkimo procedūras grąžinti į pasiūlymų vertinimo stadiją, t. y. iki įgaliotinės perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo. Tokiu atveju pagal VPĮ ir kitas teisės normas perkančiajai organizacijai priklauso kompetencija dėl tolesnio procedūrų vykdymo. Kolegija sprendė, kad ieškinio dalis įpareigoti atsakovę Pirkime sudaryti naują pasiūlymų eilę yra nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią ieškinio dalį tenkino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB,,Jarinta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės ginčijamus sprendimus, priimtus iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, priėmė įgaliotoji organizacija (UAB Verslo aptarnavimo centras), bet ne įgaliotoja perkančioji organizacija (AB „Lietuvos dujos“), todėl pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 14 straipsnio 2 dalį už ginčijamus sprendimus atsako įgaliotoji organizacija ir ji turėtų būti traukiama atsakove. Tą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2013">3K-3-43/2013</a>). Perkančioji organizacija, suteikdama kitai organizacijai įgaliojimus atlikti viešųjų pirkimų procedūras, jose nedalyvauja, nežino priimamų sprendimų motyvų, taip pat nedalyvauja diskusijose, kylančiose viešųjų pirkimų procedūrų metu, todėl ir bylos nagrinėjimo metu įgaliotoja perkančioji organizacija negalės pasisakyti ir tinkamai apginti įgaliotosios organizacijos priimtų sprendimų, nes tik pastaroji žino, kodėl buvo priimti vieni ar kiti sprendimai.

Ieškovė pretenziją buvo pareiškusi įgaliotajai organizacijai UAB Verslo aptarnavimo centrui, o kai ši pretenziją atmetė, ieškovė pateikė ieškinį ir kaip atsakovę nurodė AB „Lietuvos dujos“. Pagal VPĮ 94 straipsnį tiekėjas pirmiausia turi pateikti pretenziją, o jeigu pretenzija nėra patenkinama, tuomet tiekėjas įgyja teisę kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad tiek pretenzijos, tiek ieškinio pateikimo atveju ne tik reikalavimas, bet ir adresatas (atsakinga institucija) turi sutapti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad kaip atsakovė tokioje byloje turėjo būti nurodyta įgaliotoji organizacija (UAB Verslo aptarnavimo centras), o ne įgaliotoja perkančioji organizacija (AB „Lietuvos dujos“). Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, nenurodė motyvų dėl ieškinio pareiškimo netinkamam atsakovui.

Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo, kad automobilių aikštelės būtų įregistruotos kaip atskiras daiktas Nekilnojamojo turto registre. Toks reikalavimas imperatyviai neįtvirtintas ir jokiame Lietuvos Respublikos teisės akte. Iš tiekėjų negalima reikalauti to, ko nėra nustatyta nei Pirkimo sąlygose, nei imperatyviosiose teisės normose. Kaip atskiras daiktas automobilių aikštelė gali būti įregistruota tik jeigu yra pastatyta, t. y. atlikti statybos darbai. Tačiau ne visuomet automobilių aikštelės yra statiniai – dažnai tai yra tik tam tikra žemės sklypo dalis. Žemės sklypai (kurių paskirtis „kita“) gali būti teisėtai naudojami būtent automobilių aikštelių veiklai (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 21 punktas). UAB „Jarinta“ valdomos aikštelės yra įregistruotos kaip žemės sklypai (naudojimo paskirtis „kita“) ir to visiškai pakanka tam, kad aikšteles būtų galima teisėtai eksploatuoti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikoje beveik visos automobilių aikštelės (netgi asfaltuotos), Nekilnojamojo turto registre užuot įregistruojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai („aikštelė“), yra įregistruojamos kaip „žemės sklypas (paskirtis „kita“)“ (pvz., Vilniuje prie Akropolio, prie Lietuvos Respublikos Seimo, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo ir pan.).

Tam, kad būtų galima Nekilnojamojo turto registre įregistruoti „aikštelę“, būtina, jog ji atitiktų statinio sąvoką. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas; pagal to paties straipsnio 68 punktą laikančiosios konstrukcijos – tai konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Trečiojo asmens valdomose neasfaltuotose automobilių stovėjimo aikštelėse nėra jokių laikančiųjų konstrukcijų, kurios laikytų apkrovas ar būtų tvirtai įleistos į žemę. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi STR 1.01.07:2010 17.1 punktu, pagal kurį plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) yra nesudėtingi statiniai. Tačiau nagrinėjamuoju atveju UAB „Jarinta“ valdomose automobilių stovėjimo aikštelėse nėra jokių inžinerinių statinių ir pačios aikštelės taip pat nėra inžineriniai statiniai.

Apeliacinės instancijos teismo nurodyta teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2607/2012) šiuo atveju netaikytina, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje automobilių aikštelės buvo įrengtos atliekant statybos darbus – aikštelės turėjo laikančiąsias konstrukcijas, įleistas į žemę, t. y. aikštelė buvo asfaltuota. Į paklausimą, ar yra privaloma registruoti automobilių stovėjimo aikštelę, jeigu jai įrengti nebuvo statomi statiniai, taip pat nebuvo klojama asfalto danga, VĮ Registrų centras atsakė, kad jokia žemės savininko pareiga paklausoje minimu atveju registruoti dalį žemės sklypo atskiru nekilnojamuoju daiktu Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Registro nuostatais nėra nustatyta.

Atsakovė AB,,Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prisidėjo prie trečiojo asmens UAB,,Jarinta“ kasacinio skundo.

Ieškovė UAB „Oslo namai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė AB „Lietuvos dujos“, vadovaudamasi VPĮ 14 straipsnio 1 dalimi, pirkimui organizuoti ir jo procedūroms atlikti įgaliojo trečiąjį asmenį UAB Verslo aptarnavimo centrą. Įgaliotojo pavedimu atlikti įgaliotinio veiksmai sukelia teises ir pareigas ne įgaliotiniui, bet įgaliotojui (CK 6.756, 2.133 straipsniai). Nagrinėjamu atveju UAB Verslo aptarnavimo centro atlikti veiksmai bei priimti sprendimai Pirkimo vykdymo metu yra atlikti įgaliotojos perkančiosios organizacijos vardu ir teisiniai tokių veiksmų padariniai taip pat tenka atsakovei.

Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2013">3K-3-43/2013</a>, kurią kasatorė netinkamai interpretuoja. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad vykdant viešąjį pirkimą įgaliotosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimas teisinius padarinius sukels ne šiai organizacijai (trečiajam asmeniui VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui), tačiau ją įgaliojusiai perkančiajai organizacijai (kasatorei VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai). Nurodytoje byloje įgaliotosios organizacijos procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo ir kasacinis teismas išaiškino, kad tai nėra kliūtis naikinti jos priimtų sprendimų, kad tinkamas atsakovas byloje yra įgaliojanti (įgaliotoja) perkančioji organizacija, o ne įgaliotoji organizacija.

Techninėje specifikacijoje yra įtvirtintas reikalavimas, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pasiūlytų automobilių parkavimo aikštelę (o ne žemės sklypą, kuriame galbūt egzistuoja teorinė galimybė statyti automobilius) ir kad jis valdytų atitinkamą aikštelę nuomos arba nuosavybės teise. Byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 kasatorė būtų įrengusi automobilių stovėjimo aikšteles pagal teisės aktų reikalavimus. Jei nurodytuose sklypuose būtų įrengtos stovėjimo aikštelės, tai jos Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos.

Pagal STR 1.01.07:2010 17.1 punktą automobilių parkavimo aikštelė yra statinys, kuris yra nekilnojamasis daiktas, todėl privalo būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Automobilių stovėjimo (parkavimo) aikštelių įrengimą, be kita ko, reglamentuoja statybos techniniai reglamentai STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ bei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, kuriuose aiškiai nustatyti automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijų, automobilių stovėjimo vietų įrengimo schemų ir kt. reikalavimai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įgaliotojos ir įgaliotosios (įgaliotinės) perkančiųjų organizacijų procesinio teisinio subjektiškumo peržiūros procedūroje

Į kasacinės bylos nagrinėjimo objektą, inter alia, įeina procese spręstas byloje dalyvaujančių asmenų procesinio subjektiškumo klausimas, susijęs su ieškinio pareiškimu galbūt netinkamam atsakovui. Įgaliotoja, įgaliotoji perkančiosios organizacijos ir Pirkimo laimėtoja (trečiasis asmuo) laikėsi pozicijos, kad ieškovė ieškinį teisme turėjo pareikšti ne įgaliotojai perkančiajai organizacijai, o Pirkimą organizavusiai įgaliotajai organizacijai (įgaliotinei), kuri procese dalyvavo tik kaip trečiasis asmuo.

Teismai dėl ieškovės inicijuoto proceso trūkumų nenustatė, t. y. vertino, kad įgaliotojos, kaip atsakovės, ir įgaliotosios perkančiųjų organizacijų, pastarosios kaip trečiojo asmens, statusas procese tinkamas. Kasacinis teismas su tokia pozicija sutinka iš dalies.

VPĮ 14 straipsnio nuostatose, galiojusiose Pirkimo paskelbimo metu, įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (įgaliotąją organizaciją); tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; įgaliojimai įforminami CK nustatyta tvarka (1 dalis); už [įgaliotojos] perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako [įgaliotoja] perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija; už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija (2 dalis).

Ši VPĮ nuostata – materialioji atstovavimo teisinių santykių viešųjų pirkimų srityje norma, aiškintina su atitinkamomis CK nuostatomis, a fortiori CK 2.133 straipsniu (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2013">3K-3-43/2013</a>), tačiau joje neįtvirtintas šalių procesinis teisinis subjektiškumas, t. y. prieš kurią perkančiąją organizaciją – atstovę ar atstovaujamąją – tiekėjas turėtų inicijuoti peržiūros procedūrą.

Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai; būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius; ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-519/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-519/2011">3K-3-519/2011</a>).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 2.133 straipsnio ir kitose nuostatose apibrėžta per atstovą sudaryto sandorio situacija ir su ja susiję aspektai, o viešųjų pirkimų teisinių santykių atveju ieškovai, ypač atsižvelgiant į peržiūros procedūros ikiteisminio ginčo reglamentavimą, paprastai kvestionuoja ikisutartinėje stadijoje priimtus sprendimus. Nors šių sprendimų ginčijimas daro įtaką įgaliotojai perkančiajai organizacijai (atstovaujamajai), pirmiausia dėl atidedamo sandorio sudarymo, tačiau ieškovo (tiekėjo) inicijuota peržiūros procedūra labiausiai susijusi su įgaliotosios organizacijos (atstovės) teisėmis ir pareigomis (pvz., jei prireiktų pakartotinai atlikti tam tikrus veiksmus). Kita vertus, ginče dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, atsižvelgiant į VPĮ 14 straipsnio nuostatas, gali būti sunku atskirti įgaliotojos ir įgaliotinės perkančiųjų organizacijų atsakomybę (užduoties ir jos vykdymo atskirties problema).

Tiek pretenzija paduodama, tiek ieškinys reiškiamas, siekiant nuginčyti įgaliotosios (įgaliotinės) organizacijos sprendimus (VPĮ 93, 94 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovė pretenziją dėl Pirkimo laimėtojos pasiūlymo vertinimo pateikė būtent UAB Verslo aptarnavimo centrui, o ne ją įgaliojusiai AB „Lietuvos dujos“. Be to, ieškiniu ginčijo įgaliotosios organizacijos sprendimus, tačiau savo reikalavimus pateikė ne jai, o įgaliotojai perkančiajai organizacijai kaip atsakovei. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šią ieškinio dalį, tai atlikti įpareigojo UAB Verslo aptarnavimo centrą.

Vykdant pirkimus pagal įgaliojimą susidaro trišalis teisinis santykis, kuris tiekėją (-us) tam tikromis nevienodomis dalimis, inter alia, atsižvelgiant į materialaus santykio plėtojimąsi teismo proceso metu (pvz., sudaryta viešojo pirkimo sutartis), sieja tiek su įgaliotoja, tiek su įgaliotąja (įgaliotine) perkančiąja organizacija, kurios teismo procese dėl to abi turėtų būti įtrauktos atsakovėmis.

Pirmiau nurodytą poziciją pagrindžia kasacinio teismo išaiškinimai, kuriai – įgaliotojai, ar įgaliotajai (įgaliotinei) – perkančiajai organizacijai turėtų būti skirta VPĮ įtvirtinta alternatyvioji sankcija. Kasacinio teismo nurodyta, kad VPĮ 14 straipsnio nuostatomis apibrėžiamos įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijų ribos (atsakomybės paskirstymas) organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras; tokį įgaliojimo teisinių santykių saistomų perkančiųjų organizacijų atsakomybių paskirstymą perkelti į sutarties negaliojimo teisinių padarinių sritį, tarp jų ir alternatyvių sankcijų taikymo mechanizmus, nėra teisinio pagrindo; VPĮ expressis verbis nesureglamentavus alternatyvių sankcijų taikymo esant įgaliojimo teisiniams santykiams, taikomos bendrosios CK įtvirtintos atstovavimo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440-415/2015">3K-3-440-415/2015</a>). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarojoje byloje abi perkančiosios organizacijos į procesą buvo įtrauktos atsakovėmis.

Vienintelė aplinkybė, kad įgaliotoji (įgaliotinė) organizacija dalyvavo byloje ne kaip atsakovė, o kaip trečiasis asmuo, apeliacinės instancijos teismo sprendimo savaime nedaro negaliojančio, nes priešingas kasacinio teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į tai, jog procese vienoje pusėje dalyvavo abi įgaliojimo teisinio santykio šalys (tik vienos buvo netinkamas proceso šalies statusas) ir nesant duomenų, kad joms buvo sutrukdyta naudotis proceso šalims suteikiamomis teisėmis, iš esmės reikštų formalų ir neproporcingą proceso teisės normų taikymą.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai asmuo dalyvauja procese, tačiau ne ta procesine padėtimi, kuria turėtų, svarbu teisių, kuriomis jis naudojasi, apimtis ir priklausomai nuo to spręstina, ar pažeidimas laikytinas turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-519/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-519/2011">3K-3-519/2011</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pastarojoje nutartyje, inter alia, nurodyta, kad svarbu įvertinti, ar trečiasis asmuo, kuris procese turėjo būti įtrauktas atsakovu, siekė pasinaudoti šios šalies teisėmis (pvz., pripažinti ieškinį ar sudaryti taikos sutartį), bet dėl procesinio statuso to padaryti negalėjo, taip pat kaip realiai jam buvo suteikta galimybė procese pasinaudoti CPK 42 straipsnio nuostatose įtvirtintomis teisėmis. Pirmiau nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to, kad ligšiolinėje kasacinėje praktikoje (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2013">3K-3-43/2013</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440-415/2015">3K-3-440-415/2015</a>), kartu ją vertinant su teismo pozicija nagrinėjamoje byloje, vadovaujamasi iš dalies nevienodais argumentais, tačiau nesant aiškaus atskirai suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių prieštaravimo, nėra pagrindo taikyti teismo precedentų keitimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC0zNzgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30-378/2016">3K-3-30-378/2016</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Vėlesni tapatūs ginčai nagrinėtini, atsižvelgiant į šioje byloje suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: viešųjų pirkimų procedūras vykdant pagal pavedimą (įgaliojimą) tiekėjas peržiūros procedūrą inicijuoja (paduoda pretenziją) prieš įgaliotąją (įgaliotinę) perkančiąją organizaciją; pareiškus ieškinį teisme, tiek įgaliotoja, tiek įgaliotoji perkančiosios organizacijos į procesą įtrauktinos atsakovėmis (bendraatsakėmis); aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl netinkamo vienos iš perkančiųjų organizacijų procesinio statuso, atsižvelgia į trečiuoju asmeniu į procesą įtrauktos šalies siekį pasinaudoti atsakovės teisėmis ir realiai jai suteiktomis galimybėmis naudotis CPK 42 straipsnio nuostatomis.

Dėl trečiojo asmens UAB „Jarinta“ pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms ir jos vertinimo

Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – trečiojo asmens pasiūlymo siaurąja prasme atitikties vertinimas atitinkamoms Techninės specifikacijos nuostatoms. Ginčo šalys iš esmės (be kitų aspektų dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo) nesutaria dėl dviejų tarpusavyje susijusių klausimų:

pirma, ar pagal Pirkimo sąlygas transporto priemonių stovėjimo paslaugos turėjo būti teikiamos tokiose aikštelėse, kurios būtų įregistruotos kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai „aikštelės“;

antra, ar pagal specialiuosius statybą reglamentuojančius teisės aktus visos automobilių stovėjimo aikštelės pripažintinos inžineriniais statiniais, todėl, be kita ko, turėtų būti išasfaltuotos ar turėti kitokias laikančiąsias konstrukcijas.

Dėl pirmojo klausimo (nutarties 37.1 papunktis) teismai, palaikydami ieškovės poziciją, sprendė, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjų siūlomos aikštelės kaip atskiri objektai turėjo būti registruotos Nekilnojamojo turto registre, o tokios aplinkybės nenustatę, konstatavo, jog trečiojo asmens pasiūlytos aikštelės žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 neegzistuoja de jure, todėl šiuo aspektu trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų.

Kasacinis teismas nesutinka su teismų atliktu Pirkimo sąlygų aiškinimu, jį vertina kaip teisiškai nepagrįstą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese, todėl netinkamas ar nemotyvuotas ginčo pirkimo sąlygų turinio aiškinimas ir taikymas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose kasacinio teismo neriboja dėl to spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkxLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-291-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-291-969/2016">e3K-3-291-969/2016</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); tačiau sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkxLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-291-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-291-969/2016">e3K-3-291-969/2016</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamoje byloje teismai išvadą dėl stovėjimo aikštelių kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų registracijos iš esmės padarė aiškindami sąvoką „automobilių stovėjimo (parkavimo) aikštelė“ ir vertindami įgaliotojos perkančiosios organizacijos (atsakovės) poreikį pirkimo objektui. Būtent dėl pastarosios aplinkybės aiškinimo, kasacinio teismo vertinimu, teismai padarė nepagrįstas išvadas.

Nors Techninės specifikacijos nuostatose buvo nurodyti tam tikri automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimai (šios nutarties 3 punktas), tačiau ginčo Pirkimo objektas – ne prekė (daiktas), o paslaugos. Dėl to atsakovės valia ir turėjo būti vertinama, atsižvelgiant į jos poreikį statyti ir saugoti jai ar jos darbuotojams priklausančias transporto priemones, o ne įsigyti tinkamai įregistruotą nekilnojamąjį daiktą.

Teismų nustatytas atsakovės siekis, kad tiekėjai pasiūlytų automobilių aikšteles, turėjo būti kvalifikuotas ne kaip savarankiškas tikslas, o kaip priemonė patenkinti Pirkimo sąlygose apibrėžtą jos poreikį. Pagal VPĮ perkančiosios organizacijos paslaugų pirkimuose neribojamos kelti proporcingus reikalavimus dėl techninių priemonių, kuriomis perkamos paslaugos bus teikiamos (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Ieškovė byloje neįrodė (teismai taip pat tinkamai šio aspekto nemotyvavo) bei įtikinamai nepaneigė proceso priešingų šalių argumentų, kad transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo paslauga gali būti teisėtai teikiama tinkamai įregistruotame žemės sklype (paskirtis „kitos paskirties žemė“ ir naudojimo būdas „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pasiūlytos automobilių aikštelės Pirkimo sąlygų taikymo prasme neegzistuoja de jure, o pasiūlymas šiuo aspektu neatitinka Techninės specifikacijos 5.11 punkto nuostatų (šios nutarties 3 punktas).

Dėl antrojo klausimo (šios nutarties 37.2 papunktis) teismai, palaikydami ieškovė poziciją, vertino, kad visos automobilių stovėjimo aikštelės – statiniai, todėl šia aplinkybe papildomai pagrindžiamas reikalavimas registruoti aikšteles registre kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Kasacinis teismas su tokiu vertinimu taip pat nesutinka.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo argumentus, nurodytus šios nutarties 42–44 punktuose, antrojo klausimo vertinimas iš esmės praranda reikšmę, nes pagal šios srities ūkinės veiklos teisinį reguliavimą tiekėjai automobilių stovėjimo (saugojimo) paslaugas gali teikti ne tik inžineriniame statinyje, bet ir tinkamai įregistruotame žemės sklype, jei atitinkamo viešojo pirkimo sąlygomis stovėjimo aikštelė papildomai neapibrėžta, nustatant konkrečius reikalavimus (pvz., dėl asfalto dangos).

Dėl ieškovės argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygose įtvirtintu aikštelių valdymo būdu (nuosavybės teisė ar nuomos sutarties pagrindas), t. y. dėl žemės sklypo Nr. 2 neatitikties Techninės specifikacijos 5.11 punktui, primintini kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti sprendžiant panašią ginčo faktinę situaciją. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo, jei priemonės perkamai paslaugai teikti tiekėjo valdomos ne nuosavybės teise ar nuomos pagrindu, kaip nustatyta pirkimo sąlygose, o pagal panaudos sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-297/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-297/2011">3K-3-297/2011</a>).

Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad pirkimo objektui reikšmingų daiktinių teisių (valdymo ir naudojimo) apimties prasme panauda ir nuoma yra lygiaverčiai asmens santykio su daiktu pagrindai: paprastai tiek panaudos gavėjas, tiek nuomininkas jiems perduotu daiktu gali laisvai naudotis, jį valdyti, tačiau teisė disponuoti daiktu gali būti suvaržyta (pvz., subnuomos apribojimai) arba iš viso negalima (nei nuomininkas, nei panaudos gavėjas negali parduoti jiems perduoto daikto kaip savo); esminis šių teisinių santykių skirtumas – atlygintinumas, tačiau viešajam pirkimui tai nedaro jokios įtakos nei dėl tiekėjų kvalifikacijos, nei dėl perkamos paslaugos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendė, jog Pirkimo laimėtoja neturi teisės prieš trečiuosius asmenis remtis sutartimis, sudarytomis dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. įgaliotajai organizacijai įrodinėti savo pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 5.11 punktui, nes pirmiau nurodytos sutartys neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre (CK 6.478 straipsnio 2 dalis). Tokiam vertinimui, atmesdamas atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, iš esmės pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau savo poziciją jis grindė daugiau ne sandorių dėl žemės, o atskirų nekilnojamųjų daiktų – aikštelių – neįregistravimo aplinkybe.

Bet kokiu atveju, nekeisdamas aptariamos procesinio sprendimo dalies ar jos motyvų, apeliacinės instancijos teismas de jure pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, inter alia, vertindamas aplinkybę, kad į procesą buvo pateikti duomenys apie žemės sklypo Nr. 1 nuomos sutarties registravimą. Kasatorė bendrai skundžia apeliacinės instancijos teismo poziciją dėl aikštelių neegzistavimo teisine prasme ir valdymo teisių į jas neturėjimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo argumentus (kurių, be kita ko, šalys neginčijo apeliacinės instancijos teismui, o šis dėl to ir nepasisakė; dėl to nepateikti argumentai ir kasaciniam teismui), kad į bylą pateiktame UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ sudarytos patalpų nuomos sutarties, kuria šios šalys, inter alia, susitarė dėl šalia patalpų esančios žemės sklypo dalies neatlygintino naudojimo (panaudos), nuoraše iš esmės nenurodytas šio sandorio galiojimo terminas, todėl negalima daryti išvados, kad trečiasis asmuo, teikdamas automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugas žemės sklype Nr. 2, turės valdymo teisę į jį. Pažymėtina, kad į bylą pateikta tik dalies sutarties kopija, iš kurios nematyti didesniosios dalies sutarties nuostatų. Kadangi trečiasis asmuo neįrodė valdymo teisės į žemės sklypą Nr. 2, tai buvo pagrindas laikyti jo pateiktą pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų.

Šį pirmosios instancijos teismo argumentą, kuriam, kaip nurodyta šios nutarties 50 punkte, pritarė apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstą, juolab kad jis kasaciniame procese neginčijamas. Kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų, o teismams įstatymų leidėjo nustatyta didesnio nei įprastai aktyvumo viešųjų pirkimų ginčuose galimybė (prielaida) negali pakeisti kasacinio teismo funkcijų, a fortiori nesuponuoja pagrindo šalių ginčą spręsti pagal iš dalies netinkamą (nepakankamą) įrodymą.

Kadangi trečiasis asmuo neįrodė valdymo teisės į žemės sklypą Nr. 2, be to, CK 6.478 straipsnyje galimybė neįregistruotą nekilnojamojo daikto nuomos sutartį (pagal CK 6.629 straipsnio 2 dalį ir panaudos sutartį) panaudoti prieš trečiuosius asmenis siejama su sutarties terminu, o šis nagrinėjamu atveju nėra aiškus, tai argumentai dėl sutarties, susijusios su šiuo sklypu, neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre padarinių (sutartis dėl žemės sklypo Nr. 1 įregistruota Nekilnojamojo turto registre) yra teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Kasacinio teismo nurodytų argumentų visuma teisėjų kolegijai teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime iš dalies netinkamai sprendė dėl visų proceso šalių ginčo aspektų. Dėl to šios nutarties motyvais keičiami atitinkami skundžiamos nutarties išaiškinimai.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą sprendimą, kuriuo buvo konstatuota trečiojo asmens UAB „Jarinta“ pasiūlymo neatitiktis Pirkimo sąlygoms. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o kasacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas