Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-277/2011

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00049-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

20.3.3; 50.8; 114.11

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K., E. G., J. K., A. K., A. K. ir I. I. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grūduva“ ieškinį atsakovams R. K., E. G., J. K., A. K., A. K. ir I. I., tretieji asmenys – L. K. ir žemės ūkio bendrovė „Žemės fondas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2008 m. gegužės 20 d. privačios žemės nuomos sutartimi atsakovai jiems nuosavybės teise priklausantį 46,19 ha žemės sklypą išnuomojo ieškovui iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šalys 2009 m. lapkričio 23 d. pasirašė susitarimą dėl nurodytos sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, šis susitarimas sudarytas apgaulės būdu, nes buvo susitarta, kad, nutraukus 2008 m. gegužės 20 d. sutartį, atsakovai sudarys to paties žemės sklypo nuomos sutartį su kitu nuomininku – su ieškovu glaudžiai susijusia ŽŪB „Žemės fondas“ – kartu padidinant nuomos kainą. Anot ieškovo, jis pateikė atsakovams naują sutartį, tačiau šie vengia ją pasirašyti, be to, atsakovai nuomojamos žemės sklypo nuomos teisinius santykius išregistravo iš Nekilnojamojo turto registro; taigi atsakovai tyčia suklaidino ieškovą ir trečiąjį asmenį ŽŪB „Žemės fondas“, pasirašydami susitarimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir atsisakydami sudaryti naują nuomos sutartį. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu šalių 2009 m. lapkričio 23 d. susitarimą dėl 2008 m. gegužės 20 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo ir taikyti restituciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 20 d. šalys pasirašė žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovai išnuomojo ieškovui žemės sklypą iki 2012 m. gruodžio 31 d., ieškovas įsipareigojo mokėti po 250 Lt už 1 ha per metus. 2009 m. lapkričio 23 d. ieškovo atstovas buvo susitikęs su vienu iš bendraturčių A. K. ir įteikė jam 2009 m. lapkričio 23 d. susitarimą dėl nurodytos sutarties nutraukimo ir 2009 m. lapkričio 23 d. privačios žemės nuomos sutartį; susitikime buvo kalbėta apie sutarties nutraukimą ir naują nuomininką; atsakovas paėmė abi sutartis pateikti kitiems bendraturčiams. Atkreipęs dėmesį į tai, kad susitarime dėl privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo nurodyta, jog šalys šio susitarimo sudarymo dieną neturi viena kitai jokių reikalavimų, kylančių iš sutarties, ar pretenzijų dėl jos pažeidimo ar netinkamo vykdymo, jog sutartis nutraukiama abiejų šalių geranorišku susitarimu, teismas pažymėjo, kad sutartyje nenurodyta jokių kitų sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovo atstovas derybas dėl sutarčių pasirašymo vedė tik su atsakovu A. K. Teismas nurodė, kad atsakovas A. K. yra vyriausias iš visų atsakovų, žemdirbys, jo išsilavinimas nebaigtas vidurinis, tuo gali būti paaiškinamas jo nesuvokimas ieškovo pateiktų sąlygų. Tai, kad atsakovas pats norėjo dirbti žemės sklypą ir todėl suklaidino ieškovą, teismo vertinimu, neįrodo atsakovų apgaulės, kuriai būtina tyčinė kaltės forma, juolab kad apie galimybę A. K. pačiam ūkininkauti atsakovai svarstė tik po to, kai nutraukė sutartį su ieškovu ir sprendė dėl naujos nuomos sutarties sudarymo. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad jie nepatvirtina aiškių ieškovo ketinimų dėl tolesnės žemės nuomos. Spręsdamas dėl kitų atsakovų apgaulės, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad abi sutartis jiems pateikė ne ieškovo atstovas, o atsakovas A. K. Kadangi A. K. nesuprato ieškovo iškeltos sąlygos – nutraukus sutartį iš karto sudaryti naują sutartį su trečiuoju asmeniu – tai jos neperteikė ir kitiems bendraturčiams. Teismas darė išvadą, kad atsakovai nežinojo tikrųjų ieškovo ketinimų, todėl susitarimui dėl sutarties nutraukimo suteikė tokią prasmę, kokią tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Be to, šiuo atveju pasiūlymas nutraukti nuomos sutartį kilo iš ieškovo (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas yra gana stambus ūkio subjektas, o atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl šiuo atveju jie laikytini silpnesniąja sandorio šalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad nežinant atsakovų pozicijos, jiems buvo pateiktos jau pasirašytos ieškovo ir trečiojo asmens sutartys, konstatuotinas ieškovo neapdairumas ir netinkamas bei neaiškus sutarties nutraukimo sąlygos išaiškinimas. Atsakovų argumentai dėl atsisakymo sudaryti naują žemės nuomos sutartį, teismo vertinimu, aiškūs ir logiškai pagrįsti, nes sutartis būtų sudaroma ilgesniam laikui, numatyta subnuomos teisė be atskiro nuomotojų leidimo, atsakovams įtarimą sukėlė ir tai, jog sutartyje nenurodyti ŽŪB „Žemės fondas“ rekvizitai, bendrovė nežinoma, internete paskelbta neigiama informacija apie ją, kilę ginčai būtų sprendžiami Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, todėl pasiūlyta 50 Lt už 1 ha didesnė kaina jų netenkino. Kadangi atsakovas A. K. patvirtino jo vardu pasirašytą susitarimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, tai susitarimas pasirašytas tinkamai (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 8 d. sprendimu Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: šalių 2009 m. lapkričio 23 d. susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Atkreipusi dėmesį į tai, kad ieškovo vadovas tuo pačiu metu perdavė atsakovui A. K. susitarimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo projektą, pasirašytą ieškovo vadovo, taip pat naujos žemės nuomos sutarties projektą, pasirašytą trečiojo asmens ŽŪB „Žemės fondas“ vadovo, kolegija konstatavo, kad tai, jog šie dokumentai surašyti tą pačią dieną ir perduoti vienam iš atsakovų tuo pačiu metu, patvirtina apelianto teiginį, jog atsakovai gavo ieškovo ir trečiojo asmens ŽŪB „Žemės fondas“ pasiūlymą (ofertą) sudaryti sandorį, pagal kurį atsakovai nutrauktų žemės nuomos sutartį su ieškovu ir sudarytų naują sutartį su trečiuoju asmeniu. Tai, kad šis pasiūlymas buvo įformintas ne vienu, bet dviem dokumentais, teisinės reikšmės neturi. Kolegijos vertinimu, atsakovas A. K. ir kiti atsakovai turėjo suprasti, kad jiems buvo siūloma nutraukti žemės nuomos su ieškovu sutartį su sąlyga, jeigu atsakovai pasirašys naują sutartį su trečiuoju asmeniu. Susitarimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo yra tik viena iš sudėtinių sandorio dalių, todėl jis būtų įsigaliojęs tik tuo atveju, jeigu atsakovai būtų sutikę išnuomoti žemės sklypą trečiajam asmeniui ŽŪB „Žemės fondas“. Kadangi atsakovai atsisakė pasirašyti kitą šio sandorio dalį (sutartį su trečiuoju asmeniu), tai yra pagrindas teigti, kad susitarimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieštarauja imperatyviosioms CK 6.162 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jog šalys turi susitarti dėl visų esminių sąlygų. Atkreipusi dėmesį į tai, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kolegija sprendė, jog pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ieškinys turi būti patenkinamas CK 1.78 straipsnio 1 dalies ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais. Patenkinus ieškinį šiais pagrindais, šalių privačios žemės nuomos sutartis laikoma nenutraukta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ suformuluotos taisyklės, kad įrodymai turi būti vertinami nuosekliai, laikantis logikos dėsnių, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų; egzistavo tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, ar ne, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Šiuo atveju teismas pažeidė nurodytą įrodymų vertinimo principą. Teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas ir neaiškus, todėl taip pat pažeisti CPK 331 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnis.

1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, sprendimo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, yra nesuprantamos ir prieštarauja įrodymams. Anot kasatorių, nebuvo pateikta pasiūlymo (ofertos) sudaryti sandorį, pagal kurį jie nutrauktų žemės nuomos sutartį su ieškovu ir sudarytų naują sutartį su trečiuoju asmeniu; tą patvirtino apklaustos bylos šalys ir ne vieną kartą pripažino ieškovas. Atkreipę dėmesį į CPK 182, 187 straipsnių nuostatas, kasatoriai teigia, kad ieškovas pripažino, jog jiems buvo pateikti pasirašyti du atskiri dokumentai, o ne vienas, susidedantis iš dviejų dalių, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas; šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Ieškovo versija, kad neva jis kasatoriams pateikė tik vieną pasiūlymą, kurį sudarė dvi sąlygos, t. y. sutarties nutraukimo ir naujos sutarties pasirašymo, atsirado tik apeliaciniame skunde. UAB „Grūduva“ direktoriaus paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas pateikė kasatoriams ne vieną pasiūlymą su dviem sąlygomis, o du atskirus pasiūlymus: susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir naują nuomos sutartį. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino, dėl jų nepasisakė ir apsiribojo deklaratyviais teiginiais, todėl teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 182, 185 straipsnius; priimtas sprendimas nemotyvuotas, todėl pažeista CPK 265 straipsnio 1 dalis, 330, 331 straipsniai.

1.2. Anot kasatorių, nesurinkta jokių kitų įrodymų, išskyrus ieškovo paaiškinimus, kad buvo pateiktas pasiūlymas (oferta) sudaryti sandorį, pagal kurį kasatoriai nutrauktų žemės nuomos sutartį su ieškovu ir sudarytų naują sutartį su trečiuoju asmeniu. Nepaisant to, teismas svarbesniais laikė ieškovo neįrodytus samprotavimus, pateiktus apeliaciniame skunde, ir visiškai nekreipė dėmesio į rašytinius dokumentus, kasatorių paaiškinimus. Iš kasatorių paaiškinimų, rašytinių sutarčių akivaizdu, kad su nė vienu iš atsakovų, išskyrus A. K., niekas apie jokias sutartis nekalbėjo, to neneigia ir ieškovas. Dėl to jokios ieškovo pateikiamos menamos sutarties nutraukimo sąlygos, nesant jų įrašytų į susitarimo nutraukti nuomos sutartį tekstą, kasatoriams nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Nutraukus sutartį, ieškovas norėjo, kad kasatoriai pasirašytų kitą nuomos sutartį su jiems visiškai nepažįstamu subjektu. Palyginus sutarčių sąlygas, buvo matyti, kad jos kasatoriams yra aiškiai nenaudingos, dėl to jie ir atsisakė pasirašyti naują sutartį. Šios esminės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nebuvo vertinamos, todėl teismas įrodymus ištyrė ir įvertino netinkamai, netaikė CPK 178, 176 straipsnių, netinkamai taikė CPK 265 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Teismas iš esmės netyrė surinktų įrodymų visumos ir apsiribojo formaliais teiginiais bei samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais oficialiais įrodymais; nevertino reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino atskirai, taip pažeidė CPK 12, 178, 185 straipsnius.

1.3. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas (Angel Angelov v. Bulgaria, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; kt.). Anot kasatorių, teismas visiškai nepagrindė ir nenurodė, kokiais įrodymais vadovaudamasis vertino, kad jie turėjo suprasti, jog sutartį siūloma nutraukti tik su sąlyga, kad bus pasirašyta kita sutartis. Dėl to teismo sprendimas ne tik nėra motyvuotas, tačiau apskritai neaiškus ir nesuprantamas. Šios bylos aspektu reikšmingi įstatymų reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. P. v. J. D., bylos Nr. 3K-3-562/2007; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimus.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.91 straipsnį, 6.162 straipsnio 2 dalį, taip iškreipė įstatymų paskirtį, nesivadovavo 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2.1. Ieškovas susitarimą prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau jokios apgaulės kasatorių veiksmuose nebuvo ir negalėjo būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-145/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007). Be to, teismas susitarimą panaikino pagrindais, kuriais ieškovas nesirėmė (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 1 dalis).

2.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnio nuostatas. Nurodyta norma, civilinės teisės teorija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato, kad pripažįstant sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį privalu nurodyti imperatyviąją normą, kuri draustų atlikti kokius nors veiksmus. Teismo nurodytos kaip imperatyvios CK 6.162 straipsnio 2 dalies normos analizė leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas arba nesuvokė šios normos prasmės, prilygindamas ją imperatyviajai, arba sąmoningai, siekdamas ieškovui padėti ir būdamas suinteresuotas ieškovo pusėje, neteisingai ją nurodė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatoriai iš esmės kelia įrodymų tyrimo ir jų vertinimo klausimus, kurie yra teismų prerogatyva (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasatorių nesutikimas su teismų vertinimu ar kitoks interpretavimas neįpareigoja teismo ir nepažeidžia teismams priklausančios teisės įvertinti įrodymus. Kasaciniame skunde nenurodoma nė vieno fakto CPK 187 straipsnio prasme, kurį apeliacinės instancijos teismas sprendimu paneigė ir (arba) interpretavo taip, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodinėjimo vertinimo taisyklės. Dėl to kasatorių teiginys dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 182, 185 straipsniai) pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

2. Neturi pagrindo kasatorių argumentai, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, todėl pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Skundžiamame sprendime teismas aiškiai nurodė ir aptarė kasatorių pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-432/2008). Akivaizdu, kad kasatorių netenkino pateiktos ofertos dalis dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo su ŽŪB „Žemės fondas“. Kasatoriams atmetus pasiūlymo dalį ir ieškovui nepatvirtinus priešpriešinės ofertos, šalys nesusitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.178 straipsnio 1 dalis), todėl susitarimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo yra negaliojantis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, tačiau nenurodoma nei CK, nei CPK nuostatos, kurią taikydamas teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nurodyto straipsnio 2 dalies norma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui reikšmingus apeliacinio skundo faktinius bei teisinius argumentus ir į juos motyvuotai atsakyti. CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Halsas“ v. Druskininkų savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2010; kt.). Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėsto motyvus, tačiau jie yra neišsamūs, nepakankami arba nelogiški, savaime nereiškia, jog tokia teismo nutartis yra be motyvų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Freight Services“ v. ekspedicinė privati bendrovė „Instar Lodžistiks“, bylos Nr. 3K-3-462/2010).

CPK 265 straipsnyje, kuriuo remiamasi kasaciniame skunde, įtvirtinti reikalavimai, keliami pirmosios instancijos teismo sprendimui. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais, teigiant apie skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo trūkumus, nepagrįstai apeliuojama į CPK 265 straipsnio pažeidimą.

Viena vertus, kasaciniame skunde iš esmės teisingai atskleidžiama kasacinio teismo praktika dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teismo sprendimo tinkamo motyvavimo. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiais įrodymais (nustatytomis aplinkybėmis) remdamasis teismas darė skunde ginčijamas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta pakankamai aplinkybių ir motyvų, kuriais grindžiamos teismo sprendime padarytos išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nurodytų įrodymų (nustatytų aplinkybių) pakankamumas, kaip toks, nereiškia jų pagrįstumo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių prasme. Taigi, kasaciniame skunde iš esmės keliamas ne apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio atitikties CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimams klausimas, o įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo problema, išryškėjanti per teismo išvadų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo argumentų išsamumas, pakankamumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų kontekste, todėl dėl įrodymų ir (arba) jų pagrindu nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo teisėjų kolegija pasisakys nagrinėdama kitus kasacinio skundo argumentus.

Dėl šalių susitarimo nutraukti žemės nuomos sutartį

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus.

Šioje byloje nagrinėjamas privačių asmenų ginčas dėl privačios žemės nuomos santykių. CK 6.156 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (straipsnio 1 dalis). Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (straipsnio 2 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šio principo esmę, pažymėjo, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-3-262/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties laisvės, asmenų lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo pats rūpinasi savo interesais, teisėmis ir pareigomis. Taigi sutarties laisvės principas, kaip toks, nepaneigia ir neatleidžia civilinių teisinių santykių subjektų nuo tam tikros atsakomybės, t. y. nuo pareigos prisiimti atitinkamus savo laisva valia atliktų veiksmų padarinius.

Teisės norma turi būti taikoma pagal byloje tinkamai nustatytas aplinkybes. Taigi, tam, kad tarp šalių dėl sutartinių santykių kilęs ginčas būtų išspręstas, byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiškai kvalifikuota susiklosčiusi situacija. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinio pareiškime ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovai susitarė, kad susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo gali būti sudaromas tik su sąlyga, jog iš karto po susitarimo nutraukti sutartį nuomotojai sudarys nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu (T. 1, b. l. 5). Dėl to teisėjų kolegija, viena vertus, atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad neva tik apeliaciniame skunde atsirado ieškovo versija, jog jis kasatoriams pateikė tik vieną pasiūlymą, kurį sudarė dvi sąlygos, t. y. sutarties nutraukimo ir naujos sutarties pasirašymo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nagrinėjamu atveju būtent ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti, jog jis ir atsakovai iš tikrųjų buvo susitarę, kad susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo galėjo būti sudaromas tik su sąlyga, jog iš karto po susitarimo nutraukti sutartį kasatoriai sudarys nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks įrodymų pakankamumo taisyklės aiškinimas reiškia, jog tam tikrų faktų byloje konstatavimas byloje yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad derybas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (ir naujos sutarties sudarymo) ieškovas tiesiogiai vedė tik su atsakovu A. K. Kitiems atsakovams buvo perduoti (per atsakovą A. K.) susitarimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir nauja nuomos sutartis, pasirašyti, atitinkamai ieškovo bei trečiojo asmens. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovai turėjo suprasti, jog jiems buvo siūloma nutraukti žemės nuomos sutartį su sąlyga, jeigu atsakovai pasirašys naują sutartį su trečiuoju asmeniu. Šiai išvadai pagrįsti sprendime nurodyta iš esmės vienintelė aplinkybė – kad susitarimo dėl sutarties nutraukimo projektas ir naujos sutarties projektas, kurie surašyti tą pačią dieną, buvo tuo pačiu metu perduoti atsakovui A. K. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie ieškovo (o ne paties trečiojo asmens, kaip būsimojo nuomininko) pateiktą pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį atsakovai (nuomotojai) sužinojo tik iš žemės sklypo bendraturčio A. K. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas A. K. teisme paaiškino, jog „nebuvo tokios kalbos, kad reikia pasirašyti abu arba nė vieno“ (dokumento) (T. 1, b. l. 156). Kiti atsakovai taip pat neigė supratę, kad jiems pateiktas pasiūlymas nutraukti su ieškovu sudarytą nuomos sutartį būtų tiesiogiai susijęs su pasiūlymu iš karto sudaryti nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Byloje nėra duomenų, jog dėl naujos sutarties sudarymo būtų vykusios atsakovų ir trečiojo asmens (arba atsakovų ir ieškovo) tiesioginės derybos. Tuo tarpu atsakovams (per A. K.) pateiktuose dokumentuose nebuvo atskleista ieškovo ir (arba) trečiojo asmens valia dėl nuomos santykių tęstinumo, nepertraukiamumo. Esant tokiai situacijai, vien tik tas faktas, kad kasatoriams buvo perduoti iš karto du dokumentai – tos pačios dienos data surašyti ir ieškovo bei trečiojo asmens pasirašyti susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nauja nuomos sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismo nurodytai išvadai, kad kasatoriai esą turėjo suprasti, jog jiems buvo siūloma nutraukti žemės nuomos sutartį su sąlyga, jeigu jie pasirašys naują sutartį su trečiuoju asmeniu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas, kaip tuometis nuomininkas, tiek trečiasis asmuo, kaip būsimasis nuomininkas, turėjo duomenų, jog žemės nuomotojai, bendraturčiai yra iš viso šeši savarankiški, A. K. nepavaldūs ir (arba) nuo jo nepriklausomi fiziniai asmenys, tačiau, minėta, su visais šešiais bendraturčiais nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nevedė tiesioginių derybų dėl žemės sklypo nuomos santykių plėtojimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo neapdairumą, juolab kad būtent ieškovas atsakovams pateikė (per atsakovą A. K.) ginčijamą susitarimą (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Be to, dviejų dokumentų, surašytų tos pačios dienos data, pateikimas tuo pačiu metu negali būti vertinamas kaip kasatoriams pateiktas sudėtinis, neatskiriamas pasiūlymas dar ir dėl to, kad naujoje nuomos sutartyje įtvirtintos naujos, nuomotojams mažiau palankios nuostatos, kurių nebuvo galiojusioje sutartyje su ieškovu. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina kasatorių argumentus, kad jie turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jiems, nutraukus sutartį su ieškovu, buvo pateiktas naujas, atskiras pasiūlymas sudaryti kitokią nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu; jog galiojusios sutarties su ieškovu nutraukimas nesaistė ir neįpareigojo nuomotojų sudaryti ar nesudaryti naujos nuomos sutarties (kitomis sutartinėmis sąlygomis) su trečiuoju asmeniu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir kad sprendimo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, prieštarauja įrodymams. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12, 178, 185 straipsnių nuostatas. Nurodyti proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl yra pagrindas panaikinti apskųstą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Pirmiau nurodyti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimai teikia pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad susitarimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo buvo tik viena iš sudėtinių sandorio dalių, todėl jis neva būtų įsigaliojęs tik tuo atveju, jeigu kasatoriai būtų sutikę išnuomoti sklypą trečiajam asmeniui. Konstatavus šios skundžiamu sprendimu nustatytos aplinkybės nepagrįstumą, paneigiama ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ginčijamo susitarimo prieštaravimo CK 6.162 straipsnio 2 dalies nuostatoms, taip pat šio susitarimo pripažinimo niekiniu bei negaliojančiu CK 1.78, 1.80 straipsnių pagrindais. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama ši apeliacinės instancijos teismo išvada, nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 114,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinį skundą patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Panaikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovams atlygintinos jų patirtos išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Taigi iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose (CPK 98 straipsnis). Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovė E. G. sumokėjo 2000 Lt (T. 2, b. l. 29), kasacinės instancijos teisme – 700 Lt (T. 2, b. l. 71). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju advokatė atstovavo visiems atsakovams, teisėjų kolegija sprendžia, jog šių išlaidų visiškas atlyginimas (jų nemažinant) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 8.18, 11 punktai). Be to, iš ieškovo atsakovės E. G. naudai priteistini 135 Lt žyminio mokesčio, kurį atsakovė E. G. sumokėjo už paduodamą kasacinį skundą (T. 2, b. l. 69; CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grūduva“ (į. k. 174401546) 114,55 Lt (šimtą keturiolika litų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovės E. G. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grūduva“ (į. k. 174401546) 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 135 (šimtą trisdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė